Baudžiamoji byla Nr. 1-71-335/2015
Proceso Nr.1-01-1-30853-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.(S)
(S)

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015m. lapkričio 9d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,
sekretoriaujant Astai Kanapienienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Čekuoliui,
nukentėjusiajam A. U.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis faktinėje santuokoje, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2002-12-30 Ukmergės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 118 str. 1 d. (redakcija galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 m.; 2010-08-13 Molėtų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 m. bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2010-08-17 Molėtų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. 25 paras arešto, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2d. 3p.,
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
R. P. 2015 m. birželio 1 d., apie 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), brolio A. U. namų kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių girtumas), žodinio konflikto su juo metu, tyčia pargriovė jį ant žemės ir to pasekoje A. U. atsitrenkus į grindinį, lūžo dešinės rankos stipinkaulis ir dešinio alkūnkaulio atauga. Tuo nukentėjusiajam A. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Savo kaltę R. P. iš dalies pripažino ir paaiškino, kad tuomet su šeima buvo atvažiavęs pas motiną į (duomenys neskelbtini). Iš jos žinojo, kad tą dieną brolis A., su kuriuo jų tarpusavio santykiai nėra geri, jų motiną apskundė policijai ir pas ją buvo atvykę pareigūnai. Kadangi jis, R. P., buvęs neblaivus, norėjęs su broliu išsiaiškinti kodėl jis taip pasielgė ir dar dėl iš jo reikalaujamų pinigų už kito brolio kapavietės sutvarkymą, nes dėl tokio reikalavimo ant jo pyko. Kai nuėjo į A. U. kiemą, tarp jų įvyko konfliktas, brolis varė jį vartodamas necenzūrinius žodžius, abu pradėjo stumdytis, susikibo ir pargriuvo ant trinkelėmis iškloto grindinio. Jis nenorėjęs sulaužyti rankos, specialai smūgių jam nesudavė. Juos išskyrė A. U. sūnus A., kuris jį gulintį su savo tėvu apspardė, kurį laiką laikė prispaudęs prie žemės ir tuoj po to jį, kaltinamąjį, išsivežė policijos pareigūnai. Vėliau norėjęs A. U. atsiprašyti, taip pat ir teismo posėdžio metu, bandęs skambinti telefonu, siūlė atlyginti žalą 580 EUR (2000 Lt), bet brolis nesileidęs į jokias kalbas ir pareikalavęs esą nerealiai didelės pinigų sumos-5000 EUR, o tiek jis neturi. Dėl šio įvykio gailėjosi teigdamas, kad tai įvyko netyčia, tokių pasekmių jis nenorėjo.
Nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad nei su broliu R. P., nei su šalia gyvenančia motina nebendrauja, dėl kurios keiksmų tą dieną tikrai buvo iškvietęs policiją ir motinai vėliau buvo paskirta bauda. Su broliu pykstasi dėl to, kad tas ne kartą reikalavo atiduoti tėvo žemę, ant kurios jis yra pasistatęs namą šalia motinos namų ir kad finansiškai neprisidėjo prie brolio kapavietės sutvarkymo. Tuomet, 2015 m. birželio 1 d. jis, A. U. su N. G. darbavosi kieme prie savo namų. (duomenys neskelbtini) ir kai iškviesta policija jau išvažiavo, jam skambino neblaivus R. P., bet atsiliepė sūnus A.. Suprato, kad R. P. reikalauja, jog jis ateitų pas motiną aiškintis santykių, o sūnus jam pasakęs, kad pats jei nori, gali ateiti. Tuoj į kiemą atėjęs girtas R. P. ėmęs priekaištauti dėl žemės ir dėl tų prašomų pinigų už kapavietę, bet sūnus A. jį apsuko neleisdamas R. P. eiti toliau ir jie susistumdė. Tai matydamas pribėgo ginti savo sūnaus, du ar tris kartus įspyrė broliui ir tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu R. P. pagriebė jį už dešinės rankos ir pargriovė ant trinkelėmis iškloto grindinio. Iš karto suprato, kad atsitrenkus į trinkeles jam galėjo lūžti dešinė ranka, nes pajuto stiprų skausmą ir sūnus nuvežė jį į ligoninės priimamąjį, kur tai pasitvirtino. Dėl rankos kaulo sulaužymo patyrė didelių nepatogumų bei finansinių nuostolių, negalėjo išvykti į darbą Norvegijoje, kur dirba 12 metų, nes buvo šešias savaites nedarbingas. Dėl to buvo pareiškęs 5200 EUR sumos civilinį ieškinį (b.l. 9-11), bet teismo posėdyje sutiko jį sumažinti iki 2000 EUR. Išreiškė lūkestį, kad jam dar gali būti Norvegijoje sumokėta ligos pašalpa. Pripažino, jog kaltinamasis ir jo sugyventinė kelis kartus jam skambino, siūlė pinigų žalai atlyginti, bet per mažai.
Liudytojas N. G. paaiškino, kad 2015 m. birželio 1 d. buvo pas A. U. kieme, kur pas jį atėjo neblaivus jo brolis R. P. ir pradėjo priekaištauti dėl kapinių sutvarkymo išlaidų. R. P. kieme pasitiko A. U. sūnus A. ir liepė išeiti iš jų kiemo, bet R. P. neklausė ir jie susikibo. Tai pamatęs A. U. nuėjo ginti sūnaus, kad R. P. jo neprimuštų. Būdamas terasoje 15 metrų atstumu girdėjo R. P. keiksmažodžius, matė kaip jie voliojosi, bet kuris pirmas iš brolių pargriuvo ant žemės nematė, į jų konfliktą nesikišo. A. U. po to atėjęs į terasą skundėsi, kad jam lūžo ranka.
Liudytoja B. U. paaiškino, kad 2015 m. birželio 1 d. maždaug apie 17 val. jai paskambino dukra ir pasakė, kad į kiemą atėjo girtas R. P., o A. liepė jam išeiti. Tada R. P. puolė muštis, o tėvas ėjo ginti A. ir jie susikibę pargriuvo ant žemės. Taip pat pasakė, kad tėvui galbūt lūžo ranka. Tai sužinojusi po darbo ji nuvažiavo į Molėtų ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo atvežtas ir vyras, ir R. P., kuris žodžiais užsipuolė ir ją. Ji pačio įvykio nemačiusi, bet žino, kad konfliktas kilo dėl žemės ir kai tik R. P. būna girtas vis ateina aiškintis santykių. Po to vėliau jis skambino ir prašė atleidimo.
Liudytojas A. U. paaiškino, kad 2015 m. birželio 1 d. apie 17 val. kartu su tėčiu ir N. G. buvo savo namų kieme kai pamatė, kad pas juos ateina R. P., kuris prieš tai skambino telefonu. Norėjo aiškintis dėl žemės ir tai darė vis pikčiau. O jis nenorėjęs leisti jam eiti toliau, kadangi R. P. buvo neblaivus ir reiškė visokius priekaištus, todėl du kartus apsukęs jį už pečių liepdamas išeiti iš namų valdos ir ateiti kai išsiblaivys. Jis neklausė, supyko, nusivilko marškinėlius ir šoko muštis, stumdyti jį ir jie susikibo, be to rėkavo, keikėsi ir tai pamatęs tėvas, t.y. A. U. atėjo ginti. R. P. susikibo ir su tėvu ir grumdamiesi jie pargriuvo ant trinkelėmis iškloto kiemo. Pamatė, kad grumiantis kažkas atsitiko tėčio rankai, todėl prispaudė R. P. ant žemės, kad jis nusiramintų. Tėvą nuvežė į ligoninės priimamąjį.
Liudytoja V. V. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė. 2015 m. birželio 1 dieną jie su vaikais buvo atvažiavę pas jo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Šalimais motinos namų gyvena R. brolis A. su šeima. Tą dieną motina perėjo per A. kiemą, jie susibarė ir dėl to jis iškvietė policiją, ji, motina, apie tai pasiguodė R. ir nuo to viskas prasidėjo. Neblaivus R. P. nuėjo pas A. U. pasikalbėti tuo klausimu. Ji būdama šiltnamyje išgirdo triukšmą bei matė kaip jo kieme gulintį R. jis su sūnumi spardė, prieš tai matė kaip abu broliai mušėsi ir du kartus giuvo, tad mananti, jog ir A. buvo neblaivus. Ji liepusi jiems liautis. Vėliau sužinojo, kad A. U. yra lūžusi ranka. Pripažino, kad dėl alkoholio pavartojimo R. P. sukyla agresija, bet jis retai jį vartoja.
Iš 2015-06-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namų kieme, kuris išklotas betoninėmis trinkelėmis, priklausančiame A. U. (b.l. 6-7).
2015-07-28 specialisto išvada Nr. G2476/15(01) patvirtina, kad A. U. nustatytas dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje bei dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Sužalojimai atsirado griūnant bei atsiremiant dešine plaštaka į kietą pagrindą galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-06-01). Sužalojimai padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15-16).
Blaivumo nustatymo testas patvirtina, jog R. P. 2015-06-01 buvo girtas – jam nustatytas 2.94 promilių girtumas (b.l. 65).
Taigi, aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina R. P. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 138str. 2d. 3p., padarymo, nes jis tyčia sužalojo artimą giminaitį-savo brolį. Teismas daro išvadą, kad apysunkį nusikaltimą jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi nors ir nenorėjo tokių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, bet turėjo suvokti ir suvokė pavojingą veikos pobūdį bei numatė, jog dėl jo veikimo-grūmimosi, brolio partrenkimo ant kieto pagrindo gali atsirasti minėti padariniai (LR BK 14 str. 3d.)
Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo ir atsiprašė nukentėjusįjį. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad R. P. yra anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 53-62), bet dirba, turi šeimą ir išlaiko du mažamečius vaikus. Vertintina ir tai, kad jis skambindavo A. U. norėdamas atsiprašyti, atlyginti žalą, tuo išreikšdamas apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo, kas leidžia mnayti, jog jis kritiškai vertino savo elgesį. Taigi įvertinus jo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, manytina, jog jam skirtina laisvės atėmimo bausmė be realaus jos atlikimo, bet taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą bei jam skiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką jo elgesiui (LR BK 67 str.).
Į skiriamą bausmę įskaitytinas jo laikinas sulaikymas nuo 2015-06-01 iki 2015-06-03 (b.l. 66-68)
Nukentėjusysis A. U. buvo pareiškęs 5200 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 17). O Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 112,80 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl išlaidų, suteikus nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 22-29). Pastarąjį ieškinį kaltinamasis pripažino ir jis yra visiškai tenkintinas. Nukentėjusiojo ieškinį pripažino iš dalies teigdamas, jog jis yra per didelis pagal jo finansines galimybes.
A. U. teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur bei neatmetė galimybės, jog jam Norvegijoje, kur dirba, dar bus išmokėta ligos pašalpa. Iš jo pateiktų teismui darbdavio duomenų matyti, jog dėl rankos traumos jis buvo nedarbingas laikotapiu nuo 2015-06-03 iki 2015-07-15, t.y. už 36 darbo dienas prarado 43574,30 Norvegijos kronų (NOK) atlyginimą, kas atitinka 4691,68 Eur. Teismas objektyviai vertindamas situaciją ir kaltinamojo ribotas finansines galimybes, sprendžia, jog teisinga ir protinga A. U. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo nuostolių atlyginimui priteisti pusę nukentėjusiojo prašomos sumos, t. y. 1000 Eur.
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 115str. 1d., 297, 301-303str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
R. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. ir jį nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.
Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą, per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per aštuonis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Į bausmės laiką jam įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2015m. birželio 1d. iki 2015m. birželio 3d.
A. U. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo R. P. jam priteisti tūkstantį eurų nuostoliui atlyginti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. P. priteisti 112,80 Eur
Valstybinei ligonių kasai prie SAM, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos a.s. LT 217300010002484333, AB Swedbank, b.k. 73000.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – R. P. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Roma Rimkienė