Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-39-245/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02528-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. K. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria G. K. prašymas atmestas,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013-05-06 nutarimu G. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

2014-11-14 Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos atstovo advokato V. Molio prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

2014-11-21 nutartimi Kauno apylinkės teismas minėtą prašymą atmetė, motyvuojant tuo, jog galimą darbo funkcijų praradimą, materialinės padėties apsunkinimą, kitus nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde G. K. atstovas advokatas V. Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-21 nutartį ir priimti naują – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą likusiam laikotarpiui (18 mėnesių). Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes nesiremta ne tik pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ir teismų praktika. G. K. yra sumokėjusi jai skirtą piniginę baudą, po nuobaudos skyrimo administracine tvarka nebuvo bausta, pasižada nebekartoti klaidų. Šiuo atveju esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybės, jo požiūrio į paskirtą nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas. Pažeidėja atitinka ATPK 329 str. reikalavimus. Darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, yra vieniša mama, augina neįgalų nepilnametį sūnų, todėl apsunkinama ne tik pareiškėjos G. K., bet ir jos sūnaus kasdienybė, kadangi tenka samdyti automobilį ar vairuotoją, norint apsilankyti pas gydytojus ir sūnui kasdien vykstant į mokyklą. Byloje nėra duomenų, kad pažeidėja piktnaudžiautų alkoholiu, praeityje nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai ir eismo įvykio sukėlimo, todėl laikytina, kad šis pažeidimas jai nėra būdingas. G. K. kelis kartus bausta už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, tačiau daryti išvadą, kad yra linkusi pažeidinėti KET taisykles nėra pagrindo. Administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.                                      

Pareiškėjos G. K. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Nors G. K. gynėjas teisingai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, t. y. kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, tačiau skundo teiginiai šios formuojamos praktikos neatitinka.

Apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai išaiškino administracinės nuobaudos tikslus, jos paskirtį ir nuobaudos paskyrimu siekiamą daryti poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui. Apylinkės teismas atsižvelgė į visus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir padarė teisingą išvadą, jog ypatingų, išskirtinių aplinkybių šioje situacijoje nėra. Tai, jog G. K. yra sumokėjusi jai skirtą piniginę baudą, po nuobaudos skyrimo administracine tvarka nebuvo bausta, pasižada nebekartoti klaidų, vertinama teigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo trumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Baudos sumokėjimas tėra pareigos vykdyti paskirtą nuobaudą atlikimas.

Aplinkybės, jog G. K. yra vieniša mama, augina neįgalų nepilnametį sūnų taip pat nėra kuo nors išskirtinės. Santuokos sudarymas bei nutraukimas yra asmens asmeninio apsisprendimo rezultatas. Nutraukus santuoką vaiko tėvui išlieka pareiga rūpintis savo vaiku, jį auklėti, materialiai prisidėti prie jo išlaikymo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra jau ne mažametis, neįgalumo lygis jam nustatytas terminuotai iki 2015-09-22, neįgalumo lygis vidutinis. Taigi nors T. K. turi sveikatos problemų, tačiau jos nėra itin sunkios, nuolatinė priežiūra jam nereikalinga. Pažymėtina, jog nei šeimos sudėtis, nei turimi šeimos narių sveikatos negalavimai negali nusverti pažeidėjos padaryto grubaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. vairavimo esant neblaiviai. G. K. buvo nustatytas 2.38 promilių girtumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis, tačiau jis artimas sunkiam girtumui ir, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, beveik šešis kartus viršijantis leistiną normą. Nors įvykio metu, nesuvaldžius vairuojamo automobilio ir atsitrenkus į kitą transporto priemonę, buvo apgadintos abi transporto priemonės, žmonių sveikata nesutrikdyta tik atsitiktinumo dėka. G. K. elgėsi labai neatsakingai ir nerūpestingai tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Nors byloje nėra duomenų, kad pažeidėja piktnaudžiautų alkoholiu, praeityje ji nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau šio pažeidimo negalima laikyti atsitiktiniu. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad G. K. yra ne kartą bausta už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimus, yra sukėlusi avariją, kuri lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi ji nėra drausminga vairuotoja.

Nors G. K. dirba vadybininke, yra charakterizuojama teigiamai, darbo funkcijoms atlikti jai reikalingas automobilis, tačiau transporto priemonės vairavimas nėra vienintelė jos darbo funkcija, pareiginiuose nuostatuose (b. l. 65-67) nurodytos vadybininko pareigos gali būti atliekamos ir susisiekimui naudojantis viešuoju transportu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, daryti priešingą išvadą nei pirmos instancijos teismas apygardos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Tiek visuomenės saugumas, interesas, tiek administracinės nuobaudos paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių ir ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus pažeidėjai atitinkant tik formaliai, įpareigoja G. K. tinkamai atlikti paskirtą nuobaudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. K. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                           Kęstutis Dargužis