Baudžiamoji byla Nr. 1-630-271/2017

          Proceso Nr. 01-1-67624-15

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.29.1.1., 1.2.29.3.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 13 d.

Vilnius

           Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant  Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,

kaltinamajam Ž. P.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2000 m. rugsėjo 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį,  3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius BK 471 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 2001 m. spalio 24 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnį laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui;

3) 2001 m. lapkričio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 ir 3 dalis, 42 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui;

4) 2002 m. birželio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 ir 3 dalis, 42 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, galutinė bausmė treji metai vienas mėnuo ir aštuonios dienos laisvės atėmimo;

5) 2004 m. gruodžio 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams;

6) 2005 m. vasario 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

7) 2005 m. kovo 25 d. Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

8) 2005 m. balandžio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams:

9) 2005 m. gruodžio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) 63 straipsnį laisvės atėmimu penkeriems metams;

10)  2008 m. balandžio 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams septyniems mėnesiams ir dvidešimt penkioms dienoms;

11) 2010 m. sausio 21 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir vienam mėnesiui;

12) 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį  vieneriems metams ir dviem mėnesiams laisvės atėmimo,

13) 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį bei 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį vieneriems metams ir vienuolikai mėnesių laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje  ir 302 straipsnio 1 dalyje,

                                                                 n u s t a t ė :

Kaltinamasis Ž. P. 2015-10-09, apie 20.30 val., Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, pasinaudodamas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku gautu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu A. G., ir pasirašydamas automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį minėto A. G. vardu, nupirko automobilį Opel Astra, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini), iš T. Z., ir taip suklastojo minėtą dokumentą;

Jis gi, 2015-10-23, apie 20.45 val., Metalo g. 1A, Vilniuje, sustabdžius policijos pareigūnams jo vairuojamą automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) ir dokumentų patikrinimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiajam patruliui M. G. pateikė ir taip neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku gautą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. G..

Kaltinamasis Ž. P. teisiamojo posėdžio metu  parodė, kad nusikalstamų veikų  padarymo faktą pripažįsta visiškai. A. G. iš matymo pažįsta. Buvo sutikęs pastarąjį (duomenys neskelbtini), pas draugę L.. 2015 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, vėl susitiko su A.. Kartu vartojo alkoholį, važinėjo A. automobiliu VW Golf. Kadangi jis (kaltinamasis) tuo metu vairavo, į savo piniginę įsidėjo A. duotus jam vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Po ko jis A. grąžino automobilio dokumentus, tačiau apie vairuotojo pažymėjimą pamiršo – dokumentas taip ir liko jo piniginėje. 2015 m. rudenį, Karoliniškių mikrorajone, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“ iš nepažįstamo asmens jis už 220 Eur nusipirko automobilį Opel Astra. Minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė A. G. vardu, nes pats turi skolų, kurias išieško antstoliai. Pardavėjas A. vairuotojo pažymėjimo netikrino, nuotraukos nežiūrėjo. Apie parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo internete. Po kiek laiko, grįždamas automobiliu Opel Astra iš Kauno, autostradoje užmigo ir apsivertė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vėliau 2015 m. rudenį, draugės R. G. vardu registruotu ir jo paties įsigytu automobiliu Ford Mondeo važinėjo po Vilniaus miestą ir Metalo gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu jis pateikė A. vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes automobilyje nebuvo gesintuvo, avarinio ženklo. Po šio įvykio negali prisiminti, kur jis padėjo svetimą vairuotojo pažymėjimą. Buvo stabdytas dar policijos pareigūnų ir  baustas už tai, kad vairavo automobilį  neblaivus. Gailisi dėl  savo veiksmų. Prašo netirti kitų bylos įrodymų, nes jis visiškai pripažįsta kaltinimą.

Kadangi  kaltinamasis  kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų  matyti, jog veikų  padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).

              Iš liudytojo  T. Z. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2015 m. spalio mėnesį jis pardavinėjo automobilį Opel Astra, valstybinis  numeris  (duomenys neskelbtini). 2016-10-09 į jo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) paskambino  nepažįstamas asmuo, kuris ketino pirkti minėtą automobilį. Skambinusio telefono numerio paskutiniai skaičiai galėjo būti 255. Su šiuo asmeniu susitiko tą pačią dieną apie 20.30 val. Vilniuje, Sausio 13-osios g. Pirkėjas apžiūrėjo automobilį  ir nusprendė pirkti. Iš karto vietoje buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkėjas pateikė jam galimai asmens tapatybės kortelę ar kitą dokumentą. Nuo jos nusirašė jo asmens kodą. Žmogaus nuotrauka dokumente jam buvo panaši į žmogų, kuris pirko iš jo automobilį. Sutartyje pirkėjas pats įrašė savo vardą pavardę bei pasirašė. Perdavė jam automobilį ir daugiau jo nematė. 2015-11-12 buvo iškviestas į Trakų rajono policijos komisariatą. Komisariate jam paaiškino, kad yra ieškomas dabartinis minėto automobilio savininkas. Tuomet pareigūnui pateikė pirkimo - pardavimo sutartį (originalą). Pareigūnas jam parodė kažkokias dvi nuotraukas ir paklausė, ar jis neatpažįsta asmens, kuriam pardavė automobilį. Vienoje iš nuotraukų jis tą asmenį pažino, apie tai pranešė pareigūnui. Minėtas vyras buvo apie 30-35 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, rudų, trumpų plaukų, apvalaus veido, kokia jo akių spalva, jis nepamena, tačiau jos buvo įdubusios, kokia jo buvo nosis, ausys, jis taip pat nepamena, minėto vyro žandikauliai buvo įdubę, matėsi, kad jis narkomanas (b.l. 69-70).

2016-06-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas T. Z. atpažino Ž. P., pažymėtą Nr. 3, kuriam 2015-10-09 pardavė savo  automobilį Opel Astra. Minėtą vyrą atpažino iš veido bruožų, tai yra, iš veido formos, įdubusių akių, trumpų, rudų plaukų. Tai tikrai tas vyras, pirkęs iš jo automobilį ir pasirašęs sutartį (b.l. 69-70).

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje. 2015-10-12 gavo tyrimui medžiagą, kad 2015-10-11 05:23 Trakų rajone kelyje A1, Vilnius- Kaunas –Klaipėda, 21 km., už „Statoil“ degalinės, remontuojamoje kelio atkarpoje nuo kelio nuvažiavo bei apvirto automobilis Opel Astra. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, kad automobilis registruotas D. Č. vardu. Tyrimo eigoje paaiškėjo, kad jis automobilį pardavė V. S., kuris vėliau jį pardavė T. Z.. Pastarasis atsiuntė Vilniuje pasirašytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad T. Z. minėtą automobilį pardavė A. G.. A. G., atvykęs į komisariatą, paaiškino, kad 2015-10-09 automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties su T. Z. nesudarinėjo ir jos nepasirašė. Taip pat jis  nurodė, kad savo  vairuotojo pažymėjimą jis galimai pametė arba iš jo pagrobė 2015 m. rugpjūčio mėn. Dėl to fakto į policiją jis nesikreipė. Jo dokumentu kitas asmuo ir galėjo pasinaudoti. Tuo  tarpu kartu atvykusi A.  motina nurodė, kad A. dažnai vartodavo alkoholį su asocialiais asmenimis, tarp kurių būdavo pažįstamas, pavarde P.. Po vieno bendro girtavimo A. ir pasigedo savo vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus administracinių teisės pažeidimų registrą buvo nustatyta, kad 2015-10-23 A. G. buvo surašytas Administracinių teisės pažeidimo protokolas dėl KET 231 punkto pažeidimo (b.l. 74).

Liudytojas M. G., policijos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo eigoje parodė, kad 2015-10-23, dirbdamas kartu su  pareigūnu S. S., Metalo g. 1A, Vilniuje, apie 20.45 val. sustabdė  automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) Vairuotojas patikrinimui pateikė visus reikiamus dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Dokumentai buvo tvarkingi, pasižiūrėjęs į vairuotojo pažymėjimą jam pasirodė, kad vyro nuotrauka pažymėjime buvo panaši į patį vairuotoją, tuo metu buvo tamsu ir asmuo jam nesukėlė jokių įtarimų, kad vairuotojo pažymėjimas buvo ne jo. Patikrinę minėtą automobilį, rado pažeidimų: nebuvo avarinio sustojimo ženklo, gesintuvo bei vaistinėlės, todėl surašė Administracinį teisė pažeidimo protokolą minėtam vairuotojui, kuris šį protokolą pasirašė ir paaiškino, kad su protokolu susipažino, su pažeidimu sutinka ir dėl to gailisi (b.l. 77).

Prie bylos pridėti :

- automobilio   Opel Astra pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.36);

- administracinio teisės  pažeidimo protokolas Nr.10AN-41217540-15 (b.l.41);

- A. G. paaiškinimas, kad automobilio OPEL ASTRA v/n (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo ir jo nepirko. 2015 m. spalio 9 d. sutarties jis nematė ir nepasirašinėjo. Jo vairuotojo pažymėjimas pamestas 2015 m. rugpjūčio 12 d. Dėl pamesto vairuotojo pažymėjimo niekur nesikreipė, mano, kad šio dokumento pagalba kitas asmuo galėjo sudaryti minėtą sutartį (b.l. 38);

A. G. yra išvykęs į užsienį, kur gyvena ir dirba iki šiol.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais. Nurodo motyvus, dėl kurių atmetė kitus įrodymus.

Remiantis BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys,  kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (2012 m. vasario 14 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37/2012).

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Veikoms su materialiais padariniais BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčią apibrėžia kaip veiką, kurią darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį. Melagingų žinių įrašymas į dokumentą laikytinas jo suklastojimu.

Kaltinamojo Ž. P., liudytojo T. Z. parodymais, atpažinimo rezultatais, rašytiniais įrodymais, t.y. pirkimo-pardavimo sutartimi, yra nustatyta, kad  2015-10-09 kaltinamasis sudarydamas sutartį pasinaudojo A. G. duomenimis, pasirašė už jį šiame dokumente ir taip suklastojo minėtą sutartį. Todėl kaltinamojo Ž. P. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, be pagrobimo veiksmo, atsako ir tas, kas, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ar panaudojo svetimą dokumentą. Apklausiamas tyrimo eigoje ir teismo posėdyje kaltinamasis Ž. P. pripažino, kad jis turėjo A. G. dokumentus, nes vairavo jo automobilį, o vėliau pamiršo grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Panaudojo pažymėjimą, kai buvo sustabdytas Vilniuje vairuojantis kitą automobilį, kuomet A. G. vardu ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. G. paaiškinime policijai nurodė, kad pametė vairuotojo pažymėjimą, bet kokiu būdu byloje nėra pakankamai įrodymų, kad šis dokumentas būtų buvęs pagrobtas  ar kitu neteisėtu būdu įgytas. Tačiau bylos duomenimis įrodytas svetimo dokumento  panaudojimas  neturint tam  teisėto  pagrindo.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai nusikaltimai, vienas priskiriamas prie nesunkių (BK 300 straipsnio 1 dalis), antras (BK 302 straipsnio  1 dalis) - prie apysunkių.

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino nusikalstamų veikų padarymą, gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Ž. P.: teisiamas yra 14 kartą, aptariamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu (b.l. 126-132). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad Ž. P. iš ankstesnių teistumų ir nuobaudų tinkamų išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. buvo pristatytas kaip vartojęs amfetaminą (b. l. 162). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bausmės dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies numatytas vidurkis. Tai padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus, ši bausmė ir jos dydis adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Taikytini Lietuvos Respublikos  BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies reikalavimai dėl bausmių dalinio subendrinimo.

Įvertinus tai, jog byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam Ž. P. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirtoji bausmė LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta jam 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus  miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautas  prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 167,91 eurų  dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam gynėjas  buvo paskirtas LR BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu,  kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,  jo galimybės savarankiškai  įgyvendinti teisę į gynybą ribotos.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir  kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 297, 302-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Ž. P. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal Lietuvos BK 300 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

pagal Lietuvos BK 302 straipsnio 1 dalį  45 paromis arešto.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti bausmes ir nuteistajam nustatyti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. P. skirti galutinę 40 parų arešto bausmę.

Lietuvos  BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies pagrindu ir vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi bausmių keitimo taisyklėmis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Ž. P. 2016-07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą bei įskaitytą pagal ankstesnį 2016-07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį perdavus vykdyti, panaikinti.

              Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 167,91 Eur  išlaidų priteisimo iš nuteistojo  Ž. P. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                   P.Borkovski