Civilinė byla Nr. 2YT-39252-595/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32422-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolė I. B.,
n u s t a t ė:
pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą dėl jam priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje arešto. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė vykdydama vykdomąją bylą areštavo jo pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolė negali nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, kurios per mėnesį neviršija 1 MMA. Prašo skundą tenkinti.
Antstolė I. B. 2016-09-06 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąsias bylas su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad ji vykdo 10 vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo iš J. M. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie CPK 739 lėšų gavimą. Prašo skundo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. – 443 str., 513 str., 133 str. 3 d.).
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolės I. B. kontoroje yra vykdomi SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2014-01-23, 2014-06-13, 2014-06-20, 2015-07-16, 2015-07-16, 2015-07-30, 2015-07-16, 2015-08-28, 2015-10-22, 2015-10-22 išduoti nutarimai dėl 200,72 Eur baudos išieškojimo iš skolininko J. M. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai.
Minėtų nutarimų pagrindu antstolės kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0011/14/00485, 0011/14/05748, 0011/14/05935, 0011/15/04203, 0011/15/04236, 0011/15/04560, 0011/15/04242, 0011/15/05218, 0011/15/06267, 0011/15/06247.
Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus geruoju, tačiau vykdomųjų bylų duomenimis skolininkas geranoriškai antstolės raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolė vykdymo proceso metu nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl 2016-08-25 priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolė, vadovaudamasi LR CPK 733-743, 2016-08-25 patvarkymu Dėl skolos išieškojimo Nr. S1-309288 Alytaus pataisos namus įpareigojo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. 2016-08-25 patvarkymu Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigų sąskaitoje Nr. S1-309292, antstolė, vadovaudamasi CPK 688 str., areštavo 200,72 Eur skolos ir 456,40 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 657,12 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Alytaus pataisos namų sąskaitoje, pavedant areštuotas lėšas pervesti į antstolės sąskaitą.
Vykdomuosiuose bylose nėra duomenų, kad iš skolininko buvo išieškotos kokios nors lėšos. 2016-09-01 skolininkas pateikė antstolei 2016-09-01 skundą dėl antstolės veiksmų, kuriais prašo panaikinti antstolės patvarkymus dėl lėšų išieškojimo (arešto) iš jo asmeninės sąskaitos, esančios Alytaus pataisų namuose.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti areštą ar jo dalį, pritaikytą antstolės 2016-08-25 patvarkymu pareiškėjo lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Iš esmės pareiškėjas remiasi LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.
Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (2005 m. spalio 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 p. - 93.6 p). CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų; jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 739 str. nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. T.y. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausiančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ar pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Taigi, nustatyta, kad galiojančios įstatymo normos nedraudžia vykdyti išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstolei būtų pateikęs nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, tuo labiau vykdomųjų bylų duomenimis iš pareiškėjo jokių lėšų nebuvo išieškota, nebuvo nurašyta jokių lėšų, tai patvirtina ir vykdomosios bylos duomenys. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui J. M., įrodinėjančiam, kad antstolei skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, areštuotos ir ieškotos lėšos viršija MMA ir t.t. (remiantis LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016), tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo, jų konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai motyvuojant pateikė skundą, kuriame nurodė, jog pažeidžiamos jo teisės remiantis teismų praktika, kadangi areštuotos lėšos viršijant MMA, nors vykdomųjų bylų duomenimis antstolė iš šios skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nėra išieškojusi jokių lėšų. Teismas pažymi ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numato, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba kad areštuotos lėšos, iš kurių negali būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tuo atveju, jeigu skolininkas Spendimų vykdymo instrukcijos 89 p. numatytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams. Nors skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, tačiau vykdomųjų bylų duomenimis jis nepateikė antstolei tinkamų duomenų apie jo pataisos namų sąskaitoje esančias lėšas bei jų kilmę, be to, vykdomųjų bylų duomenimis jokių lėšų iš skolininko ir nebuvo išieškota.
Pareiškėjas savo skunde rėmiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-023 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
Pareiškėjas J. M. nepateikė teismui duomenų, kad iš jo buvo išieškotos piniginės lėšos, kad lėšos, esančios Alytaus pataisos namų jo sąskaitoje patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.). Kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas. Be to, nors pareiškėjas, ginčydamas antstolės 2016-08-25 patvarkymą, kurio pagrindu buvo nukreiptas išieškojimas į skolininko sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, remdamasis CPK 668 str. 1 d. įtvirtintu draudimu išieškoti iš skolininko sumos, neviršijančios vieno MMA, nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sąskaitoje esanti suma neviršija vieno MMA bei patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Pažymėtina ir tai, kad 2016-08-25 patvarkyme dėl skolos išieškojimo antstolė nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 611,733-743 str., reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, t.y. jei į ginčo skolininko sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis, tai šios lėšos paskirstomos atsižvelgiant į MMA, tačiau kaip minėta, šių aplinkybių pareiškėjas skunde neįrodinėjo, nenurodė nei kokios lėšos buvo išieškotos, nenurodė nei jų kilmės.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjo J. M. teiginiai, kad antstolė 2016-08-25 patvarkymu išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą (į sąskaitą pataisos namuose), neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš kurios išieškojimas yra negalimas, laikytinas neįrodytu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų analize, nėra pagrindo išvadai, kad antstolė I. B., priimdama minėtus ginčijamus patvarkymus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Pažymėtina ir tai, kad LR Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja bausmes atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą. Šiame kodekse nustatyta, kad bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nemokamai nuteistieji aprūpinami drabužiais ir avalyne, gauna maistą, gydymą (LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str.). Taigi, atliekantiems bausmę nuteistiesiems įstatymas garantuoja ir užtikrina minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Kaip minėta, įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje. Todėl remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas, vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-292 str.,
n u t a r i a:
pareiškėjo J. M. 2016-09-01 skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė