Civilinė byla Nr. e2A-289-653/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00132-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.12

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. B. ir A. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Smaragdinis pasaulis“, tretieji asmenys – AB „Lietuvos draudimas“, I. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai T. B. ir A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo pašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Smaragdinis pasaulis“ ieškovės A. B. naudai turtinę žalą – 295,08 Eur, ieškovo T. B. naudai neturtinę žalą – 20 000 Eur; ieškovės A. B. naudai neturtinę žalą – 3 000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. spalio 25 d. apie 15:45 val. VšĮ „Smaragdinis pasaulis“ patalpoje nutiko nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižeidė ieškovas T. B.. Nurodė, kad šis įvykis nutiko auklėtinius prižiūrint (duomenys neskelbtini) J. B.-V., kuri stovėjo prie šalia buvusio valgomojo stalo, prie kurio buvo ir ieškovas. Pro šalį eidamas atsakovės auklėtinis E. B. kliudė ieškovą praeidamas. Ieškovas stovėjo nugara į praeinantį auklėtinį ir nematė jo, todėl, praradęs pusiausvyrą, visu svoriu krito ant netoliese patalpoje buvusio žaislo.

2.       Ieškovė nurodė, kad po ieškovo apžiūros buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad yra (duomenys neskelbtini) (TLK – (duomenys neskelbtini)), taip pat diagnozuotas ūminis skausmas, dėl to skirti nuskausminamieji. Ieškovui buvo paskirtas gydymas, nurodyta stebėti dėl pūlinukų atsiradimo bei tikėtis, kad (duomenys neskelbtini) t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau skausmui nepraeinant ir kilus komplikacijoms, 2023 m. lapkričio 20 d. ieškovui buvo (duomenys neskelbtini), be kita ko, (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovė atsakė, kad su pretenzija nesutinka. 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, su kuriuo atsakovė yra sudariusi sutartį, su prašymu išmokėti draudimo išmoką. 2023 m. lapkričio 30 d. ieškovei A. B. buvo išmokėta 360 Eur išmoka už įvykį. Nurodė, kad tiek ieškovo T. B., tiek ieškovės A. B. patirtos išlaidos ir moraliniai išgyvenimai yra ženkliai didesni, nei šią žalą įvertino draudimas. Be to, ieškovas T. B. ateityje patirs papildomas neigiamas pasekmes – per anksti netekus (duomenys neskelbtini) jam kils sunkumų tariant žodžius, tai turės įtakos jo skaitymui, atitinkamai ir rašymui. Dėl galimai pažeistų (duomenys neskelbtini) bus būtinas jų taisymas ar net šalinimas, vaikui teks iškęsti papildomą skausmą, galimos patyčios, savivertės sumažėjimas ir kitos neigiamos pasekmės, o tėvams neišvengiamos papildomos piniginės išlaidos.

4.       Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, neužtikrino, kad už vaiko priežiūrą atsakingi darbuotojai kontroliuotų mažamečių elgesį nesudarant prielaidų jiems susižaloti. Ieškovas patyrė traumą, dvasinius išgyvenimus, o ieškovė finansinę ir moralinę žalą, susijusią su vaiko priežiūra ir emociniais išgyvenimais. Ieškovų patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais.

5.       Atsakovė VšĮ „Smaragdinis pasaulis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2023-09-05 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti ugdymo paslaugas pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovė paaiškino, kad įvykio dieną berniukai nekonfliktavo, nebuvo jokio nepasidalinimo žaislais ar pan., kas būdinga tokio mažo amžiaus vaikams, kurie dar nemoka tinkamai komunikuoti ir išreikšti savo emocijų žodžiais. Auklėtinis E. B. tiesiog norėjo praeiti, todėl nebuvo objektyvios galimybės prognozuoti, kad galimai ieškovas bus kliudytas, pastumtas ir pargrius, todėl, net ir būdama šalia, (duomenys neskelbtini) objektyviai negalėjo užkirsti kelio šiam staiga nutikusiam įvykiui. Įvykio metu dirbusios (duomenys neskelbtini) – J. B.-V. ir A. M. teikė ieškovui pirmąją pagalbą – prausė veidą šaltu vandeniu, jį šaldė, aiškinosi, koks galimas ieškovo sužalojimas. Įstaiga bendradarbiavo su policija bei Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba raštu pateikdama visą informaciją, susijusią su įvykiu.

6.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikta pretenzija negalėjo būti vertinama, nes nebuvo pateikti jokie duomenys ne tik dėl įstaigos neteisėtų veiksmų, bet ir pačios žalos faktui bei jos dydžiui pagrįsti. Atsakovė vertino, kad šis įvykis nebuvo jos neteisėtų veiksmų pasekme. Tai – nelaimingas atsitikimas. Atkreipė dėmesį, kad ieškinyje turtinė žala grindžiama šiais įrodymais – medikamentinių išlaidų suvestine – 94,99 Eur sumai ir kuro išlaidų suvestine – 560,09 Eur sumai. Trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjus kompensaciją pagal atsakovės turimą darbuotojų nelaimingų atsitikimų draudimą buvo padengta 360 Eur. Taigi sąlyginai nedidelės medicininės išlaidos buvo visiškai padengtos iš trečiojo asmens gauta kompensacija. Atsakovė nesutiko su reikalavimu atlyginti kuro išlaidas, ieškovei nepagrindus aplinkybės, kad vaikas gali būti prižiūrimas tik močiutės ir negali lankyti darželio ar būti su aukle, dėl ko kyla poreikis vykti pas močiutę kasdien po 50 km į abi puses.

7.       Pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsakovė vertino, kad ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas iki atitinkančio sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuoją praktiką, ne pats nukentėjusysis, o kitas asmuo, kuris su juo artimai susijęs, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi išimtiniais atvejais. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą yra nepagrįstas.

8.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės buvo sudaryta verslo draudimo sutartis pagal Darbuotojų draudimo taisykles Nr.68-5, pagal kurią buvo apdrausta 14 vaikų, kiekvieną vaiką apdraudžiant 6 000 Eur sumai. 2023 m. lapkričio 30 d. ieškovei A. B. išmokėta 360 Eur dydžio išmoka buvo apskaičiuota pagal ieškovės pateiktus medicininius dokumentus ir vadovaudamasis draudimo išmokų lentelės T2 8.3.c punktu, t. y. išmokant 6 proc. nuo 6 000 Eur draudimo apsaugos. Papildomai nurodė, kad tarp AB Lietuvos draudimas ir atsakovės buvo sudaryta verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis pagal Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 054, kurioje individualiai detalizuojama, kokia atsakovės civilinė atsakomybė yra draudžiama ir kokia ne. Remiantis šios sutarties draudimo liudijimo 3 punktu, nedraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą dėl ugdymo įstaigos auklėtinių priežiūros ir/ar nepriežiūros, įskaitant bet neapsiribojant dėl žalos padarytos įstaigos auklėtinių vieni kitiems. Taigi trečiasis asmuo neprisiėmė rizikos dėl ginčo atvejo.

9.       Trečiasis asmuo I. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje nėra nustatytų objektyvių įrodymų kur ir kokioje vietoje T. B. virto, į kokį konkrečiai daiktą susižalojo. Vertino, kad ieškovo susižalojimo atvejis yra nelaimingas atsitikimas, vaikui apvirtus ir galimai susitrenkus į žaislą.

10.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės laikėsi procesiniuose dokumentuose nurodytų pozicijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. spalio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės A. B. atsakovės VŠĮ „Smaragdinis pasaulis“ naudai 3 338,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens I. B. naudai – 525 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų visuma, nustatė, kad 2023 m. spalio 25 d. vaikų darželyje VŠĮ „Smaragdinis pasaulis“ darbo metu, apie 15:45 val., buvo sužalotas vaikas T. B. ((duomenys neskelbtini) metų), kai pro jo nugarą eidamas kitas įstaigos auklėtinis E. B. ((duomenys neskelbtini) metų) ieškovą kliudė ir pastarasis, praradęs pusiausvyrą, visu svoriu krito ant netoliese patalpoje buvusio žaislo. T. B. patyrė sužalojimus – (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad tokį T. B. sužalojimo mechanizmą patvirtina ir kartu buvusios (duomenys neskelbtini) J. B.-V. paaiškinimai. Kitokios vaiko patirtos traumos versijų byloje nėra.

13.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl netinkamo vaikų priežiūros pareigų atlikimo turi būti vertinama, kokia vaiko priežiūra yra būtina ir kokios priežiūros buvo galima tikėtis individualioje faktinėje situacijoje. Pripažinus, kad vaiko priežiūra buvo įgyvendinta tinkamai, yra pakankamas pagrindas kaltės prezumpcijai pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį paneigti.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tarp vaikų nebuvo jokio konflikto, E. B. iki įvykio jokių įtarimą keliančių veiksmų neatliko, o norėjo praeiti, veikė itin staigiai, todėl nebuvo jokios galimybės (duomenys neskelbtini) prognozuoti, kad ieškovas bus pastumtas ir nukris. Teismo vertinimu, net ir būdama šalia, atsakovės darbuotoja objektyviai negalėjo užkirsti kelio šiam įvykiui – sustabdyti E. B. ar pagauti krentantį ieškovą. Visi atsakovės prižiūrimi vaikai buvo saugioje aplinkoje, tiesioginėje (duomenys neskelbtini) J. B.-V. priežiūroje, ji buvo šalia vaikų ir juos prižiūrėdama buvo atidi, rūpestinga bei dėmesinga, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Teismas sprendė, kad atsakovė nepažeidė tinkamos vaikų priežiūros pareigų. Priešingas aiškinimas sukurtų prielaidas taikyti pernelyg aukštą, iš esmės neįgyvendinamą vaikų priežiūros standartą, kurio įprastomis sąlygomis net ir specializuotos institucijos neturėtų galimybės pasiekti. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo sužalotas, savaime nereiškia, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl nelaimingo atsitikimo.

15.       Pažymėjo, kad nenustačius atsakovės kaltų veiksmų, priežastinio ryšio, neturtinės žalos fakto ir dydžio nustatymas nėra teisiškai reikšmingas, todėl teismas kitų deliktinės atsakomybės sąlygų nevertino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliantai (ieškovai) A. B. ir T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) konstatavo, kad „<...> Įstaigos grupės patalpoje yra sumontuota vaikiška medinė valtis ir dviejų aukštų pilis su laiptais. <...> vaikams nėra saugu žaisti, yra nelaimingų atsitikimų tikimybė <...>“. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovė nepateikė žaislo, jo nuotraukų, įsigijimo dokumentų ir specifikacijų, tam, kad būtų įvertinta, ar jis atitinka tokio amžiaus vaikams ir įstaigos saugumui keliamus reikalavimus. Vien įvardijimas, kad žaislas – medinis kasos aparatas, nesuponuoja išvados, kad realiai būtent toks žaislas egzistuoja, kad trauma įvyko būtent dėl jo ir šis žaislas buvo saugus.

16.2.                      Sprendimo konstatuojamoje dalyje nurodydamas CK 6.275 straipsnio 1 dalį teismas iš esmės pritaikė ne tą materialiosios teisės normą, nes jos pagrindu civilinė atsakomybė yra nukreipiama ne auklėjimo įstaigai, o tėvams (globėjams). Tai reiškia, kad aplinkybės vertinamos tėvų valdžios nepanaudojimo ar neefektyvaus jos panaudojimo atžvilgiu. Turėjo būti taikyta CK 6.275 straipsnio 2 dalis, kurioje reglamentuojama civilinė atsakomybė už nepilnamečio asmens iki keturiolikos metų padarytą žalą, kai jis yra ne tėvų valdžioje, o būtent ugdymo įstaigos priežiūroje.

16.3.                      Teismas neteisingai vadovavosi teismų praktika, kuri išimtinai orientuota į CK 6.275 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo aiškinimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 25, 31 punktais, tačiau šios nutarties ratio decidendi iš esmės skirtinga. Minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl situacijos, kai nelaimingo atsitikimo metu vaikas buvo kito vaiko namuose t. y. tėvų valdžioje.

16.4.                      Apeliantų įsitikinimu, reikšminga teismų praktika, vertinant ugdymo įstaigos atsakomybę yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje Nr. 3K-3-278-469/2022 (mažametis mokykloje per pertrauką mesdamas apledėjusią sniego gniūžtę, sužeidė kitam mažamečiui akį, atsakingais pripažinti tiek ugdymo įstaiga, tiek tėvai), taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1566-479/2016 (vaikas susižalojo į darželio teritorijoje buvusią betoninę klombą, atsakinga pripažinta ugdymo įstaiga) ir 2020 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1160-524/2020 (vaikas iškrito per ugdymo įstaigos langą, atsakinga pripažinta ugdymo įstaiga).

16.5.                      Teismas ignoravo ieškovų patiriamą turtinę žalą ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovai pabrėžė, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė traumą, ieškovė buvo priversta kreiptis į medikus, pirkti medikamentus, imti nedarbingumą. Ieškovas patirtos traumos buvo psichologiškai paveiktas, neprisileido svetimų žmonių, negalėjo eiti į darželį eiti negalėjo, patyrė didelį fizinį skausmą.

17.       Atsakovė VšĮ „Smaragdinis pasaulis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, remdamasis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 30-34), atsakovės 2023 m. spalio 30 d. aiškinamaisiais raštais (t. 1, b. l. 86, 87-88), atsakovės 2024 m. vasario 12 d. įvykio aplinkybių paaiškinimu AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 174-175) ir kt. Be to, įvykio vietą ir žaislą, į kurį susižeidė ieškovas, apžiūrėjo policijos pareigūnai. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo parengiamojo posėdžio metu teisėjui pasiteiravus, ar proceso dalyviai turi papildomų prašymų, jų neturėjo ir sutiko su teisėjo siūlymu tame pačiame posėdyje pradėti žodinį bylos nagrinėjimą (šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio garso įrašas). Turėdama teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus, ieškovų atstovė nereiškė prašymo įpareigoti atsakovę pateikti teismui žaislą – kasos aparatą, į kurį susižalojo ieškovas, ar jo nuotraukas, specifikacijas ir pan.

17.2.                      Apeliantai klaidingai nurodo, kad teismas pritaikė netinkamą materialiosios teisės normą – CK 6.275 straipsnio 1 dalį, vietoje to paties straipsnio 2 dalies. Skundžiamo sprendimo 28-36 punktuose teismas išsamiai išdėstė byloje taikytinas teisės normas ir aktualioje teismų praktikoje suformuluotus vaiko priežiūros pareigos tinkamo vykdymo kriterijus. Sprendime pagrįstai pažymėta, kad šie kriterijai taikytini ne tik tėvams (CK 6.275 straipsnio 1 dalis), bet ir mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) už nepilnametį atsakingoms mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijoms, kurių priežiūroje jis yra žalos padarymo metu (CK 6.275 straipsnio 2 dalis). Teismas byloje taikė minėtus kriterijus, o ne pačią CK 6.275 straipsnio 1 dalies normą.

17.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 buvo nagrinėjamas savo faktinėmis aplinkybėmis labai panašus įvykis, kai atsakovės namuose jos prižiūrimas mažametis sūnus pieštuko smailiuoju galu pataikė į mažametės ieškovų dukters akį ir taip ją sužalojo. Minėtoje byloje ieškovai taip pat tvirtino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu, netinkamai prižiūrint vaikus įvykio metu. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi šioje byloje pateiktais išaiškinimais.

17.4.                      Apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse teisės aiškinimai pateikti bylose, kurių ratio decidendi esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Visose jose buvo nustatyti konkretūs ir akivaizdūs ugdymo įstaigų (jų darbuotojų) teisės aktų reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar neveikimas, kurie turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Tuo tarpu šioje byloje apeliantai nepagrindė, kokius pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimus padarė atsakovė ir kaip jie priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo sužalojimu. Atsakovės vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo sužalotas, savaime nereiškia, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl nelaimingo atsitikimo.

17.5.                      Ieškovo patirta neturtinė žala nepagrįstai grindžiama ne tik su nelaimingu atsitikimu susijusiais padariniais ieškovo sveikatai, bet ir su tam tikrais vaiko raidos ypatumais, kurie buvo stebimi dar iki minėto atsitikimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
 teisiniai argumentai ir išvados

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

19.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Prievolė atsakyti už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą kyla asmenims, kurie žalos padarymo metu turi teisinę pareigą prižiūrėti ir (ar) auklėti nepilnametį. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.

21.       Tėvų ir (ar) mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakingų asmenų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 275 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, privalo įrodyti atsakovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022).

22.       Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) patikrinimo, pradėto pagal apeliantės skundą, metu nustatė, kad vaikams nėra saugu žaisti su atsakovės patalpose sumontuota vaikiška medine valtimi ir dviejų aukštų pilimi su laiptais. Iš byloje esančio 2023 m. gruodžio 27 d. NVSC rašto nustatyta, kad patalpose įrengtos pilies laiptai buvo aptverti juosta, vaikai jais nesinaudojo. Nustatyta, kad vaikiška medinė valtis turi aštrių briaunų, viena lentelė nukritusi, vaikams nėra saugu su ja žaisti, nes yra nelaimingų atsitikimų tikimybė.

23.       Byloje esančiais atsakovės 2023 m. spalio 30 d. aiškinamaisiais raštais, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. B.-V. stovėjo prie valgomojo stalo, prie kurio stovėjo ir ieškovas. Pro šalį eidamas E. B. pastūmė ieškovą ir šis krisdamas kliudė šalia buvusį žaislą (kasos aparatą). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovas susižalojo parkritęs ir atsitrenkęs į žaislą – kasos aparatą, o ne į vaikišką valtį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Taigi vaikiškos medinės valties buvimas darželio patalpose nėra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo nelaimingo atsitikimo metu patirtais sužalojimais. Atsižvelgiant į nurodytą, teisiškai nepagrįstomis laikytinos apeliaciniame skunde keliamos abejonės, kad žaislas – kasos aparatas, į kurį atsitrenkė ieškovas, neegzistuoja. Papildomai pažymėtina, kad kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantai bylą nagrinėjant iš esmės, neteikė prašymo išreikalauti įrodymus, pateikti teismui žaislą – kasos aparatą, į kurį susižalojo ieškovas, jo nuotraukas, specifikacijas ir pan. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, nes neapžiūrėjo žaislo (kasos aparato) ar jo nuotraukų, atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

24.       Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliantų argumentas, kad teismas nagrinėjamu atveju taikė neaktualią CK 6.275 straipsnio 1 dalį, pagal kurią civilinė atsakomybė yra nukreipiama ne auklėjimo įstaigai, o tėvams (globėjams). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje buvo sprendžiamas atsakovės, kaip įstaigos, kurios priežiūroje buvo žalą padaręs nepilnametis iki keturiolikos metų, atsakomybės klausimas. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, jo motyvus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atitinkamai byloje buvo atliktas atsakovės VšĮ Smaragdinis pasaulis“ veiksmų atitikimo CK 6.275 straipsnio 2 dalies dispozicijai vertinimas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, kad, teismo vertinimu, tinkamai įgyvendinta vaiko priežiūra sudaro pagrindą paneigti atsakovės, kaip įstaigos, kaltės prezumpciją pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį (o ne CK 6.275 straipsnio 2 dalį) (sprendimo 36 punktas), nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 pateikti išaiškinimai dėl tinkamos vaiko priežiūros, sprendžiant dėl tėvų (globėjų) atsakomybės už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą, yra aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Be to, apeliantų apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad vaiko priežiūros pareigos tinkamo vykdymo kriterijai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir už nepilnametį atsakingoms mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijoms, kurių priežiūroje jis yra žalos padarymo metu (CK 6.275 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022 pateiktus išaiškinimus.

26.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos išvados, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir nėra kalta dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo (CPK 178, 185 straipsniai). Nenustačius atsakovės kaltės, kaip būtinos sąlygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, dėl apeliacinių skundo argumentų, susijusių su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys. Tačiau papildomai atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai neginčija aplinkybės, jog 2023 m. lapkričio 30 d. Ieškovei A. B. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 360 Eur pagal draudimo sutartį. Apeliantės nurodyta su sveikatos priežiūra susijusių išlaidų sumą sudaro 94,99 Eur, kitos išlaidos – kuro išlaidos. Įvertinus gautą draudimo išmokos sumą bei atsižvelgus į tai, kad apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog patirtos kuro išlaidos buvo neišvengiamai būtinos yra tiesiogiai susijusios su įvykusio įvykio pasekmėmis, darytina išvada, kad apeliantai neįrodė prašomos priteisti žalos fakto ir dydžio.

27.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28.       Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

31.       Ieškovų apeliacinio skundo netenkinus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nurodė, kad patyrė 1 877,92 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė advokato 2024 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą už ją patvirtinančią pavedimo kopiją. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyto maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio (2 855,32 Eur (2 196,40 x 1,3)), todėl yra priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovų T. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Smaragdinis pasaulis“, juridinio asmens kodas 305179688, iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 877,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Margarita Stambrauskaitė

Jelena Šiškina

Rūta Veniulytė-Jankūnienė