Civilinė byla Nr. e2A-1220-855/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21788-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.3.1.18.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, J. G., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ,,Viršulita“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ 700,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2017 m. gruodžio 20 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovės atstovas, žalų ekspertas - vertintojas nustatė, kad bute buvo sulietos kambario lubos ir sienos, koridoriaus ir virtuvės lubos ir sienos bei namų turtas – kilimas, stalas. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.
1.2. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 13 remonto kaina sudaro 710,45 Eur. Draudikas taipogi apskaičiavo, kad nuostolis, padarytas namų turtui, sudaro 48,00 Eur. Ieškovė kompensavo atsiradusią žalą, iš viso išmokėdama draudėjai 700,53 Eur draudimo išmoką.
1.3. Apdraustam turtui žala buvo padaryta bute Nr. 17 montuojant šalto vandens skaitiklį. Bute Nr. 17 esantis šalto vandens skaitiklis, kurio antgalis montavimo metu buvo nulaužtas, ir tokiu būdu buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, priklauso UAB „Vilniaus vandenys“. Dėl tos priežasties atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
2. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nagrinėjamu atveju geriamojo vandens skaitiklio keitimo darbus vykdė ne atsakovė ar jos atstovai, tačiau jos pasamdyto trečiojo asmens UAB „Corpus A“ atstovas.
2.2. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Corpus A“ viešojo pirkimo būdu buvo sudaryta 2017 m. birželio 22 d. šalto vandens skaitiklių išmontavimo ir sumontavimo daugiabučių namų butuose ir patalpose paslaugų teikimo sutartis Nr. 03-374 (30.01)/CA-217157 (toliau - Sutartis). Remiantis šios Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1. punktu, Trečiasis asmuo įsipareigojo savo rizika ir sąskaita teikti geriamojo vandens apskaitos prietaisų keitimo paslaugas. Be to, Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punktas numato, kad: „Paslaugų teikėjas garantuoja, jog Paslaugų (jų rezultato) perdavimo - priėmimo metu ir bet kuriuo metu po to (visą kokybės garantijos terminą) Paslaugos atitiks Sutartyje nustatytus reikalavimus, jos bus suteiktos kokybiškai, be klaidų, kurios panaikintų ar sumažintų Paslaugų vertę ar jų rezultato tinkamumą įprastam naudojimui“. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.3.7. p., Trečiasis asmuo įsipareigojo „Savo sąskaita apsaugoti Pirkėją nuo bet kokių trečiųjų asmenų pretenzijų, nuostolių, atsirandančių dėl Paslaugų teikėjo veiksmų ar aplaidumo vykdant Sutartį bei atlyginti dėl savo veiksmų padarytą žalą, įskaitant, bet neapsiribojant žalą dėl bet kokių teisės aktų pažeidimų, neteisėto patentų, prekių ženklų, kitų intelektinės nuosavybės objektų panaudojimo ar bet kokių asmenų teisių pažeidimo“. Taigi, net ir padarius prielaidą, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, už žalą yra atsakinga ne pati atsakovė, o tiesiogiai darbus vykdęs Trečiasis asmuo.
2.3. Ieškovei, siekiančiai prisiteisti nuostolių atlyginimą iš tariamai atsakingo asmens, kyla pareiga įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą ir nuostolius bei priežastinį ryšį. Tuo tarpu ieškovės tariama civilinė atsakomybė šiuo konkrečiu atveju faktiškai grindžiama vienu vieninteliu byloje esančiu rašytiniu įrodymu, o būtent trečiojo asmens daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Viršulita“ surašytu 2017 m. gruodžio 20 d. surašytu pretenziniu aktu Nr. 169 (5) (toliau - Aktas), kuriame teigiama, jog neva vykdant darbus dėl keitimą atlikusio darbuotojo kaltės įvyko šalto vandens nutekėjimas (montuojant skaitiklį buvo nulaužtas šalto vandens ventilis). Šis Aktas surašytas vienašališkai suinteresuotų asmenų ir nors Aktas buvo surašytas tą pačią dieną, kai įvyko vandentiekio avarija, nei atsakovės, nei trečiojo asmens atstovai nedalyvavo fiksuojant faktines aplinkybes ir pildant minėtą Aktą.
2.4. Be to, tarp ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių, nurodančių avarijos priežastį ir Akte nurodomų avarijos priežasčių yra esminių prieštaravimų, nes ieškinyje nurodoma, jog geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo metu buvo nulaužtas geriamojo vandens apskaitos prietaiso antgalis, tuo tarpu Akte teigiama, kad nulaužtas šalto vandens ventilis. Ši aplinkybė leidžia abejoti avarijos priežasčių tyrimo tikslumu ir objektyvumu bei parodo, jog ir pačiai ieškovei, tikėtina, nėra žinoma tiksli avarijos priežastis. Be to, gyvenamasis namas, kuriame įvyko avarija, nėra naujos statybos, tačiau tiriant įvykį absoliučiai nebuvo vertinama pastato vidaus vandentiekio tinklo, kuris yra bendraturčių arba vartotojų atsakomybės ribose, būklė. Tad šiuo atveju yra ypač svarbu tiksliai nustatyti, ar vandentiekio avarijos kilimo pasekmė yra atlikti geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbai, o ne, pavyzdžiui, savaiminis korozijos paveiktos vamzdyno dalies skersinis lūžis. Atsižvelgiant į atitinkamų objektyvių įrodymų nebuvimą, laikytina, jog tarp atliktų geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų ir įvykusios avarijos nėra priežastinio ryšio.
2.5. Nėra aišku, kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir kokie įrodymai tai pagrindžia. Šiuo konkrečiu atveju reikalavimas turėtų būti reiškiamas ne atsakovui, tačiau trečiajam asmeniui UAB „“Corpus A“, kaip tiesiogiai geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbus vykdžiusiam asmeniui.
3. Trečiasis asmuo UAB „Corpus A“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Šiuo atveju svarbu tinkamai nustatyti ne tik įvykusios vandentiekio avarijos priežastis, tačiau ir už avariją atsakingus asmenis. Tuo tarpu iš į bylą pateikto DNSB „Viršulita“ pretenzinio akto negalima identifikuoti asmens, atsakingo už įvykusią avariją. Tačiau net ir laikantis versijos, kad avarija įvyko dėl nulūžusio ventilio, šiuo atveju būtent atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėjas, būtų atsakinga už geriamojo vandens infrastruktūrą iki daugiabučio namo įvado, tačiau negali būti atsakinga dėl už daugiabučio namo įvado ribų esančių vidaus tinklų ar jų sudedamųjų dalių trūkumus.
3.2. Šiuo atveju tikėtina, jog žalos atsiradimą galėjo lemti netinkama vidaus vandentiekio tinklų (jų sudedamųjų dalių) būklė, kuri, manytina, tapo netinkama dėl nepakankamos trečiųjų asmenų priežiūros ir, atitinkamai, netinkamo teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, ar įvykio vietoje buvo atliktas išsamus patikrinimas, siekiant tiksliai nustatyti, kokios priežastys lėmė ventilio lūžimą, kaip antai, ar jį lėmė jėgos poveikis iš išorės, ar elementarus detalės nusidėvėjimas, ar netinkamas pirminis sumontavimas. Atitinkamai, nėra nustatytas už žalą atsakingas asmuo. Taigi, ieškovė, nustatydama įvykio aplinkybes ir priežastis, rėmėsi išimtinai subjektyviais duomenimis, paviršutiniškai įvertino reikšmingas įvykio detales ir įrodymus arba nevertino jų apskritai. Ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovės ar trečiojo asmens neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios vandentiekio avarijos, kaip būtinų sąlygų civilinei teisinei atsakomybei kilti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė aplinkybės, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas tinkamai naudojo ir prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausančio vandentiekio tinklų sudedamąsias dalis, o ventilis buvo veikiamas darbuotojo (keitusio skaitiklį) jėgos ir lūžo išimtinai tik dėl atsakovės ar atsakovės pavedimu trečiojo asmens darbuotojo veiksmų, keičiant skaitiklį.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė viso proceso metu nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu tinkamai nevykdė įrodinėjimo pareigos - neargumentavo ir nepateikė duomenų apie tai, kad atvykus keisti skaitiklį, galėjo būti matomi jo pažeidimai arba buvo galima numanyti apie prastą vamzdyno būklę, iš ko skaitiklį keitęs darbuotojas galėjo suprasti, jog skaitiklio keitimas yra rizikingas ir galima avarija, kad turėdamas galimybę nekeisti skaitiklio bei surašyti aktą, visgi rizikuodamas vykdė darbus, t. y. atsakovės veiksmai neatitiko tos srities profesionalui keliamo elgesio standarto ir buvo neteisėti civilinės atsakomybės prasme. Teismas nurodė, kad ieškovė, apsiribodama nemažo kiekio sugadinto turto duomenų (fotonuotraukų) pateikimu, visiškai neteikė jokių duomenų apie 2017 m. gruodžio 20 d. kilusios avarijos židinį, taip pat neteikė duomenų apie tai, kad bandė gauti minėtus duomenis iš buto, (duomenys neskelbtini), savininko ar iš trečiojo asmens DNSB „Viršulita“.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pripažino, jog ieškovė neįrodė atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės apdraustam butui buvo padaryta žala. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad vandens išsiliejimas įvyko dėl susidėvėjusio nuo senumo, korozijos paveikto (supuvusio) vamzdžio trūkio ties ventiliu, bet ne dėl atsakovės ir jos pavedimu trečiojo asmens darbuotojo normalia rizika atliekamų elementarių vandens skaitiklio keitimo darbų.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėja, yra atsakinga už geriamojo vandens infrastruktūrą iki daugiabučio namo įvado, kas reiškia, kad ji negali būti atsakinga dėl už daugiabučio namo įvado ribose esančių vidaus tinklų ar jų sudedamųjų dalių trūkumų. Todėl esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovės kaltės, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, byloje nėra, juolab, kaip minėta, kad vandens skaitiklis buvo vandens gavėjo, o ne tiekėjo atsakomybėje. Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad atsakovė negali būti atsakinga už žalą, kurią ieškovė atlygino draudėjai J. Ž..
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Žalos, kurią ieškovė prašo priteisti, atsiradimą sąlygojo būtent netinkamai atlikti atsakovės samdyto rangovo darbai. Byloje buvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovės samdyto rangovo darbuotojas, keisdamas atsakovei priklausantį skaitiklį, nulaužė ventilį. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė byloje neįrodė, jog santechnikas turėjo galimybę įvertinti vamzdyno būklę ir imtis atsargumo priemonių, buvo netinkamai įvertintos, neatsižvelgiant į kitus svarbius šioje byloje nustatytus aspektus:
9.1.1. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Corpus A“ yra verslininkai, savo srities profesionalai, kuriems yra taikomi didesni atsargumo ir rūpestingumo standartai. Prieš atliekant skaitiklio keitimą, turėjo būti pasirūpinta tuo, kad būtų užsuktas bendro naudojimo stovas, nes skaitiklio keitimas gali būti laikomas didesnio pavojaus šaltiniu, t. y. atliekant tokio pobūdžio darbus visuomet egzistuoja avarijų atsitikimo rizika ir tokių pasekmių atsiradimas gali būti visiškai nesusijęs su bendro naudojimo ar buto atsakomybės ribose esančios inžinerinės įrangos būkle. Taigi, vandens tiekimo nutraukimu turėjo pasirūpinti ne Bendrija ar buto Nr. 13 savininkai ar gyventojai, tačiau skaitiklio keitimo darbus atliekantis asmuo.
9.1.2. Teismas be pagrindo didesnę įrodomąją galią suteikė UAB „Corpus A“ darbuotojo parodymams, nors iš esmės jo parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes šis asmuo teikė paaiškinimus dėl savo atliktų veiksmų. Tuo tarpu tiek DNSB „Viršulita“ pirmininkė, tiek buto Nr. 13 gyventoja aiškiai nurodė, kad ventilis buvo nulaužtas, kas patvirtina aplinkybę, kad buvo netinkamai atliekami skaitiklio montavimo darbai.
9.1.3. Byloje nebuvo gauta objektyvių duomenų apie tai, kad vamzdynas, prie kuriuo buvo montuojamas skaitiklis, buvo susidėvėjęs. O apie vamzdyno būklę teismas padarė išvadas vėlgi iš UAB „Corpus A“ darbuotojo parodymų.
9.2. Skaitiklis bute Nr. 13 buvo montuojamas rangos sutarties pagrindu, todėl teismas privalėjo taikyti ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Kadangi sutarčių teisėje galioja sutarties uždarumo principas, o ieškovės draudėjas nebuvo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Corpus A“, šalimi, už žalą, padarytą ieškovės apdraustam turtui, turi atsakyti atsakovė, kaip subjektas, kurio samdyto asmens veiksmai sukėlė žalą.
10. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėja, yra atsakinga už geriamojo vandens infrastruktūrą iki daugiabučio namo įvado, todėl ji negali būti atsakinga dėl už daugiabučio namo įvado ribų esančių vidaus tinklų ar jų sudedamųjų dalių trūkumus.
10.2. Byloje yra duomenys - pastato, (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai, kuriuose konstatuota, jog „vamzdynų būklė patenkinama, vamzdynų sistemos sandarumas – sistema sandari, kai kur uždaromoji ir nuleidimo armatūra pasenusi, surūdijusi; keistina, stovų izoliacija sena <...>; vandentiekio inžinerinės sistemos būklė nepatenkinama, daugiau kaip 20 proc. suplonėjusi vamzdžio sienelė, neatlaiko darbinio slėgio ir trūksta, užliejamos patalpos.“ Taip pat teismo posėdžio metu trečiojo asmens darbuotojas paliudijo, kad vamzdis buvo padažytas ir įvertinus vizualiai, nebuvo galima spręsti dėl jo avarinės būklės. Todėl atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė ir nepagrindė aplinkybės, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas tinkamai naudojo ir prižiūrėjo jam nuosavybės teise priklausančio vandentiekio tinklų sudedamąsias dalis, o ventilis buvo veikiamas darbuotojo, keitusio skaitiklį, jėgos ir lūžo išimtinai tik dėl atsakovės ar atsakovės pavedimu trečiojo asmens darbuotojo veiksmų, keičiant skaitiklį.
10.3. Atsakovė turi daugiau nei 250 tūkstančių klientų, ji (jos pasitelkti asmenys) nuolat vykdo geriamojo vandens apskaitos prietaisų keitimą vartotojų ir abonentų valdomose patalpose, visgi įprastai, esant tvarkingai vidaus būklei, nelūžta susidėvėję ventiliai ar kitos vidaus tinklo sudedamosios dalys ir vandentiekio avarijos nekyla. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad labiau tikėtina avarijos priežastis buvo nusidėvėjusio, korozijos paveikto vidaus tinklo trūkumai, o ne elementarūs apskaitos prietaiso keitimo darbai.
11. Trečiasis asmuo DNSB „Viršulita“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad UAB „Corpus A“ specialistas, keisdamas šalto vandens skaitiklį, neuždarė šalto vandens stovo, kuriuo tiekiamas šaltas vanduo per visus devynis aukštus į devynis butus, sklendės rūsyje. Atliekant darbus UAB „Corpus A“ specialistas nesuvaldė situacijos ir skaitiklio keitimo metu užpylė šaltu vandeniu butus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu (turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų; turto draudimas nuo kitų rizikų; bendrosios civilinės atsakomybės draudimas) buvo apdraudusi butą Nr. 13 (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo laikotarpis nuo 2017 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 21 d. 2017 m. gruodžio 21 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 20 d. bute Nr. 13 įvyko vandens užpylimas iš viršaus, t. y. buto Nr. 17. DNSB „Viršulita“ 2017 m. gruodžio 20 d. Pretenzinis aktas, adresuotas UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Corpus A“ patvirtina, kad bendrija pareiškė pretenziją dėl vykdomų darbų ir prašo atlyginti nuostolius. Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ J. Ž. sumokėjo 652,53 Eur (mokėjimo paskirtis - išmoka už Pastatų draudimas - Butas ((duomenys neskelbtini)), Įvyk.17-12-20, Byl.1938965) ir 48 Eur (mokėjimo paskirtis - išmoka už Namų turto gyvenamajame pastate draudimas, Įvyk.17-12-20, Byl.1939708).
15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo atlyginti UAB „Vilniaus vandenys“ 700,53 Eur žalą už išmokėtą suma dėl 2017 m. gruodžio 20 d. įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žalą dėl jos apdrausto turto (buto Nr. 13) užliejimo kitame bute (Nr. 17) montuojant šalto vandens skaitiklį, kai montavimo metu buvo nulaužtas skaitiklio antgalis. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydama, jog, visų pirma, kadangi skaitiklio montavimo darbus atliko ne atsakovė, bet jos samdytas trečiasis asmuo – UAB „Corpus A“, ieškinys, anot atsakovės, yra pareikštas ne tam asmeniui; antra, byloje ieškovė neįrodė, kad vandentiekio avarijos kilimas atsirado būtent dėl geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo darbų, o ne dėl netinkamos vidaus vandentiekio tinklų (jų sudedamųjų dalių) būklės, pvz., savaiminės vamzdyno korozijos ar pan.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikytino subrogacijos instituto pagrindu žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalių normomis, subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020, 40 punktas).
19. Taigi, šiuo atveju ieškovė, subrogacijos būdu perėmusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė teismui ir byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog kilusios dėl draudėjos buto užliejimo žalos atsiradimo priežastis yra susijusi būtent su netinkamais, neatsargiais ir nerūpestingais atsakovės UAB "Vilniaus vandenys", atlikusios per pasitelktą trečiąjį asmenį (UAB "Corpus A") jai priklausančių vandens skaitiklių keitimo paslaugas, veiksmais. Būtent tokią išvadą leidžia daryti byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: a) AB "Lietuvos draudimas" 2017 m. gruodžio 21 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame pažymima, jog draudėjos buto užliejimo iš viršaus vandeniu priežastis susijusi su nulaužta /lūžusia vamzdžio jungimo detale; b) trečiojo asmens DNSB "Viršulita" 2017 m. gruodžio 20 d. Pretenzinis aktas, parengtas trijų asmenų komisijos, atlikusios įvykusios avarijos priežasčių nustatymą / situacijos patikrinimą vietoje, kuriame konstatuojama, jog tiek draudėjai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiek ir kitų daugiabučiame name esančių butų Nr. 17, 9, 5, 1, namo koridorių sienų užliejimo priežastis yra nulaužtas šalto vandens ventilis; c) teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklaustos liudytojos A. V. parodymai apie tai, kad prieš keičiant name skaitiklius ji, kaip DNSB pirmininkė, pasiūlė atsakovės pasitelkto UAB "Corpus A" darbuotojui užsukti vandenį visam namui /vandens sklendę ir pagrindinį įvadą rūsyje, bet jis tą daryti atsisakė (tą patvirtino DNSB ir atsiliepime į apeliacinį skundą), taip pat jog santechnikui keičiant skaitliuką panaudota per daug jėgos ir dėl to nulaužtas ventilis; d) liudytojos I. K., kurios motinos bute Nr. 17 ir buvo keičiamas skaitiklis, parodymai; e) liudytojo V. L. - UAB "Corpus A“ buvusio darbuotojo, keitusio skaitiklį, parodymai apie tai, kad jis vandens krano rūsyje neužsuko, bandė keisti skaitiklį.
21. Nors atsakovė viso teismo proceso metu teigė, kad įvykusios avarijos, dėl kurios buvo užpilti butai ginčo daugiabutyje, priežastis - stipriai nusidėvėjęs vamzdynas/vamzdis, paveiktas korozijos, už kurio priežiūrą atsakinga tiek DNSB "Viršulita", tiek ir buto, kuriame buvo keičiamas skaitiklis, savininkas, tačiau byloje iš esmės nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų tokią atsakovės poziciją. Vien liudytojo V. L., faktiškai keitusio/bandžiusio keisti vandens skaitliuką, kuris yra buvęs trečiojo asmens UAB "Corpus A", teikusio paslaugas atsakovei pagal sutartį, darbuotojas, atitinkamai suinteresuotas palankia atsakovei ir trečiajam asmeniui bylos baigtimi, parodymai apie tai, kad vamzdis buvo padažytas dažais ir nebuvo galima spręsti apie jo avarinę būklę, kad vamzdis buvo susidėvėjęs ir dėl to atplyšo nuo skaitiklio, nesant byloje jokių kitų tokius parodymus galinčius patvirtinti įrodymų (pavyzdžiui, rašytinių įrodymų, fotonuotraukų, kuriuose būtų pavaizduotas vamzdis, keistas skaitliukas ir visa vidaus santechnika aplink jį ir t.t.), negali būti laikomas pakankamu įrodymu atsakovės pozicijai byloje pagrįsti.
22. Pažymėtina, kad buto užliejimas įvyko ir atitinkamai žala ieškovei atsirado būtent tą dieną, kai daugiabučiame name atsakovės UAB "Vilniaus vandenys" iniciatyva, nurodymu ir užsakymu buvo atliekami vandens skaitiklių keitimo darbai, tad jeigu nebūtų buvę atliekami (netinkamai) darbai, žala nebūtų kilusi. Jeigu, kaip teigia atsakovė, ginčo bute, kuriame buvo keičiamas vandens skaitiklis, vamzdis buvo susidėvėjęs, netinkamos kokybės ir pan., vienokia ar kitokia žala galėjo neabejotinai kilti ankščiau, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
23. Kaip skundžiamame sprendime pažymėjo ir pats pirmosios instancijos teismas, byloje esančiame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Techninės priežiūros žurnale, kuriame buvo fiksuojami nuolatiniai namo būklės stebėjimai, 2017 m. laikotarpiu nėra jokių žymų dėl bute Nr. 17 nustatytų gedimų; 2016 m. sausio 15 d. namo Apžiūros akte nurodyta, kad karšo vandens, vidaus vandentiekio sistemose pastebėti tam tikri trūkumai, bet vamzdynų būklė patenkinama, vamzdynų sistema sandari.
24. Pažymėtina, kad paties liudytojo A. L. parodymai prieštaringi, nes viena vertus, jis teigė, kad nebuvo įmanoma nustatyti vamzdžio būklės, nes jis buvo uždažytas, kita vertus, jis kategoriškai teigė, kad vamzdis buvo labai stipriai susidėvėjęs. Kaip minėta, byloje nėra jokių pastarąjį teiginį galinčių patvirtinti įrodymų, nors pati atsakovė ir darbus faktiškai vykdęs trečiasis asmuo tokius įrodymus ginčo situacijoje galėjo ir privalėjo turėti/surinkti.
25. Šiame kontekste itin svarbu pažymėti, kad pagal atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą 2017 m. birželio 22 d. Šalto vandens skaitiklių išmontavimo ir sumontavimo daugiabučių namų butuose ir patalpose paslaugų pirkimo sutartį, kurios neatsiejama dalimi yra jos priedas Nr. 1 - Techninė specifikacija, prieš pradėdamas vykdyti skaitiklio išmontavimą tiekėjas turėjo nufotografuoti bute esantį vandens skaitiklį, nuotraukoje užfiksuojant atitinkamus duomenis ir tokias nuotraukas saugoti ne mažiau nei 1 metus kompiuterinėje duomenų bazėje, tuo pačiu pateikti perkančiajai organizacijai pareikalavus; (Techninės specifikacijos 6.7.- 6.9 punktai); prieš pradėdamas tekti paslaugas įvertinti bute esantį skaitiklį, taip pat surašyti jo Keitimo aktą (kurį pasirašo klientas ir darbus atliekantis asmuo), kuriame būtų užfiksuota jo būklė, numeris ir t.t.; pastebėjus netvarkingą, pažeistą skaitiklį, nurodyti pažeidimą ir jo priežastis Keitimo akto pastabose; jei dėl techninių priežasčių (šalto vandens apskaitos mazgo, vandentiekio vamzdynas nusidėvėjęs, reikalingi statybiniai darbai) negalima atlikti skaitiklio išmontavimo ir sumontavimo paslaugų arba klientas neleidžia vykdyti keitimo, tiekėjas turėjo surašyti Defektinį aktą, kurį pasirašo tiekėjo atstovas ir buto savininkas/atstovas. Nagrinėjamu atveju nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą nei vieno iš minėtų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti jų nurodomą poziciją - nei skaitiklio ir aplinkos aplink jį, pvz., vamzdynų būklės nuotraukų, nei Keitimo akto, nei Defektinio akto (kuris liudytų apie technines kliūtis, pvz., vamzdyno nusidėvėjimą, keisti skaitiklį), nei jokių kitų dokumentų, kurie privalėjo būti parengiami ir surašomi skaitiklių keitimo / bandymo keisti metu.
26. Nors apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas esamą ginčą tarp šalių, turėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1429-661/2020, kurioje draudiko ieškinys atsakovei buvo atmestas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia apeliantės pozicija sutikti ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes ir darydamas išvadas, neturėjo pagrindo, kaip precedentu remtis minėta nutartimi. Nors nurodytoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl žalos, atsiradusios trečiajam asmeniui UAB "Corpus A" atsakovės UAB "Vilniaus vandenys" užsakymu teikiant vandens skaitiklių keitimo paslaugas butuose, atlyginimo draudikui, tačiau įvertinus minėtos bylos medžiagą ir procesinius sprendimus matyti, kad tos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės ir įrodymai yra skirtingi - minėtoje byloje, priešingai nei šiuo metu nagrinėjamoje byloje, buvo pateiktas atsakovės sudarytas geriamojo vandens apskaitos prietaiso įrengimo / keitimo aktas, iš kurio buvo matyti, kad ventilio sriegis buvo labai stipriai paveiktas korozijos, kad jis buvo supuvęs, t. y. buvo teikti konkretūs ir akivaizdūs įrodymai dėl vamzdyno būklės ir pan. Nagrinėjamu gi atveju tokių duomenų ir įrodymų, kad vandentiekio vamzdis, prie kurio buvo keičiamas vandens skaitliukas, buvo stipriai supuvęs, paveiktas korozijos (išskyrus liudytojo A. L. parodymus) ir pan., byloje nėra ir nebuvo pateikta.
27. Šiuo atveju atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pasireiškia ne tik netinkamai atliktais skaitiklių keitimo darbais, bet ir darbų atlikimu, neįsitikinus, jog imtasi visų įmanomų ir būtinų veiksmų galimai žalai išvengti, o būtent tuo, jog skaitiklių keitimai atlikti neužsukus bendro vandens padavimo į daugiabutį, nepaisant DNSB pirmininkės siūlymo, dėl ko irgi buvo padaryta ar padidėjo atsiradusi žala. Atsakovė ir trečiasis asmuo nenurodė, kodėl nesiėmė veiksmų tą padaryti, ar tikrai ėmėsi, kaip teigia liudytojas, esant visiškai priešingiems DNSB pirmininkėms parodymams šiuo klausimu ir pan.
28. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.
29. Nagrinėjamu atveju žalos dydis (700,53 Eur) yra pagrįstas teismui pateiktais rašytiniais įrodymais - ieškovės parengta 2017 m. gruodžio 22 d. Turto remonto sąmata, 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu draudėjai apie žalos atlyginimą, AB SEB banko 2017 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymais. Atsakovė nei teismo proceso pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nereiškė jokių prieštaravimų ir nekvestionavo paties ieškovės nurodyto žalos dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, esant pagrindui konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei kitas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovės priteistina visa prašoma bei įrodymais pakankamai pagrįsta turtinės žalos suma - 700,53 Eur, o taip pat 6 proc. metinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
30. Taip pat pažymėtina, kad žala šiuo atveju priteistina būtent iš atsakovės, kaip vandens skaitliukų savininkės, organizavusios jų keitimą, kurio metu ir buvo padaryta žala, ir kuri iš trečiojo asmens tik užsakė skaitliukų keitimo paslaugas, t. y. tik pasitelkė trečiąjį asmenį atitinkamų jos kompetencijos priklausančių veiksmų atlikimui. Teismas pažymi, kad ieškovė neįtakojo ir negali įtakoti atsakovės santykių su trečiuoju asmeniu, nėra ir nebuvo viešojo pirkimo sutarties šalimi, atitinkamai negali reikšti pretenzijų trečiajam asmeniui šios sutarties vykdymo aspektu, susijusių su suteiktų paslaugų kokybe (tą gali daryti tik atsakovė).
Dėl bylos baigties
31. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė byloje įrodė visas civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), taip pat ir patirtą žalą, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl užliejimo atsiradusią žalą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė įrodymų byloje, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą yra pagrindas atitinkamai paskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas išlaidas.
33. Ieškovė pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme sumokėjo 16 Eur už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisinta 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
34. Taip pat iš atsakovės priteistinos 10,22 Eur išlaidos, susijusios su pirmosios instancijos teismo procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).
35. Bylos duomenimis, ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį, taip pat turėjo 35,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų (už apeliacinio skundo parengimą). Ieškovės apeliacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 54,04 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834, buv. J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849, buv. Dominikonų g. 11, Vilnius) 700,53 Eur (septynis šimtus eurų 53 ct) turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16 Eur (šešiolika eurų) ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834, buv. J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849, buv. Dominikonų g. 11, Vilnius) 54,04 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 4 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849, buv. Dominikonų g. 11, Vilnius) į valstybės biudžetą 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėja Renata Volodko