Baudžiamoji byla 1 A – 19 – 350 / 2019

Proceso Nr. 1-01-1-08991-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; 2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2019 m. vasario 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, 

dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,   

gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nuteistajam L. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo laikotarpiu lankyti elgesio pataisos programą.

Nukentėjusiosios K. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. G. jai priteista 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat priteista iš L. G. 11,40 Eur dokumentų įteikimo bei 187,46 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

NUSTATĖ:

1.       L. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 21 d. apie 15.00 val., viešoje vietoje – lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. kitų asmenų akivaizdoje tyčia abiem rankomis suėmė lažybų punkto darbuotojai K. I. už kaklo ir ją smaugė, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. 

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėjas skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti L. G. išteisinamąjį nuosprendį.

2.1 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo įstatymo pritaikymo, dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, todėl naikintinas.

2.2 Apeliantai teigia, kad nukentėjusioji K. I. L. G. buvo skolinga pinigų, prašoma jų negražino, todėl nuteistojo veiksmai – nukentėjusiosios suėmimas už kaklo, nebuvo nukreipti į  viešosios tvarkos trikdymą. Tai buvo gal ir netinkamo būdo, tačiau asmeninio pobūdžio konfliktas, sąlygotas praeities santykių, o kad konfliktas vyko lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, apeliantų nuomone, nėra lemiamas veiksnys dėl veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį. Sutinka, kad konfliktinė situacija nebuvo maloni nukentėjusiajai, tačiau ne kiekviena konfliktinė situacija, kad ir viešoje vietoje, turi būti vertina per baudžiamojo įstatymo prizmę ir/ar jo kontekstą. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo BK 284 straipsnio sudėčiai privalomųjų materialinių pasekmių. Tuo tarpu apsaugos darbuotojų, vėliau policijos kvietimas, buvo pertekliniai, kadangi nebebuvo jokių realių grėsmių, nes L. G. jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos.

2.3 Mano, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino įvykio vietoje buvusių įvykio liudytojų parodymus dėl jų reakcijos į nuteistojo veiksmus, nes S. S. yra nukentėjusios draugė, o L. M. su nukentėjusiąja turėjo artimų santykių, todėl jie savo parodymais siekia padėti nukentėjusiajai ir akivaizdu, kad jų parodymai yra šališki.

2.4 Atkreipia dėmesį, kad nors teismas posėdžio metu peržiūrėjo vaizdo įrašą, užfiksuotą apsaugos vaizdo kameros, tačiau nuosprendyje rėmėsi tik vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame ne visai tiksliai aprašytas vaizdo turinys. Būtent, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji rankomis atstūmė prie jos sėdinčios priėjusį ir kažką sakantį nuteistąjį, po ko vėl priėjęs L. G. ant jos pečių padėjo savo rankas, tačiau ši situacija jai grėsmės nekėlė. Vėliau, prie šalių priėjo L. M., su kuriuo nuteistasis bendravo vieną ranką laikydamas ant K. I. peties, kas aiškiai tyrėjos rašytame protokole neteisingai interpretuojama kaip laikymas už plaukų. Teismas neatribojo grėsmingos K. I. sukeliamos situacijos dėl negrąžinamos skolos su realiu, tikru fiziniu smurtavimu asmens atžvilgiu.

2.5 Nurodo, jog nukentėjusios parodymai, jog ji nustebo pamačiusi į jos darbovietę atėjusį nuteistąjį L. G., neatitinka tikrovės, nes pastarasis ten lankėsi tikrai ne pirmą kartą ir jos nuostabos sukelti negalėjo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kokias nors nusikalstamos veikos pasekmes - sveikatos sutrikdymą ar skausmo sukėlimą. Tik hipotetiškai teismo med. eksperto išvadoje yra konstatuoja apie galimą skausmo sukėlimą, tačiau nėra jokių duomenų, kad būtų nors kokie požymiai apie realaus nukentėjusiosios kaklo smaugimo (suspaudimo) rankomis faktą.

2.6 Nuteistasis L. G. prie apeliacinio skundo prideda fotonuotraukas, apibūdinančias asmeninius buvusius jo santykius su K. I., kartu tokiais įrodymais paneigiami jos parodymai apie išimtinai darbinių tarpusavio santykių buvimo faktą ir kartu parodantys K. I. nesąžiningumą, pasinaudojimą neįgalumą turinčiu L. G., siekusiu asmeninių tarpusavio ilgalaikių santykių, kuris netgi materialiai rūpinosi jos auginamu mažamečiu vaiku.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

3.1 Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantų skundas iš esmės grindžiamas motyvu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko L. G. nuteistas nepagrįstai, remiantis neobjektyviais nukentėjusiosios ir įvykio vietoje buvusių jos draugų šališkais parodymais bei vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame netiksliai aprašytas vaizdo turinys, todėl prašoma priimti L. G. išteisinantį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.

5.1 Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5.2 Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamąjį, nukentėjusiąją, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus bei vaizdo medžiagą ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados dėl nuteistojo L. G. kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuojama, kad vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.

5.3 BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kuris inkriminuotas L. G., viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, veiksmais, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. ( pvz. LAT nutartys 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015 ir kt.). Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir tai, kad veika padaroma viešoje vietoje, t.y. erdvėje, į kurią bet kada turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Asmeniui nuteisti pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti tyčinę kaltę, t. y. kad asmuo suvokia, jog viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori taip elgtis.

5.4 L. G. pagal BK 284 straipsnį pripažintas kaltu dėl to, kad jis viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje nukentėjusios atžvilgiu vartodamas fizinį smurtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. 

5.5 Nuteistojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasireiškusią fizinio smurto vartojimu nukentėjusios atžvilgiu viešoje vietoje, dėl ko buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis, visiškai patvirtina nukentėjusios K. I., liudytojų S. S. ir L. M., iš dalies paties L. G. parodymai, vaizdo įrašas, įvykio vietos ir vaizdo įrašo apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

6. Nuteistasis viso proceso metu neneigė, kad lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, kuriame dirba nukentėjusioji, bendravo su K. I. dėl skolos grąžinimo, tačiau kategoriškai neigia kaltinime jam inkriminuotą smurto nukentėjusiosios atžvilgiu vartojimą tikindamas, kad nukentėjusios nesmaugė, tik buvo ją apkabinęs uždėdamas ranką jai ant pečių. Tačiau tokias L. G. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia byloje esantys įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas tokią nuteistojo versiją vertina kaip  jo pasirinktą gynybos būdą ir ją atmeta.

7. Nukentėjusioji K. I. iš esmės viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jos buvęs pažįstamas ir darbdavys L. G. netikėtai užėjęs į jos darbo vietą lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu buvo ir jos draugai S. S. ir L. M., agresyviai priartėjęs griebė rankomis už kaklo sakydamas „ čia tau už skolą“, po ko priėjęs L. M. L. G. nuo jos atitraukė ir pastarasis išėjo iš lažybų punkto patalpų.

8. Tokias nukentėjusios nurodomas aplinkybes visiškai patvirtina liudytojų S. S. parodymai viso proceso metu ir L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, kad jie buvo įvykio vietoje tuo metu, kai atėjo jiems iki tol nematytas L. G., kuris pradėjo K. I. keikti ir užėjęs už prekystalio ėmė ją smaugti, dėl ko L. M. jį nuo K. I. atitraukė, po ko pastaroji ėmė verkti. Tokie smurtiniai ir netikėti L. G. veiksmai tiek K. I., tiek juos išgąsdino.

8.1 Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių liudytojų parodymais nenustatyta. Jų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, ir teisėjų kolegija jų patikimumu neabejoja, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. 

9. Nuteistasis neigia smurto vartojimą nukentėjusios atžvilgiu tikindamas, kad K. I. nesmaugė, tik buvo ją apkabinęs uždėdamas ranką ant pečių, smurto vartojimo žymės jai nėra nustatytos, tačiau tokie jo skundo teiginiai paneigiami byloje esančiu vaizdo įrašu, kurio turinys išsamiai ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiksliai aprašytas 2018-03-20 apžiūros protokole. Peržiūrėjus vaizdo įrašą skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai akivaizdu, kad L. G. vartojo smurtą K. I. atžvilgiu būtent jos ir liudytojų S. S. ir L. M. nurodomomis aplinkybėmis, t.y. atėjęs į lažybų punktą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame be nukentėjusios buvo ir liudytojai, priėjęs prie nukentėjusios abejomis rankomis paėmė ją už kaklo ir laikė tol, kol prie jų priėjęs L. M. jį bandė atitraukti tolyn, po ko nuteistasis atsisuko į vaikiną ir bendravo su juo nukentėjusią laikydamas viena ranka už apykaklės suėmęs plaukus. Šis vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu atliekamų smurtinių veiksmų metu ši iškvietė apsaugą – ranka spaudė po stalu esantį pagalbos mygtuką, kas tik patvirtina jos išgąstį dėl savo sveikatos ar gyvybės, sąlygotą L. G. moraliai nepriimtino elgesio, o tai, kad dėl smurtinio nuteistojo elgesio nukentėjusiajai nebuvo padaryti jokie matomi sužalojimai, neduoda pagrindo jos parodymų laikyti nepatikimais ar nenuosekliais ir daryti išvadą, kad tokiais L. G. veiksmais jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

 10. Byloje taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad L. G. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – lažybų punkte „(duomenys neskelbtini)“, kur laisvai gali lankytis, o nagrinėjamu atveju ir buvo kiti asmenys. Tai, kad įvykio metu buvę ir L. G. veiksmus stebėję asmenys buvo K. I. pažįstami jokios reikšmės L. G. veikos kvalifikavimui neturi. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl L. G. neteisėtų veiksmų sutriko lažybų punkto darbas, buvo iškviesta apsauga, stresą patyrė ne tik nukentėjusioji, bet ir ten buvo kiti asmenys. Taigi, akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas. Ir, nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apsaugos darbuotojų iškvietimas buvo nebūtinas, nes L. G. jau buvo išėjęs iš lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tačiau, kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, apsauga buvo iškviesta dar nuteistajam būnant lažybų punkte tuo metu, kai jis smurtavo nukentėjusios atžvilgiu, kas tik patvirtina, jog nukentėjusioji buvo itin išsigandusi ir net patalpose būdama ne viena, nežinojo, ko galima tikėtis iš nuteistojo. Taigi įvertinus įvykį mačiusių asmenų reakciją, nuteistojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, konstatuotina, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo BK 284 straipsnyje numatyti pavojingi padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

11. Negalima sutikti ir su apeliantų skunde nurodoma aplinkybe, kad L. G. savo veiksmais viešosios tvarkos sutrikdyti nesiekė, tai buvo asmeninio pobūdžio konfliktas, nes nuteistasis norėjo išsiaiškinti, kada jam bus grąžinta skola.

11.1 Teismų praktikoje akcentuojama, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz. LAT nutartys Nr. 2K-141/2015, 2K-146-511/2016). Dėl to nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nuteistasis, jo teigimu, tik norėjo išsiaiškinti su K. I., kada ši jam grąžins skolą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, o atlikdamas jam inkriminuotus aiškiai neteisėtus ir įžūlius veiksmus, visiškai nekreipdamas dėmesio į patalpoje buvusius pašalinius asmenis ir jų reakciją į šiuos veiksmus, L. G. akivaizdžiai pažeidė viešąją tvarką – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, kas visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį. 

11.2 Nagrinėjamu atveju

12. Apibendrinusi kolegija daro išvadą, kad apelianto kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta neginčytinai, L. G. pagal BK 284 straipsnį nuteistas visiškai pagrįstai, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmos instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo L. G. ir jo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                 Algirdas Gaputis

                                                        Danutė Švitinienė

                                                        Evaldas Vanagas