Administracinė byla Nr. A-1492-520/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04176-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl rezoliucijos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją „pritariu“ 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ daliai dėl prokuroro K. V. tarnybinio pažeidimo (toliau – ir Rezoliucija); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyrius 2017 m. lapkričio 20 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 17.9.-6442 „Dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro K. V. ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro S. M. veiksmų“ (toliau – ir Išvada) ir ją pateikė generaliniam prokurorui, kuris rezoliucija nurodė Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus prokurorei surašyti motyvuotą teikimą. 2017 m. lapkričio 28 d. surašytas teikimas Nr. 17.9.-6605 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame buvo nurodyta, jog Išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą – neteisėtais būdais rinko ikiteisminio tyrimo duomenis, jais disponavo ir panaudojo be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo. Teikimu generaliniam prokurorui pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir nuobaudos neskirti. Generalinis prokuroras 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliucija pritarė šiam siūlymui;
2.2. Išvadoje ir Teikime nurodyti teiginiai dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų gali turėti realios įtakos ateityje siekiant karjeros prokuratūros sistemoje. Iš Išvadoje ir Teikime nurodytų konstatuojamųjų teiginių, jog pareiškėjas, neteisėtais būdais, be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, viršydamas kompetenciją, ir taip padarydamas pažeidimą, rinko, gavo ir disponavo ikiteisminių tyrimų duomenimis, yra visiškai neaišku koks konkrečiai ikiteisminis tyrimas yra analizuojamas, ir kurio konkrečiai prokuroro leidimo pareiškėjas turėjo prašyti, nes Išvadoje nurodomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), o Teikime – Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis gavo vykdydamas savo funkcijas, t. y. juos jam persiuntė Energetikos ministerija, atsakydama į jo tarnybinį raštą. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), vadovauja T. M. Praeiškėjui nebuvo žinoma apie Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo vyriausiojo prokuroro S. S. 2015 m. spalio 22 d. nutarimą, kuriuo nutarta leisti to paties departamento prokurorui U. V. panaudoti prašyme nurodytą informaciją, esančią ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant joje esančius duomenis į ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylą. Todėl pareiškėjas neturėjo galimybės, rašydamas prokurorui S. M. elektroninį laišką ir gavęs iš jo 2013 m. liepos 20 d. išvadą, kuri adresuota generalinio prokuroro pavaduotojui ir kurioje minimi ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, realiai bei objektyviai įsitikinti, jog gauta informacija vertintina kaip dar tebevykstančio ikiteisminio tyrimo duomenys. Ši 2013 m. liepos 30 d. išvada yra analitinė, kadangi net prokuroras T. M. laikė ją ne baudžiamojoje byloje, o ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje. Be to, ji yra registruota Generalinės prokuratūros raštuose naudojamu numeriu. Pareiškėjas niekada nesikreipė į T. M. ir neprašė pateikti susipažinti S. M. išvados, o su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kurioje sukaupti duomenys apie padarytos žalos atlyginimą / neatlyginimą, susipažino T. M. leidimu;
2.3. Pareiškėjas, registruodamas 2017 m. birželio 12 d. tarnybinį pareiškimą, paprašė jo nekelti į DVS duomenų bazę, motyvuodamas tuo, kad nori išsaugoti pranešime pateiktos informacijos konfidencialumą. 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu jis informavo aukštesnius prokurorus apie galbūt dingusius garso įrašus, nes manė, kad tinkamos prokuratūros funkcijų vykdymas yra neatsiejama viešojo intereso dalis, siekė atkreipti generalinio prokuroro pavaduotojo dėmesį į naujas galimas viešojo intereso ir baudžiamojo persekiojimo sąsajas. Teisės aktai nenustato, jog prokuroras, prieš rašydamas tarnybinį pranešimą aukštesniems prokuroras, turėtų pareigą pats tikrinti gautą informaciją ar vertinti jos teisingumą. Numatoma tik prievolė pranešti aukštesniajam prokurorui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka, organizuoja gautos informacijos patikrinimą. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo duomenų nei visuomenei, nei visuomenės informavimo priemonėms neatskleidė, tik perdavė juos kitam prokurorui jo tiesioginėms tarnybos funkcijoms vykdyti, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio pažeidimo jis nepadarė. Be to, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 12 d. tarnybinį pranešimą surašė ir pateikė, skatinamas asmeninių ar šališkų paskatų, taip pat ir to, kad jis būtų dalyvavęs viešose diskusijose apie nebaigtą ikiteisminį tyrimą ar konkretų prokurorą;
2.4. BPK 181 straipsnio 5 dalies nuostata negali būti taikoma, kadangi pareiškėjas nėra proceso dalyvis ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Išvados konstatuojamoje dalyje nėra pateikti motyvai, kurie pagrįstų šios normos taikymą;
2.5. Išvadoje ir Teikime nurodyti tarnybinio pažeidimo sudėties elementai įrodinėjami prieštaringais duomenimis. Atsakovas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kad pareiškėjas padarė tarnybinius pažeidimus, nepateikė kompetentingo ir kvalifikuoto jo veiklos teisinio įvertinimo, t. y. atsakovas elgėsi nesąžiningai;
2.6. Dėl nepagrįstai pradėto vidaus tyrimo, neteisėto tarnybinio patikrinimo, pasibaigusio Išvada ir Teikimu, pareiškėjui pablogėjo sveikata. Generalinės prokuratūros neteisėti veiksmai lėmė 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atsiradimą.
3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nesutikimą su skundu grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Išvadoje ir Teikime nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris reiškia tą patį ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas nėra apibūdintas kaip neteisėtas ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas. Be to, Teikimu nepripažinta, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 12 d. tarnybinį pranešimą surašė ir pateikė, skatinamas asmeninių ar šališkų paskatų. Priešingai, Teikime kaip tarnybinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prokurorai veikė vedini tarnybinių tikslų, todėl jiems nebuvo paskirtos tarnybinės nuobaudos;
4.2. Pareiškėjo motyvai, jog jis nežinojo, kad ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovauja T. M. ir prokuroro S. S. 2015 m. spalio 22 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys nuo 2015 m. spalio 22 d. tapo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, negali būti vertinami kaip tarnybinę atsakomybę šalinančios aplinkybės. Nurodyti motyvai tik patvirtina pareiškėjo aplaidų požiūrį į tarnybą. Pagal savo pareigas, kvalifikaciją ir turimą patirtį pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, kad prieš gaunant informaciją iš konkrečios ikiteisminio tyrimo bylos, būtina laikytis teisėtumo principo, pamatinių baudžiamojo proceso ir nustatytos kompetencijos reikalavimų, pasidomėti, ar byla yra eigoje, kas kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, numatyti tikimybę, jog 2013 metais surašytoje išvadoje esanti informacija BPK 162 straipsnio tvarka pripažinta ikiteisminio tyrimo duomenimis, oficialiai kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą dėl susipažinimo su informacija ir ją gauti tam, kad būtų pridėta prie nagrinėjamo skundo;
4.3. Pareiškėjas, prieš gaudamas 2013 m. liepos 30 d. išvados tekstą iš prokuroro S. M., tuo klausimu ne kartą bendravo su prokuroru T. M., kuris atsisakė viešinti jam ikiteisminio tyrimo duomenis, t. y. pareiškėjas žinojo, kas vadovauja tyrimui. Pagal einamas pareigas ir profesinę kvalifikaciją pareiškėjas taip pat žinojo, kad tik vadovaujantis tyrimui prokuroras sprendžia, kam ir su kokia ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi leisti susipažinti, tačiau aktyviai ieškojo kitų būdų ikiteisminio tyrimo informacijai gauti, kreipėsi į prokurorą S. M., kuris ankščiau vadovavo šiam ikiteisminiam tyrimui, t. y. pareiškėjas gavo ikiteisminio tyrimo duomenis, apeidamas prokurorą T. M.;
4.4. Tarnybinio pažeidimo sudėties elementai nebuvo įrodinėjami prieštaringais duomenimis. Pareiškėjas duomenų prieštaringumo skunde nenurodė, jo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Išvadoje ir Teikime yra nurodyti visi padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjas turėjo suprasti, kad vykdo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas tarnybinį pažeidimą padarė tyčia. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta visa pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta neskirti pažeidėjui drausminės nuobaudos konstatuojant padarytą pažeidimą, o pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis jam suteiktomis teisėmis – teikti paaiškinimus, prašymus ir dokumentus, turėti įgaliotą atstovą bei susipažinti su Išvada ir tarnybinio patikrinimo surinkta medžiaga;
4.5. Tarnybinio patikrinimo metu konstatuotas pareiškėjo neįsitikinimas 2013 m. liepos 30 d. išvados teisingumu pasireiškė tuo, jog jis gavo šią išvadą neoficialiai, ji buvo be registracijos numerio, nepasirašyta rengėjo, neskenuota, o pateikta word formatu (tai reiškia, kad dar 2013 metais surašytas išvados tekstas galėjo būti keičiamas) ir su prokuroro S. M. prierašu, kad šią išvadą būtina gauti oficialiai, tačiau pareiškėjas nepaisė nurodytų aplinkybių ir išvados tekstą perkėlė į savo 2017 m. birželio 12 d. tarnybinį pranešimą, adresuotą generalinio prokuroro pavaduotojams;
4.6. Pareiškėjo kompetencijos viršijimas, nagrinėjamu atveju, pasireiškė neteisėtu informacijos rinkimo būdu, disponavimu ja (panaudojimu) be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo;
4.7. Pareiškėjas, nebūdamas proceso dalyviu, neteisėtai susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Pareiškėjas nevykdė jam teisės aktais nustatytų pareigų nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip negu nustato įstatymai, t. y. pareiškėjas viršijo savo kompetenciją, nagrinėdamas gautą pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, nuo 2017 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 12 d. neteisėtai rinko, gavo, susipažino, disponavo ir panaudojo ikiteisminio tyrimo duomenis;
4.8. Pareiškėjo teiginius, jog 2013 m. liepos 30 d. išvada laikytina analitine, paneigia tarnybinio patikrinimo metu duoti prokuroro T. M., vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškinimai, kad 2013 m. liepos 30 d. išvadoje ir 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime yra aprašomi ir cituojami aktualūs ikiteisminio tyrimo duomenys ir jie yra neskelbtini. Bet kuriuo atveju skelbiant informaciją turi būti garantuojama, kad dėl to nebus jokių neigiamų pasekmių, kurioms siekiant užkirsti kelią informacija nėra skelbiama;
4.9. Tiek vidaus tyrimas, tiek tarnybinis patikrinimas, kuriame buvo vertinami pareiškėjo veiksmai, buvo pradėtas ir atliktas laikantis teisės aktų – Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų reikalavimų. Užbaigus tarnybinį patikrinimą buvo priimtas šiose nuostatuose numatytas generalinio prokuroro sprendimas. Pareiškėjas skunde nepagrindžia neteisėtų, t. y. priešingų teisei, atsakovo veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo K. V. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, jog Išvadoje Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras siūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. neteisėtais būdais rinko ikiteisminio tyrimo duomenis, jais disponavo ir panaudojo be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti. Išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BPK 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų, Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-16, 18 ir 26 punktų, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-172, 22 punkto, Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 31 d. įsakymu Nr. 1-235, 90 ir 91 punktų, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141, 16 punkto, Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68, 5.6.1 punkto reikalavimus ir nuostatas. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras surašė Teikimą, siūlydamas konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau dėl Teikime ir Išvadoje nurodytų motyvų tarnybinės nuobaudos jam neskirti. Generalinis prokuroras 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė rezoliuciją, pritardamas ir pripažindamas, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau nuspręsdamas neskirti jam tarnybinės nuobaudos.
7. Teismas, akcentuodamas BPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 181 straipsnio 5 dalyje, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktuose, Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 18 ir 26 punktuose, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nuostatų 22 punkte, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 16.1–16.9 punktuose, Prokurorų etikos kodekso 5.6.1 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, vertino, kad Išvada akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad vidaus tyrimų skyriaus prokuroras surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, t. y. pareiškėjas neteisėtais būdais rinko ikiteisminio tyrimo duomenis, jais disponavo ir panaudojo be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo.
8. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas ir tyrimo metu surinkta informacija leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neteisėtais būdais, viršydamas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro kompetenciją, rinko, gavo ir disponavo ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis.
9. Teismas, įvertinęs Generalinės prokuratūros 2001 m. gruodžio 19 d. pažymos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2003 m. kovo 27 d., 2003 m. gegužės 14 d., 2003 m. birželio 6 d. užfiksuotų pokalbių turinį, sprendė, kad pareiškėjas neteisėtai, be ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujančio prokuroro T. M. ir ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovavusio prokuroro Z. T. (T.) leidimo, be Generalinės prokuratūros vadovų leidimo, gavęs iš prokuroro S. M. nepasirašytą ir be registracijos numerio 2013 m. liepos 30 d. išvadą „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) proceso sprendimo“ su neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, šiais duomenimis disponavo ir, neįsitikinęs šios išvados teisingumu, panaudojo juos savo 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.9-3431 „Dėl baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo sąsajų“, kurį įteikė generalinio prokuroro pavaduotojams.
10. Teismas vertino, kad surašant Išvadą, buvo išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su neteisėtais būdais rinktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, jų disponavimu ir panaudojimu be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo.
11. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina Išvadoje suformuluotą teiginį, jog pareiškėjas neteisėtais būdais rinko ikiteisminio tyrimo duomenis, jais disponavo ir panaudojo be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo ir tuo pažeidė BPK 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų, Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 18 ir 26 punktų, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nuostatų 22 punkto, Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos 90 ir 91 punktų, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 16 punkto, Prokurorų etikos kodekso 5.6.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip tarnybinis pažeidimas.
12. Teismas sprendė, kad Išvadoje ir Teikime pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis. Teismas konstatavo, kad Rezoliucija yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti.
13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti jokie Generalinės prokuratūros ir jos pareigūnų neteisėti veiksmai, netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
14. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 4 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnyje, Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnyje, BPK 170 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 10 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, atmetė pareiškėjo prašymą taikyti ABTĮ 110 straipsnį. Teismas nurodė, kad prokurorų tarnybinės atsakomybės klausimai priklauso išimtinai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų kompetencijai. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylos duomenimis nustatyta, kad prokuroras R. V. 2017 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu informavo generalinį prokurorą apie aplinkybes, taip pat aptarė klausimą dėl (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė nepradėti tarnybinio patikrinimo. Tačiau generalinis prokuroras 2017 m. birželio 28 d. pradėjo vidaus tyrimą, kurio metu laikytos galbūt dingusiomis kompiuterinės laikmenos STT 2017 m. liepos 31 d. buvo pateiktos Generalinei prokuratūrai.
III.
15. Pareiškėjas K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ABTĮ 56 ir 80 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir aktyvaus dalyvavimo įrodymų tyrime pareigą. Teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl pagrindinių skundo argumentų, vadovavosi išimtinai atsakovo pozicija;
16.2. Teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas neteisėtais būdais rinkdamas ikiteisminio tyrimo duomenis, jais disponuodamas ir panaudodamas be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, padarė tarnybinį pažeidimą, tuo pažeisdamas Teikime išvardytų teisės aktų nuostatas ir taip pat Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų, Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 26 punkto, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nuostatų 22 punkto, Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos 90 ir 91 punktų nuostatas, iš esmės pasisakė dėl papildomo veikos kvalifikavimo ir taip peržengė skundo reikalavimo ribas. Teismas padarė esminį proceso pažeidimą ir pablogino pareiškėjo padėtį;
16.3. Teismas, iš esmės mechaniškai nukopijuodamas Išvadoje nurodytą pareiškėjo veikos kvalifikavimą, neatkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje pateiktas veikos kvalifikavimas buvo pirminis, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nepasitvirtinus įtarimams dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A. D. skundo nagrinėjimo termino pratęsimo, aptartos aplinkybės nebuvo laikytos tarnybiniu pažeidimu, todėl ir Teikime jos neminėtos ir teisiškai nevertintos;
16.4. Teismas neaptarė pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytų nesutikimo su Teikimo išvadomis argumentų: pareiškėjas, rašydamas 2017 m. birželio 12 d. tarnybinį pranešimą aukštesniesiems prokurorams, kuriame paminėti prokuroro S. M. išvadoje aptarti 2002–2003 metų pokalbiai, nežinojo, jog, praėjus net keturiolikai metų dėl šių aplinkybių dar vyksta ikiteisminis tyrimas (pareiškėjas neturėjo pareigos aiškintis, nes informaciją teikė aukštesniajam prokurorui / generalinio prokuroro pavaduotojui, kuruojančiam specializuotą Generalinės prokuratūros padalinį); pareiškėjo 2017 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo surašymo tikslas buvo vykdyti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareigą – nustatyta teisės aktų tvarka informuoti aukštesnįjį prokurorą apie galbūt padarytus pažeidimus; pareiškėjo veika negali būti kvalifikuojama pagal Teikime nurodytas teisės aktų normas;
16.5. Pareiškėjas teismui buvo nurodęs, jog generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu inicijuotas naujas tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. elektroniniu laišku kreipėsi į minėtą pareigūną, prašydamas pateikti informaciją, susijusią su aplinkybių tyrimu dėl galbūt dingusių pokalbių įrašų Generalinėje prokuratūroje. Visa (duomenys neskelbtini) istorija tarnybinio patikrinimo metu nėra tinkamai ištirta, todėl pareiškėjas 2018 m. kovo 13 d. raštu kreipėsi į STT direktorių, prašydamas patikrinti atsakovo keliamą versiją. Tinkamai šiai institucijai atlikus savo pareigą, galbūt išaiškės ir tikrosios aplinkybės, susijusios su tarnybinio patikrinimo tiek pareiškėjui, tiek prokurorui S. M. pradėjimu. Ikiteisminis tyrimas dėl S. M. pažymoje nurodytų faktinių aplinkybių nutrauktas dėl senaties. Gali būti, jog (duomenys neskelbtini) tam turėjo lemiamos reikšmės;
16.6. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teisėtus lūkesčius, jog tinkamai aukštesniuosius prokurorus informavęs apie galimus pažeidimus, jis siekė įvykdyti prievolę padaryti viešojo intereso gynimą veiksmingesniu. Ši aplinkybė atskleista ir Teikime, nurodant, kad pareiškėjas veikė vedinas tarnybinių tikslų, siekdamas atskleisti problemos mastą, apginant Lietuvos valstybės interesus, mokesčių mokėtojų teises gaut paslaugas už teisingą kainą.
17. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Administracinė byla yra išnagrinėta išsamiai, objektyviai ir nešališkai, o aprašomojoje teismo sprendimo dalyje esantis techninio pobūdžio rašymo apsirikimas (techninė klaida) nelaikytinas esminiu įstatymo pažeidimu. Teismo sprendimas yra motyvuotas, iš teismo sprendimo motyvų yra aišku, kuo vadovaudamasis teismas nusprendė atmesti pareiškėjo skundą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose numatytų reikalavimų, yra nepagrįstas ar priimtas pažeidus materialiosios ar proceso teisės normas;
18.2. Motyvuotas vienos ginčo šalies argumentų pripažinimas savaime reiškia kitos šalies argumentų atmetimą. Teismo sprendime ištirti visi įrodymai bei atitinkamai įvertinti tiek pareiškėjo nurodomi, tiek atsakovo pateikti argumentai, o nustatytos faktinės aplinkybės įvertintos sugretinus juos su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, padarant galutines išvadas dėl atsakovo argumentų pagrįstumo. Teismo pacituotos teisės aktų nuostatos, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis, savaime atskleidžia ir identifikuoja pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes ir yra aiškios bei suprantamos;
18.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai pasunkino pareiškėjo padėtį ir akivaizdžiai peržengė skundo reikalavimo ribas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 37, 38, 39.2 ir 41.1 punktais, pareiškėjo padarytas tarnybinis pažeidimas konstatuotas pritariant motyvuotam Teikimui. Teismas, aprašydamas pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą, jį apibūdino taip, kaip nurodyta Teikime;
18.4. Į teismo pripažinto ir Rezoliucija konstatuoto tarnybinio pažeidimo faktines aplinkybes teisingai ir pagrįstai neįtrauktas pažeidimas, susijęs su Lietuvos Respublikos Seimo nario A. D. pareiškimo nagrinėjimu, nes šis pažeidimas tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtas, bet Teikime nekonstatuotas. Tačiau teismas, išvardydamas pažeistų teisės aktų pavadinimus, klaidingai nurodė Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 26 punktą, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nuostatų 22 punktą, Dokumentų valdymo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos 90 ir 91 punktus. Teismas konkrečiu atveju padarė techninio pobūdžio klaidą, kuri neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nekeičia sprendimo esmės. Be to, pareiškėjas, teigdamas, kad neteisėtas jo veikos kvalifikavimas yra mechaniškai nukopijuotas nuo Išvados, iš esmės pripažįsta teismo klaidos mechaninį pobūdį. Pareiškėjas nepagrįstai laiko šią klaidą esminiu pažeidimu. Ši techninė klaida nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių padarinių;
18.5. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su ikiteisminio tyrimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaudotais garso įrašais, gautais iš STT vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, yra deklaratyvūs ir išeina iš nagrinėjamos bylos ribų. Pareiškėjas, darydamas prielaidas, nepagrįstai sureikšmina dar iki tarnybinio patikrinimo pradėjimo konstatuotą garso įrašų pateikimą prokuratūrai. Tačiau „įrašų dingimas / atsiradimas“ nebuvo tarnybinio patikrinimo objektas, nes tai niekaip nėra susiję su pareiškėjo padarytu tarnybiniu pažeidimu. Garso įrašai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo gauti dar iki tarnybinio patikrinimo pradėjimo;
18.6. Į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamus teisėtus lūkesčius buvo tinkamai ir adekvačiai atsižvelgta. Teikime atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad prokurorai veikė vedini tarnybinių tikslų, siekė atskleisti problemos mastą, apginant Lietuvos valstybės interesus, mokesčių mokėtojų teises gauti paslaugas už teisingą kainą. Todėl pareiškėjui nebuvo skirta tarnybinė nuobauda;
18.7. Tarnybiniai tikslai turi būti pasiekiami tik teisėtais būdais, prokurorui neperžengiant savo kompetencijos ribų, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pagal savo pareigas, kvalifikaciją ir turimą patirtį pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, kad prieš gaunant informaciją iš konkrečios ikiteisminio tyrimo bylos, jis privalėjo laikytis teisėtumo principo, pamatinių baudžiamojo proceso ir nustatytos kompetencijos reikalavimų: pasidomėti, ar byla yra eigoje, kas kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, numatyti tikimybę, jog 2013 m. liepos 30 d. išvadoje esanti informacija baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti pripažinta ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, oficialiai kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą dėl susipažinimo su tokia informacija ir ją gauti tam, kad būtų pridėta prie nagrinėjamos medžiagos. Be to, pareiškėjas 2013 m. liepos 30 d. išvadą gavo neoficialiai, ji buvo be registracijos numerio, nepasirašyta rengėjo, neskenuota, o pateikta word formatu (tai reiškia, kad dar 2013 metais surašytas išvados tekstas galėjo būti keičiamas) ir su prokuroro S. M. prierašu, kad šią išvadą būtina gauti „oficialiai“, tačiau pareiškėjas nepaisė nurodytų aplinkybių ir išvados tekstą perkėlė į savo 2017 m. birželio 12 d. tarnybinį pranešimą, adresuotą generalinio prokuroro pavaduotojams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Bylos ginčo esminis dalykas – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliucijos „pritariu“ 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ daliai dėl pareiškėjo (prokuroro) K. V. tarnybinio pažeidimo pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
20. Teikime (I t., b. l. 51–56), kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau jam tarnybinė atsakomybė netaikyta ir nuobauda neskirta, nustatyta, jog pareiškėjas padarė šį tarnybinį pažeidimą: neteisėtais būdais rinko ikiteisminio tyrimo duomenis, jais disponavo ir panaudojo be ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimo, t. y. pažeidė BPK 177 straipsnio, 181 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 4 punkto; Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto; Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-16, 18 punkto, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. I-290 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 16 punkto; Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 5.6.1 punkto reikalavimus ir nuostatas.
21. BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. BPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas įspėja proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį. BPK 181 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turintys teisę paduoti skundą dėl sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmenys, nurodyti šio kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, turi teisę šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka susipažinti su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos dalimi, 6 dalyje nustatyta, kad susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu draudžiama daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra užfiksuoti proceso veiksmų protokoluose ir jų prieduose (nuotraukose, negatyvuose, garso, vaizdo įrašuose, skaitmeninės informacijos laikmenose ir kitaip fiksuojant techninių priemonių panaudojimo rezultatus), kai informacija gauta panaudojus kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ar šio kodekso 154, 155, 158, 159, 160 straipsniuose nustatyta tvarka.
22. Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi. Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokurorai privalo saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai.
23. Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 18 punkte nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą prokuroras pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2, 4, 5, 11 ir 12 punktuose nustatytus įgaliojimus renka medžiagą, išsiųsdamas paklausimą raštu, išaiškindamas paklausimo reikalavimų (išskyrus Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 11 punktą) nevykdymo pasekmes.
24. Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 16 punkte nustatyta, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pavedimu: nagrinėja Generalinėje prokuratūroje gautus asmenų pareiškimus, prašymus, skundus arba atlieka prokuroro inicijuotą tyrimą dėl galbūt pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais ir priima dėl jų šiuos sprendimus: esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, ieškiniu, pareiškimu, prašymu ar prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu kreipiasi į teismą arba taiko kitas įstatyme numatytas reagavimo priemones; nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; dalyvauja nagrinėjant bylas, pradėtas pagal Generalinės prokuratūros prokuroro ieškinius, pareiškimus, prašymus arba pagal asmenų skundus dėl Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo visuose visų instancijų teismuose; nagrinėja asmenų prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), teikia generaliniam prokurorui parengto procesinio dokumento projektą; atstovauja generaliniam prokurorui visuose visų instancijų teismuose nagrinėjant prašymus dėl proceso atnaujinimo; vykdydamas aukštesniojo prokuroro funkcijas, nagrinėja asmenų skundus dėl apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro, prokuroro nutarimo ir: nutarimu panaikina nepagrįstą ar neteisėtą prokuroro nutarimą ir nurodo, kokius papildomus veiksmus atlikti (išskyrus, kokį sprendimą priimti); nutarimu pripažįsta pagrįstu bei teisėtu skundžiamą prokuroro nutarimą ir palieka jį galioti; nutarimu panaikina nepagrįstą ar neteisėtą prokuroro nutarimą ir pats priima sprendimą; prokurorų, vykdančių baudžiamojo persekiojimo funkciją, informacijos pagrindu sprendžia dėl pagrįstumo teikti teismui ieškinį dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, jeigu toks ieškinys nepareikštas baudžiamojo proceso tvarka arba teismo paliktas nenagrinėtas; analizuoja, apibendrina prokurorų ir teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, rengia rekomendacijas, apibendrinimus, aiškinamuosius raštus; generalinio prokuroro įgaliojimu atstovauja valstybei (Generalinei prokuratūrai) visų instancijų teismuose civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų prokuroro veiksmų, atlyginimo; nagrinėja asmenų prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose ir priima dėl jų šiuos sprendimus: esant teisiniam pagrindui ir nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, rengia ir teikia teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo; nenustačius teisinio pagrindo ar viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
25. Prokurorų etikos kodekso 5.6.1 punkte nustatyta, kad vadovaudamasis konfidencialumo principu, prokuroras privalo nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Teikime ir Išvadoje (I t., b. l. 11–50), kuri buvo surašyta atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, padarė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė aptartas teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai ir teisėtai atsakovas nustatė, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, nurodytą Teikime.
27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad be teisėto pagrindo yra nustatyta, jog pareiškėjas padarė Teikime nurodytą tarnybinį pažeidimą, t. y. pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Teikime ir Išvadoje nurodyti įrodymai ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas neteisėtai, be ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir ONKTD) prokuroro T. M. ir ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendime nurodytas ir Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovavusio ONKTD prokuroro Z. T. (T.) leidimo, be Generalinės prokuratūros vadovų leidimo, gavęs iš prokuroro S. M. nepasirašytą ir be registracijos numerio 2013 m. liepos 30 d. išvadą „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) proceso sprendimo“ su neskelbtinais ikiteisminio tyrimo duomenimis, šiais duomenimis disponavo ir, neįsitikinęs šios išvados teisingumu, panaudojo juos savo 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.9-3431 „Dėl baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo sąsajų“, kurį įteikė generalinio prokuroro pavaduotojams.
28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
29. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas vykdo Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro funkcijas, pareiškėjui buvo pavesta atlikti tyrimą pagal Seimo nario A. D. raštą, gautą 2017 m. vasario 6 d. Pareiškėjui šis pareiškimas buvo perduotas spręsti dėl galimo viešojo intereso. Pareiškėjas 2017 m. birželio 12 d. generalinio prokuroro pavaduotojams Ž. R. ir M. Š.-D. pateikė tarnybinį pranešimą (I t., b. l. 105–118), kuriame išdėstė administracinės bylos Nr. I-2731-426/2015 dokumentų analizę; kitus reikšmingesnius (baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo aspektu) (duomenys neskelbtini) dokumentus bei su jais susijusius duomenis, iš jų ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. M. 2013 m. liepos 30 d. išvados, adresuotos generalinio prokuroro pavaduotojui D. R., duomenis. Iš pareiškėjo tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pareiškėjas šiuo tarnybiniu pranešimu pranešė generalinio prokuroro pavaduotojams apie tikrintinas aplinkybes dėl galimo įrodymų dingimo.
30. ONKTD prokuroras T. M. 2017 m. liepos 31 d. rašte (I t., b. l. 131–132) yra paaiškinęs, jog jis vadovauja ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui jis neleido susipažinti su S. M. 2013 m. liepos 30 d. išvada, kuri yra ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje, o ją jam perdavė tyrėja be jokio lydraščio. T. M. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo duomenų platinimo tvarka yra griežtai reglamentuota ir šiuo atveju ji buvo pažeista, o šio pažeidimo pasekmės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dalyką, eigą, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ateityje, pavyzdžiui, neatsakingai kam nors juos naudojant viešai ar perduodant kuriai nors suinteresuotai pusei. Pažymėtina, kad šiame rašte nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog S. M. 2013 m. liepos 30 d. išvada yra ikiteisminio tyrimo dokumentas, kurio duomenys negali būti viešinami net prokurorams, kuriems šie duomenys reikalingi tam, kad jie galėtų atlikti jiems pavestas tarnybines pareigas. Rašte taip pat nėra nurodyta, kad pareiškėjas buvo įspėtas, jog vyksta ikiteisminis tyrimas ir todėl S. M. 2013 m. liepos 30 d. išvadoje nurodyti duomenys negali būti pranešami Generalinės prokuratūros vadovams.
31. Generalinės prokuratūros 2015 m. spalio 22 d. nutarime leisti panaudoti informaciją, esančią ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal prokuroro U. V. prašymą, nėra nurodyta S. M. išvada (I t., b. l. 120–130).
32. Iš šios bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas tik generalinio prokuroro pavaduotojams Ž. R. ir M. Š.-D. perdavė Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. M. 2013 m. liepos 30 d. išvadoje „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-5005-04 proceso sprendimo“ nurodytą informaciją, kurioje yra ir ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenys, t. y. pareiškėjas šios informacijos neperdavė ikiteisminių tyrimų eiga ir / rezultatais suinteresuotiems asmenims, nepaskelbė jų viešai. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 9 d. S. M. elektroniniame laiške ir nurodė, kad jo darbo rezultatai bus tarnybiniai pranešimai „į rankas“ tik M. Š.-D. (kadangi ji kuruoja viešąjį interesą) ir Ž. R. (kadangi jis kuruoja „organizuotus“) (IV t., b. l. 16). Pagal bylos duomenis pareiškėjui analitinę išvadą (išvados ruošinį) pateikė ją parengęs asmuo S. M. ir pareiškėjas tarnybiniame pranešime panaudojo informaciją, kuri buvo nurodyta šioje analitinėje išvadoje, t. y. pareiškėjas tiesiogiai nerinko konkrečios informacijos iš ikiteisminių tyrimų medžiagos, jos neanalizavo ir nekomentavo.
33. Pažymėtina, kad S. M. išvada buvo surašyta vykdant generalinio prokuroro pavaduotojo pavedimą patikrinti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą. Išvadoje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimu, t. y. išvada surašyta po to, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas (IV t., b. l. 23–33).
34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas gavo iš S. M. nepasirašytą ir be registracijos numerio išvadą ir neįsitikinęs šios išvados teisingumu ją panaudojo tarnybiniame pranešime, tačiau atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad pareiškėjo gauta išvada iš esmės neatitinka originalios išvados, kad S. M. buvo nurodęs visai kitus duomenis originalioje išvadoje. Be to, išvada buvo adresuota generalinio prokuroro pavaduotojui D. R., t. y. informacija buvo pateikta ir žinoma ne tik ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujančiam prokurorui ir / ar ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovavusiam prokurorui. Tai patvirtina rezoliucija, esanti ant išvados (IV t., b. l. 35). S. M. pareiškėjui buvo nurodęs, kad išvadą galima gauti Generalinės prokuratūros kanceliarijoje (IV t., b. l. 17). Tai reiškia, kad pareiškėjas pateikė informaciją generalinės prokuratūros pavaduotojams, kurie pagal pareigas žinojo ir / ar turėjo žinoti šią informaciją.
35. BPK 181 straipsnis reglamentuoja proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo duomenimis tvarką, o pareiškėjas nebuvo proceso dalyviu.
36. Akcentuotina, kad atsakovo nurodoma informacija, išdėstyta S. M. išvadoje ir pareiškėjo tarnybiniame pranešime, kuri atsakovo vertinama kaip ikiteisminio tyrimo duomenys, pripažinti neskelbtinais pagal BPK 177 straipsnį, jau buvo paskelbti generalinio prokuroro pavaduotojui. Nepaneigti pareiškėjo skundo argumentai, kad jis tarnybinį pranešimą, kuriame panaudojo S. M. išvadoje nurodytą informaciją, pateikė generalinio prokuroro pavaduotojams, vykdydamas Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 12 punkto reikalavimus.
37. Tiek pareiškėjas, tiek S. M. paaiškinimuose atsakovui (II t., b. l. 87–89; III t., b. l. 85–87) detaliai yra nurodę aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui buvo reikalinga S. M. surašyta analitinė išvada, o S. M. persiuntė pareiškėjui šią išvadą, kuri jam (pareiškėjui) buvo būtina vykdyti tarnybines funkcijas. Prokurorų etikos kodekso 5.7.1 punktas įpareigoja prokurorą keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas.
38. Akcentuotina, kad atsakovas byloje nėra nurodęs jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog generalinio prokuroro pavaduotojai Ž. R. ir M. Š.-D. pagal einamas pareigas neturėjo teisės susipažinti su pareiškėjo nurodyta S. M. išvadoje esančia informacija, kad informacijos paskelbimas šiems Generalinės prokuratūros vadovams galėjo sutrukdyti (ar sutrukdė) sėkmingai atlikti ikiteisminį tyrimą, pažeidė ikiteisminio proceso dalyvių teises; kt.
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).
40. Įvertinus susiklosčiusią teisinę situaciją, aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas ėmėsi priemonių gauti S. M. išvadą, išvadoje pateiktus duomenis panaudojo tarnybiniame pranešime, kurį pateikė generalinio prokuroro pavaduotojams vykdydamas jam pavestas tarnybines pareigas, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas pažeidė Teikime nurodytus teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų normoms. Akcentuotina, kad atsakovo nurodytos teisės aktų normos nereglamentuoja šioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių.
41. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp bylos šalių kilusį ginčą, ir padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, nurodytą Teikime. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Rezoliuciją, panaikinama ir šis skundo reikalavimas tenkinamas.
42. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
43. Tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.271 straipsniu, tačiau šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis šia norma, reglamentuojančia valstybės atsakomybę, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje.
44. Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėją ir atsakovą siejo vidiniai tarnybiniai santykiai, o tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs tarnybinis ginčas (ABTĮ 2 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu žala šiuo atveju negali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį, nes administraciniai teismai sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-369/2010).
45. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai. Ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.
46. Kadangi nei Prokuratūros įstatymo, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nereglamentuoja darbdavio atsakomybės, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios darbdavio atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
47. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas atsakovui Generalinei prokuratūrai, o ne Lietuvos valstybei.
48. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 151 (buvęs DK 250 str.) straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio (nuo 2017 m. liepos 1 d. DK 151 str.) aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (pagal faktą) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; kt.). Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos.
50. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).
51. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas be teisėto pagrindo priėmė Rezoliuciją, tačiau įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindė skundo argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos ir jos atlyginimo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti.
52. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam neturtinė žala buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, kurių pareiškėjas nedetalizavo, taip pat konkrečiai neįvardijo, kokius konkrečius nepatogumus, išgyvenimus ir pan. sukėlė atsakovo veiksmai. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl pradėto tarnybinio patikrinimo bei jo pagrindu priimtų sprendimų jam pablogėjo sveikata. Pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. sausio 8 d. jam atlikta medicininė apžiūra ir jis buvo nukreiptas į Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) skyrių, kur jam 2018 m. vasario 1 d. atliko tyrimą ir nustatė diagnozę: (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis tarnybinis patikrinimas pradėtas atlikus vidaus tyrimą ir pateikus 2017 m. rugpjūčio 10 d. vidaus tyrimo išvadą Nr. 17.9.-4470, Teikimas surašytas ir Rezoliucija uždėta 2017 m. lapkričio 28 d. Rezoliucija pareiškėjas nebuvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, jam nepaskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie sveikatos būklę 2018 metais nepatvirtina fakto, jog būtent dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir Rezoliucijos priėmimo jam sutriko sveikata.
53. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir Rekomendacijos priėmimas pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus pergyvenimus, įtampą, nepatogumus, tačiau kaip jau minėta, ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlė neturtinę žalą, atlygintiną pinigais.
54. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo K. V. skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją „pritariu“ 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ daliai dėl prokuroro K. V. tarnybinio pažeidimo. Šį pareiškėjo skundo reikalavimą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją „pritariu“ 2017 m. lapkričio 28 d. teikimo Nr. 17.9.-6605 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ daliai dėl prokuroro K. V. tarnybinio pažeidimo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys
Dalia Višinskienė