Civilinė byla Nr. 2S-486-640/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36712-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotieji asmenys L. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis D. T..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja „Swedbank“ AB kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio D. T. antstolio padėjėjos I. M. pasirašytą 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB atžvilgiu ir šiuo patvarkymu „Swedbank“, AB nustatytus įpareigojimus.

2.       Antstolis D. T. 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. M-241-1710-5 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad antstolis D. T. konkrečiu atveju stengiasi sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, siekdamas tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus, o nesant galimybės pateikti apribojimų per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau-PLAIS) ir siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodymą kredito įstaigoms pateikė ne per PLAIS, o tiesiogiai.

3.       Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

4.       Suinteresuotieji asmenys L. S., antstolis D. T. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo „Swedbank“ AB skundą dėl antstolio D. T. veiksmų atmetė.

6.       Nustatė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punkte taip pat nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Tačiau, esant situacijai, kai nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS, nes skolininkas turi ir užsienio valstybėje esančias banko sąskaitas, antstolis pagrįstai pateikė pareiškėjui „Swedbank“, AB raštu 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl lėšų esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 749 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prievolės skolininkas prievolę turi įvykdyti antstoliui, todėl nurodymas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, yra pagrįstas ir vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas; kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui; antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo (toliau-AĮ) 2 straipsnio 1 dalis), taigi vykdymo proceso metu jis netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininku, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą; iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010).

8.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikoje veikiantis antstolis neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų užsienio valstybėje, taip pat objektyviai neturi galimybės nurodyti skolininko užsienio valstybėje esančios sąskaitos iš kurios per PLAIS būtų galimas efektyvus išieškojimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš teismui pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, jog antstolis teisėtai atliko vykdymo veiksmus, t. y. antstolio Daliaus Traigio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/01390 yra teisėti (atitinka CPK VI dalies nuostatas), todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Apeliantė „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. T. antstolio padėjėjos I. M. pasirašytą 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB atžvilgiu ir šiuo patvarkymu „Swedbank“, AB nustatytus įsipareigojimus.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas skundo dėl antstolio veiksmų pažeidė imperatyvias teisės normas, t. y. CPK 689 straipsnį, taip pat nukrypo ir netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta remiantis CPK 377 straipsniu.

10.2.       Apeliantė nėra vykdymo proceso dalyvis, todėl apeliantei nustatomos pareigos turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir galimoms apelianto sąnaudoms. Kadangi antstolio patvarkymas buvo pateiktas ne per PLAIS, t. y. ne per informacines priemones, jo vykdymas yra apsunkintas ir reikalauja papildomų sąnaudų, apie kurių kompensavimą antstolis skundžiamame patvarkyme net neužsiminė. Šioje konkrečioje situacijoje antstolis įpareigojo vykdymo procese nedalyvaujantį asmenį atlikti aktyvius skolos išieškojimo veiksmus negaunat už tai jokios kompensacijos. Be to, antstolis nustatydamas ginčijamus įpareigojimus vykdymo procese nedalyvaujančiam asmeniui, pažeidė ir imperatyvias teisės normas, nustatančias kaip, kada ir kokiu būdu gali būti nustatomi įpareigojimai vykdymo procese nedalyvaujantiems asmenims. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į proporcingumo principus, nustatė vykdymo procese nedalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, todėl antstolis neturėjo teisės nustatyti daugiau įpareigojimų vien dėl to, kad taip vienašališkai nusprendė.

10.3.       CPK 689 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis neturi teisės pateikti patvarkymo areštuoti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kuriose yra skolininko sąskaita, nes tokį patvarkymą privalo pateikti per PLAIS. Kadangi antstolis pateikdamas patvarkymą tiesiogiai „Swedbank“, AB pažeidė CPK 689 straipsnio 1 dalį, patvarkymas turi būti panaikintas.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios teisės normos, remiantis kuria padarė išvadą, kad esant tam tikroms aplinkybėms antstolis turi teisę išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje vykdyti kitaip nei imperatyviai nurodyta įstatyme. Taip pat nepagrindė kodėl susidarė nuomonę, kad įstatymų leidėjas Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktu nustatė tik „rekomendaciją“, kurios galima nesilaikyti, o ne imperatyvią elgesio taisyklę.

10.5.       Patvarkymas, kuris „Swedbank“, AB buvo pateiktas tiesiogiai, pažeidžia CPK 689 straipsnio 2-6 dalyse nustatytus reikalavimus ir teisėtus interesus kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, kurie atitinkamus nurodymus nurašyti pinigines lėšas pateikia per PLAIS. Vietoj to, kad antstolis laikytųsi įstatymų reikalavimų ir vykdytų išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito ar kitoje įstaigoje atidarytoje sąskaitoje taip, kaip nustato teisės aktai, t. y. CPK 689 straipsnis, savo funkcijų vykdymą antstolis nepagrįstai perkėlė ant visiškai niekuo dėtų subjektų, kurie pagal patvarkyme nurodytus reikalavimus jų net negali įvykdyti.

10.6.       Kaip matyti iš patvarkymo turinio, antstolis apeliantę įpareigojo taip pat atlikti areštuotų lėšų paskirstymą tuo atveju, jeigu iš L. S. turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus - tokiu atveju apeliantė yra įpareigota areštuotas lėšas paskirstyti pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę ir tvarką. Kitaip sakant, antstolis patvarkymu įpareigojo apeliantę atlikti PLAIS funkcijas - paskirstyti areštuotas lėšas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl antstolio pareigų perkėlimo apeliantei teisėtumo, neišsakė savo pozicijos, ar antstolio pareigų perkėlimas apeliantei atitinka bent vieną teismui žinomą teisės normą, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta.

10.7.       Su PLAIS buvo suderintos ir bankinės informacinių technologijų sistemos, todėl bet kokie „popieriniai“ antstolių patvarkymai, nurodymai ir pan., teikiami bankams, reiškia didelį papildomą administracinį darbą, papildomas išlaidas žmogiškiesiems resursams bei tiesioginius piniginius nuostolius visiškai išieškojimo procese nedalyvaujantiems subjektams, kokiu šiuo atveju yra apeliantė.

10.8.       Šiaulių apygardos teismas išsakė savo poziciją dėl nurodymų teikimo ne per PLAIS, o tiesiogiai kredito įstaigoms tais atvejais, kuomet skolininkas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo ir skolininkas neturi sąskaitų Lietuvos Respublikoje esančiose kredito įstaigose. Kadangi skolininkas L. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi sąskaitas Lietuvoje esančiose kredito įstaigose, antstolis D. T. savo patvarkymo negali grįsti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018.

10.9.       Viešai paskelbta, jog „Revolut Payments“, UAB su Valstybės įmone „Registrų centras“ pasirašė sutartį dėl „Revolut Payments“, UAB dalyvavimo PLAIS, todėl antstolis D. T. turi visas galimybes išieškoti L. S. skolą pateikdamas konkretų patvarkymą PLAIS.

11.       Antstolis D. T. atsiliepime prašo netenkinti atskirojo skundo.

12.       Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė teisės normas, suformuotą teismų praktiką bei įvertino byloje pateiktus rodymus, todėl 2020 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

12.2.       Nors „Swedbank“, AB nėra vykdymo proceso šalis, tačiau antstolio reikalavimai jai yra privalomi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis galima daryti išvadą, kad bankas turi visas galimybes susisteminti aktualią informaciją ir vykdyti institucijų nurodymus, tame tarpe ir vykdyti antstolio patvarkymą, kadangi privalo atlikti klientų atliekamų finansinių operacijų stebėjimą, įtartinų operacijų nustatymą ir jų stabdymą, informacijos apie kliento atliekamas operacijas saugojimą ir registro tvarkymą, todėl nustatyti įpareigojimai yra adekvatūs ir pagrįsti.

12.3.       Apeliantė internetiniame puslapyje skelbia detalią informaciją, kad atlieka plataus pobūdžio kontrolės veiksmus siekdama įgyvendinti įstatymo nuostatas dėl įtartinų operacijų. Tai reiškia, kad bendrovė pasirengusi vykdyti prevencijos veiksmus, bei turi visas galimybes įvykdyti antstolio patvarkymą.

12.4.       Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2008 nustatyta, kad „Swedbank“, AB vykdydama antstolio 2017 m. liepos 26 d. patvarkymą dėl pervedamų lėšų arešto, į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 36329,13 USD skolininkui MTZ pervedamų lėšų. Tai patvirtina, kad bankas turi technines galimybes ir gali vykdyti antstolio D. T. patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

12.5.       Šiuo atveju, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko L. S. negalėjo priimti ir pateikti nurodymo per PLAIS nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai kredito įstaigai, kurioje skolininko sąskaitos, nes šios kredito įstaigos, veiklą vykdo ir yra registruotos ne LR teritorijoje. Be to, šios kredito įstaigos nėra prisijungusios prie PLAIS, tad tokiu būdu patvarkyme nurodytos sąskaitos bendrame skolininkui priklausančių banko sąskaitų sąraše nėra atspindimos ir registruoti arešto pagal galiojančius PLAIS funkcionalumus yra neįmanoma.

12.6.       Nurodo, jog „Revolut Payments“ UAB ir REVOLUT BANK, registruota Didžiojoje Britanijoje, yra du skirtingi juridiniai asmenys.

12.7.       Konkrečiu atveju, antstolis tinkamai vadovavosi suformuota teismine praktika – nurodė IBAN standartus atitinkančią sąskaitą bei nurodė užsienio kredito įstaigą, kurioje skolininko vardu yra atidaryta sąskaita. Tuo tarpu, bankas netikrina, ar mokėjime nurodyta sąskaita priklauso lėšų gavėjui, todėl neteisingai nurodžius sąskaitos numerį, piniginės lėšos gali būti įskaitytos į kito kliento sąskaitą, neatsižvelgiantį į tai, koks nurodytas lėšų gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas). Taigi, ši informacija papildomai pagrindžia argumentą, jog patvarkymo vykdymui antstolis pateikė visą būtiną informaciją ir aplinkybė, jog skolininkas yra Lietuvos Respublikos, o ne užsienio pilietis, neturi reikšmės.

13.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės palaiko savo skundo argumentus ir prašo skundą tenkinti.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymu dėl pervedamų lėšų arešto.

16.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad antstoliui D. T. pateiktas 2015 m. gegužės 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08)320A-13770, dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. S., išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu dėl lėšų esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. I-241-15-190-5 areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios/būsiančios kredito įstaigų žinioje. 2019 m. lapkričio 28 d. antstolio kontoroje gautas „Swedbank“, AB, skundas dėl antstolio veiksmų, tačiau antstolis šio skundo netenkino ir perdavė jį pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėja (apeliantė) su tokia teismo nutartimi nesutinka, todėl atskiruoju skundu prašo panaikinti antstolio D. T. antstolio padėjėjos I. M. pasirašytą 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“ AB atžvilgiu ir šiuo patvarkymu „Swedbank“, AB nustatytus įsipareigojimus.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

18.       Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti; šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė; jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 bei 72 punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Taigi, kaip matyti, nurodytos teisės normos numato antstoliui pareigą kredito įstaigoms teikti nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas ne tiesiogiai pačiai kredito įstaigai, o per PLAIS.

19.       CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 17 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Taigi, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.

20.       PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas). Taigi, PLAIS sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įpareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis).

21.       Nagrinėjamu atveju, apeliantė „Swedank“, AB teigia, kad antstolis turėjo jai patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir perdavimo į antstolio depozitinę sąskaitą išsiųsti per PLAIS, o ne tiesiogiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu, nes antstolis patvarkymu areštavo ne Swedbank, AB esančias lėšas, o lėšas, kurios bus pervedamos arba gaunamos į/iš sąskaitos, esančios Revolut Bank, kuris nėra prisijungęs prie PLAIS. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus susijusius su Revolut Bank sąskaita per PLAIS. Esant tokiai situacijai, kai nėra galimas skolos išieškojimas naudojantis PLAIS, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolis turėjo teisę pasinaudoti išimtimi ir pateikti patvarkymą apeliantei tiesiogiai.

22.       Apeliantė teigia, kad konkrečiu atveju negalima vadovautis civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018 padarytu išaiškinimu, nes priešingai, nei minėtoje byloje, skolininkas L. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi sąskaitas Lietuvoje esančiose kredito įstaigose. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo nutartyje išaiškinta, kad antstolio patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančių/būsimų lėšų arešto pripažintas teisėtu ne todėl, kad skolininkas buvo užsienio valstybės pilietis, o iš esmės dėl to, kad techniškai nebuvo galima atlikti išieškojimo iš jo sąskaitų per PLAIS. Konkrečiu atveju, antstolis susidūrė su situacija, kurioje taip pat negalimas išieškojimas iš banke esančių (Revolut Bank) sąskaitos per PLAIS. Taigi, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę vadovautis išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018.

23.       Apeliantė nurodo, kad „Revolut Payments“, UAB su VĮ „Registrų centras“ pasirašė sutartį dėl „Revolut Payments“, UAB dalyvavimo PLAIS, todėl antstolis D. T. turi visas galimybes išieškoti L. S.s skolą pateikdamas konkretų patvarkymą PLAIS. Šiuo atveju, sutiktina su antstolio D. T. atsiliepime nurodytu argumentu, jog „Revolut Payments“, UAB ir Revolut Bank nėra tas pats juridinis asmuo. Kadangi „Revolut Payments“, UAB yra prisijungęs prie PLAIS, skolos išieškojimas iš „Revolut Payments“, UAB klientų jau yra galimas, tuo tarpu Revolut Bank yra Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis, kuris atskirojo skundo metu jau yra įgijęs lietuvišką bankinę licenciją, yra prisijungęs prie Lietuvos bankų asociacijos, tačiau PLAIS dar nedalyvauja, todėl antstolis neturi galimybės naudojantis PLAIS areštuoti skolininkui priklausančių lėšų, kurios yra Revolut Bank, ir yra pervedamos iš Revolut Bank arba į Revolut Bank esančią skolininko sąskaitą. 

24.       Įvertinus pačios PLAIS paskirtį ir nesant techninių galimybių antstoliui užtikrinti vykdymo veiksmus tiesiogiai per PLAIS, teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir antstolio įpareigojimas ginčijamame patvarkyme paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas) (CPK 585 straipsnis).

25.       Apeliantės argumentai, susiję su negalėjimu įvykdyti antstolio įpareigojimų dėl techninių kliūčių ar didelių finansinių, žmogiškųjų išteklių, negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi ginčijant antstolio patvarkymo teisėtumą. Vien tai, jog apeliantei reikia papildomų pastangų vykdyti teisėtus ir teisingumo įgyvendinimui skirtus antstolio įpareigojimus, negali būti aplinkybe, leidžiančia nevykdyti teisėtų antstolio įpareigojimų ir taip sudaryti sąlygas galimai išvengti tinkamo vykdomojo dokumento vykdymo, kas iš esmės pažeistų išieškotojo teises vykdymo procese.

26.       Pastebėtina, kad apeliantė prašo panaikinti patvarkymą kaip neteisėtą tik jos atžvilgiu, tačiau, nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė kitų patvarkymo negaliojimo pagrindų dėl kurių priimtas patvarkymas būtų neteisėtas ir naikintinas būtent tik jos atžvilgiu.

27.       Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ir teisingai pasisakė dėl visų apeliantės (pareiškėjos) skundo dėl antstolio veiksmų argumentų, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kurie iš esmės sutampa su minėto skundo argumentais, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. yra pagrindas atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu 338, 339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Rūta Veniulytė-Jankūnienė