Civilinė byla Nr. e2A-600-826/2023

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00121-2020-9

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;

2.1.2.4.1.4; 2.1.2.6; 2.6.7; 3.1.18.6; 3.1.7.6;

3.3.1.18.2                                           

(S)

                                                

 

   

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 5 d.            

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-47-676/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ ieškinį atsakovams K. G., J. G., G. G., P. G., D. V., Ž. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų,  Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. G., Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė J. D., A. G., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. M., E. K., akcinė bendrovė „Lesto“, uždaroji akcinė bendrovė saugos tarnyba „Argus“, KB Lietuvos centrinė kredito unija, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“, antstolis A. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl sutarčių nuginčijimo.

 

Teisėjų kolegija

  

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JD-3224); taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovui P. G.; perkelti pirkėjų teises ir pareigas, kylančias iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 7368), iš pirkėjo P. G. pirkėjams G. G., J. G.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog pradinė kreditorė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Rasimas“ 2012 m. spalio 15 d. pareiškė ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 30 d. iki 2010 m. spalio 19 d., kada buvo iškelta uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rasimas“ bankroto byla,  atsakovas G. G. kaip buvęs įmonės vadovas bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu patenkintas BUAB „Rasimas“ ieškinys ir iš atsakovo G. G. priteistas 62 923 Eur (215 701 Lt) žalos atlyginimas. Pradinė išieškotoja BUAB „Rasimas“ 2015 m. balandžio 20 d. buvo pakeista į E. K., kuris 2021 m. balandžio 1 d. buvo pakeistas į kreditorę UAB „Stanlita“. 

3.       Atsakovai G. G., J. G., siekdami, kad į jų įgyjamą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kreditoriai negalėtų nukreipti reikalavimų, pasitelkė susijusį su jais asmenį atsakovą P. G. ir jo vardu 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įformino nuosavybės perėjimą iš pardavėjų atsakovų V., tačiau tikrieji pirkėjai pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo atsakovai G. G., J. G., todėl jiems turi būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

4.       Praėjus 20 dienų po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, atsakovas P. G. įgytą nuosavybę neatlygintinu tikslingu dovanojimo sandoriu perleido atsakovų G. G., J. G. nepilnametei dukrai K. G., taigi niekada ir neturėjo jokio tikslo faktiškai įgyti pirkėjo teisės ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

5.       Ginčo sandoriai pažeidžia kreditoriaus interesus, yra fiktyvūs, sudaryti vienas po kito nedelsiant 2013 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., kai jau įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu iš atsakovo G. G. priteistas 62 923 Eur žalos atlyginimas. Ginčijamais sandoriais buvo siekiama apeiti kreditorių reikalavimų tenkinimą.

6.       Atsakovai ginčijamu dovanojimo sandoriu savo vaikui padovanojo 26 123,7 Eur vidutinės rinkos vertės nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tuo pažeidė ieškovės kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu sumažino kreditoriaus galimybes išieškoti skolą iš turto, dar labiau sumažino savo mokumą. Turtinės padėties sunkinimas, turto perleidimas neatlygintinai yra pakankamas pagrindas spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už prievolę ieškovei, sudaryti sandoriai tarp susijusių asmenų. Atsakovų nesąžiningumas pasireiškė jų pačių turtinės padėties bloginimu, žinant, jog atsakovų turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais. Dovanojimo sutartimi siekta sukurti sąlygas, jog faktiškai nekilnojamasis turtas liktų atsakovų G. G., J. G. žinioje, šią nuosavybę įregistruojant nepilnamečio vaiko vardu. Nepilnamečio vaiko vardu esantį turtą tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis, o pagal nepilnamečio vaiko tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

7.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Stanlita“ atsakovui G. G. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB ,,Stanlita“ atsakovui P. G. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB ,,Stanlita“ atsakovei D. V. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės UAB ,,Stanlita“ valstybei 637 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovės UAB ,,Stanlita“ valstybei 58,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. JD-3224) (toliau – Dovanojimo sutartis); taikyti restituciją – grąžinti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – Turtas), atsakovui P. G.; perkelti pirkėjų teises ir pareigas, kylančias iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr.7368) (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) iš pirkėjo P. G. pirkėjams G. G., J. G.. Sutartys ginčijamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies, 1.86 straipsnio pagrindu.

9.       Dėl ieškinio senaties. Byloje nustatyta, jog ginčo sandoriai sudaryti 2013 m. rugsėjo 10 d., 2013 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė į teismą dėl šių sandorių nuginčijimo kreipėsi 2021 m. balandžio 7 d., t. y. po ginčo sandorių praėjus daugiau nei 7 metams. Ieškovė nurodo, jog apie ginčo sandorius ji sužinojo tik tuo metu, kai ji, t. y. buvęs išieškotojas E. K., 2020 m. balandžio 30 d. buvo įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. e2-122-676/2021, kurioje ieškovė BUAB „Auksesija“ ginčijo tuos pačius sandorius. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. K. paaiškino, jog iki 2020 m. balandžio 30 d. jo įtraukimo civilinėje byloje Nr. e2-122-676/2021 trečiuoju asmeniu apie ginčo sandorius jis nieko nežinojo; taip pat apie ginčo sandorius jis nieko nežinojo ir prieš sudarant civilinėje byloje Nr. 2-729-123/2013 su buvusia išieškotoja UAB „Rasimas“ 2014 m. liepos 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuri patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23668, t. y. buvusią išieškotoją BUAB „Rasimas“ pakeitus į E. K. (civilinė byla Nr. 2-729-123/2013). Byloje kitų duomenų bei įrodymų, jog ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčo sandorius anksčiau nei 2020 m. balandžio 30 d., nepateikta. Teismas įvertino ir tai, jog ginčo sandoriuose atsakovas G. G. nedalyvavo, todėl išviešinti ginčo sandoriai nebuvo siejami su skolininku G. G.. Tai reiškia, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas senaties terminas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prasidėjo 2020 m. gegužės 1 d. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, pareikšdama 2021 m. balandžio 2 d. ieškinį. Taip pat atsakovai prašo taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl pirkimo–pardavimo sandorio pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis); ieškinio senaties terminą atsakovai skaičiuoja nuo pirkimo–pardavimo sandorio išviešinimo Nekilnojamojo turto registre, nes ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. balandžio 2 d. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalys buvo / yra ginčijamų sutarčių pagrindu parduoto / įgyto turto bendraturčiai, todėl pirmenybės teisės pagal CK 4.79 straipsnio nuostatas pirkti turtą neturėjo ir neįgijo, todėl nagrinėjamu atveju atsakovų nurodomas ir prašomas taikyti CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas netaikytinas.

10.       Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų. Pirmoji actio Pauliana galima patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką, sudariusį actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą teigti, jog ginčo sutarčių sudarymo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į G. G.. Antroji actio Pauliana galima patenkinimo sąlyga – ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Kaip matyti iš pirkimo–pardavimo bei dovanojimo sutarčių, ieškovės skolininkas atsakovas G. G. nėra ir nebuvo šių sutarčių šalis; įgyjamas bei dovanojamas turtas nurodytu laikotarpiu, pateiktais byloje duomenimis bei įrodymais, nėra ir nebuvo skolininko atsakovo G. G. nuosavybė. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, jog iki pardavimo atsakovui P. G. turtas priklausė nuosavybės teise atsakovams V., šie įrodymai bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijami, nuginčyti, paneigti. Byloje pateikti atsakovo P. G. finansinę padėtį pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas P. G. nurodytu laikotarpiu turėjo lėšų ir jų turėjo pakankamai turtui įsigyti, sumokėjo už turtą savo lėšomis, taigi turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo P. G. nurodytas turto įsigijimo tikslas – jo turimų lėšų investavimas į nekilnojamąjį turtą taip pat bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčytas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovo P. G. sumokėti pinigai už turtą buvo / galėjo būti atsakovo skolininko G. G. ar (ir) jo sutuoktinės J. G., tokių duomenų bei įrodymų neteikė; priešingai – byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu atsakovas skolininkas G. G. ir (ar) jo sutuoktinė J. G. jokių piniginių lėšų bei turto neturėjo, galiojo areštas jų turtui, todėl, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, nėra pagrindo spręsti, jog turtas pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo P. G. buvo įsigytas / galėjo būti įsigytas už atsakovo skolininko G. G. ar (ir) jo sutuoktinės atsakovės J. G. lėšas. Taigi atsakovui P. G. įsigijus turtą skolininko G. G. ar (ir) jo sutuoktinės atsakovės J. G. turtas nei padidėjo, nei sumažėjo, dėl to skolininkas netapo nei daugiau ar mažiau nemokus ar mokus, dėl to kreditorius nei prarado, nei įgijo didesnę / mažesnę galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies, todėl nėra pagrindo spręsti, jog sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi buvo pažeisti / galėjo būti pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme. Nurodytos aplinkybės, jog G. G. dalyvavo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu pas notarą kartu su P. G. pastarajam paprašius tėvo būti kartu pasirašant sutartį bei sumokant pinigus už turtą pardavėjams, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų apie galimą neteisėtą atsakovų susitarimą bei veiksmus, nepaneigia ankstesnių teismo išvadų dėl šios dalies. Analogiškai teismas vertina ir kitas actio Pauliana sąlygas dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties ir dėl nesąžiningumo. Atsakovo P. G. veiksmai sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atitinka protingo asmens, veikiančio savo asmeniniais interesais siekiant tinkamai investuoti turimas savo lėšas į nekilnojamąjį turtą, elgesio standartus, P. G. vykdant išankstinius ikisutartinius susitarimus su turto pardavėjais dėl turto pirkimo–pardavimo, neginčijant taip pat ir sandorio kainos; taip pat nenustatyta, jog perkant turtą atsakovas P. G. būtų veikęs / veikė atsakovo skolininko G. G. ar (ir) jo sutuoktinės J. G. interesais ar jų susitarimu. Todėl daroma išvada, jog ieškovė, ginčydama sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, neįrodė kreditorių teisių pažeidimo, nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ginčijamo sandorio neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl šis ieškovės reikalavimas netenkintinas.

11.       Dėl sandorio pripažinimo tariamuoju. Ieškovė įrodinėja, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta tariamai, tai yra dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), siekiant atsakovui skolininkui G. G. neteisėtai ir nesąžiningai išvengti galimų turtinių prievolių kreditorei ieškovei. Atsakovai nurodytas aplinkybes neigia. Byloje nustatyta, jog ginčo dovanojimo sutartimi atsakovė K. G. įgijo turtą, kurį jai padovanojo jos brolis atsakovas P. G.. Kaip matyti iš dovanojimo sutarties turinio, nepilnametei K. G. šio sandorio metu atstovavo nepilnametės atstovai pagal įstatymą vaiko tėvai atsakovai G. G. ir J. G., šias aplinkybes taip pat teismo posėdžio metu patvirtino ir dovanojimo sutarties šalis atsakovas P. G. bei nepilnamečio vaiko atstovai pagal įstatymą G. G., J. G.. Teismo posėdžio metu atsakovas P. G. paaiškino savo apsisprendimo dovanoti jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą savo nepilnametei seseriai K. G. motyvus bei tikslus. Dovanojimo sandoris buvo ir yra realiai vykdomas, atsakovas P. G. iš esmės turtu nesinaudoja, atsakovės K. G. vardu turtas yra įregistruotas ir šios aplinkybės yra išviešintos įstatymų nustatyta tvarka tiek VĮ Registrų centre, tiek Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, atliekami visi su tuo susiję veiksmai. Dovanojimo sutarties šalių valia šio ginčo dovanojimo sutarties sudarymo momentu visiškai atitiko tikrąją šalių sandorio šalių valią, ginčo dovanojimo sutartimi šalys realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir sutartis buvo tinkamai įvykdyta, t. y. atsakovės K. G. pagal ginčijamą dovanojimo sutartį įgijimo faktas pagrįstas leistinais ir patikimais įrodymais. Šie duomenys bei įrodymai bylos nagrinėjimo metu nenuginčyti, juos paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta, nors ieškovė nurodytas aplinkybes bei įrodymus vertina su jais nesutikdama, tačiau nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikė, taigi atsakovai įrodė, jog ginčo dovanojimo sutartis buvo vykdoma. Ieškovės nurodomos aplinkybės bei pateikti įrodymai byloje, jog atsakovas G. G. yra ieškovės skolininkas ir iki ginčijamos dovanojimo sutarties turėjo gerokai didesnę piniginę prievolę nei dovanojimo sutarties kaina, tai, kad skolininkas dalyvavo kaip vienas iš nepilnametės dukters K. G. atstovų sudarant bei vykdant dovanojimo sutartį, nepaneigia teismo ankstesnių išvadų dėl šios dalies ir nesudaro sąlygų dovanojimo sandorį vertinti ir pripažinti kaip tariamąjį sandorį CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl daroma išvada, jog ieškovė neįrodė, jog dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, todėl šis reikalavimas netenkintinas.

12.       Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus. Tačiau nagrinėjamoje byloje nusprendus ieškinio reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo netenkinti, ieškovės reikalavimas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nenagrinėtinas.

13.       Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovai G. bei jų atstovas prašo skirti ieškovei UAB ,,Stanlita“ iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skirti nepilnametei atsakovei K. G., kurios turtą ieškovė siekia atimti, kadangi ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškovės atstovas prašo šio prašymo netenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, ir įvertinęs šios bylos aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovė, teikdama ieškinį ir dalyvaudama nustatyta tvarka nagrinėjant bylą pagal jos pareikštus reikalavimus atsakovams, t. y. realizuodama savo procesines teises, veikė akivaizdžiai nesąžiningai, nesiekė CPK nustatytų tikslų, bet siekė sąmoningai piktnaudžiauti procesu ar nepagrįstai apsunkinti atsakovų teisinę padėtį. Taigi konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, kuri realizuojama pareiškus reikalavimus teisme ir pasirinkus konkretų tam asmeniui priimtiną savo teisių bei interesų gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai), pati savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nors ieškovės ieškinys laikomas nepagrįstu, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė pareikšdama ieškinį savo teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovų prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkimo–pardavimo sutarties šalis skolininko G. G. sūnus P. G. nebuvo skolingas ieškovei, todėl svarstyti apie šio sandorio pripažinimą negaliojančiu nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo tik tarpinis sandoris prieš dovanojimo sandorį, sudarytą po 20 dienų skolininko G. G. tuo metu 2 metų dukros naudai, kas parodo skolininko siekį išvengti išieškojimo nukreipimo į jam priklausantį turtą, nes turtas buvo įgytas nepilnametės dukros vardu.

14.2.       Pirmosios instancijos teismas šalių, susijusių artimais giminystės ryšiais, santykius sudarant sandorius nepagrįstai vertino kaip įprastus, nes CK 6.67 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkui (t. y. tikrasis nekilnojamo turto pirkėjas G. G.) ir pirkimo–pardavimo sandorio šalims P. G., po 20 dienų sudaryto dovanojimo sandorio šaliai K. G. yra taikoma nesąžiningumo prezumpcija, nes yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos.

14.3.       Byloje nustatytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad „atsakovo P. G. veiksmai sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atitinka protingo asmens, veikiančio savo asmeniniais interesais siekiant tinkamai investuoti turimas savo lėšas į nekilnojamąjį turtą elgesio standartus“, nes byloje apklaustas P. G. taip ir nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu 20 dienų laikotarpiui jis buvo sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį.

14.4.       Nepagrįsta teismo išvada, kad „P. G. vykdant išankstinius ikisutartinius susitarimus su turto pardavėjais dėl turto pirkimo-pardavimo“ buvo sudaryti ginčijami sandoriai, nes byloje pateikti įrodymai liudija kaip tik priešingai. Nėra nė vieno įrodymo, kad P. G. būtų kaip nors dalyvavęs teismo nurodytų išankstinių susitarimų su turto pardavėjais vykdyme, priešingai, visus veiksmus atliko, pasirašė ant dokumentų ir t. t. tikrasis turto pirkėjas G. G..

14.5.       Nepagrįsta teismo išvada, kad „teismo posėdžio metu atsakovas P. G. paaiškino savo apsisprendimo dovanoti jam asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį turtą savo nepilnametei seseriai K. G. motyvus bei tikslus – jo ir K. G. senelis dovanojo jiems abiem 70 000 Lt, o kadangi K. G. dar buvo maža, tuos pinigus senelis perdavė jam – taip nusprendė jo senelis“. Byloje nėra jokių įrodymų, jog P. G. senelis jam būtų perdavęs pinigų, nes pinigų deklaracija pinigų perdavimo fakto nepatvirtina.

14.6.       Atsakovo P. G. paaiškinimai dėl turto dovanojimo sandorio priežasčių nelogiški ir nukreipia į tikrąjį turto pirkėją atsakovą G. G..  

15.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

15.1.       Apeliantė yra tik trečiojo asmens E. K. atstovė ir net neturėjo teisės savo vardu reikšti ieškinį atsakovams.

15.2.       Apeliantė apeliaciniame skunde savo reikalavimo teisę visiškai nepagrįstai kildina iš kažkokio teismo sprendimo, atsiradusio iš deliktinės civilinės atsakomybes, kas su ginču ir su pačia apeliante nieko bendro neturi, todėl apeliantė neįrodė, kad ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į dovanojimo sandorio šalis atsakovus P. G. ir K. G..

15.3.       Apeliantė tariamą savo teisių pažeidimą apeliaciniame skunde grindžia kažkokių apeliantės kreditorių interesų pažeidimu, tačiau nenurodo, kuo ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia pačios apeliantės teises, kodėl G. G. sumažino kreditoriaus galimybes išsiieškoti skolą iš turto, nors ginčijamu dovanojimo sandoriu turto nei įgijo, nei prarado.

15.4.       Atsakovas P. G. nebuvo ir nėra apeliantės skolininkas, todėl jam sudaryti ginčijamo dovanojimo sandorio niekas nedraudė, tai patvirtina ir notarės parašas ant ginčijamos dovanojimo sutarties. Taip pat niekas nedraudžia nepilnamečiam vaikui priimti dovanų, kas ir buvo padaryta ginčo atveju.

15.5.       Ginčo atveju tariamojo sandorio institutas netaikytinas, nes ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas realiai ir atitinkamai buvo pasiektas sandorio teisinis tikslas, kas visiškai nepagristai priešingai nurodoma apeliaciniame skunde.

15.6.       Apeliantė tik prielaidomis bando įrodyti, kad tikrieji ginčijamo turto pirkėjai buvo atsakovai G. ir J. G..

15.7.       Apeliacinis skundas yra visiškai nepagristas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepažeidė nei materialinės, nei procesines teises normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, priešingai apeliantė ir neteigia apeliaciniame skunde.

16.       Atsakovai D. V. ir Ž. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyti šie motyvai:

16.1.       Atsakovų V. vaidmuo byloje pasireiškė tik sudarant pirkimo–pardavimo sandorį ir jie veikė absoliučiai sąžiningai, t. y. laikydamiesi CK 6.200 str. numatytų pareigų esant ikisutartiniams santykiams ir turėjo vienintelį tikslą – parduoti savo sklypą, gauti pinigų, juos vėliau panaudoti savo namo statybai. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktų faktinių aplinkybių ir reiškiamų reikalavimų turinys patvirtina, kad atsakovams D. ir Ž. V. netgi nėra reiškiami jokie reikalavimai, jų sąžiningumas sudarant pirkimo–pardavimo sandorį skunde nekvestionuojamas.

16.2.       Visos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio aplinkybės ir pirkėjo P. G. elgesys ir veiksmai atitiko tipines tokiems sandoriams keliamas sąlygas, todėl atsakovams V. nebuvo jokio pagrindo abejoti galima simuliacija, ką bando įrodinėti ieškovė, – esą P. G. buvęs tik formalus pirkėjas, kurį pasitelkė atsakovai G. G. ir J. G., siekdami išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo iš jų turto.

16.3.       Sutiktina su teismo vertinimu, kad vien tai, kad G. G. dalyvavo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu pas notarą kartu su P. G., pastarajam paprašius tėvo būti kartu, pasirašant sutartį bei sumokant pinigus už turtą pardavėjams, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų apie galimą neteisėtą atsakovų susitarimą ir veiksmus, nei patvirtina, nei paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl galimo susitarimo, todėl vertintinos tik kaip ieškovės prielaida savo teiginiams pagrįsti.

16.4.       Vien tai, kad projektavimo procese procedūros toliau vyko pagal D. V. išduotą leidimą, taip pat jokios įtakos ginčo sandoriams neturėjo, nes nei D. V., nei Ž. V. su G. G. neturėjo jokių papildomų susitarimų dėl ginčijamo žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Tokių aplinkybių nenurodo ir ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą.

16.5.       Prašymą išduoti leidimą namo statybai D. V. Giedraičio prašymu savivaldybei pateikė tik todėl, kad leidimas būtų greičiau išduotas naujajam savininkui, nes pirkėjas planavo kuo greičiau pradėti namo statybas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos ir ribų

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18.       Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19.       Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, 0,1250 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise registruotas K. G. vardu 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties Nr. JD-3224 pagrindu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d.. 

20.       Laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. šis žemės sklypas nuosavybės teise buvo registruotas P. G. vardu 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7368 pagrindu.

21.       Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. šis žemės sklypas nuosavybės teise buvo registruotas D. V. vardu 2008 m. kovo 28 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-2012-(1.3) pagrindu. 2014 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-141119-00274.

22.       Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 28 d. duomenimis, 1/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotos K. G. vardu 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties Nr. JD-3224 pagrindu nuo 2013 m. rugsėjo 24 d.

23.       Laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. šie objektai nuosavybės teise buvo registruoti P. G. vardu 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7368 pagrindu.

24.       Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. šie objektai nuosavybės teise buvo registruoti D. V. vardu 2008 m. kovo 28 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-2012-(1.3) pagrindu.

25.       Atsakovai D. V. ir Ž. V. 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovui P. G. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), 1/4 dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3), 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 4), 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 5), už 80 000 Lt sumą (notarinio registro Nr. 7368).

26.       Atsakovas P. G. 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo K. G., kuriai sutarties sudarymo metu atstovavo jos atstovai pagal įstatymą atsakovai J. G. ir G. G., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 1), 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2), 1/4 dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos m. sav. Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) (Daiktas 3), 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 4), 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) (Daiktas 5) (notarinio registro Nr. JD-3224).

27.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „Rasimas“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto administravimas“ (civilinė byla Nr. B2-2590-265/2010).

28.       BUAB „Rasimas“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl 217 489 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo G. G.; teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartimi areštuotas atsakovui G. G. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 217 489 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; iš areštuoto turto atsakovui G. G. leista atsiskaityti su ieškove BUAB „Rasimas“, nedraudžiant disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą; laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovės BUAB „Rasimas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti (civilinė byla Nr. 2-1720-123/2012). Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovei BUAB „Rasimas“ priteista iš atsakovo G. G. 62 471 Eur (215 701 Lt) žalos atlyginimo; teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. liepos 11 d. (civilinė byla Nr. 2-729-123/2013).

29.       Antstolių informacinės sistemos 2018 m. lapkričio 23 d. duomenimis, antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23668, 9580074/1/13/23668 skolininkas –G. G., išieškotojas – E. K., išieškoma suma – 62 471,33 Eur.

30.       Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi išieškotoja BUAB „Rasimas“ pakeista į E. K. (civilinė byla Nr. 2-729-123/2013).

31.       Išieškotojas E. K. 2021 m. sausio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teises, kylančias iš 2013 m. birželio 10 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-729-123/2013, atsakovui G. G., naujai kreditorei UAB „Stanlita“. Antstolės R. V. 2022 m. vasario 3 d. patvarkymu Nr. S-22-74-3539 dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23668 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-729-123 (skolininkas – G. G., skola – 62 471,33 Eur) pakeistas pradinis išieškotojas E. K. išieškotoja UAB „Stanlita“ (vykdomoji byla Nr. 0074/13/23668).

 

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

 

32.       Ieškovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais. 

 

Dėl 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo 

 

33.       Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

34.       Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 20 punktas).

35.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d. tarp atsakovo P. G. ir atsakovų D. V. bei Ž. V. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7368, kuria atsakovai D. V. ir Ž. V. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), o atsakovas P. G. minėtą nekilnojamąjį turtą nusipirko už 23 169,60 Eur (80 000 Lt).

36.       Ieškiniu ieškovė prašė perkelti pirkėjų teises ir pareigas, kylančias iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties, iš pirkėjo atsakovo P. G. atsakovams G. G. ir J. G..

37.       Šio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog tikrasis pirkėjas pagal paminėtą pirkimo–pardavimo sutartį yra ne formaliai sutartyje nurodytas atsakovas P. G., bet atsakovai G. G. ir J. G.. Ieškovė įrodinėjo, jog paminėto 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sandorio ydingumą įrodo tai, jog atsakovas P. G. po 20 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo visą anksčiau minimą nekilnojamąjį turtą neatlygintinu dovanojimo sandoriu perleido atsakovų G. G. ir J. G. nepilnametei dukrai atsakovei K. G., kas įrodo, jog atsakovas P. G. neturėjo jokio tikslo faktiškai įgyti pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

38.       Ieškovė ieškinyje nenurodė teisinio šio reikalavimo pagrindo, tačiau, vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika dėl teismo pareigos kvalifikuoti teisinius santykius, darytina išvada, jog paminėtas ieškinio reikalavimas grindžiamas CK 1.87 straipsnio pagrindu.

39.       Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019 ir joje nurodyta teismų praktika).

40.       Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Taigi esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turtą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020).

41.       Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, būtina nustatyti esmines aplinkybes – kas rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, kam priklausančiomis lėšomis buvo atsiskaityta, kas po sandorio sudarymo įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi).

42.       Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai D. ir Ž. V. 2013 metais viešai paskelbė skelbimą, jog parduoda anksčiau paminėtą žemės sklypą. Tiek atsakovai V., tiek atsakovas P. G. patvirtino, jog iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl turto pirkimo tarėsi tik atsakovas P. G. ir atsakovai V.. Tačiau notaro biure pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu P. G. dalyvavo ir atsakovas G. G.. Atsakovo G. G. teigimu, kartu su sūnumi atvyko į notaro biurą tik todėl, jog sūnus atsakovas P. G. dėl savo jauno amžiaus paprašė tėvo vykti kartu. Visi atsakovai patvirtino, jog sutartą pinigų sumą už perkamą nekilnojamąjį turtą notaro biure grynaisiais pinigais sumokėjo atsakovas P. G..

43.       Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl sutarties sudarymo, sąlygų tarėsi tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos šalys – atsakovas P. G. ir atsakovai V.. Pinigus už įsigyjamą turtą taip pat asmeniškai sumokėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas pirkėjas – atsakovas P. G.. 

44.       Nors dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarėsi atsakovas P. G., tačiau kiti byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pirkėjo teises ir pareigas įgijo ir vykdė bei ginčo turtą priėmė ir valdė atsakovas G. G..

45.       Tai, kad atsakovas P. G. iš esmės neturėjo tikslo įsigyti ginčo žemės sklypą, patvirtina tai, jog minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovas P. G. po 20 dienų, tai yra 2013 m. rugsėjo 10 d., dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo atsakovei K. G. (seseriai), kurios atstovai pagal įstatymą yra atsakovai G. G. ir J. G..

46.       Atsakovas P. G. paaiškino, jog įsigytą ginčo turtą padovanojo seseriai, nes dalis pinigų, už kuriuos pirktas ginčo turtas, priklausė ir seseriai. Be to, manė, jog turtas bus apsaugotas, jeigu jam kažkas nutiktų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai dėl ginčo turto dovanojimo atsakovei K. G. tikslo nėra įtikinami, kadangi, jeigu, atsakovo teigimu, piniginės lėšos, už kurias buvo įsigytas ginčo žemės sklypas, lygiomis dalimis priklausė abiem atsakovams, nebuvo tikslo padovanoti viso žemės sklypo atsakovei K. G.. Be to, atsakovo argumentai apie tai, jog jo darbas yra pavojingas ir dėl saugumo tikslingiau, kad turtas būtų registruotas atsakovės K. G. vardu, nepašalina abejonių, jog iš esmės atsakovas neturėjo tikslo minėto turto valdyti bei juo naudotis.

47.       Papildomai pažymėtina, jog toliau aptariami byloje esantys įrodymai, kurie susiję su 2014 m lapkričio 19 d. leidimo statyti ginčo žemės sklype statinį gavimu, patvirtina, jog ginčo žemės sklypą realiai priėmė, valdė atsakovas G. G..

48.       Byloje yra pateiktas vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, statybos projektas, prie kurio yra pridėtas 2013 m. rugpjūčio 21 d. AB „Klaipėdos vanduo“ pranešimas apie prisijungimo sąlygas. Minėtas pranešimas adresuotas atsakovei D. V., tačiau nurodant atsakovo G. G. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog paminėtas pranešimas dėl prisijungimo sąlygų pateiktas atsakant į 2013 m. rugpjūčio 2 d. gautą prašymą. Taigi, darytina išvada, jog dar iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas G. G. rūpinosi prisijungimo sąlygų gavimu iš AB „Klaipėdos vanduo“ dėl būsimo statybos leidimo gavimo statinių statybai ginčo žemės sklype.

49.       Tai, kad atsakovas G. G. dar iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo rūpinosi būsimo statybos leidimo gavimu statinių ginčo žemės sklype statybai, patvirtina ir liudytojo architekto S. Š., kuris rengė statybos projektą, paaiškinimai. Liudytojas paaiškino, jog dėl statybos projekto paruošimo į liudytoją buvo kreiptasi telefonu. Liudytojui buvo nurodyta, jog dėl statybos projekto reikia bendrauti per atsakovą G. G.. Papildomai nurodė, jog statybos projekto derinimas nuo pat pradžios vyko per atsakovą G. G. išsiunčiant dokumentus per autobusų stoties siuntų skyrių, su atsakove D. V. liudytojas niekada nebendravo. Liudytojas paaiškino, jog prie statybos projekto pridėtą 2013 m. gegužės 16 d. statinio projektavimo užduotį, kuri pasirašyta atsakovės D. V. vardu, gavo iš atsakovo G. G. per autobusų stoties siuntų skyrių. 

50.       Atsakovas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino liudytojo nurodytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, jog pats atsakovas G. G. susitarė su liudytoju ir užsakė statybos projekto parengimą. Taigi, liudytojo bei atsakovo G. G. paaiškinimai patvirtina, jog dar iki ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas G. G. ne tik užsakė, bet ir derino statybos ginčo sklype projekto rengimo darbus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas G. G. būtų veikęs kaip atsakovės D. V. ar atsakovo P. G. atstovas (CPK 178 straipsnis).           

51.       Be to, prie to paties statybos projekto yra pateiktas 2013 m. rugsėjo 5 d. atsakovės D. V. sutikimas, kuriuo atsakovė neprieštarauja, jog projekto vadovas S. Š. įkeltų derinti namo projektą į „Infostatybą“. Taip pat pateiktas 2014 m. gegužės 1 d. atsakovės D. V. sutikimas, kuriuo ji neprieštarauja, jog naujas arba esamas ginčo žemės sklypo savininkas prisijungtų prie jai priklausančių inžinerinių tinklų. Taip pat atsakovė D. V. tik 2014 m. lapkričio 7 d. pranešė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, jog perleido ginčo žemės sklypą su visomis teisėmis ir pareigomis atsakovei K. G. kartu su projektavimo darbais ir teise gauti statybos leidimą. Galiausiai 2014 m. lapkričio 19 d. leidimą statyti naują (us) statinį (ius) / rekonstruoti statinį (ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (us) ginčo žemės sklype iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pasirašytinai atsiėmė atsakovas G. G..

52.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ginčijama 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė D. V. perleido nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus atsakovui P. G., todėl jai nebuvo tikslo bei pagrindo 2014 m. gegužės 1 d. suteikti leidimą prisijungti prie inžinerinių tinklų. Dėl to paties atsakovei D. V. nebuvo tikslo bei pagrindo pasirašyti 2013 m. rugsėjo 5 d. sutikimą, kad projekto vadovas S. Š. įkeltų derinti namo projektą į „Infostatybą“, nes visas teises ir pareigas, susijusias su ginčo žemės sklypu, atsakovė D. V. jau buvo perleidusi ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsakovė D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nėra pasirašiusi nė ant vieno dokumento po 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nors byloje nėra konstatuota, jog atsakovė D. V. dokumentuose, kurie pateikti prie statybos projekto po 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nepasirašė, tačiau, vertinant visas anksčiau nurodytas aplinkybes bei įrodymus, darytina labiau tikėtina išvada, jog statybos projekte visi dokumentai pasirašyti atsakovės D. V. vardu, siekiant atsakovui G. G. nuslėpti savo faktinį dalyvavimą ginčo turto pirkime.   

53.       Vertinant, kam priklausančiomis lėšomis buvo atsiskaityta, atsakovas P. G. nurodė tokias faktines aplinkybes: 2013 metais senelis (atsakovo G. G. tėvas) padovanojo anūkams atsakovui P. G. ir atsakovei K. G. bendrą 70 000 Lt (20 273,40 Eur) sumą. Kadangi atsakovė K. G. buvo 2 metų amžiaus, atsakovas P. G. už visus minėtus pinigus nupirko ginčo žemės sklypą.

54.       Savo paaiškinimams pagrįsti atsakovas P. G. pateikė 2013 metų Metines pajamų deklaracijas . Iš paminėtų deklaracijų matyti, jog jis per 2013 metus gavo 1 657 Eur (5 721,39 Lt) su darbo santykiais susijusių pajamų, 20 503 Eur (70 791,40 Lt) neapmokestinamųjų pajamų ir 3 620 Eur (12 500 Lt) pajamų pagal verslo liudijimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog paminėti įrodymai patvirtina, jog atsakovas turėjo lėšų ginčijamo sandorio sudarymo metu ir jų turėjo pakankamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Metinė pajamų deklaracija šiuo atveju atlieka tik išviešinimo funkciją, tai yra išviešina, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas P. G. turėjo paminėtą pinigų sumą. Tačiau paminėti įrodymai neįrodo, kam priklausė šios piniginės lėšos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovo P. G. senelis padovanojo pinigines lėšas atsakovui P. G. (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas P. G. neįrodė, jog piniginės lėšos žemės sklypui įsigyti buvo dovanotos atsakovo senelio, to, jog, būdamas jauno amžiaus – 20 metų, neturėjo galimybių uždirbti arba sutaupyti 70 000 Lt sumos, į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog iš esmės tik atsakovas G. G. rūpinosi statybos leidimo gavimu,  daro labiau tikėtiną išvadą, jog 70 000 Lt ginčo žemės sklypui nupirkti atsakovas P. G. gavo iš savo tėvų atsakovų G. G. ir J. G., tai yra ginčo turtas buvo nupirktas atsakovų G. ir J. G. lėšomis.

55.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).

56.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei įrodymus, jog atsakovas P. G. neįrodė, kad 70 000 Lt ginčo turtui įsigyti gavo kaip dovaną iš savo senelio, jog po 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo praėjus tik 20 dienų ginčo turtą dovanojimo sutarties pagrindu perleido atsakovei K. G., kurios atstovai pagal įstatymą yra atsakovai G. G. ir J. G., jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas P. G. būtų dalyvavęs statybos ginčo žemės sklype projekto rengime ir derinime, jog dar iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–padavimo sutarties sudarymo atsakovas G. G. užsakė bei derino statybos ginčo žemės sklype projekto rengimą su architektu S. Š. tam, jog būtų gautas statybos leidimas, nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas G. G. veikė kaip atsakovo P. G. ar atsakovės D. V. įgaliotinis, daro išvadą, jog atsakovas P. G. nesiekė įgyti ginčo žemės sklypo nuosavybės teise, o tikrieji pirkėjai pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra atsakovai sutuoktiniai G. G. ir J. G..

57.       Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo P. G. ir atsakovų D. V. ir Ž. V. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apsimestine dėl jos subjekto, konstatuojant, kad tikrieji ginčo turto pirkėjai (įgijėjai) yra sutuoktiniai atsakovai J. G. ir G. G., todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo atsakovams J. G. ir G. G. pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.87 straipsnis.).      

 

Dėl 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

 

58.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovas P. G. 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei K. G., kuriai sutarties sudarymo metu atstovavo jos atstovai pagal įstatymą atsakovai J. G. ir G. G., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, 1/4 dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (notarinio registro Nr. JD-3224).

59.       Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu, kadangi paminėta dovanojimo sutartis pažeidžia BUAB „Rasimas“ ir jos kreditorių interesus, ir CK 1.86 straipsnyje numatytu pagrindu kaip tariamąjį sandorį, kadangi, ieškovės vertinimu, atsakovai J. G. ir G. G. dovanojimo sutarties pagrindu siekė išvengti išieškojimo nukreipimo į turtą.  

60.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo netenkino, nenustatęs visų būtinų sąlygų, reikalingų sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti minėtą sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, kadangi konstatavo, jog sutarties šalių valia sutarties sudarymo metu visiškai atitiko tikrąją šalių valią.

61.       Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnis). CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio).

62.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020). Taip pat išaiškinta, jog tik tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

63.       CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį (CK 6.470 straipsnio 3 dalis).

64.       Šioje byloje konstatuota, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas P. G. nusipirko, o atsakovai D. V. ir Ž. V. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), 1/4  dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), už 23 169,60 Eur (80 000 Lt), yra apsimestinis sandoris dėl jos subjekto ir pirkėjų teisės pagal minėtą sutartį perkeltos atsakovui G. G. ir J. G., todėl darytina išvada, jog ginčijama 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovas P. G. paminėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo atsakovei K. G., yra negaliojanti, nes dovanotojas – atsakovas P. G. nėra dovanos savininkas (CK 6.470 straipsnio 3 dalis).   

65.       Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

66.       Šio ginčo atveju CK 6.470 straipsnio 3 dalies norma yra imperatyvi ir sudarytas sandoris prieštarauja šiai imperatyviai normai, o minėtos normos pažeidimo padarinys tikrai yra 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutarties negaliojimas.

67.       Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovas P. G. padovanojo atsakovei K. G., kuriai sutarties sudarymo metu atstovavo jos atstovai pagal įstatymą atsakovai J. G. ir G. G., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (notarinio registro Nr. JD-3224), yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.78 straipsnis, 1.80 straipsnis).

68.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl ginčo sutarties galiojimo CK 6.66 straipsnio bei CK 1.86 straipsnio pagrindais.

 

Dėl restitucijos taikymo

 

69.       Pripažinus 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir dėl to niekine bei negaliojančia, spręstina dėl jos negaliojimo teisinių padarinių (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 1.80 straipsnio 3 dalis nukreipia į restitucijos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos normose.

70.       Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, įtvirtinant galimybę teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).

71.       Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, remiantis kuriomis turi būti sprendžiama, ar bus pasiekti restitucijos tikslai – atkurta iki ginčo sandorio sudarymo buvusi šalių padėtis. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627-686/2015). Jeigu byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad status quo ante padėtis bus atkurta, taikant restituciją natūra, tai tokiam restitucijos taikymo būdui teiktina pirmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021).

72.       Šioje byloje konstatuota, jog pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį tikrieji pirkėjai yra atsakovai J. G. ir G. G., tai yra jie yra tikrieji ginčo turto savininkai. Esant šioms aplinkybėms, pripažinus niekine ir negaliojančia 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį, taikytina restitucija, grąžinant ginčo turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tikriesiems šio turto savininkams atsakovams J. G. ir G. G. (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis).

73.       Pripažinus 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo P. G. ir atsakovų D. V. ir Ž. V. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apsimestine dėl jos subjekto, restitucijos klausimas nespręstinas, kadangi patenkintas ieškovės reikalavimas perkelti pirkėjų teises ir pareigas atsakovams J. G. ir G. G..

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

74.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme       

 

75.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

76.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77.       Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus apie 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį už ieškinį. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismas nustatė, jog už ieškinį mokėtinas 787 Eur žyminis mokestis, todėl papildomai skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovės 637 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, 637 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina į valstybės biudžetą.

78.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

79.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nustatyta, kad atsakovai D. ir Ž. V. sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu P. G. nežinojo, jog tikrieji pirkėjai pagal minėtą sutartį yra atsakovai G. G. ir J. G., o sudarant dovanojimo sutartį šie asmenys nedalyvavo, įvertinus tai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė K. G. buvo 2 metų amžiaus, patenkinus ieškovės ieškinį bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų P. G., G. G. ir J. G., kadangi konstatuotina, jog dėl šių asmenų veiksmų susidarė šios bylinėjimosi išlaidos.

80.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovų P. G., G. G., J. G. lygiomis dalimis po 50 Eur priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat priteistina po 212,33 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

81.       Taip pat nustatyta, jog atsakovė D. V. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė D. V. nežinojo, jog sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu P. G. tikrieji nekilnojamojo turto pirkėjai buvo atsakovai G. ir J. G., yra pagrindas atlyginti atsakovės D. V. bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovų P. G., G. G., J. G. po 333,33 Eur.  

82.       Patekinus ieškovės ieškinį iš atsakovų P. G., G. G., J. G. lygiomis dalimis valstybei priteistinos pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 58,51 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

83.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

84.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 787 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą – priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų P. G., G. G., J. G.. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais, jog dėl atsakovų P. G., G. G. ir J. G. veiksmų susidarė šioje byloje bylinėjimosi išlaidos, atsakovams D. V. ir Ž. V. priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.  

  

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

 

85.       Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

86.       Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. bei 2021 m. gegužės 5 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7368, sudarytą tarp atsakovo P. G. ir atsakovų D. V. ir Ž. V., apsimestine dėl jos subjekto ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7368, atsakovams J. G. ir G. G..

Pripažinti 2013 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. JD-3224, sudarytą tarp atsakovo P. G. ir atsakovės K. G., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą atsakovų J. G. ir G. G., niekine ir negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti iš atsakovės K. G. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį vandentiekio linijos – vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – buitinių nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 1/4 dalį nuotekų linijos – lietaus nuotekų tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovams J. G. ir G. G..

Priteisti iš atsakovės J. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stanlita“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stanlita“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stanlita“ 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės J. G. atsakovei D. V. 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. G. atsakovei D. V. 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. G. atsakovei D. V. 333,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės J. G. 212,33 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo G. G. 212,33 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. 

Priteisti iš atsakovo P. G. 212,33 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovės J. G. 19,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo G. G. 19,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo P. G. 19,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. nutartimis, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stanlita“ 262,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stanlita“ 262,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Stanlita“ 262,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės J. G. atsakovams D. V. ir Ž. V. 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. G. atsakovams D. V. ir Ž. V. 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo P. G. atsakovams D. V. ir Ž. V. 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                             Marius Dobrovolskis

                                                         

            

            Erinija Kazlauskienė

 

            

            Almantas Padvelskis