Civilinė byla Nr. e2-1-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02023-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės E. K.-M. individualiosios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiajai įmonei dėl skolos priteisimo,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. K.-M. individualiajai įmonei, prašydama priteisti 81 338,22 Eur skolą, 1 569,24 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ieškinį patenkino iš dalies – priteisė 81 338,22 Eur skolą, 1 569,24 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 3 570,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4.       Atsakovė pateikė prašymą atidėti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo vykdymą iki 2025 m. kovo 3 d. Nurodė, kad turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos nulėmė dėl Covid-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sumažėjęs turistų skaičius.

5.       Ieškovė su prašymu atidėti sprendimo vykdymą nesutiko, prašė šį prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į prašymą parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą atidėti sprendimo vykdymą atmetė ir ieškovės naudai priteisė 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 3 258 106 Eur sumą, iš kurio 247 031 Eur sumą sudaro materialus turtas, 761 923 Eur – atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai, 2 201 462 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 47 690 Eur – pinigai; atsakovės įsipareigojimai sudarė 243 198 Eur; 2020 metais atsakovė uždirbo 33 482 Eur grynojo pelno. Taip pat atsakovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atsakovei atidėti 18 271,65 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo už samdomus darbuotojus iki 2021 m. birželio 30 d. sumokėjimą iki 2023 m. gruodžio 31 d. bei sudaryti su atsakove valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį; 2020 m. lapkričio 16 d. valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Taip pat atsakovė pateikė ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 metus. Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą už 850 Eur sumą už patalpų nuomą, darbo užmokesčio priskaitymų–išskaitymų žiniaraštį, taip pat duomenis apie dvi užbaigtas vykdomąsias bylas bei duomenis apie vykdomą bylą pagal teismo sprendimą, kurio vykdymą prašo atidėti.

8.       Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad patenkinus atsakovės prašymą bei atidėjus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą būtų neproporcingai pažeisti ieškovės, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, interesai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių aktualių (tarpinių) finansinės atskaitomybės dokumentų nei už 2021 metus, nei už 2022 metus, o atsakovės pateikti įrodymai nerodo įmonės realios dabartinės turtinės padėties, jos pasikeitimo analizės, priežasčių, todėl nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas trejų metų laikotarpiui atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Taigi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jos finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neatidėjimas sukeltų jai itin sunkias pasekmes. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kaip po trejų metų jos turtinė padėtis pagerės ir ji turės galimybes atsiskaityti su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

9.       Taigi, anot teismo, atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra proporcinga priemonė, nepažeis ieškovės kaip išieškotojos interesų, nesumenkins paties teismo sprendimo reikšmės. Dėl nurodytų priežasčių teismas nutarė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo patenkinti prašymą (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atsakovė E. K.-M. individuali įmonė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; iš ieškovės atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog „atsakovė nepateikė jokių aktualių (tarpinių) finansinės atskaitomybės dokumentų nei už 2021 metus, nei už 2022 metus, o atsakovės pateikti įrodymai nerodo įmonės realios dabartinės turtinės padėties, jos pasikeitimo analizės, priežasčių, todėl nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas trejų metų laikotarpiui atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą“. Atsakovė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, teiktus 2021 m. už 2020 metus, o už 2021 metus atsakovė (individuali įminė) privalo teikti iki 2022 m. birželio 1 d., todėl objektyvi finansinė atskaitomybė už 2021 metus dar ruošiama, bet iš teismui pateiktų įrodymų pakankamai aiškiai matyti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, todėl teismui nėra būtinumo vadovautis vien tik finansinės atskaitomybės dokumentais, nes vertinama įrodymų visuma. Teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų, kad vykdomojoje byloje Nr. 0042/22/00386 areštuotos atsakovės lėšos banko sąskaitose ir nekilnojamas daiktas. Dėl lėšų arešto įmonė negali tinkamai vykdyti komercinės veiklos.

10.2.                      Atsakovė turi pakankamai registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškove ir valstybės biudžetu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) ir toks ieškovės prašymas patenkintas, dėl to yra areštuotos atsakovės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vertės visiškai pakanka ieškovės reikalavimui patenkinti. Po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pasikeitusi geopolitinė situacija palietė ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinką, kai jau dabar jaučiamas aiškiai mažesnis susidomėjimas tokio turto pirkimu, rinkos sąstingis. Todėl šiuo metu yra sudėtinga pelningai realizuoti nekilnojamąjį daiktą ir būtų protinga dabar turto nepardavinėti ir esant palankiam momentui pati atsakovė bus suinteresuota kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą (ieškovės naudai priteistos palūkanos, dėl to ieškovės interesai nenukenčia).

10.3.                      Ieškovės turtinė padėtis yra gera ir sprendimo vykdymo atidėjimas nepakenks jos interesams, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai argumentavo, kad patenkinus atsakovės prašymą bei atidėjus įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą būtų neproporcingai pažeisti ieškovės, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, interesai.

11.       Ieškovė VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovė atskirąjį skundą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos atsikirtimus į atskirojo skundo argumentus:

11.1.                      Teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje nuosekliai pažymėta, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

11.2.                      Teismas nutartyje išsamiai ištyrė bei motyvavo su atsakovės prašymu ir papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktų įrodymų vertinimą. Teismas pagrįstai įvertino atsakovės pateiktą 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir pažymėjo, kad 2020 m. atsakovė uždirbo 33 482 Eur grynojo pelno. Šie duomenys patvirtino atsakovės pajėgumą vykdyti prievoles. Atsakovė galėjo pateikti teismui galutinę ar tarpinę finansinę atskaitomybę už 2021 metus, taip pat tarpinę finansinę atskaitomybę už 2022 metus, duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas, kreditorių ir debitorių sąrašą. Įrodinėjimo teisme procesas yra nesusijęs su mokestinių ataskaitų teikimu ir nėra būtina laukti galutinio šios ataskaitos pateikimo termino pasibaigimo. Teismas neprivalo įrodinėti aplinkybių už atsakovę (CPK 12, 13, 21, 178 straipsniai).

11.3.                      Pagal atsakovės pateiktus duomenis, atidėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies terminas sueis tik 2022 m. spalio 30 d. Taigi, šiuo metu atsakovei nereikia vykdyti mokestinių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kita vertus, būtent valstybės taikomos mokestinės pagalbos priemonės (atleidimas nuo delspinigių, galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų) šiuo atveju leidžia atsakovei lėšas, kurias ji būtų privalėjusi skirti privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą sumokėti, naudoti atsiskaitymams su kitais savo kreditoriais.

11.4.                      Atsakovės priskaitymų išskaitymų žiniaraštis yra negalutinis išvestinis dokumentas, kuris neatspindi ir negali atspindėti darbuotojams mokėtinų sumų ir nesudaro pagrindo spręsti apie susiklosčiusią atsakovės finansinę padėtį, tuo labiau kaip apie, neva, itin sudėtingą. Atsakovė nepateikė duomenų, kiek iš viso jos įmonėje tuo metu dirbo žmonių, kiek tai yra einamieji priskaitymai už darbo santykius, o ne kitos išmokos (dėl prastovos ar pan.). Be to, žiniaraštis nėra pasirašytas (nepatvirtintas) nei atsakovės vadovės, nei buhalterio. Todėl teismas šiuo atveju tegalėjo spręsti, kad šis dokumentas nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių.

11.5.                      Atsakovės sąskaitų kopijos nepatvirtina, kad jos yra neapmokėtos ar kad būtų galiojančios.

11.6.                      Atsakovės pateikti nepilni išrašai iš jau pabaigtų vykdomųjų bylų, kuriose pateikti vykdomieji dokumentai pabaigti vykdyti, patvirtina, kad atsakovė turi galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

11.7.                      Atsakovė nesiima veiksmų, kad ieškovei palankus teismo sprendimas bent jau būtų pradėtas vykdyti, kas leistų atsakovės elgesį vertinti bent jau kaip geranorišką siekį atsiskaityti, bet ne kaip subjektyvų norą vilkinti teismo sprendimu įtvirtintų prievolių vykdymą.

11.8.                      Atsakovė nepateikė duomenų apie finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas ir tokių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo. Tai papildomai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) institutui taikyti.

11.9.                      Atsakovė turi tris banko sąskaitas, tačiau nepateikė teismui visų turimų duomenų. Pateikti vienos dienos (2022 m. kovo 16 d.) dviejų banko sąskaitų išrašai neatskleidžia tikrosios atsakovės finansinės padėties.

11.10.                      Nekilnojamojo turto turėjimas patvirtina, kad atsakovė gali jau dabar parduoti turtą bei panaudoti lėšas atsiskaitymui su kreditoriais bei savo verslo vykdymui. Tačiau to atsakovė nedaro, tai taip pat patvirtina, kad ji nesiekia įvykdyti jai privalomą teismo sprendimą. Atsakovės samprotavimai apie nepalankų momentą pardavinėti nekilnojamąjį turtą nepagrįsti įrodymais. Atsakovė turi galimybę nuomoti savo nekilnojamą turtą ir bent iš dalies atsiskaityti su ieškove.

11.11.                      Atsakovės finansinius sunkumus lėmusios priežastys neturi esminės teisinės reikšmės klausimui spręsti. Covid-19 pandemijos ir epidemiologinės situacijos aplinkybės pačios savaime nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jos prašymas atidėti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi paliko nepakeistą, vykdymą iki 2025 m. kovo 3 d. dėl laikinų finansinių sunkumų.

13.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą, 2023 m. sausio 12 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Esant tokiai situacijai, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimas, kurio vykdymą atsakovė prašė atidėti, šiuo metu negali būti laikomas įsiteisėjusiu (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Minėtame teismo sprendime nėra nurodyta, kad sprendimas vykdytinas skubiai, todėl šiuo atveju neįsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti priverstinai vykdomas (CPK 281 straipsnis, 588 straipsnio 1 dalis) ir jo vykdymas negali būti atidėtas pagal CPK 284 straipsnį. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

14.       Pažymėtina, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui ir pasikeitus aplinkybėms, ši nutartis atsakovei neužkerta kelio teikti pakartotinį prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo. 

15.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tačiau iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškovės prašymą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis