Civilinė byla Nr. e2A-558-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08761-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.16.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosperitas Baltica“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15136-920/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosperitas Baltica“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Optometrijos centras dėl skolos išieškojimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės  Optometrijos centras priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Prosperitas Baltica“ dėl depozito grąžinimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Prosperitas Baltica“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB Optometrijos centras priteisti 2 575,27 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019 m sausio 8 d. ieškovė (nuomotojas) ir atsakovė (nuomininkas) sudarė ir pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01N/19, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos patalpos mažmeninei prekybai optikos prekėmis ir susijusiai veiklai prekybos centre (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. kovo mėn. atsakovės mokėjimai pradėjo vėluoti. 2020 m. kovo 18 d. ieškovė gavo atsakovės pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl to, kad patalpos tapo netinkamos naudoti. 2020 m. kovo 24 d. atsakovė patvirtino, kad 2020 m. kovo 25 d. ketina išsikraustyti iš prekybos centro. Ieškovė raštu atsakė, kad nuomos sutartis negali būti nutraukta atgaline data ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir nuomos sutarties nuostatoms. Vėliau atsakovė raštuose teigė, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. kovo 25 d. ir ketino išsikraustyti. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė savo iniciatyva išsikraustė iš prekybos centro ir tuo faktiškai pasibaigė nuomos santykiai. Net 2020 m. balandžio 29 d. (atsakovės išsikraustymo data) laikant nuomos sutarties nutraukimo data, sutartis nutraukta atsakovės iniciatyva, vienašališkai ir neteisėtai, pažeidžiant sutarties sąlygas ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Už neteisėtą sutarties nutraukimą sutarties 8 straipsnio 3 punkte numatyta atsakomybė 2 000 Eur bauda. Pasirašydamos nuomos sutartį, abi šalys sutiko su 2 000 Eur bauda tuo atveju, jei nuomos sutartis būtų nutraukta neteisėtai. Kadangi atsakovė neteisėtai nutraukė nuomos sutartį, jai taikytina bauda. Be to, atsakovė privalo visiškai atsiskaityti su ieškove už patalpų nuomą ir kitas susijusias paslaugas iki išsikraustymo dienos. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė atlaisvindama patalpas galutinai neatsiskaitė, skola sudaro 2 575,27 Eur.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB Optometrijos centras nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei 12 kv. m ploto patalpas Nr. 2-P10 (prekybos plotą – salą), kuriose atsakovė iš esmės vykdė saulės akinių prekybos veiklą, o ne prie sveikatinimo veiklų rūšių priskiriamą optometrijos veiklą ir su ja susijusių prekių pardavimą. Sudarius nuomos sutartį, atsakovė 2019 m. sausio 10 d. sumokėjo ieškovei 1 300 Eur depozito sumą, vėliau 2020 m. vasario 10 d. dar papildomai padidino depozito sumą 29,90 Eur suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pagrindu buvo apribota (duomenys neskelbtini) prekybos centro veikla, įskaitant prekybą atsakovės išsinuomotame prekybos plote – saloje, todėl atsakovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 9.6.1 punktu, ieškovei pateikė 2020 m. kovo 18 d. pranešimą, kuriame informavo apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 25 d. ir prašė nuo 2020 m. kovo 16 d. neskaičiuoti nuomos mokesčio. Ieškovė pateikė 2020 m. kovo 20 d. raštą Nr. S_57, kuriame nepagrįstai teigė, kad atsakovės veiklai nėra taikomi minėtu nutarimu nustatyti apribojimai ir nurodė, kad neleis vykdyti išsikraustymo darbų iki šalyje nebus atšauktas karantinas. Nors ieškovė sumažino atsakovės nuomojamo ploto nuomos kainą iki 3 Eur/kv. m (įskaičiuojant visus mokesčius į šią sumą), ką patvirtina ieškovės 2020 m. kovo 24 d. elektroninis laiškas, ir tokio savo pasiūlymo (ofertos) neatšaukė, tačiau ieškovė vis vien 2020 m. kovo 30 d. priminimu Nr. SKP-0635 reikalavo atsakovę apmokėti neteisingai suskaičiuotus mokesčius pagal 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą CUP Nr. 0016658. Atsakovė, siekdama ištaisyti neteisingo skaičiavimo klaidą, pateikė ieškovei 2020 m. kovo 30 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą DOPC Nr. 1, pagal kurią 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje CUP Nr. 0016658 nurodyta 971,13 Eur suma buvo mažinama 470,97 Eur suma (pagrindas – ieškovės nustatyta 3 Eur/kv. m (įskaičiuojant visus mokesčius į šią sumą) nuomos kaina karantino laikotarpiui). Ieškovė nesutiko su atsakovės išrašyta 2020 m. kovo 30 d. debetine PVM sąskaita faktūra DOPC Nr. 1 ir teigė, kad nuomos sutartis dar nėra nutraukta. Galiausiai ieškovė sutiko priimti patalpas ir 2020 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku atsiuntė pasirašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Taigi nors 2020 m. balandžio 29 d. dar tebegaliojo nustatyti draudimai susibūrimams ir ribojimai prekybai, tačiau tai ieškovei nesutrukdė pagaliau leisti atsakovei atlaisvinti patalpas ir jas 2020 m. balandžio 29 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu perimti iš atsakovės. Nepaisant to, jog atsakovė nutraukė nuomos sutartį teisėtai, ieškovė pateikė atsakovei nepagrįstai išrašytas 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą CUP Nr. 0017166 dėl nuomos ir kitų mokesčių sumokėjimo už 2020 m. balandžio 01–29 d. laikotarpį ir 2020 m. balandžio 29 d. sąskaitą apmokėjimui Nr. CUP0017167 dėl 2 000 Eur netesybų (baudos) sumokėjimo. Šias sąskaitas ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei be jokio teisinio pagrindo. Ieškovė neturėjo teisės priskaičiuoti: nesumažinto nuomos mokesčio 2020 m. kovo 16 d.–2020 m. kovo 25 d., nes ieškovė nuomos mokestį sumažino (o kitus mokesčius atšaukė) savo pačios iniciatyva; nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų 2020 m. kovo 26 d.–2020 m. balandžio 29 d., nes atsakovė negalėjo patalpų atlaisvinti ir grąžinti būtent dėl ieškovės nepagrįsto nebendradarbiavimo ir nepagrįsto atsisakymo priimti patalpas; 2 000 Eur netesybų, nes atsakovė negalėjo naudotis išsinuomotomis patalpomis dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako. Pagal atsakovės duomenis, ieškovė turėjo 804,09 Eur atsakovės permoką.

4.       Atsakovė UAB Optometrijos centras byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovės atsakovei priteisti 804,09 Eur dydžio nepanaudoto depozito dalį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio sumos (804,09 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Priešieškinyje nurodė, kad pagal ieškovės parengtas sutarties sąlygas ieškovė ir atsakovė sudarė 2019 m. sausio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01N/19, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei (duomenys neskelbtini) prekybos centre esančias 12 kv. m ploto patalpas Nr. 2-P10 (prekybos plotą – salą), kuriose atsakovė iš esmės vykdė saulės akinių prekybos veiklą. Sudarius nuomos sutartį, atsakovė 2019 m. sausio 10 d. sumokėjo ieškovei 1 300 Eur depozito sumą, vėliau 2020 m. vasario 10 d. dar papildomai padidino depozito sumą 29,90 Eur suma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pagrindu buvo apribota (duomenys neskelbtini) prekybos centro veikla, įskaitant prekybą atsakovės išsinuomotame prekybos plote – saloje, todėl atsakovė, vadovaudamasi nuomos sutarties 9.6.1 punktu, ieškovei pateikė 2020 m. kovo 18 d. pranešimą, kuriame informavo apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2020 m. kovo 25 d. ir prašė nuo 2020 m. kovo 16 d. neskaičiuoti nuomos mokesčio. Atsakovės duomenimis, ieškovė turėjo 804,09 Eur atsakovės permoką. Pagal nuomos sutarties sąlygas (7.2 punktas) ieškovė yra įsipareigojusi gražinti depozitą ar jo dalį atsakovei nuomos sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo atveju. Kadangi pasibaigus nuomos sutarčiai ieškovė negrąžino atsakovei likusios nepanaudotos depozito dalies (804,09 Eur), todėl atsakovė pateikė priešieškinį dėl 804,09 Eur sumos priteisimo.

6.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė UAB „Prosperitas Baltica“ nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, ir prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė neteisingai pateikė kai kurias faktines aplinkybes ir klaidingai jas interpretavo, neatsižvelgė į tarp šalių pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 01N/19 nuostatas bei civilinės teisės normas, savo reikalavimo nepagrindė įrodymais. Pagal nuomos sutartį atsakovei buvo išnuomotos patalpos mažmeninei prekybai optikos prekėmis ir susijusiai veiklai prekybos centre (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais pagrindu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremali situacija, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais pagrindu Lietuvos Respublikoje laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas. 2020 m. kovo 16 d.–2020 m. balandžio 14 d. (imtinai) laikotarpiu nutarimo 3.2.7 punktas nustatė, kad „Draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams“. Taigi atsakovės veikla nebuvo draudžiama ir atsakovė turėjo galimybę veikti per visą karantiną. Atsakovės veikla neapsiriboja saulės akiniais ir nebuvo draudžiama, atsakovė galėjo ją vykdyti. Atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį tik sutartyje išvardintais atvejais ir laikantis nustatytos procedūros. Atsakovė, pateikdama informaciją apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, rėmėsi netinkama sutarties norma, nes paskelbus karantiną, optikos prekių pardavimas nebuvo draudžiamas, patalpos savaime netapo netinkamomis naudoti dėl paskelbtos pandemijos. Nuo 2020 m. balandžio 27 d. buvo leista prekiauti visoms parduotuvėms prekybos centruose, veikti kirpykloms ir grožio salonams, bet ir tada atsakovė vykdyti veiklos nepanorėjo. Apie atsakovės nutraukimo pagrindo netinkamumą ir nuomos sutarties nutraukimą pažeidžiant sutartines ir įstatymo normas atsakovė buvo informuota raštu. Atsakovė negalėjo nutraukti sutarties remdamasis force majeure (iš lot. nenugalima jėga) sąlyga, kadangi 2020 m. kovo 19 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas Nr. (16.341)-3-1021 patvirtina, kad susiklosčiusi situacija, prekybos draudimas ir pan. nėra pripažįstamas force majeure aplinkybėmis. Atsakovė žinojo, kad nutraukusi nuomos sutartį pažeidžiant sutarties ir teisės normas, privalės sumokėti baudą, todėl atsakovės teiginys, kad ieškovė neturėjo teisės priskaičiuoti 2 000 Eur netesybų, nes atsakovė negalėjo naudotis išsinuomotomis patalpomis dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, nepagrįstas. Siekdama išvengti konfliktinės situacijos, ieškovė siūlė nutraukti nuomos sutartį šalių susitarimu, kur būtų aptarti visi svarbūs šalims klausimai nepažeidžiant tuo metų galiojusių apribojimų ir taip pavyktų išvengti netesybų, tačiau atsakovė su šiais pasiūlymais nesutiko ir bendradarbiauti atsisakė, taigi sutartis liko galioti. Norint susitarti dėl naujų nuomos ar kitokių mokesčių, šalys turėjo sudaryti rašytinį susitarimą ir jį pasirašyti, tačiau jokio šalių pasirašyto dokumento, patvirtinančio, kad atsakovei taikoma nuomos kaina yra 3 Eur/kv. m, nebuvo sudaryta. Atsakovės išrašyta debetinė sąskaita Nr. DOPC1 išrašyta nepagrįstai. 2020 m. balandžio 29 d. karantinas jau buvo šiek tiek atlaisvintas, pradėjo veikti parduotuvės, paslaugų teikimo vietos, buvo leidžiami didesni žmonių srautai. Dėl šios priežasties, ieškovė, matydama atsakovės nenorą vykdyti veiklą, nebeprieštaravo atsakovės išsikraustymui. Atsakovė nesutiko geranoriškai tartis dėl nuomos sutarties nutraukimo, mokesčių sumažinimo ir kitų sąlygų, todėl nuomos sutartis liko galioti įprastomis sąlygomis ir atsakovei pagrįstai buvo taikomi sutartyje numatyti mokėjimai. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė buvo skolinga ieškovei pagal nuomos sutartį 3 905,17 Eur (įskaitant pritaikytą 2 000 Eur baudą). Siekdama likviduoti skolą ir vadovaudamasi nuomos sutarties nuostatomis, ieškovė (nuomotojas) užskaitė sumokėtą depozitą už dalį skolos. Atlikus užskaitymą dar liko 2 575,27 Eur skola, kurią atsakovė atsisako mokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 508,40 Eur nepanaudoto depozito ir 1 231 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl 2 575,27 Eur skolos priteisimo ir priešieškinio reikalavimą dėl 804,09 Eur dydžio nepanaudoto depozito priteisimo, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1–2 dalimis.

9.       Teismas nustatė, kad optikos prekių pardavimas nurodytu nutarimu buvo leidžiamas.

10.       Teismas pripažino pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad prekybos vietoje – saloje atsakovė iš esmės vykdė saulės akinių prekybos veiklą, taip pat pripažino ir tai, jog gali būti laikomos pagrįstomis ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės pateikta nuotrauka padaryta taip, jog joje nesimato akinių, kitų optikos prekių, kuriais prekiavo atsakovė ir kurie išdėstyti vitrinose.

11.       Teismas nurodė, kad net ir pripažįstant, jog atsakovė vykdė ar turėjo galimybę vykdyti optikos prekių pardavimo veiklą karantino metu, yra būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, jog dėl griežtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 įvestų ribojimų buvo sutrikdyta visa prekybos sektoriaus veikla, su kuria buvo tiesiogiai susijusi ir atsakovės, išsinuomavusios patalpas daugiafunkciame prekybos centre, veikla.

12.       Teismas, remdamasis šalių sudaryta sutartimi dėl 12 kv. m patalpos nuomos, o taip pat atsakovės pateikta fotonuotrauka, iš kurios matosi, jog atsakovės nuomojamos patalpos plotas nėra didelis, sprendė, jog galima pripažinti, kad net ir 2020 m. balandžio 29 d. atsakovės veikla dar vis buvo apribota itin ženkliai.

13.       Teismas pripažino, kad atsakovės veiklos tęstinumo galimybės turi būti vertinamas kompleksiškai su kitų ieškovės nuomojamose patalpose veiklą vykdžiusių įmonių veiklos tęstinumo galimybėmis, kurios buvo visiškai apribotos.

14.       Teismas konstatavo, kad aplinkybių, tokių kaip netikėta COVID-19 pandemijos plėtra ir jos nulemtas ženklus pirkėjų srauto sumažėjimas, taip pat kitų ieškovo nuomojamose patalpose veiklą vykdžiusių įmonių veiklos uždraudimas, visuma gali būti pripažįstama force majeure aplinkybe, sutrikdžiusia normalią ir įprastą atsakovės veiklą, tačiau šioje byloje specialiomis ir atsakovės veiklai tiesiogiai taikomomis normomis, teismo vertinimu, turėjo būti pripažįstamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 nustatytos taisyklės.

15.       Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 įvesti ribojimai gali būti laikomi privalomais ir nenumatytais valstybės institucijų veiksmais (aktais), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti bei kurių pagrindu atsakovė įgijo teisę remtis šalių nuomos sutarties 9.6.1 punktu.

16.       Teismas nurodė, kad dėl pandemijos ir karantino trukmės neapibrėžtumo atsakovė neturėjo jokių galimybių numatyti jų tikslios trukmės, todėl konstatavo, jog ši aplinkybė gali būti pripažinta esmine nuomojančiai patalpas ir pelno siekiančiai verslo įmonei, kuri negalėjo prognozuoti trukdančių jos verslo vykdymui draudimų trukmės bei pabaigos momento.

17.       Teismas sprendė, kad atsakovo 2020 m. kovo 18 d. reikalavimas nutraukti nuomos sutartį nuo 2020 m. kovo 25 d. turi būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu CK 6.253 straipsnio 3 dalies ir nuomos sutarties 9.6.1 punkto pagrindu, o ieškovės reikalavimas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę bei priteisti 2 000 Eur baudą už neteisėtą sutarties nutraukimą turi būti atmestas CK 6.212 straipsnio bei 6.253 straipsnio pagrindais.

18.       Teismas pripažino, kad atsakovė aiškiai ir tinkamai, įvardindama teisinį pagrindą bei pateikdama įrodymus, išreiškė savo valią ieškovei 2020 m. kovo 18 d. pateiktame siūlyme nutraukti nuomos sutartį.

19.       Teismas, vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl siūlymo sumažinti nuomos mokestį arba persikelti į kitas, mažesnes patalpas, pripažino, kad remiantis sutarčių laisvės principu atsakovės nesaistė pareiga sutikti su tokiais ieškovės siūlymais, todėl šie ieškovės siūlymai negali būti laikomi pagrindu pripažinti atsakovę nepagrįstai nutraukus nuomos sutartį su ieškove.

20.       Teismas konstatavo, kad atsakovė neišreiškė savo sutikimo su ieškovės siūlymu, neakceptavo pateiktos ofertos, todėl sumažinto nuomos mokesčio laikotarpiui iki nuomos sutarties nutraukimo skaičiuoti nėra pagrindo.

21.       Teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti nuomos mokestį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 25 d., taip pat mokesčius pagal nuomos sutarties 7.6–7.9 punktus, 2020 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą CUP Nr. 0016658, 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą CUP Nr. 0016984 ir atsakovės 2020 m. balandžio 6 d. debetinę PVM sąskaitą faktūrą DOPC Nr. 2.

22.       Teismas konstatavo, kad ieškovei tenka pareiga grąžinti atsakovei 508,40 Eur (1329,90 – 821,50) nepanaudoto depozito sumą, kas reiškia, kad ieškinys dėl 2 575,27 Eur skolos priteisimo iš atsakovės atmestas, kaip nepagrįstas, priešieškinis dėl 804,09 Eur dydžio nepanaudoto depozito sumos priteisimo tenkintas iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Prosperitas Baltica“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuostatas, reglamentuojančias nenugalimos jėgos aplinkybių taikymą. Apeliantės nuomone, jau vien ta aplinkybė (tai, kad optikos prekių pardavimas buvo leidžiamas) rodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nedraudė atsakovės veiklos, taigi nustatyti ribojimai negalėjo būti vertinami bylos atveju nenugalimos jėgos aplinkybe CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalių prasme ar CK 6.212 straipsnio 1 dalies prasme.

23.2.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškindamas ir taikydamas teisės normas netaikė sistemiškai nuomos sutarties 8 straipsnio 19 punkto nuostatos kartu su CK 6.212 straipsnio 1 dalimi, 6.253 straipsnio 1, 3 dalimis.

23.3.       Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės nuomojamose patalpose veiklą vykdžiusių įmonių veiklos uždraudimo aplinkybės CK 6.212 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 1 dalies prasme tėra prielaida, be to, visiškai nepagrįsta, kadangi lygiai taip pat galima daryti prielaidą, jog kitų ieškovės nuomojamose patalpose veiklą vykdžiusių įmonių veiklos uždraudimas sudarė ypatingai palankią situaciją atsakovės veiklai, nes natūralūs pirkėjų srautai vietoje keliolikos prekybos vietų prekybos centre (duomenys neskelbtini) galėjo rinktis kelis tikslinius veikiančius prekybos „taškus“, tame tarpe – atsakovės prekybos vietą. Teismas, darydamas vieną iš šių išvadų, privalėjo vadovautis surinktais įrodymais ir daryti tik bylos duomenimis pagrįstą išvadą. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo.

23.4.       Byloje visiškai nėra jokio įrodymo, kad 2020 m. kovo 16 d. buvo aišku ir akivaizdu, jog karantinas bus pratęsiamas, todėl apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 6 punkto aiškinimo ir taikymo klaidą, tačiau ir fakto klaidą, kadangi ieškovė turėjo ir galėjo numatyti tikslią karantino pabaigą, o nesivadovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 6 punktu nebuvo nei teisėta, nei pagrįsta.

23.5.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuomos sutarties nuostatas, reglamentuojančias atsakovės teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės teisės nutraukti sutartį, neįvertino, kad: 1) patalpos atsakovei buvo išnuomotos verstis mažmenine prekyba optikos prekėmis bei su tuo susijusia veikla; 2) valstybė netaikė draudimo verstis nei internetine, nei kontaktine prekyba optikos prekėmis; 3) atsakovė pagal nuomos sutartį buvo prisiėmusi visą riziką, susijusią su veiklos vykdymu išnuomotose patalpose, pati turėjo užtikrinti sanitarijos, higienos reikalavimų vykdymą. 

23.6.       Ginčijamame sprendime nepagrįstai nebuvo sistemiškai aiškinami ir taikomi nuomos sutarties 9 straipsnio 6.1 punktas, 8 straipsnio 19 punktas, 1 straipsnio 1–3 punktai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindą nutraukti nuomos sutartį.

23.7.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ir principus, nepagrįstai nesivadovavo sutarčių privalomumo principu, CK 6.189 straipsnio 1 dalimi.

23.8.       Pirmosios instancijos teismas, nors ir atsižvelgė, kad atsakovė liko skolinga apeliantei nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus, netinkamai vertino faktus. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė buvo skolinga ieškovei pagal nuomos sutartį 3 905,17 Eur. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad šias sumas būtų sumokėjusi. Apeliantė taikė įskaitymą iš atsakovės sumokėto depozito. Pritaikius įskaitymą, atsakovė liko skolinga 2 575,27 Eur sumą, kurios apeliantė ir reikalavo savo ieškiniu.

23.9.       Įskaitymo atsakovė savo priešieškiniu neginčijo, taigi tariamai nepanaudoto depozito net tokiu atveju, jeigu priešieškinis būtų buvęs pagrįstas, nebūtų galima priteisti atsakovei, nes jo suma jau buvo įskaityta. Be to, nuomos sutarties 7 straipsnio 2 punkte teisę atgauti depozitą atsakovei sieja tik su visišku atsiskaitymu su apeliante (atsakovė buvo skolinga apeliantei), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti atsakovei kokias nors sumas iš depozito.

24.       Atsakovė UAB Optometrijos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

24.1.       Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 atsakovės veiklai iš ieškovės išsinuomotose patalpose nebuvo taikomi draudimai ir ribojimai. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad šiuo nutarimu buvo apribota atsakovės veikla iš ieškovės išsinuomotose patalpose, o ieškovė to nepaneigė.

24.2.       Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad atsakovė teisėtai nutraukė nuomos sutartį, nes tiek šios sutarties 8.19 ir 9.6.1 punktai, tiek CK 6.212 straipsnio ir CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatos tokią teisę suteikė dėl nutarimu pritaikytų draudimų.

24.3.       Pažymėjo, kad jau pačioje karantino pradžioje buvo aišku, kad dėl COVID-19 pandemijos paskalbtas karantinas ir ribojimai galios ilgiau nei iki 2020 m. kovo 31 d. Tas buvo pranašaujama viešojoje erdvėje bei tą patvirtino pasaulinis COVID-19 paplitimo mastas, kuris šiai dienai ne tik nėra išnykęs, o kaip tik padidėjęs, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė galėjo numatyti nutarimu paskelbto karantino pabaigą.

24.4.       Sprendime paminėtus pirkėjų srautų sumažėjimą ir kitų prekybos centre veikusių įmonių veiklos nutraukimą ieškovė klaidingai vertina kaip kažkokias aplinkybes, dėl kurių atsakovė (ne)galėjo vykdyti veiklos išsinuomotose patalpose. Be to, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir nelaikė kaip nulėmusių atsakovės veiklos vykdymo negalimumą. Pirkėjų srautų sumažėjimas ir kitų prekybos centre veikusių įmonių veiklos nutraukimas sprendime paminimas tik ta prasme, jog tokios aplinkybės (srautų sumažėjimas ir kitų prekybos centre veikusių įmonių veiklos nutraukimas) patvirtina nenugalimos jėgos aplinkybių mastą ir intensyvumą.

24.5.       Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad nutarimu nebuvo draudžiama vykdyti pinigines prievoles, todėl atsakovės piniginės prievolės pagal sutartį galėjo būti vykdomos toliau. Atsakovės piniginės prievolės ieškovei kilo iš sutarties ir naudojimosi išsinuomotomis patalpomis.

24.6.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė taikė įskaitymą iš atsakovės sumokėto depozito. Ieškovės teigimu, depozito sumos bet kokiu atveju nebūtų galima priteisti atsakovei, kadangi depozito suma jau buvo įskaityta, o atsakovė įskaitymo neginčijo. Tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti, nes ieškovė neatliko įskaitymo, neatliko dėl to pareiškimo ir apie tai nepranešė atsakovei. Ieškovės reikalavimas sumokėti 2 000 Eur baudą bei reikalavimas sumokėti nuomos ir kitų mokesčių sumą už 2020 m. kovo 26 d.–2020 m. balandžio 29 d. yra nepagrįstas ir neįrodytas, taigi ieškovės nurodomas įskaitymas objektyviai buvo neįmanomas, nes nebuvo tenkinamos teismų praktikoje pripažįstamos įskaitymo sąlygos. Pati ieškovė 2020 m. lapkričio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo bendros sumos (2 575,27 Eur) bauda sudaro 2 000 Eur, taigi bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė laikėsi pozicijos, kad depozito suma nėra įskaityta į baudos sumą.

24.7.       Taip pat pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi pirmosios instancijos teisme nenagrinėtomis aplinkybėmis. Ieškovė, apeliaciniame skunde nurodydama naujas aplinkybes, neteisėtai bando pakeisti bylos nagrinėjimo pagrindą, todėl tokios naujai nurodytos aplinkybės iš viso negali būti vertinamos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

25.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

27.       Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. ieškovė UAB prekybos centras (duomenys neskelbtini) (dabar UAB „Prosperitas Baltica“; sutartyje nuomotojas, toliau – ieškovė arba apeliantė) su atsakove UAB Optometrijos centras (sutartyje nuomininkas, toliau – atsakovė) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01N/19 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2024 m. balandžio 30 d. atsakovei buvo išnuomotos patalpos Nr. 2-P10 (prekybos plotas – sala, apytikriai 12 kv. m), esančios prekybos centre, adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 18 d. pranešimu nuomininkas (t. y. atsakovė) informavo nuomotoją (t. y. ieškovę), kad nuo 2020 m. kovo 25 d. nutraukia Nuomos sutartį. 2020 m. balandžio 29 d. Patalpų perdavimo–priėmimo aktu atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė nuomotas negyvenamąsias patalpas.

28.       Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nuomos sutarties nuostatas, reglamentuojančias atsakovės teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, kitas Nuomos sutarties nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė nuostatas, reglamentuojančias nenugalimos jėgos aplinkybes.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė teisėtai nutraukė Nuomos sutartį, nes tiek šios sutarties 8 straipsnio 19 punkto ir 9 straipsnio 6.1 punkto, tiek CK 6.212 straipsnio, CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikė tokią teisę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pritaikytų draudimų. Šias išvadas paneigiančių įrodymų apeliantė nepateikė. 

30.       Nuomos sutarties 8 straipsnio 19 punkte šalys susitarė, kad kiekviena šalis atleidžiama nuo atsakomybes už tai, kad visiškai neįvykdo ar netinkamai įvykdo šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus, jei sugebės įrodyti, kad jų nevykdo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (tokių, kaip gaisras, potvynis, streikas, transporto sutrikimai, stichines nelaimes ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybes), atsiradusių pasirašius šią sutartį, jei negalima buvo sutrukdyti minėtoms aplinkybėms atsirasti ir jų išvengti, taip pat, pasirašant sutartį negalėjo numatyti, kad tokios aplinkybes iškils. Šalis, kuri susidūrė su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, turi raštiškai informuoti apie tai kitą šalį ir pristatyti patvirtinančius dokumentus, kad tokios aplinkybes buvo. Tokiu atveju atitinkamo įsipareigojimo vykdymas atidedamas iki pasibaigia tokios nenugalimos jėgos aplinkybės. Už neteisėtą Nuomos sutarties nutraukimą Nuomos sutarties 8 straipsnio 3 punkte numatyta atsakomybė – 2 000 Eur bauda. Pagal 9 straipsnio 6.1 punktą, nuomininkas turi teisę nutraukti šią sutartį prieš terminą, nesikreipdamas į teismą, jei patalpos dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasirado nebetinkamos naudoti šios nuomos tikslams. Pažymėtina, kad pagal Nuomos sutarties 1 straipsnio 3 punktą, nuomininkui išnuomotos patalpos gali būti naudojamos tik Optometrijos centras prekybos vietai įrengti. (Nuomotojui pareikalavus, nuomininkas privalo pateikti prekių ženklo registravimo tinkamai patvirtintą kopiją). Nuomininkas turi teisę verstis tik šia veikla: mažmeninė prekyba optikos prekėmis bei su tuo susijusia veikla.

31.       CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

32.       UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje, kurio pagrindu yra suformuluotas CK 6.212 straipsnis, vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

33.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020, 34 punktas; kt.).

34.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

35.       CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį, nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis). CK 6.253 straipsnio 3 dalyje valstybės veiksmai įvardijami kaip atskiras civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas. Valstybės veiksmų, kaip vieno iš civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų, taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais valstybės institucijų veiksmais ar aktais, dėl kurių įpareigotas asmuo negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba kurie lemia negalėjimą laikytis tam tikros pareigos.

36.       Pagal CK 6.253 straipsnio 3 dalį valstybės veiksmai – tai privalomi vykdyti ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai arba aktai, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturi teisės ginčyti. Nurodytoje teisės normoje pateikta valstybės veiksmų, kaip pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir jos netaikyti, apibrėžtis suponuoja išvadą, kad šiam pagrindui konstatuoti būtina atitinkamų sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) valstybės institucijų veiksmai (aktai); 2) veiksmai (aktai) turi būti nenumatyti ir privalomi asmeniui; 3) veiksmai (aktai) turi būti tokie, dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma; 4) asmuo neturėjo teisės veiksmų (aktų) ginčyti teismo ar administracine tvarka. Taigi, valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių asmeniui neįmanoma įvykdyti prievolę, be kita ko, gali būti pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės tik tais atvejais, kai šie veiksmai negalėjo būti iš anksto numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019).

37.       Karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207  „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 264, 2020 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 345, 2020 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 398, 2020 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 451, 202 m. gegužės 27 d. Nr. 515).

38.       Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

39.       Vyriausybė, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną. Įvedus karantino režimą, buvo imtasi tam tikrų judėjimo per sieną ir šalies viduje, viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimo, švietimo, sveikatos priežiūros, socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimo priemonių. Šių priemonių tikslas buvo užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos paplitimui.

40.       Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliante, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną, buvo nustatytas jo režimas, pagal kurį (nutarimo 3.2.7 punktas) nebuvo draudžiama parduotuvių, kurių veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimas. Aplinkybę, kad optikos prekių pardavimas minėtu nutarimu buvo leidžiamas, ieškovė grindžia atsakovės tinklalapyje www.optometrija.lt esančia informacija, kurioje nurodyta, kad „Optometrijos centre“ aukščiausios kvalifikacijos akių gydytojai (dar vadinami oftalmologais ar okulistais) ir optometrininkai suteiks ne tik trumpalaikę, bet ir pastovią akių priežiūrą. Akių patikros kabinetuose įrengta kompiuterizuota moderni regėjimo ištyrimo aparatūra, kurios pagalba atlieka daugelį pacientams reikalingų tyrimų. Kitų įrodymų ieškovė nepateikė, tačiau nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į Nuomos sutarties turinį, kuriame nurodyta, kad išnuomojamos apytikriai 12 kv. m patalpos (taip vadinama „sala“ prekybos centro koridoriuje) prekybos vietai įrengti, atsakovės pateiktą prekybos vietos fotonuotrauką, pakankamai įtikinamas atsakovės aiškinimas, kad išnuomotose patalpose atsakovė vykdė tik akinių nuo saulės prekybos veiklą, o ne optometrijos (regos korekcijos) veiklą ir su ja susijusių prekių pardavimą, nes išnuomotos patalpos yra per mažos optikos salonui su oftalmologo ir okulisto darbo vietomis. Todėl apibendrinant tai, kas pasakyta, galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad ieškovės išnuomotose patalpose atsakovės vykdyta veikla buvo apribota dėl nustatyto karantino režimo.

41.       Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

42.       Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, spręsdamas dėl atsakovės veiklos tęstinumo galimybės išnuomotose patalpose, teisingai tai kompleksiškai vertino su visame (duomenys neskelbtini) prekybos centre esančių įmonių nuolatine veikla, kurioms buvo taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 įvesti ribojimai (nes jos vykdė prekybos, pramogų, maitinimo ir kitokių sričių paslaugų teikimą). Netikėta COVID-19 pandemijos plėtra ir jos nulemtas ženklus pirkėjų srauto sumažėjimas, taip pat kitų ieškovės nuomojamose patalpose veiklą vykdžiusių įmonių veiklos uždraudimas, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad šių aplinkybių visuma sutrikdė normalią bei įprastą atsakovės veiklą ir gali būti pripažįstama nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybėmis (CK 6.212 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, už kurias atsakovė neatsako, ji neturėjo objektyvių galimybių tinkamai, laiku bei nuolat vykdyti veiklą išnuomotose patalpose bei įgijo teisę nutraukti Nuomos sutartį, apie tai pranešusi ieškovei (Nuomos sutarties 9 straipsnio 6.1 punktas).

43.       Šalių sudarytos Nuomos sutarties sąlygos nustato ieškovei teisę reikalauti iš atsakovės baudos už sutarties neįvykdymą, netinkamą vykdymą tik tuo atveju, jeigu ši sutartis bus neįvykdyta dėl nuo atsakovės valios priklausančių veiksnių, atsiradusių pasirašius šią sutartį (Nuomos sutarties 8 straipsnio 19 punktas). 

44.       Šiuo atveju atsakovė, sudarydama su ieškove Nuomos sutartį, iš anksto negalėjo numatyti, kad kils pasaulinė pandemija, dėl kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims nutarimą Nr. 207, kurio pagrindu bus taikomi atsakovės veiklos draudimai ir ribojimai iš ieškovės išnuomotose patalpose. Atsakovė Nuomos sutarties sudarymo metu niekaip negalėjo numatyti tokios aplinkybes, negalėjo jos kontroliuoti, taip pat negalėjo jos išvengti. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, už kurias atsakovė neatsako, jos Nuomos sutartimi išsinuomotos patalpos tapo netinkamos naudoti nuomai. Negali būti konstatuojama ir tai, kad atsakovė galėjo numatyti Vyriausybės nutarimu paskelbto karantino pabaigą, nes ir pati Vyriausybė negalėjo numatyti COVID-19 ligos paplitimo masto, trukmės, ne kartą vėlesniais nutarimais pratęsdama karantino režimo trukmę. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais vadovaujantis teismas šalių ginčo situacijai taikė ir CK 6.253 straipsnio 3 dalies nuostatas.

45.       Kitą apeliacinio skundo argumentų grupę sudaro ieškovės teiginiai dėl jos atlikto depozito sumos įskaitymo. Analizuodama ir vertindama šiuos ieškovės skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie pareiškimą dėl įskaitymo, kaip tai numato CK 6.131 straipsnio, Nuomos sutarties 7 straipsnio 2 dalis nuostatos.

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį ir išklausiusi 2020 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio garso įrašą, sprendžia, kad pati ieškovė nėra taikiusi įskaitymo iš atsakovės sumokėto depozito. Iš byloje esančių duomenų, išskyrus silpnos įrodomosios galios asmeninius ieškovės atstovės liudijimus, teisėjų kolegija nenustatė požymių, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei tenka pareiga grąžinti atsakovei 508,40 Eur nepanaudoto depozito sumą.

47.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

48.       Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantės ieškovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 847 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prosperitas Baltica“, juridinio asmens kodas 121675895, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Optometrijos centras“, juridinio asmens kodas 135520086, 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.