Nr. DOK-178

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00175-2020-4

                                                          (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2023 m. sausio 10 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TLSC“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TLSC“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „Ofis Vais“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Minsko vynuogių vynų gamykla“ ir Noble House LLC. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

        Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

        Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas konstatavęs, kad ieškovės patirtos išlaidos negali būti laikomos papildomomis, neteisingai aiškino ir pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010 nurodytus papildomų išlaidų požymius. Nenustačius, kad atsakovas žinojo ar galėjo žinoti, kad ginčo krovinys buvo ar galėjo būti skirtas pristatymui į Šiaurės Korėją, teismų išvada dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (jo neteisėtų veiksmų buvimo) yra klaidinga. Teismas nepagrįstai išlaidų atlyginimą susiejo su pervežimo įvykdymu ir paneigė ieškovės teisę į jų kompensaciją, nors šių išlaidų atsiradimas nebuvo nulemtas ieškovės. Teismas nepagrįstai laikė, kad tik krovinio pristatymas į pradinę pristatymo vietą yra laikomas tinkamu sutarties įvykdymu, tačiau toks aiškinimas yra neteisingas ir neatitinka vertinamų teisės normų, nes krovinių peradresavimas ir (ar) grąžinimas siuntėjui yra pakankamai dažnas reiškinys pervežimo sutartiniuose santykiuose. Teismai konstatavo, kad ginčo šalys susitarė dėl papildomų išlaidų atlyginimo, tačiau jie nenagrinėjo susitarimo turinio, nenustatė, ką šalys šioje sutartinėje nuostatoje nusprendė laikyti papildomomis išlaidomis. Tinkamai nebuvo nustatyta, ar ieškovės patirtos išlaidos atitinka Ekspedijavimo sutarties 2.2.4 punkte įtvirtintą išlaidų apibrėžimą. Taip pat buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, nes teismas savo išvadas padarė netinkamai įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus ir nustačius pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą ieškovei: teismas ignoravo dokumentus, kurie patvirtina išlaidų dydį (t. y. sąskaitas su jų apmokėjimais ir ieškovės bei liudytojos paaiškinimus), juos vertino kritiškai, nors atsakovas jokių priešingų įrodymų nepateikė.

        Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti UAB „TLSC (j. a. k. 301682585) 1059 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. sausio 9 d. „Luminor Bank AS“, dokumento Nr. 2095.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                                                   Gražina Davidonienė

                                                                                Egidija Tamošiūnienė  

                                                                                Dalia Vasarienė