Baudžiamoji byla Nr. eN1-1574-880/2020

Proceso Nr. 1-01-1-26680-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.22.9.2.; 1.2.26.2.; 2.12.1.4.

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

Teismo baudžiamasis įsakymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Širvintos

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

H. T., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje,

E. P., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. 

Teismas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą,

n u s t a t ė:

H. T. neteisėtai įgijo ir neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent:

H. T. 2020 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos internetinės parduotuvės, neteisėtai, neturėdamas leidimo nešaunamajam ginklui įsigyti, nusipirko pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinį šautuvą „HATSAN MOD. 125“ Nr. 0419 05991, skirtą šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5.5 mm (.22) kalibro kulkomis, kuris yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J) ir šį ginklą 2020-07-06, apie 19.20 val., neteisėtai nešiojo, t. y. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo (duomenys neskelbtini) gatvėmis.

Šiais veiksmais H. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Be to, H. T. ir E. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

H. T. ir E. P. 2020 m. liepos 6 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu vienas su kitu, pažeidė viešąją tvarką, o būtent E. P. vairuojant automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o H. T. sėdint priekinėje keleivio vietoje ir rankose laikant pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinį šautuvą „HATSAN MOD. 125“ Nr. 0419 05991, priskiriamą C kategorijos nešaunamiesiems ginklams, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje E. P. privažiavus prie G. K., H. T. pro atidarytą priekinį keleivio pusės langą nukreipė pneumatinį šautuvą į nukentėjusįjį G. K. ir iššovė. G. K. pradėjus bėgti, E. P., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo G. K. iš paskos ir jį prisivijo (duomenys neskelbtini) gatvėje, o H. T. rankose laikomu pneumatiniu šautuvu dar kartą iššovė pro atidarytą priekinį keleivio pusės langą, taip siekdami įbauginti nukentėjusįjį ir iš jo pasityčioti. Tokiais bendrais veiksmais H. T. ir E. P. - įžūliu elgesiu ir piktybiškai tyčiodamiesi - demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais H. T. ir E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis H. T. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su tėvu tinklalapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą apie pneumatinio šautuvo pardavimą. Jie nupirko šį šautuvą, kad pašaudytų į taikinius. Už šautuvą mokėjo 140-150 eurų. Už šautuvą mokėjo jis. Kartu su šautuvu nupirko ir šovinius dėžutėje. Po šautuvo įsigijimo, jis nuvyko į Gariūnų turgavietę ir ten nusipirko dar šovinių tam šautuvui, mokėjo 8 eurus. Jis žinojo, kad šio šautuvo kinetinė galia yra iki 7,5 J ir jam nereikia leidimo. Šį šautuvą su šoviniais parvežė į sodą prieš 3 savaites ir pastatė prie židinio. Tėvų sodybos kieme pasidarė taikinius ir keletą kartų šaudė. 2020 m. liepos 6 d., apie 17.00 val., jis pasiūlė E. P. pašaudyti iš to šautuvo į taikinius ir jie kieme pasistatė puodelį ir į jį šaudė, iššovė apie 8-10 šovinių. Buvo įsitikinęs, kad tas ginklas neviršija 7,5 J, todėl jam nereikalingas leidimas. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo paaiškino, kad kartu su E. P. buvo pas jį sodyboje, (duomenys neskelbtini), iš jo įsigyto nešaunamojo ginklo šaudė į skardines, butelius ir panašiai. Vėliau sugalvojo nuvykti pašaudyti į mišką. Važiavo jo tėvui priklausančiu automobiliu „VW Passat“. Pakeliui pamatė G. K., sugalvojo pajuokauti. Užsidėjo medicinines veido kaukes. Jis atidarė langą ir pro jį iškišo ginklą (tiksliai į G. K. ginklo nukreipęs nebuvo), paspaudė nuleistuką, pasigirdo pokštelėjimas, bet kulkos šautuve nebuvo. G. K. pradėjo bėgti nuo jų. E. P., kuris vairavo automobilį, pradėjo važiuoti link G. K., o jis dar kartą iškišo ginklą, kuriame nebuvo šovinio, pro langą ir vėl paspaudė nuleistuką. Po to jie nuvažiavo atgal į jo tėvų sodo namą, padėjo šautuvą ir nuvyko pas G. K.. Atvykę pas G. K., pasisveikino, pakalbėjo su juo. G. K. pasakė, kad jų nepažino ir paprašė jų nuvežti namo. Jie G. K. nuvežė namo, užėjo pas G. K. į namą. Tada G. K. paskambino policijos pareigūnams ir pasakė, kad nebevažiuotų. Po kurio laiko jis su E. P. išvyko iš G. K.. Kai jau iš jo tėvų sodybos vyko namo, juos sustabdė policijos pareigūnai. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau taip nebesielgti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Turi santaupų, tad galės sumokėti baudą (b.l. 128-129, 141-143).

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 6 d.jis Vilniaus mieste susitiko su draugu H. T.. Pastarasis atvažiavo su savo mergina H. T. tėvui priklausančiu automobiliu „VW Passat“. H. T. pasiūlė nuvažiuoti pas jį į sodą pažvejoti. Jis sutiko. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo apie 18.00 val. Atvažiavę į sodą, pabuvo pas H. T. sodo name, ten jam H. T. parodė šautuvą. Šautuvas buvo juodos spalvos. Po to H. T. jam pasakė: „Važiuojam ant vilko“. Jis suprato, kad važiuos į mišką pašaudyti, todėl sutiko. Išėjęs į kiemą, H. T. parodė, kaip šautuvas šaudo, šaudė į puodelį. Jis pats nešaudė. H. T. iššovė 5-7 kartus. H. T. pasakė, kad kieme neįdomu šaudyti ir pasiūlė nuvažiuoti į mišką. Jie atsisėdo į automobilį. Jis vairavo, o H. T. sėdėjo šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje. Šautuvą H. T. padėjo šalia pavarų dėžės. Nuvažiavo iki miško. Pamatę, kad miškas visas apaugęs, nusprendė grįžti atgal. Važiuodami atgal prie skelbimų lentos pamatė stovintį pažįstamą G. K.. Jis su H. T. ant veidų buvo užsidėję mėlynos spalvos medicinines vienkartines kaukes. Jie privažiavo prie G. K.. H. T. pasakė: „Tuoj mes jį pagąsdinsime“. Jie norėjo „pažvengti“, nes G. K. juos užkniso. G. K. jų neatpažino. Privažiavo prie G. K.. H. T. atidarė langą, iškišo šautuvą ir šovė. Pasigirdo pokštelėjimas. G. K. išsigando, jų neatpažino ir pradėjo bėgti nuo jų. Jie nuvažiavo į priekį apie 10-15 metrų, apsisuko ir važiavo atgal. G. K. tuo metu stovėjo ir rodė rankomis kažkokius gestus. Jie „žvengė“. Privažiavo arčiau G. K. ir H. T., laikydamas rankose šautuvą, vėl nukreipė jį į G. K. ir iššovė. Vėl išgirdo pokštelėjimą. Jie vėl pradėjo „žvengti“. Po to jie nuvažiavo į H. T. sodo namą, kur buvo likusi K.. H. T. nunešė šautuvą į namo vidų, o jis liko automobilio salone. Po kurio laiko H. T. grįžo į automobilį ir jie nuvažiavo prie ežero. Važiuodami prie ežero, vėl pamatė G. K.. Pamatęs juos, G. K. sušaukė: „O, draugai mano, baikite mane gąsdinti“. G. K. atsisėdo ant galinės sėdynės ir jie nuvažiavo pas G. K. namo. Važiuojant G. K. pasakė, kad paskambino policijai. G. K. dar kartą paskambino į policiją ir atšaukė iškvietimą. Važiuojant pas G. K. namo, H. T. parodė granatos muliažą G. K., H. T. paėmė ir išmetė tą granatos muliažą pro langą link šiukšliadėžių prie G. K. namo. G. K. pasakė: „Šūdas, nesusprogo, netikra granata“. Jie privažiavo prie G. K. namo, pabuvo pas G. K. apie 10 min., po to jie išėjo. H. T. paėmė prie šiukšliadėžių gulintį granatos muliažą ir metė į G. K. sakydamas „gaudyk“, tačiau G. K. nepagavo. Pakėlęs nuo žemės granatos muliažą, G. K. nunešė jį namo. Po to jie nuvažiavo pas H. T. į sodo namą, kur pavalgė ir susiruošė važiuoti į Vilnių. Pakeliui į Vilnių juos sustabdė policija ir sulaikė. Jie nieko blogo nenorėjo padaryti G. K., tiesiog norėjo „pažvengti“ iš jo. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 156-157, 163-164).

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Penkis kartus gydėsi Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje. Paskutinį kartą gydėsi ir buvo paleistas iš ligoninės maždaug prieš mėnesį. 2020-07-06, apie 18.50 val., jis iš savo namų pėsčiomis nuėjo link (duomenys neskelbtini) ežero, kuris nuo jo namų yra apie pusantro kilometro atstumu. Prie ežero buvo lygiai 19.00 val. Nusimaudė ir 19.20 val. išėjo link namų. Nuėjus nuo ežero apie 200 metrų, prie jo privažiavo ir sustojo automobilis „VW Passat“, pilkos spalvos, valstybinio numerio nežino. Jame sėdėjo du vaikinai. Vienas iš vaikinų yra E. P., o kitą vaikiną visi vadina Ž. (kitų jo duomenų nežino, žino tik tiek, kad Ž. dažnai būna savo tėvų vasarnamyje, (duomenys neskelbtini)). Už automobilio vairo sėdėjo E. P., Ž. sėdėjo šalia vairuotojo. Automobiliui sustojus, vaikinas vardu Ž. per atidarytą automobilio langą iškišo daiktą, panašų į šautuvą. Šautuvas buvo juodos spalvos, ant jo buvo optinis taikiklis. Ž. šautuvą nukreipė į jį. Jis Ž. pasakė: "Nešauk, nebūk durnas". Ž. atsakė: "Dink" ir iškart šovė. Tarp jų tuo metu buvo apie 4-5 metrų atstumas. Jis nieko nepajuto, todėl nusprendė, kad Ž. nepataikė. Jis iškart pradėjo bėgti nuo automobilio keliu, o vaikinai pradėjo važiuoti jam iš paskos. Jis nubėgo maždaug 100 metrų ir jie, privažiavę prie jo kelių metrų atstumu, šovė į jį antrą kartą. Abu kartus šūviai nebuvo garsūs, todėl jis suprato, kad tai ne medžioklinis šautuvas, o šratinis arba pneumatinis. Po antro šūvio vaikinai nuvažiavo keliu. Po antro šūvio, vaikinams nuvažiavus, jis iškart paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Toliau keliu ėjo namo. Nuėjęs maždaug 400 metrų, sankryžoje vėl sutiko tuos vaikinus. Jie jam pasakė: "Sėsk, G., pavešim namo". Jis jų paklausė, ar jie turi ginklą, į ką E. P. atsakė, kad nebeturi, nes jau išmetė. Jis atsisėdo į jų automobilį ir jie atvežė jį iki namų. Jis atsisėdo į jų automobilį tik todėl, kad norėjo išsiaiškinti, kodėl jie taip pasielgė su juo. Atvažiavus prie namų Ž. parodė jam savo rankose daiktą, panašų į granatą (tokias granatas jis ne kartą matė vaidybiniuose filmuose). Ž. kažką nuėmė nuo granatos. Jis suprato, kad nuėmė sprogdiklio užraktą. Jis išsigando, kad granata nesprogtų automobilyje, todėl pradėjo šaukti, kad Ž. mestų granatą pro langą. Automobilio langas tuo metu buvo atidarytas ir Ž. daiktą, panašų į granatą, išmetė pro langą ant kelio. Išmetus sprogimas neįvyko. Jis iškart išlipo iš automobilio ir pabėgo bei dar kartą paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Jam išlipus iš automobilio, vaikinai nuvažiavo. Po kelių minučių atvažiavo policija, aptvėrė vietą, kurioje gulėjo granata (b.l. 49-52).

Liudytoja A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 6 d. visą dieną buvo namuose. Apie 19.00 val. (laikas gali būti netikslus), dirbdama darže, išgirdo, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės sklinda rusiški keiksmažodžiai, taip pat išgirdo pokštelėjimą (iš pradžių nesuprato, kas tai per garsas). Po to išgirdo, kaip kažkas trinktelėjo automobilio durelėmis ir kaip gazuodamas išvažiavo kažkoks automobilis (automobilio ji nematė). Po kelių minučių pasigirdo greitai atvažiuojančio automobilio garsas. Ji pakėlė galvą ir pamatė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį „VW Passat“. Automobiliui sustojus prie namo adresu (duomenys neskelbtini), iš automobilio priekinės keleivio sėdimos vietos išlipo vaikinas, kuris rankose laikė šautuvą (tik tuo momentu ji suprato, kad anksčiau girdėtas pliaukštelėjimo garsas galėjo būti orinio šautuvo šūvio garsas). Nurodytas vaikinas nubėgo į namą, šalia kurio buvo sustojęs anksčiau nurodytas automobilis. Kai vaikinas išlipo iš automobilio, durelės liko atidarytos. Automobilio variklis liko užvestas. Po penkių minučių ji vėl išgirdo gazuojančio automobilio garsą ir, pakėlusi galvą, pamatė, kaip minėtas automobilis išvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link (b.l. 71-73).

Liudytojas P. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra H. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Turi sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu. Atvažiuoja su šeima tik savaitgaliais. 2020 m. liepos 6 d., jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val., į namus grįžo jo sūnus H. T. su drauge K.. Jie jo paprašė duoti jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti iki sodybos (duomenys neskelbtini). Sūnus nurodė, kad nori pažvejoti (duomenys neskelbtini) ežere bei pailsėti sodo name. Jis sutiko duoti savo automobilį. Automobiliu išvažiavo (t. y. jį vairavo) jo sūnaus draugė K., nes jos mašina tuo momentu buvo sugedusi, o jo sūnus yra nepilnametis ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Jie išvažiavo jo automobiliu. Apie 22.00 val. jam paskambino asmuo, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė, kad jo sūnus padarė teisės pažeidimą ir kad jis atvyktų atsiimti jam priklausančio automobilio. Jam nuvykus į nurodytą vietą, policijos pareigūnas atidavė raktus nuo automobilio bei patį automobilį. Po to jis buvo informuotas, kad sodo name adresu (duomenys neskelbtini), bus atlikta krata. Kratos metu jis sutiko savanoriškai pateikti visus daiktus, reikšmingus tyrimui. Panašus įvykis su jo sūnumi buvo prieš porą metų, kai jo sūnus Vilniaus mieste vaikščiojo po prekybos centrą su jam (P. T.) priklausančiu elektrošoko įtaisu (b.l. 75-78).

2020 m. liepos 6 d. G. K. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 19.10 val., prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), E. P. ir kitas vaikinas, kurį pareiškėjas žino kaip „Ž.“, važiuodami automobiliu „VW Passsat“, pilkos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo, grasino pareiškėjui daiktu, panašiu į šautuvą, šovė į jį du kartus, o vėliau prie jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), metė į jį daiktą, kuris pareiškėjui pasirodė panašus į granatą (b.l. 13).

2020 m. liepos 7 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, tikslinant vietoves, kur buvo šauta į G. K., nukentėjusysis G. K. parodė (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad prie šioje sankirtoje esančios skelbimų lentos prie jo pirmą kartą sustojo automobilis „VW Passat“, kuriame sėdėjo E. P. ir vaikinas vardu Ž.. Šioje vietoje į G. K. buvo nukreiptas šautuvas, bei šauta. Pasak G. K., pamatęs į jį nukreiptą šautuvą, G. K. suprato, kad į jį taikomasi ir po šūvio gali žūti, todėl labai išsigando ir pradėjo bėgti. Toliau G. K. parodė (duomenys neskelbtini) g. kelio atkarpą, kur E. P. ir Ž. jį pavijo ir antrą kartą šovė. Toliau G. K. nurodo, kur reikia važiuoti, kad privažiuotume namą, kuriame gyvena vaikinas vardu Ž. (b.l. 56-62).

2020 m. liepos 17 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) rašte nurodyta, kad 2020 m. liepos 6 d. BPC informacinėje sistemoje buvo užregistruoti trys skambučiai iš to paties numerio dėl įvykio (duomenys neskelbtini) (b.l. 115).

2020 m. rugpjūčio 15 d. apžiūrėjus BPC pateiktus telefoninių pokalbių garso įrašus, nustatyta, kad:

5.1. 2020 m. liepos 6 d., 19.22 val., į BPC paskambino pranešėjas, kuris prisistatė kaip G. K. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje važinėja girti jaunuoliai, prieš minutę išsitraukė didelį medžioklinį šautuvą ir bandė apšaudyti pranešėją, jis pabėgo. Pranešėjas šiuos asmenis pažįsta iš matymo; buvo Ž., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į BPC operatoriaus klausimą, ar jam grasino ginklu, pranešėjas atsako, kad taip, atsidarę langą jie grasino ginklu, kai jis (pranešėjas) stovėjo prie skelbimų lentos ir skaitė skelbimus. Privažiavo automobilis, sustojo, atidarė langą, išsitraukė medžioklinį šautuvą, didelį;

5.2. 2020 m. liepos 6 d., 19.30 val., į BPC paskambino pranešėjas ir nurodė, kad nebereikia siųsti policijos į (duomenys neskelbtini) kaimą, pranešėjui „tik sakė dingti ir viskas“;

5.3. 2020 m. liepos 6 d., 20.11 val. į BPC paskambino pranešėjas ir nurodė, kad jam prie namų numetė granatą, kuri nesprogo; granata guli ant žvyrkelio, važiuojamojoje kelio dalyje, atstumas iki namo apie 30 metrų (b.l. 116-119).

2020 m. liepos 7 d. vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta. Apžiūrimoje vietovėje bei jos prieigose vaizdo kamerų nėra, apžiūrėjus vietovę, šūvio pėdsakų bei šovinių tūtelių nerasta (b.l. 43-45).

2020 m. liepos 7 d. vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - (duomenys neskelbtini) važiuojamoji kelio dalis. Apžiūrimoje vietovėje bei jos prieigose vaizdo kamerų nėra. Apžiūrėjus vietovę, šūvio pėdsakų bei šovinių tūtelių nerasta (b.l. 46-47).

2020 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima važiuojamosios kelio dalies atkarpa, esanti prie (duomenys neskelbtini). Vietovėje ir jos prieigose vaizdo kamerų nėra. Vietovė aptverta polietilenine juosta. Nuo (duomenys neskelbtini) namo vietovė nutolusi apie 30 metrų. Ant važiuojamosios kelio dalies guli daiktas, iš išorės panašus į rankinę granatą F1. Detaliau apžiūrėti daikto nėra galimybės, nes įvykio vietoje dirba Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai, kurie baigę darbą daiktą, panašų į granatą, pasiėmė ir išsivežė su savimi (b.l. 36-42).

2020 m. liepos 7 d. atliekant kratą Nekilojamojo turto registre neįregistruotame sodo name, esančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame P. T., pastarasis savanoriškai pateikė juodos spalvos orinį šautuvą su optiniu taikikliu, metalinę dėžutę su šoviniais skirtais oriniam ginklui, plastikinę dėžutę su šoviniais, skirtais oriniam ginklui, juodos spalvos cilindro formos įrenginį su kryptuku (b.l. 87-92, 98-100).

2020 m. liepos 7 d. papildomai apklaustas kaip liudytojas P. T. parodė, kad kratos metu policijos pareigūnų paimtas orinis ginklas priklauso jam. Jį pirko maždaug prieš pusantro mėnesio (tikslios datos neatsimena) internetiniame tinklalapyje (jo taip pat neatsimena). Ginklą jam atsiuntė iš Lenkijos (b.l. 81-82). 2020 m. spalio 1 d. papildomai apklaustas kaip liudytojas P. T. parodė, kad kratos metu jam priklausančiame sodo name rastą ginklą, apie kurį pasakojo ankstesnėje apklausoje, įsigijo ne jis, o jo sūnus H. T.. Ankstesnėje apklausoje davė neteisingus parodymus, nes norėjo apsaugoti savo sūnų (b.l. 83-84).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas, 2020 m. liepos 7 d. kratos atlikimo metu savanoriškai pateiktas P. T., yra pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinis šautuvas „HATSAN MOD. 125“ Nr. 0419 05991, skirtas šaudyti pneumatiniams ginklams skirtomis 5.5 mm (.22) kalibro kulkomis, kuris yra C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J). Tirti pateiktas šautuvas tinkamas šaudyti. Tirti pateiktos kulkos, 2020 m. liepos 7 d. kratos atlikimo metu savanoriškai pateiktos P. T., yra pramoninės gamybos, 5,5 mm (.22) kalibro kulkos, skirtos daugelio modelių 5,5 mm (.22) kalibro pneumatiniams ginklams, tame tarpe - ir tirti pateiktam šautuvui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios kulkos nėra šaudmenys. Tirti pateiktas juodos spalvos cilindro formos objektas, 2020 m. liepos 7 d. kratos atlikimo metu savanoriškai pateiktas P. T., yra pneumatinio nešaunamojo ginklo dalis - o būtent pneumatinio šautuvo „HATSAN MOD. 125“ vamzdžio antgalis (b.l. 103-109).

Kaltinamojo H. T. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, įrodyta jo prisipažinimu, kaltinamojo E. P., nukentėjusiojo G. K., liudytojo P. T. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros protokolais, kratos protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, t. y. įrodyta, kad H. T. neteisėtai įgijo ir neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 258 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamųjų H. T. ir E. P. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje įrodyta jų prisipažinimais, nukentėjusiojo G. K., liudytojų A. T., P. T. parodymais, G. K. pareiškimu, parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros protokolais, BPC telefoninių pokalbių garso įrašais, t. y. yra įrodyta, kad jie pažeidė viešąją tvarką. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.

Kaltinamųjų H. T. ir E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Teismas, skirdamas bausmę H. T., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad H. T. neteistas, administracine tvarka baustas (b.l. 171-172), mokosi. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. 

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti H. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, baudą.

Teismas, skirdamas bausmę E. P., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. neteistas, administracine tvarka baustas (b.l. 191-193), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus H. T. ir E. P. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jie sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 198-199, 201-202).

Nukentėjusysis G. K. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b.l. 71).

Remiantis BK 641 straipsniu, bausmė H. T. ir E. P. sumažinama trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

H. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 MGL (600 eurų) baudą.

H. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams ir 9 MGL (450 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, H. T. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymu, taip pat įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 6 MGL (300 eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-07-06 iki 2020-07-07, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirti H. T. baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinį šautuvą „HATSAN MOD. 125“ Nr. 0419 05991, pneumatinio šautuvo „HATSAN MOD. 125“ vamzdžio antgalį, dvi dėžutes su kulkomis.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, H. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, E. P. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymu, taip pat įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020-07-06 iki 2020-07-07, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, E. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti H. T. ir E. P., kad:

1. Kaltinamieji nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                Linas Zinkevičius