Administracinė byla Nr. eAS-844-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03642-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų fizinių asmenų grupės (uždarosios akcinės bendrovės „Norlida“ darbuotojų), atstovaujamų grupės atstovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal fizinių asmenų grupės (uždarosios akcinės bendrovės „Norlida“ darbuotojų), atstovaujamų grupės atstovo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai fizinių asmenų grupė (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ darbuotojai), atstovaujama grupės atstovo A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjai), elektroninių ryšių priemonėmis 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus priimtus sprendimus asmenų grupės atžvilgiu: 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05158 dėl R. K. (R. K.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05145 dėl A. B. (A. B.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05155 dėl A. K. (A. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05129 dėl A. S. (A. S.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05153 dėl A. S. (A. S.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05140 dėl A. Z. (A. Z.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05139 dėl H. Z. (H. Z.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05125 dėl I. K. (I. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-5108 dėl I. S. (I. S.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05103 dėl I. V. (I. V.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05138 dėl M. B. (M. B.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05117 dėl M. K. (M. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05104 dėl M. P. (M. P.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05132 dėl M. S. (M. S.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05119 dėl O. H. (O. H.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05147 dėl O. K. (O. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05127 dėl O. K. (O. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05134 dėl O. K. (O. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05106 dėl O. K. (O. K.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05154 dėl O. L. (O. L.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05120 dėl O. N. (O. N.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05107 dėl O. S. (O. S.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05149 dėl O. S. (O. S.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05122 dėl O. M. (O. M.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05144 dėl R. K. (R. K.), 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05151 dėl S. M. (S. M.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05126 dėl S. H. (S. H.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05130 dėl V. K. (V. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05116 dėl V. K. (V. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05124 dėl Y. K. (Y. K.), 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05110 dėl Y. V. (Y. V.) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimai).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi fizinių asmenų grupės (UAB „Norlida“ darbuotojų), atstovaujamos grupės atstovo A. S., skundą atsisakė priimti. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė grąžinti pareiškėjui A. S. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą 2020 m. lapkričio 9 d. sumokėtą 144 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 1262 straipsnyje yra numatytos grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos. Pagal šį straipsnį grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; <...>. Pagal ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalį teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose.

Teismo vertinimu, pateiktas skundas, pavadintas fizinių asmenų grupės skundu, negali būti laikomas grupės asmenų skundu, nes juo yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai, nors pagal nurodytas ABTĮ nuostatas grupės asmenų skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas (šiuo atveju pareiškėjai prašo teismo panaikinti 31 Migracijos departamento Kontrolės skyriaus priimtą sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje). Atsižvelgdamas į tai bei, vadovaudamasis ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalimi, teismas atsisakė priimti pateiktą grupės skundą.

III.

Fizinių asmenų grupė (UAB „Norlida“ darbuotojai), atstovaujama grupės atstovo A. S., atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų teigimu, jų pateiktas grupės skundas atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus grupės skundui, o skundžiama teismo nutartis prieštarauja ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijai, bet ir įstatymų leidėjo suformuotai pozicijai dėl grupės skundo instituto, t. y. teismo pateikti motyvai atsisakant priimti grupės skundą iš esmės prieštarauja pačiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 885 „Dėl grupės ieškinio koncepcijos patvirtinimo” patvirtintai grupės skundo koncepcijai. 

Pareiškėjai akcentuoja, kad grupės skundas buvo teikiamas dėl to, kad asmenų grupės darbdavio (UAB „Norlida“) vadovas buvo nubaustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį nusižengimą. Minėto administracinio nusižengimo pagrindu visiems asmenų grupės nariams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, o Migracijos departamento sprendimai adresuoti kiekvienam asmenų grupės nariui asmeniškai. Visų asmenų grupės narių atžvilgiu Migracijos departamento sprendimai yra tapatūs bei grindžiami ne tik analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ir teisiniu pagrindu. Be to, pateiktu skundu yra skundžiami ne tik atskiri Migracijos departamento sprendimai pareiškėjų atžvilgiu, bet ir Migracijos departamento sprendimas pripažinti pareiškėjų darbdavį kaip neatitinkantį įstatymų reikalavimų ir nebegalintį turėti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Pareiškėjų manymu, grupės skundo teikimas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir ekonomiškesnis tiek asmenų grupės nariams, tiek valstybei, kadangi būtų nagrinėjama viena administracinė byla, o ne daugiau nei 30 analogiškų administracinių bylų. Šiuo atveju teismas neanalizavo pateikto skundo turinio bei grupės skundo faktinio ir materialinio teisino pagrindo, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Pareiškėjai nurodo, kad teisė doktrinoje numatyta, jog, kreipiantis į teismą pagal grupės skundo institutą yra svarbūs kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi). Tos pačios nuomonės laikosi ir įstatymų leidėjas, aiškinamajame rašte dėl ABTĮ pakeitimo ir papildymo trečiuoju skirsniu nurodydamas: „Priėmus Įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos funkcionuoti grupės skundo institutui, kuris leis ginti didelių grupių asmenų, reiškiančių vienarūšius reikalavimus (kylančius iš tapačių faktinių aplinkybių ir turinčius tą patį teisinį pagrindą), teises ir įstatymų saugomus interesus. Bus sumažinamas teismų darbo krūvis, nes grupės skundas bus nagrinėjamas vietoje daugybės identiškų individualių skundų ir tai nulems racionalų žmogiškųjų, laiko, finansinių išteklių naudojimą, sutrumpins bylų nagrinėjimo procesą.“ Pareiškėjų manymu, tai reiškia, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas grupės skundo institutą ir kaip vieną iš jų kriterijų nurodydamas bendrą grupės reikalavimą, numatė, jog bendru reikalavimu laikytinas ir prašymas panaikinti kelis atskirus sprendimus, jeigu jie kildinami iš tapačių faktinių aplinkybių ir turi tą patį teisinį pagrindą. 

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl galimybės šalinti nustatytus trūkumus, teismas nenustatė jokių trūkumų, susijusių su grupės skundo neatitikimu ABTĮ 1263 straipsnio reikalavimams, niekaip nepagrindė, kodėl šiuo atveju atsisako nagrinėti bylą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles bei priimti pareiškėjų individualius skundus. 

Pareiškėjų manymu, atsisakydamas priimti skundą, pirmosios instancijos teismas pažeidė jų teisę į gynybą. Kolektyviniu būdu pareiškėjai siekia apginti pažeistus interesus, kylančius iš to paties administracinio teisinio santykio, dėl jų darbdavio atstovo nubaudimo ir darbdavio pripažinimo neatitinkančiu įstatymų keliamų reikalavimų ir negalinčiu turėti darbuotojų iš trečiųjų valstybių bei naikinamų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų grupės skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjų grupės skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad jame nesuformuluotas bendras grupės reikalavimas (ABTĮ 1262 str. 2 d.).

Reikalavimai grupės skundui ir grupės skundo nagrinėjimo taisyklės nustatytos ABTĮ antros dalies antro skyriaus trečiajame1 skirsnyje „Grupės skundas“.

Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė (ABTĮ 1261 str. 1 d.). Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje (ABTĮ 1261 str. 2 d.).

ABTĮ 1263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. ABTĮ 1263 straipsnis nustato ir specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui.

ABTĮ 1262 straipsnyje „Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos“ nustatyta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 7) grupė turi grupės advokatą.

Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose (ABTĮ 1265 str. 6 d.). 

Taigi, nustačius, kad pateiktas grupės skundas neatitinka ABTĮ 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų grupės skundo padavimo teismui prielaidų ir sąlygų, yra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti grupės skundą. Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo (asmenys) realizuoja laikydamiesi ABTĮ nustatytos tvarkos, tačiau paprastai nėra vertinamas skundo faktinis ir materialinis teisinis pagrindas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kaip fizinių asmenų grupė kreipėsi į administracinį teismą su grupės skundu, prašydami panaikinti pareiškėjų atžvilgiu priimtus Migracijos departamento sprendimus (iš viso 31 sprendimą), kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad pareiškėjų darbdavio vadovas buvo nubaustas administracine tvarka už Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio „Nelegalus darbas“ 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į ankščiau aptartas ABTĮ nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų pateiktas skundas negali būti laikomas grupės skundu, nes šiuo skundu yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai. Vien tai, kad Migracijos departamento sprendimų priėmimą lėmė tos pačios faktinės aplinkybės, sprendimai priimti vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų normomis, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjų grupės skundą galima nagrinėti, remiantis ABTĮ trečiojo1 skirsnio „Grupės skundas“ nuostatomis, nes, kaip matyti, grupės skunde turi būti keliams bendras grupės narių reikalavimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjams turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams, susijusiems su grupės skundo neatitikimu ABTĮ 1263 straipsnio reikalavimams, pašalinti. Pažymėtina, kad bendras grupės skundo reikalavimas yra viena iš būtinų grupės skundo padavimo teismui prielaidų ir sąlygų, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti individualiai kiekvienam pareiškėjui, todėl nėra aišku, kaip, pasinaudojant skundo trūkumų šalinimo institutu, pareiškėjų grupės skundo trūkumai galėtų būtų ištaisyti taip, kad būtų reiškiamas bendras grupės narių reikalavimas. Šiuo atveju pareiškėjai pasirinko savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, paduodami teismui grupės skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų skundo priėmimo klausimą sprendė, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis grupės skundo priėmimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-76-261/2020 pateiktais išaiškinimais dėl grupės skundo, tačiau nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės nėra analogiškos, todėl nėra pagrindo pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą spręsti pagal tose bylose pateiktus išaiškinimus. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-76-261/2020 teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog grupės skundu galima ginčyti konkretų viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmus, kurie yra priimti, padaryti visai grupei (pareiškėjams), o ne individualiai kiekvienam grupės nariui. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad grupės skundu galima ginčyti tik tokį viešojo administravimo subjekto administracinį aktą ar veiksmus, kurie yra priimti, padaryti visai grupei (pareiškėjams). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Migracijos departamento sprendimus, priimtus individualiai kiekvienam grupės nariui.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad pateiktu grupės skundu yra skundžiami ne tik atskiri Migracijos departamento sprendimai pareiškėjų atžvilgiu, bet ir Migracijos departamento sprendimas pripažinti pareiškėjų darbdavį kaip neatitinkantį įstatymų reikalavimų ir nebegalintį turėti darbuotojų iš trečiųjų šalių, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, nes pareiškėjų grupės skunde nėra keliamas reikalavimas panaikinti tokį Migracijos departamento sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą bendra tvarka, t. y. pareiškėjai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, gali paduoti teismui individualius skundus. Pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti pareiškėjų individualius skundus, vienarūšės administracinės individualios bylos galėtų būti nagrinėjamos modelinio teismo proceso tvarka (ABTĮ ketvirtasis skirsnis „Modelinis teismo procesas“), tokiu būdu užtikrinant vienodą faktinių aplinkybių vertinimą vienarūšėse administracinėse bylose. Todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jų teisę į gynybą, atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų fizinių asmenų grupės (uždarosios akcinės bendrovės „Norlida“ darbuotojų), atstovaujamų grupės atstovo A. S. (A. S.), atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Sutkevičius

                                        Dainius Raižys

                                        Milda Vainienė