Civilinė byla Nr. 3K-3-154/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
116.5.1; 116.5.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir
Antano Simniškio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. N. ir E. G. kasacinį
skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarties
ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. N.
ir E. G. pareiškimą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m.
balandžio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovų G. N., E. G., R. G., V. S. ir V. S. ieškinį
atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JPSF“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami CPK
normų, reglamentuojančių pagrindus peržiūrėti teismo sprendimą už akių,
aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovai prašė priteisti iš
atsakovo 37 882 Lt darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą
atsiskaityti laikotarpį.
Ieškovams
neatvykus į teismo posėdį, atsakovo prašymu Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m.
balandžio 14 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Sutikęs su ieškovų
argumentu, kad iš esmės tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai
santykiai, kurie įstatymo nustatyta tvarka įforminti nebuvo, teismas nurodė,
kad šalys sudarė neterminuotas darbo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo
mokėti ieškovams 800 Lt per mėnesį darbo užmokestį. Darbo sutartyse apie
šalių sutartą konkretaus darbo atlikimą ar mokamą darbo užmokesčio priedą
duomenų nėra. Taigi, šalys laisva valia sudarė darbo sutartis, statybos rangos
sutarčių nesudarė, taip pat rašytine tvarka šalių sandorio neįformino, todėl jų
pasirinkti tarpusavio santykiai vertintini tik kaip darbo teisiniai santykiai.
Teismas darė išvadą, kad ieškovai gali darbo sutarčių pagrindu reikalauti tik
jiems nesumokėto darbo sutartyse numatyto darbo užmokesčio ar kitų piniginių
išmokų, susijusių tik su darbo teisiniais santykiais. Ieškovų atliktus statybos
darbus teismas vertino kaip jų tiesioginių darbo (dailidės) funkcijų, numatytų darbo
sutartyse, atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad
atsakovas ieškovams sumokėjo jiems priklausantį darbo užmokestį, todėl nėra
pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovams iš viso 37 882 Lt
darbo užmokesčio. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nesumokėto darbo
užmokesčio priteisimo, taip pat atmestinas ir reikalavimas
dėl vidutinio užmokesčio priteisimo už kiekvieną darbo dieną.
Ieškovai prašė
peržiūrėti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d.
sprendimą už akių, sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš
esmės. Ieškovai nurodė, kad trys bendraieškoviai atvyko į teismo posėdį 2009 m.
balandžio 14 d. 13 val. 30 min., nes savo užrašuose buvo
užfiksavę, jog teismo posėdis įvyks būtent tą dieną 14 val., tačiau teisme
paaiškėjo, kad posėdis įvyko 10 valandą. Laikytina, kad buvo sąžiningai
suklysta dėl posėdžių laiko ir kad ieškovai nepiktnaudžiavo procesinėmis
teisėmis. Ieškovai pažymėjo, kad visą laiką elgėsi aktyviai, rūpinosi proceso
eiga ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl teismui turėjo
kilti abejonių, kokios yra bendraieškovių neatvykimo į teismą priežastys. Ieškovų
nuomone, teismas neišaiškino turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nepakankamai
tyrė bei vertino įrodymus: nesiaiškino, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuojamas
ieškovams mokamas atlyginimo priedas ir kodėl jis skirtingais mėnesiais buvo
skirtingo dydžio. Teismas nevertino šalių susitarimo dėl jų sutartų darbų
apimties. Ieškovų teigimu, sprendimas už akių
pagrįstas abejotinais įrodymais. Be to, teismas neišsiaiškino reikšmingų bylos
aplinkybių, nepakankamai tyrė ir vertino įrodymus.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Trakų rajono apylinkės teismas
2009 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių
peržiūrėjimo netenkino. Teismas kritiškai vertino ieškovų
paaiškinimus dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo. Iš byloje
esančių teismo posėdžio protokolo ir pranešimo matyti, kad antrame
parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas trečio parengiamojo
posėdžio laikas, dalyvavo trys ieškovai ir jų atstovė. Taigi, apie kito teismo
posėdžio laiką buvo informuoti trys ieškovai ir jų atstovė, kurie pasirašė
teismo pranešime. Teismo posėdžio protokole ir
pranešime buvo nurodytas konkretus kito teismo posėdžio laikas, t. y.
jo diena ir valanda, todėl darytina išvada, kad ieškovai į teismo posėdį
neatvyko dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo. Iš byloje esančių šalių sudarytų
darbo sutarčių matyti, kad šalys sudarė neterminuotas darbo sutartis, pagal
kurias atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams 800 Lt per mėnesį darbo
užmokestį ir priedą už kokybiškai laiku atliktą darbą pagal įmonės finansines
galimybes. Taigi konkreti priedo suma darbo sutartyse nebuvo nustatyta, todėl
nustatyti ieškovams mokamo atlyginimo priedo dydį buvo atsakovo diskrecija. Darbo
sutartyse neaptartos sąlygos dėl šalių sulygto konkretaus darbo (jo apimties,
terminų, kainos ir t. t.) atlikimo arba ieškovams mokamo konkretaus
darbo užmokesčio priedo dydžio. Dėl to teismas ieškovų
atliktus statybos darbus vertino kaip jų tiesioginių darbo (dailidės) funkcijų,
numatytų darbo sutartyse, atlikimą ir todėl priteisti ieškovams didesnį darbo
užmokestį nei numatyta darbo sutartyse nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovų
pateiktas susitarimas laikytinas tik kaip tam tikro
atliktino darbo sąmata ir jokiu būdu nepatvirtina šalių sutarties dėl
konkretaus darbo atlikimo ar rangos sutarties sudarymo fakto, nes nurodytas susitarimas
neatitinka sandorio (sutarties) turiniui ir formai keliamų reikalavimų (netgi
nėra šalių pasirašytas). Pareiškime dėl sprendimo
už akių peržiūrėjimo ieškovų paaiškinimai dėl teismo pareigos aiškintis,
kokiais metodais ir būdais buvo apskaičiuojamas ieškovams mokėto priedo dydis, taip pat dėl teismo pareigos
pasisakyti, kodėl ieškovams skirtingais mėnesiais buvo mokamas skirtingo dydžio
atlyginimo priedas byloje, vertintini tik kaip ieškovų pozicija dėl byloje
esančių duomenų vertinimo, kuri nesudaro atskiro pagrindo sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui
konstatuoti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi ieškovų atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 26 d.
nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d.
nutartį paliko nepakeistą. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo
nutarties motyvais ir išvadomis, kolegija nurodė, kad aplinkybės,
jog apeliantai į posėdį neatvyko dėl suklydimo, negali būti laikomos svarbia
ieškovų neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų pateikta darbų sąmata negali būti
laikoma tinkamu įrodymu, nes sudaryta vienpusiškai, atsakovas jos nepasirašė,
neišreiškė savo sutikimo; ieškovų parašų taip pat nėra, be to, šioje sąmatoje
šalys įvardinamos bendraieškovais ir atsakovu – tokie įrašai atspindi, kad
sąmata buvo surašyta iki ieškovų kreipimosi į teismą, o ne iki šalių darbo
sutarčių sudarymo. Esant prieštaravimui tarp ieškovų ir atsakovo paaiškinimų
bei esant rašytiniams įrodymams, turi būti teikiama pirmenybė rašytiniams
įrodymams. Kolegija nurodė, kad teismas nustatė, jog pagal darbo sutartis
atsakovas įsipareigojo mokėti fiksuotą atlyginimą, konkretaus priedų dydžio
nebuvo nustatyta, o jo mokėjimo kriterijai buvo nustatyti atsakovo sudarytuose
įmonės darbuotojams darbo užmokesčio priedų paskirstymo nuostatuose, todėl
konstatuotina, jog priedų mokėjimas priklausė nuo atsakovo valios bona fide. Dėl to pateikti priedų
skaičiavimo metodai ir būdai neatspindi atsakovo valios ir pareigos mokėti nuolatinius,
tam tikro dydžio priedus. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nevertino
ieškovų pateiktų garso įrašų, nes garso įrašą atsisakyta priimti byloje todėl,
kad jis nekokybiškas. Dėl to šiuo atveju garso įrašas byloje neturi įrodymų
galios. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino
visus byloje esančius įrodymus ir pasisakė dėl visų byloje reikšmingų
aplinkybių; ieškovai neįrodė, jog buvo susitarimas mokėti nuolat ir tam tikro
dydžio priedą. Kolegija pažymėjo, kad neterminuota darbo sutartis turi įstatymo
galią, sutartį pasirašė abi šalys, sutartis nėra nuginčyta. Kolegija konstatavo,
kad ieškovai ginčija teismo sprendimą už akių, tačiau naujų įrodymų bei
argumentų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir
pagrįstumui, nepateikė, tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
pateikė byloje surinktų įrodymų vertinimą bei savo poziciją.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovai G. Norus ir E. Gargasas prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d.
nutartį bei Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d.
sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas, formaliai įvertinęs ieškovų neatvykimo į trečią
parengiamąjį teismo posėdį faktinę aplinkybę, nenustatęs ieškovų
piktnaudžiavimo procesu fakto, nesivadovavo pagrindine teismo priederme
teisingai išspręsti bylą, todėl pažeidė sprendimo už akių instituto taikymo
tikslą ir esmę, t. y. sprendimo priėmimo už akių institutą taikė be teisėto
pagrindo ir pažeisdamas šio instituto taikymo taisykles, išaiškintas teismų
praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nuolatinė arbitražo institucija Vilniaus
komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006,
nurodyta, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija
teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso
koncentruotumo principui įgyvendinti; ši priemonė turi būti suderinta su
pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
Kasatorių vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už
akių šioje darbo ginčo byloje, pažeidė pagrindinį civilinio proceso tikslą
(teisingai išnagrinėti darbo bylą) ir ieškovams taikė teisinę sankciją dėl
pavėlavimo atvykti į trečiąjį teismo parengiamąjį posėdį, nenustatęs ieškovų
piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis; pažeidė CPK 285 straipsnio
1 dalį ir nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika.
2. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.
spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006,
nurodė, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne
vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio
civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių,
susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į
civilinio proceso principus ir tikslus. Nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies reikalavimą,
nes neatsižvelgė į tai, kad byloje nepakanka duomenų teisingam ir pagrįstam
sprendimui priimti – byloje buvo patenkintas ieškovų prašymas dėl
liudytojų iškvietimo į posėdį, teismas taip pat buvo nusprendęs apklausti
atsakovo atstovą (įmonės direktorių), antro parengiamojo posėdžio metu ieškovai
pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovo papildomus rašytinius įrodymus dėl
darbo užmokesčių priedų apskaičiavimo metodikos, t. y. jau iki trečio
parengiamojo posėdžio teismas buvo nusprendęs rinkti ir tirti įrodymus,
manydamas, kad esančiųjų byloje nepakanka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima
aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo
atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui
priimti. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai,
kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo
nagrinėjant bylą jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo
sprendimo, jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios
šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Kasatorių manymu, nagrinėjamu atveju
pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis visų galimybių, kad būtų
užtikrintas ieškovų dalyvavimas teismo posėdyje, nes byloje nebuvo pakankamai
duomenų, kad teismas galėtų įvertinti tarp šalių kilusį ginčą.
3. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai buvo išklausyti pirmuose
dviejuose teismo posėdžiuose. Ši teismo išvada neteisėta, nes ieškovai neteikė
jokių paaiškinimų žodžiu parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Dėl to
neišklausius tiesiogiai ieškovų paaiškinimų, buvo pažeista jų teisė būti
išklausytiems. Be to, teismas manė, kad tikslinga išklausyti ne tik ieškovus,
bet ir atsakovo atstovą (įmonės direktorių), todėl, to nepadarius, ieškovams
nesuteikiant galimybės teikti klausimus atsakovo atstovui, duodančiam
paaiškinimus teismui, teisė į teisingą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis) buvo pažeista.
4. Atkreipę
dėmesį į teismo aktyvų vaidmenį darbo bylose, kasatoriai teigia, kad, siekdamas
teisingai išspręsti ieškovų reikalavimus, priimti teisingą sprendimą, teismas
privalėjo apklausti liudytojus, kurių parodymai padėtų teismui tinkamai ir
teisingai išspręsti bylą, prieš tai užtikrinęs ieškovų dalyvavimą procese,
t. y. privalėjo būti aktyvus ir peržengti rungimosi principo ribas.
Kasatoriai pabrėžia, kad teismas privalėjo būti aktyvus net ir ieškovams
pavėlavus atvykti į teismo posėdį, nes to reikalauja darbo bylų nagrinėjimo
specifinis teisinis reguliavimas. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad
ieškovai yra silpnesnioji darbo santykio šalis, kad ieškovai aktyviai gina savo
pažeistas teises, rūpinasi proceso eiga, renka įrodymus ir prašo juos tirti,
trečio parengiamojo posėdžio metu pagal šios bylos aplinkybes ir byloje
esančius įrodymus negalėjo tinkamai nuspręsti dėl ginčo esmės, todėl priėmė
nepagrįstą teismo sprendimą už akių, taip pažeisdamas proceso teisės normas,
reguliuojančias darbo ginčų bylų nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas
iš viso nevertino šio teisinio argumento, dėl jo nutartyje nepasisakė.
5. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje I. B. v. J. V.,
bylos Nr. 3K-3-699/2006, nurodė, kad pareiškimas dėl teismo sprendimo už
akių peržiūrėjimo patenkinamas ištyrus ir nustačius abi CPK 288 straipsnio
4 dalyje nustatytas aplinkybes. Teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl
jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti
teismų sprendimai. Kasatorių manymu, šias aplinkybes teismai nustatė netinkamai
ir pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalį.
5.1. Bylą
nagrinėję teismai nenustatė, kad ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis
teisėmis ir (arba) vilkino bylos nagrinėjimą. Byloje pateikti įrodymai
patvirtina, kad ieškovai tiesiog sąžiningai suklydo dėl trečio parengiamojo
posėdžio laiko. Atkreipę dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje Nuolatinė arbitražo
institucija Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos
Nr. 3K-3-403/2006, kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė
dėl to, ar trijų ieškovų ir jų atstovės pavėlavimo atvykti į teismo posėdį
faktinė aplinkybė leidžia teigti ir daryti išvadą, kad taip ieškovai
piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar nepagrįstai vilkino, užtęsė bylos
nagrinėjimą. Kasatoriai pažymi, kad teismo sprendimas už akių priimtas esant
neįvykdytam atsakovo įpareigojimui išreikalauti papildomų rašytinių įrodymų
(darbo užmokesčio priedų faktinio apskaičiavimo metodikos). Ieškovai šioje byloje
nebuvo pasyvūs, priešingai – aktyviai rūpinosi proceso eiga,
nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
5.2. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.
spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“,
bylos Nr. 3K-3-525/2006, nurodė, kad, net ir bylos šaliai neatvykus į
teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau jai pateikus įrodymus, patvirtinančius
sprendimo neteisingumą ar asmens teisių pažeidimą, teismas privalo panaikinti
sprendimą už akių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje I. B. v. J. V.,
bylos Nr. 3K-3-699/2006, nurodė, kad formalus įrodymų vertinimas iš esmės
netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne
faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti
visus byloje esančius įrodymus. Kasatorių vertinimu, priimdamas sprendimą už
akių, teismas netinkamai atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą,
tiksliau, atliko ne formalų, o faktinį įrodymų pagrįstumo vertinimą, bylos iš
esmės nenagrinėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas procesiniuose
dokumentuose išdėstytą ieškovų argumentaciją dėl sutartos darbo kiekio apimties
ir darbo užmokesčio priedų apmokėjimo tvarkos, nurodė, kad ieškovų pateikta
darbų sąmata neatitinka sandorio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau ieškovai
šiuo apskaičiavimu ir dokumentu grindė savo poziciją dėl darbo užmokesčio
priedų, kurie faktiškai buvo sumokėti, apskaičiavimo metodikos. Teismas padarė
išvadą, kad darbo užmokesčių priedų suma ieškovams nebuvo šalių nustatyta iš anksto,
tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl
rėmėsi tik prielaidomis. Tuo tarpu ieškovų pateikti įrodymai reikalauja
teisinės analizės, įrodymų vertinimo faktų pagrįstumo aspektu, atskleidžiant
visą bylos esmę. Taip pat teismo sprendime už akių nepasisakyta dėl ieškovų ir
atsakovo direktoriaus pokalbių, kuriuose atsakovas pripažįsta likęs skolingas
ieškovams, išklotinių vertinimo. Šių įrodymų įvertinimui taip pat reikalinga
teisinė analizė įrodymų vertinimo pagrįstumo aspektu, atskleidžiant bylos esmę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė
uždaroji akcinė bendrovė „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008, nurodė,
kad esant ginčui dėl darbo užmokesčio priedo apskaičiavimo ir atsakovui
nepateikus jokios metodikos, kaip buvo konkrečiai apskaičiuotas darbo
užmokesčio priedas, teismas privalo vadovautis ieškovų nurodoma pozicija, nes kitokių
įrodymų dėl darbo užmokesčio priedo paskaičiavimo byloje nėra, t. y. apie
praktiškai taikytą darbo užmokesčio ieškovams apskaičiavimą spręstina pagal
sutarties vykdymą iki ginčo laikotarpio, nes sutarties sąlygos tiek ginčo, tiek
neginčo laikotarpiais turi būti aiškinamos vienodai. Formaliai įvertinę byloje
esančius įrodymus ir ieškovų poziciją dėl darbo užmokesčio priedų apskaičiavimo
metodikos, teismai pažeidė pirmiau nurodytą teismų praktikoje suformuluotą
taisyklę.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma,
kad:
1. Šalies,
juolab ieškovo – civilinio proceso iniciatoriaus, atstovaujamo
profesionalaus teisininko – advokato, neatvykimas į teismo posėdį be
svarbios priežasties jau turi būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimo
ir nesirūpinimo savo procesinių teisių įgyvendinimu ir greitu bylos
išnagrinėjimu faktas.
2. Teigdami,
kad teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nes
neatsižvelgė į tai, jog byloje nepakanka duomenų teisingam ir pagrįstam
sprendimui priimti, nes teismas buvo patenkinęs ieškovų prašymą dėl liudytojų
iškvietimo į teismo posėdį ir atsakovo apklausos, kasatoriai, atsakovo manymu,
nepagrįstai sutapatina teismo pareigą įsitikinti, kad byloje pakanka įrodymų
teisingam sprendimui priimti, su pareiga tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui
iš esmės. Anot atsakovo, tenkindamas šalies prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo
ar jų išreikalavimo, teismas nenusprendžia dėl šio konkretaus įrodymo ar jų
visumos nepakankamumo. Tokiu atveju teismas nežino ir negali žinoti naujų
įrodymų turinio (pateikti įrodymai pasirengimo stadijoje teismo netiriami), be
to, byloje nėra duomenų, kad teismas būtų nusprendęs rinkti įrodymus pats ar
patikslinęs šalių pareigą įrodinėti.
3. Apeliacinės
instancijos teismas svarstė ieškovų argumentus dėl pareikšto ieškinio esmės ir
konstatavo, kad ieškovai nepateikė naujų argumentų (įrodymų), kurie nebuvo
žinomi pirmosios instancijos teismui. Taigi šiuo atveju nėra kitos CPK
288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos – įrodymų,
galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
4. Atsakovo
manymu, patenkinus kasacinį skundą, būtų sukurtas precedentas, kuris ginčo
šaliai, akivaizdžiai nerūpestingai proceso metu besinaudojančiai savo
procesinėmis teisėmis, bet prisidengiančiai privalomu teismo aktyvumu tam
tikros kategorijos bylose, suteiktų teisinį pranašumą prieš kitą šalį, kuri
procese elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK įtvirtintų pagrindų peržiūrėti
sprendimui už akių
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas
už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena
iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš
jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis
prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio
2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje
pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų
turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje
nustatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam
teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę
paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis).
Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodoma aplinkybės, liudijančios neatvykimo
į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių
svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės,
galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai,
patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK
288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina
sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja,
kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo
laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos
priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis CPK
288 straipsnio 6 dalimi, dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti
pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime,
priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka
formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus
šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas
neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti
paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip
įpareigojančios teismą priimti sprendimą
už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka
teisingam sprendimui byloje
priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų
teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius
teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai
teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina
Konstitucija.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau
nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už
akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas
privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti
paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo
taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo
posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo
principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu
civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir
visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę,
o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti
taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir
kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai
išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių
nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti
bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų
priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą.
Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena
susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu,
kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo
(neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė
nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK
287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi
aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal
teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo
21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai
neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus,
patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas
privalo naikinti sprendimą už akių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos
agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005;
2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos
AB „MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo
institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos
Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje L. V. v.
UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio
29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp
Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos
Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Lietuvos respublikos
generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos
Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių
ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų
argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui
(pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos
Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo
už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje
pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti,
kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v.
UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas
sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą,
t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo
nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK
285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės
netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne
faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti
visus byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. R. P. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-597/2008).
Šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus priteisti
darbo užmokestį ieškovai grindė, be kita ko, tuo, kad šalys (žodžiu) susitarė,
jog ieškovai atliks konkretų darbą – uždengs stogą ir atliks kitus
su stogo dengimu susijusius darbus; kad dėl palankių oro sąlygų sutarti darbai vyko
greičiau nei numatyta. Ieškovai taip pat nurodė, kad buvo aiškus šalių (žodinis)
susitarimas dėl darbų atlikimo kainos ir atsiskaitymo tvarkos, tačiau atsakovas
ne visiškai atsiskaitė su ieškovais. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovai pateikė
dokumentus apie jiems 2008 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais atsakovo
išmokėtas pinigų sumas. Iš šių dokumentų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo
mėnesiais ieškovams, be kita ko, buvo išmokėti priedai, kurie buvo keletą kartų
didesni už šalių darbo sutartimis sulygtą darbo užmokestį be priedo –
800 Lt, tačiau 2008 m. spalio mėnesį ieškovams (išskyrus ieškovą
V. S.) darbo užmokesčio priedai nebuvo išmokėti. Šiuo aspektu kasaciniame
skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie praktiškai taikytą darbo
užmokesčio apskaičiavimą vertintina pagal sutarties vykdymą iki ginčo
laikotarpio, nes sutarties sąlygos tiek ginčo, tiek neginčo laikotarpiais turi
būti aiškinamos vienodai. Tuo tarpu, priimdamas sprendimą už akių, Trakų rajono
apylinkės teismas šių bylos duomenų nevertino ir neanalizavo. Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad pagal byloje pateiktų darbo sutarčių nuostatas ieškovams
priedas mokamas (pirma) už kokybiškai laiku atliktą darbą (antra) pagal įmonės
finansines galimybes, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos
teismo išvada, jog priedų mokėjimas priklausė nuo atsakovo valios bona fide. Bylai išspręsti
reikšmingų aplinkybių kontekste yra netirta ir nevertinta aplinkybė dėl darbo
užmokesčio priedo už 2008 m. spalio mėnesį mokėjimo ieškovui V. S. Taip
pat byloje yra pateikti ieškovų rašytiniai paaiškinimai dėl pokalbių turinio
(T. 1, b. l. 110–112), kuriuose nurodomos užfiksuotų pokalbių
aplinkybės, susijusios su šalių sulygtomis sąlygomis dėl ieškovų darbo
pobūdžio, darbų kiekio, kokybės ir atsiskaitymo už darbus tvarkos. Šie byloje
pateikti duomenys sprendime už akių taip pat liko neįvertinti.
Pareiškime dėl
sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovai apeliavo į aplinkybes, susijusias su
jiems 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais mokėtais priedais, taip pat su užfiksuotais
šalių pokalbiais (rašytiniais įrodymais dėl šių pokalbių) dėl darbų kiekio,
kokybės ir atsiskaitymo už darbus tvarkos; į šias aplinkybes apeliuojama ir
kasaciniame skunde. Procesiniame dokumente – pareiškime dėl sprendimo už
akių peržiūrėjimo – ieškovų išdėstyti argumentai, kurie grindžiami bylos
duomenimis (byloje pateiktais įrodymais), teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto
kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes,
šiems ieškovų nurodomiems bylos duomenims (įrodymų turiniui) pasitvirtinus (CPK
285 straipsnio 2 dalis), nebūtų pagrindo priimti tokiam sprendimui už
akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje. Šioje nutartyje jau minėta, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už
akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais
įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra
pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad
pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgdama
į pirmiau nurodytų motyvų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų
pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir išdėstyti
argumentai dėl ieškovams mokėtų priedų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos, kurie liko
teismo neįvertinti priimant sprendimą už akių ir kuriems (aplinkybėms ir
argumentams) pasitvirtinus nebūtų pagrindo tokiam sprendimui už akių priimti, nagrinėjamu
atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškime nurodytos
aplinkybės ir argumentai bei juos patvirtinantys duomenys gali turėti įtakos
priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 straipsnio
2 dalis, 288 straipsnio 4 dalis). Tai konstatavusi, teisėjų
kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, priimdamas sprendimą už
akių, teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas,
įpareigojančias teismą atlikti formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą,
t. y. įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas
priimti tokį sprendimą; taip pat netinkamai taikė CPK 288 straipsnio
4 dalį, nukrypo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Tie patys
proceso teisės pažeidimai konstatuotini ir dėl kasaciniu skundu skundžiamų
pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutarčių (CPK 346 straipsnio
2 dalies 1, 2 punktai).
Konstatuoti
proceso teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų
procesinius sprendimus ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio
4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai,
359 straipsnio 3 dalis).
Šioje
nutartyje jau nurodyta, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų
svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų
argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui;
taip pat kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas
naikinti teismo sprendimą už akių. Dėl to, konstatavusi teismo sprendimo už
akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo
argumentų, susijusių su ieškovų neatvykimo į teismo posėdį aplinkybėmis,
nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų, tik pažymi, kad byloje nėra
akivaizdžių faktų ar duomenų, jog ieškovai vilkino bylos nagrinėjimą ar kitaip
piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
Teisė į
teisingą teismo procesą neužtikrinama, jeigu pažeidžiama asmens teisė būti
išklausytam. Ši asmens teisė pažeidžiama, jei jam nesuteikiama galimybės
asmeniškai arba per atstovą teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu. Iš šios bylos
medžiagos matyti, kad ieškovams buvo sudarytos prielaidos bei galimybės teikti
paaiškinimus ir jie šia teise naudojosi – pateikė rašytinį paaiškinimą dėl
pokalbių turinio (T. 1, b. l. 110–112), o į pirmosios instancijos
teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovai ir jų atstovė
neatvyko, jų teigimu, dėl suklydimo dėl teismo posėdžio laiko. Darytina išvada,
kad šioje byloje ieškovams buvo suteikta galimybė asmeniškai arba per atstovą
teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu, todėl nėra teisinio pagrindo kasacinio
skundo argumentais konstatuoti teisės būti išklausytam pažeidimą.
Darbo bylose,
kurių nagrinėjimo ypatumai reglamentuojami CPK XX skyriaus normų, teismas
turi teisę priimti sprendimą už akių. Kasatoriai kasaciniame skunde teigdami,
kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių,
pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimą,
nenurodo kasacijos pagrindo, todėl šie kasacinio skundo teiginiai
nenagrinėtini.
Prašymai
priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nenagrinėtini. Jie
bei kasacinio teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) paskirstymo
klausimas spręstini bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 4, 5 punktais, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Trakų rajono
apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d.
nutartį panaikinti.
Trakų rajono
apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių panaikinti,
atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Trakų
rajono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Zigmas Levickis
Antanas Simniškis