Teisėjas Albinas Bazilius Procesinio
sprendimo kategorijos:
116.5.3.;
122.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gegužės 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj
ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovo A. F. atskirąjį skundą dėl Tauragės
rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos
priteisimo, atsakovo A. S. priešieškinį A.
F. dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą,
nustatė:
Ieškovas
ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 80 000 Lt pagal
2004 m. balandžio 30 d. paskolos sutartį (civ. byla Nr. L2-1021-140/2008, b. l.
3-4) (b. l. 1-2).
Priešieškiniu
atsakovas prašė panaikinti 2004 m. balandžio 30 d. tarp šalių sudarytą paskolos
sutartį dėl 80 000 Lt (b. l. 12-13).
Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-11-11 priėmė sprendimą
už akių, ieškinį patenkino dalinai, priešieškinį patenkino visiškai; paskolos
sutartį, sudarytą 2004 m. balandžio 30 d. tarp A. F. ir A. S. iš dalies (50000 Lt dalyje) pripažino negaliojančia; pripažino,
kad 2004 m. balandžio 30 d. tarp A. F. ir A.
S. buvo sudaryta 30000 Lt paskolos sutartis, priteisė iš A.
S. A. F. 30000 Lt skolai padengti, 5 % metines palūkanas
nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 900 Lt žyminį
mokestį.
Skundžiama Tauragės
rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi ieškovo pareiškimas dėl sprendimo
už akių peržiūrėjimo netenkintas. Nurodė, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl
ligos nelaikomas neatvykimą pateisinančia priežastimi. Buvo duomenų, kad
ieškovas į teismo posėdį neatvyko, nes nesugrįžo iš užsienio. Byloje pradedama
kelti versija, kad paskolos raštelyje įrašyta 80000 Lt suma yra ta suma, už
kurią atsakovas žadėjo parduoti ieškovui 1 ha žemės atkūrus į ją nuosavybės
teises, o ne atsakovui paskolinta pinigų suma. Jeigu keičiamas ieškinio dalykas
ir ieškinio pagrindas, būtina kelti naują bylą.
Ieškovas A. F. atskiruoju skundu prašo
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartį ir
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad į teismo posėdį 2011-11-10 neatvyko
dėl pablogėjusios sveikatos. Grįžęs iš Prancūzijos 2011-11-09 jis jautėsi
blogai, todėl dėl paūmėjusios stuburo išvaržos negalėjo daug judėti ir
vaikščioti. Kitą dieną jo sutuoktinė nuvyko į teismą ir informavo teismą, kad ieškovas
negalės dalyvauti teismo posėdyje, tačiau prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
nepateikė. Šias aplinkybes gali patvirtinti medicinos sesuo B.
B. bei ieškovo sutuoktinė, tačiau jos teismo nepaklaustos. Ieškovas
nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas netinkamai įvertino jo
nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Taip pat nurodo, kad
siekdamas greičiau išnagrinėti bylą jis svarstė apie atsisakymą nuo dalies
ieškinio, tačiau niekada jo nebuvo atsisakęs. Nuo pat bylos pradžios jis
tvirtino, kad atsakovas jam yra skolingas 80 000 Lt.
Ieškovo A. F. atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems
skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nuostata, kad
apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio
skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės
instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir
pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios
nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo
teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde
nurodytus argumentus.
Apeliacinės
instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo
procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo
nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio
sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo
metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi,
sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo
posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir
vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o
atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse
numatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas
sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą,
t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas
priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad neatvykusi
į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų
nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo
už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita
ko, nurodoma aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo
neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai,
pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo
teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes
(straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį,
išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos
nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl
svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos
pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 6 dalimi,
dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas
atskirasis skundas.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame
byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio
2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų
vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų
pagrindas priimti tokį sprendimą“
negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti
byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios
nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju,
kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja
ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir –
svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu
nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra
tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau
nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už
akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas
privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti
paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo
taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo
posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo
principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu
civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir
visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę,
o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti
taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir
kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai
išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių
nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti
bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų
priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Sprendimo
už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su
asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo
sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą,
nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas
panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio
2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo
tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės
principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra
pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį
be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo
neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už
akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-167/2005;
2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006;
2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Šalies neatvykimo į
teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai
ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę
teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą
abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų
jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį
pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos
priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio
4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka
formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti,
kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas
priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus
įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas
vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju
privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.
gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008).
Atskirajame
skunde ieškovas nurodo, kad į teismo posėdį 2011-11-10 neatvyko dėl
pablogėjusios sveikatos ir procesinėmis savo teisėmis nepiktnaudžiavo, tačiau
dėl teisinių žinių trūkumo, jis nepasirūpino, kad pirmosios instancijos teismas
jo neatvykimo priežastį pripažintų svarbia ir bylos nagrinėjimą atidėtų.
Teismo priimto
sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą ieškovas grindė tuo, kad
siekdamas greičiau išnagrinėti bylą jis svarstė apie atsisakymą nuo dalies
ieškinio, tačiau niekada jo nebuvo atsisakęs. Nuo pat bylos pradžios jis
tvirtino, kad atsakovas jam yra skolingas 80 000 Lt. todėl sprendimo už akių
teiginys, kad ginčo šalys dalinai susitarė ir ieškovas dalies ieškinio
– 50 000 Lt, yra nepagrįstas. Nesutinka ir su teiginiu, kad ieškovas
pripažino, kad atsakovui paskolino 30 000 Lt.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad ginčo šalys iš tikrųjų tarėsi dėl ieškinio dalyko, byloje
yra preliminari taikos sutartis, tačiau ji šalių nepasirašyta, šalims
negalioja. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad šalys ketino bylą užbaigti
taikos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas tokias nustatytas aplinkybes
vertina kaip pagrįstas abejones dėl teismo sprendimo
už akių teisėtumo ir pagrįstumo, galinčias turėti įtakos priimto
sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, sprendimas už akių yra
nemotyvuotas, teismas neįvertino visų bylos įrodymų.
Esant šioms
aplinkybėms Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartis naikintina ir
klausimas išspręstinas iš esmės (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ieškovo pareiškimas
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas, naikintinas Tauragės rajono
apylinkės teismo 2010-11-11 sprendimas už akių ir civilinės bylos nagrinėjimas
atnaujintinas iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi
CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės
rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartį panaikinti:
ieškovo A. F. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti,
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-11-11 sprendimą už akių,
civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės ir bylą grąžinti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkas Audrius
Saulėnas
Kolegijos teisėjai
Irma Čuchraj
Rimvida Zubernienė