Civilinė byla Nr. 2A-1724-221/2013

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00974-2012-4

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 

(S)

                                                               121.14; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-550/2013 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubui dėl sprendimo pašalinti iš klubo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. S. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos 2012 m. balandžio 28 d. neeilinio Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo metu priimtą sprendimą, kuriuo jis buvo pašalintas iš Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo narių, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms ir Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo įstatams, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 89-94).

Nurodė, kad jis nuo 2001 metų yra Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo narys. Būdamas nariu, jis aktyviai veikė būrelyje, siekė tobulinti būrelio veiklos procesus ir dėl šių priežasčių jau ne pirmą kartą yra pašalinamas iš medžiotojų klubo narių, t. y. dėl pirmininko ir jį palaikančių narių keršto už iniciatyvas, siekiant tobulinti klubo veiklą. Atsakovo įstatai buvo priimti 2009 m. sausio 30 d., juridinių asmenų registre įregistruoti 2009 m. kovo 20 d., todėl nuo šios dienos atsakovas, organizuodamas savo veiklą, privalėjo vadovautis tik 2009 m. sausio 30 d. priimtais įstatais ir jie galioja tik ateičiai. Įstatuose numatyta, kad klubo narys privalo laikytis klubo įstatų, vykdyti klubo visuotinio narių susirinkimo bei valdybos sprendimus, mokėti stojamąjį įnašą ir nario mokestį, tausoti ir tikslingai naudoti klubo turtą, laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų. 2012 m. balandžio 28 d. šalinant ieškovą iš Dotnuvos medžiotojų klubo narių buvo nurodomas vienintelis motyvas, t. y. kad jis 2008 m. gegužės 6 d. pažeidė medžioklės įstatymą ir padarė medžioklės taisyklių pažeidimą, o Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo įstatų, kurie buvo įregistruoti 2009 m. kovo 20 d., 5.1.5. punktas numato, kad narystė klube pasibaigia praradus teisę medžioti dėl šiurkščių medžioklės pažeidimų. Taigi jis iš medžiotojų klubo narių remiantis naujaisiais įstatais galėjo būti pašalintas tik tuo atveju, jeigu jis medžioklės įstatymą būtų pažeidęs ir padaręs medžioklės taisyklių pažeidimą po įstatų įregistravimo, o ne iki klubo įstatų įregistravimo dienos. Be to, jam skirtos administracinės nuobaudos vykdymas baigėsi 2010 m. rugpjūčio 10 d., kai ieškovui buvo grąžinta teisė medžioti pasibaigus nuobaudos laikui, ir jis per metus laiko nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, todėl 2012 m. balandžio 28 d. vykusio neeilinio Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo susirinkimo metu jis neturėjo administracinių nuobaudų, kurių pagrindu, remiantis atsakovo įstatais, jis galėjo būti pašalintas iš klubo. 2012 m. balandžio 28 d. neeilinio Dotnuvos medžiotojų klubo visuotinio narių susirinkimo metu priimtas sprendimas pažeidžia jo interesus, kadangi nutarimas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, t. y. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalį, nes atsakovas naujus įstatus taikė atgaline tvarka. Taip pat klubo visuotinio narių susirinkimo metu priimtas sprendimas pažeidžia ir 2009 m. kovo 30 d. įregistruotus atsakovo įstatus, kadangi jis buvo pašalintas nesant priežasčių, kurios baigtiniu sąrašu yra nurodytos atsakovo įstatuose, ir kurios suteikia teisę atsakovo klubo narį pašalinti iš klubo narių sąrašo.

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. birželio 7 d., 2010 m. spalio 1 d., 2012 m. balandžio 28 visuotinių medžiotojų klubo narių susirinkimų nutarimų pagrindu ieškovas buvo pašalintas iš klubo narių, išbraukiant jį iš klubo narių sąrašų, padarius grubų medžioklės taisyklių pažeidimą vadovaujantis Dotnuvos medžiotojų klubo įstatais. Ieškovas yra neteisus nurodydamas teismui, kad jis iš klubo narių jau trečią kartą yra pašalintas dėl to, jog neva būdamas medžiotojo būrelio nariu aktyviai veikė būrelyje ir siekė tobulinti būrelio veiklos procesus. 2012 m. balandžio 28 d. klubo visuotinio narių susirinkimo metu, balsų dauguma, ieškovas buvo trečią kartą pašalintas iš klubo narių, padaręs grubų medžioklės taisyklių pažeidimą. Reikšdamas reikalavimą panaikinti 2012 m. balandžio 28 d. visuotinio susirinkimo priimtą sprendimą, ieškovas remiasi ta aplinkybe, jog  atsakovas, priimdamas sprendimą pašalinti jį iš medžiotojų klubo narių, neteisėtai rėmėsi 2009 m. kovo 20 d. klubo įstatais, kai tuo tarpu privalėjo remtis administracinės nuobaudos jam paskyrimo metu galiojusiais įstatais, t. y. 2007 m. balandžio 6 d. įstatais. Ieškovas remiasi ankstesniais teismų sprendimais, kuriuose yra konstatuotos aplinkybės, kad teismai remiasi ne ieškovo nurodytais 2007 m. balandžio 6 d. redakcijos klubo įstatais, bet vėlesniais, t. y. 2009 m. kovo 20 d. įstatais. Nurodytų teismų sprendimų ieškovas neskundė, todėl juose nustatytos ir konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Medžiotojų klubo įstatai nenumato privalomo asmens priėmimo į klubo narius jam atgavus teisę medžioti. Įstojimui į klubo narius yra numatytos tam tikros sąlygos ir reikalavimai, kurių ieškovas nepaisė ir nevykdė (Įstatų 4.1 - 4.6 punktai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 72,26 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei (b. l. 9-15).

Teismas nustatė, kad klubas veikia, vadovaudamasis įstatais, priimtais 2009 m. sausio 30 d. klubo visuotiniame narių susirinkime, kurie 2009 m. kovo 30 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Iki šių įstatų priėmimo ir įregistravimo klubas savo veikloje vadovavosi 2007 m. kovo 21 d. klubo visuotiniame narių susirinkime priimtais ir 2007 m. balandžio 6 d. Juridinių asmenų registre įregistruotais įstatais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių pagrindas buvo 2008 m. gegužės 6 d. jo įvykdytas Medžioklės taisyklių pažeidimas. Šio pažeidimo padarymo metu galiojo 2007 metų įstatai, todėl teismas laikė pagrįstu ieškovo argumentą, kad sprendžiant, ar jo įvykdytas pažeidimas yra teisėtas pagrindas šalinti jį iš klubo narių, 2009 metų įstatai negalėjo būti taikomi. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Be to, įstatams, kaip ypatingą reikšmę asociacijos veiklai turinčiam dokumentui, kuriuo reguliuojami tokie svarbūs klausimai kaip asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, taikytina bendroji teisinio reguliavimo taisyklė lex retro non agit, t. y., jog teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Todėl 2009 metų įstatuose įtvirtintos pašalinimo iš klubo narių sąlygos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šių įstatų  įsigaliojimo, t. y. iki 2009 m. kovo 30 d. Teismas sprendė, jog abejoti tuo, kad ieškovas įvykdė minėtą pažeidimą, neturi pagrindo, kadangi 2008 m. spalio 7 d. Kauno RAAD nutarimas, kuriuo ieškovas už šio pažeidimo padarymą buvo baustas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, buvo peržiūrėtas dviejų instancijų teismų ir yra įsiteisėjęs. Sprendžiant, ar ieškovo įvykdytas medžioklės taisyklių pažeidimas gali būti vertinamas kaip klubo įstatų nesilaikymas, teismas pažymėjo, kad nors galiojusiuose 2007 metų įstatuose nebuvo tiesiogiai įtvirtinta klubo nario pareiga laikytis medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, tačiau pats klubo steigimo tikslas ir jo veikla neabejotinai apibrėžia klubo narių pareigą laikytis medžioklę reglamentuojančių teisės aktų. 2007 metų įstatai, įtvirtinę formalias klubo nario pareigas, tokias kaip pareigą laikytis įstatų, vykdyti klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimus, mokėti stojamąjį įnašą ir nario mokestį, tausoti ir tikslingai naudoti klubo turtą, kartu apibrėžė ir klubo veiklos sritis (uždavinius), t. y. medžiojamosios ir kitokios laukinės faunos, floros bei jų aplinkos apsauga, jos reprodukcija, populiacijų sudėties gerinimas; medžiotojų profesinio lygio kėlimas ir medžioklės kultūros, tradicijų ugdymas, pažangių medžioklės metodų puoselėjimas, aplinkosaugos idėjų propagavimas ir kt. (2007 metų įstatų 2.2. punktas), todėl teismas darė išvadą, kad nustatytas ieškovo įvykdytas grubus medžioklės taisyklių pažeidimas (brakonieriavimas), padarytas atsakovo medžioklės plotuose, yra nesuderinamas su klubo veiklos uždaviniais bei jiems akivaizdžiai prieštarauja, kompromituoja klubą ir jo veiklą. Teismo vertinimu, klubas turėjo pagrindą ieškovo veiksmus vertinti kaip klubo įstatų pažeidimą, kas pagal šio pažeidimo padarymo metu galiojusius 2007 metų įstatus ir buvo pagrindu pašalinti ieškovą iš klubo narių. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad 2012 m. balandžio 28 d. klubo visuotinio narių susirinkimo priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių buvo priimtas esant teisiniam ir faktiniam tokio sprendimo priėmimo pagrindui. Teismas pažymėjo, jog  ieškovo elgesys neturi būti vertinamas per terminus, skirtus administracinei nuobaudai skirti, ir nesiejamas su jos galiojimo pagrindais, kadangi klubas savo nario elgesį vertina ne tik pagal jo sukeltas teisines pasekmes, bet ir pagal šio asmens tinkamumą būti klubo nariu, jo asmenines savybes bei klubui iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Ieškovas jam inkriminuojamo grubaus medžioklės taisyklių pažeidimo fakto neginčijo. Įvertinęs padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo pobūdį, teismas laikė, jog ieškovo pašalinimas iš klubo narių yra proporcinga sankcija ieškovo padarytam pažeidimui. Teismas vertino, jog nežymūs procedūriniai pažeidimai (netikslus svarstomo klausimo formulavimas) nėra pakankami svarstyti klausimą dėl klubo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-550/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. S. ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 17-22).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad 2012 m. balandžio 28 d. susirinkime sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių, turėjo būti vadovaujamasi 2007 metų įstatais, kadangi 2012 metų susirinkimo metu šie įstatai jau buvo pakeisti, netekę galios ir negalėjo būti taikomi, todėl ieškovas negalėjo būti pašalintas iš klubo narių.

2. Apeliantas laiko nepagrįstais teismo argumentus, kad tokie procedūriniai pažeidimai kaip netikslus atleidimo pagrindo formulavimas, negalėjo daryti įtakos priimtam sprendimui dėl ieškovo pašalinimo iš klubo. Ieškovo nuomone, tikslaus pašalinimo iš klubo pagrindo atsakovas negalėjo suformuluoti net teismo posėdžio metu. Dėl tokio elgesio buvo pažeista ieškovo teisė tinkamai pasiruošti, nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai pasirengti ir atsikirsti į kaltinimus. Todėl ieškovas daro išvadą, kad klubo nariai balsavo už principinį ieškovo pašalinimą iš klubo be jokio realaus pagrindo.

3. Apeliantas pažymi, kad klubo nariai balsavo už ieškovo pašalinimą remiantis 2009 metų įstatais dėl medžioklės taisyklių pažeidimo, nors teismas sprendimą priėmė ir laikė ieškovą pašalintu dėl 2007 metų įstatų pažeidimo. Apelianto nuomone, tai neatitinka klubo narių valios išraiškos ir ieškovas iš klubo galėtų būti pašalintas tik tuo atveju, jei klubo nariai pašalintų ieškovą iš klubo tik dėl esamų įstatų pažeidimo, remdamiesi galiojančia nuobauda ir galiojančiais įstatais. Be to, teismas neturėjo teisės pakeisti pagrindo, dėl kurio asmuo šalinamas iš klubo, todėl sprendimas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

4. Teismas Medžioklės taisyklių pažeidimo negalėjo prilyginti klubo įstatų pažeidimui. Pripažinus, kad apeliantas pažeidė Medžioklės taisykles, jis buvo nubaustas. Nors apeliantas įvykdė jam paskirtą bausmę, jos laikėsi, tačiau jis negalėjo tikėtis, kad dėl šio pažeidimo papildomai bus pašalintas iš klubo, kadangi įstatuose nebuvo numatytas toks pašalinimo pagrindas. Tokių veiksmų prilyginimas klubo įstatų pažeidimui pažeistų apelianto teisėtų lūkesčių principą, kadangi iš klubo jis galėjo būti pašalintas tik įstatuose įtvirtintais pagrindais.

5. Apeliantas negalėjo būti pašalintas iš klubo dėl padaryto Medžioklės taisyklių pažeidimo, kadangi administracinės nuobaudos vykdymas baigėsi 2010 m. rugpjūčio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia apelianto teises, nes apeliantas pagrįstai manė, kad jam paskirta administracinė nuobauda turi būti laikoma nepaskirta, ir jis dėl šios nuobaudos galėjo būti pašalintas iš klubo tik remiantis jos gavimo metu galiojusiais įstatais, bei tuo laikotarpiu, kol paskirtoji nuobauda galiojo. Kadangi 2011 metais administracinė nuobauda išnyko, dėl jos apeliantui negalėjo kilti jokių neigiamų padarinių, būtent, pašalinimo iš klubo šios nuobaudos turėjimo pagrindu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, ir palikti galioti 2013 m. gegužės 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą (2 t., b. l. 27-30).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad įstatai buvo pakeisti ir negalėjo būti taikomi ginčo išsprendimui. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad tiek Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 1S-931-337/2010, 2011 m. spalio 6 d. nutartyje Nr. 2S-695-227/2011, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-589/2012 (dėl kurios buvo sustabdyta civilinė byla, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas) yra išaiškinę dėl medžiotojų klubo įstatų taikymo. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu.

2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie Dotnuvos medžiotojų klubo visuotiniame narių susirinkime svarstomo klausimo esmę, kadangi susirinkimo eiga buvo fiksuota antstolio faktinių aplinkybių protokolu, ir suvokė bei suprato dienotvarkę. Todėl sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad visos susirinkimo procedūros buvo išlaikytos.

3. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas medžioklės taisyklių pažeidimo negalėjo prilyginti vieninteliam tuo metu galiojusiam pašalinimo iš klubo pagrindui – klubo įstatų nesilaikymui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad medžioklės taisyklių pažeidimas gali būti vertinamas kaip klubo įstatų nesilaikymas, nes klubo steigimo tikslas ir jo veikla neabejotinai apibrėžia klubo narių pareigą laikytis medžioklę reglamentuojančių teisės aktų. Be to, atsakovas sutinka su teismo sprendimo motyvais, jog ieškovas buvo susipažinęs su klubo įstatais ir pareiga jų laikytis.

4. Ieškovas nepagrįstai motyvuoja, jog tai, kad administracinės nuobaudos vykdymas buvo pasibaigęs, negalėjo būti pagrindas šalinti jį iš klubo narių. Atsakovas nurodo, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimai jau buvo nurodyti ir konstatuoti ankstesniuose susirinkimo sprendimuose, kuomet jam paskirta administracinė nuobauda už grubų medžioklės taisyklių pažeidimą dar buvo galiojanti. Tačiau šie sprendimai buvo panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, bet ne dėl netinkamų pašalinimo priežasčių ir sąlygų. Nė vienas teismas nepasisakė dėl to, kad buvo netinkamas pagrindas pašalinti ieškovą iš medžiotojų klubo, bet priešingai, nė vienas teismas, priėmęs sprendimą, kuris būtų itin svarbus nagrinėjamos bylos kontekste, nėra suabejojęs materialiais V. S. pašalinimo iš klubo narių pagrindais. Beje, medžiotojų klubo įstatai nenumato privalomo asmens priėmimo į klubo narius jam atgavus teisę medžioti. Įstojimui į klubo narius yra numatytos tam tikros sąlygos ir reikalavimai, kurių ieškovas nepaisė ir nevykdė (Įstatų 4.1.- 4.6. punktai).

5. Apelianto motyvas dėl vienerių metų administracinės nuobaudos galiojimo galėtų būti vertintinas ir taikomas tik nagrinėjant jo padarytą administracinės teisės pažeidimą bei dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, kai yra padaromi keli administracinės teisės pažeidimai (ATPK 33 straipsnio 2 dalis), o pašalinimui už tokį pažeidimą, kurį padarė ieškovas, nei klubo įstatai, nei kiti teisės aktai nenumato vienerių metų termino.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato,  kad  bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

              Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (Įstatų 1.1, 1.4 punktai; 1 t., b. l. 33-41). Šio klubo nariu buvo ieškovas V. S., kuris 2012 m. balandžio 28 d. klubo neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimu pašalintas iš klubo narių už grubų medžioklės taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 5). V. S. teismo prašė minėtą sprendimą pripažinti negaliojančiu, jį grįsdamas tuo, kad atsakovas taikė 2009 m. kovo 20 d. įregistruotus įstatus, kurie nusižengimo padarymo metu negaliojo, tačiau teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu ieškovas (apeliantas) nesutinka.

Kolegija pažymi, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos ir kt. Įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių metu galiojo Dotnuvos medžiotojų klubo įstatai, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2009 m. kovo 20 d. (1 t., b. l. 33-41), o pažeidimo padarymo metu – 2007 m. balandžio 6 d. (1 t., b. l. 25-32). Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas negalėjo vadovautis 2007 metų įstatais, nes jie šalinant apeliantą iš klubo narių negaliojo. Kolegija sutinka su apylinkės teismo motyvais, dėl įstatų taikymo ir jų nekartoja, tačiau sutinka su apeliantu, kad tokio pašalinimo pagrindo, t. y. pašalinimo už grubų medžioklės taisyklių pažeidimą 2007 metų įstatai nenumatė. Įstatų 4.1.2 punkte numatytas vienintelis pašalinimo pagrindas – išbraukimas iš sąrašų už įstatų nesilaikymą.  Toks pagrindas atsirado tik 2009 metų įstatuose (Įstatų 5.1.6 punktas). Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas medžioklės taisyklių pažeidimą, už ką administracine tvarka baustas, ieškovas, prilygino įstatų pažeidimui. Apeliantas nurodo, kad klubo įstatuose nebuvo įtvirtinta klubo nario pareiga laikytis medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, tačiau tai, kolegijos nuomone, jokiu būdu nereiškia, jog galima minėtus aktus pažeidinėti. 

Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jog tokie procedūriniai pažeidimai, kaip netikslus atleidimo pagrindo formulavimas, negalėjo daryti įtakos priimtam sprendimui dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog  asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, t. y. turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Šias garantijas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

            Teisėjų kolegija, nors ir pripažįsta, kad formalūs pažeidimai buvo padaryti (netikslus svarstomo klausimo formavimas), tačiau, susipažinęs su neeilinio susirinkimo protokolu, pritaria apylinkės teismo motyvams, kad apeliantas buvo informuotas apie svarstomo klausimo esmę, suprato svarstomo klausimo esmę, nes jau nebe pirmą kartą svarstomas jo pašalinimo iš klubo narių klausimas, turėjo galimybę tiek pats, tiek klubo nariai pasisakyti, todėl nežymūs procedūriniai pažeidimai, kaip pažymėjo apylinkės teismas, nėra pakankami svarstyti klausimą dėl klubo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

          Apeliantas teigia, kad jis negalėjo būti pašalintas iš klubo dėl padaryto negaliojančio medžioklės taisyklių pažeidimo, nes jam paskirta administracinė nuobauda išnyko 2011 metais.

            Kaip matyti iš bylos medžiagos, priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto padarytą medžioklės taisyklių pažeidimą, už kurį apeliantui 2008 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM064922 paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, t. y. už tai, kad jis 2008 m. gegužės 6 d. organizuotoje medžioklėje medžiotojų klubo „Dotnuva“ medžioklės ploto vienete sumedžiojo draudžiamu medžioti laiku 4 metų amžiaus šerno patelę, vedžiojančią 9 jauniklius ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17.2 p. reikalavimus. Galutinis teismo procesinis sprendimas, kuriuo konstatuota, kad pažeidėjui nuobauda paskirta pagrįstai, priimtas 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad V. S. elgesys neturi būti vertinamas per terminus, skirtus administracinei nuobaudai skirti ir nesiejamas su jos galiojimo pagrindais, kadangi klubas savo narį vertina ne tik pagal jo sukeltas teisines pasekmes, bet ir pagal šio asmens tinkamumą būti klubo nariu, jo asmenines savybes ir klubui iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Su tokiais motyvais teisėjų kolegija sutikti negali. Pažymėtina, kad neeiliniame susirinkime svarstant klausimą dėl V. S. pašalinimo iš klubo narių, pirmiausia buvo nuspręsta, kad 2008 m. gegužės 6 d. padarytas grubus medžioklės taisyklių pažeidimas yra pakankamas pagrindas pašalinti iš medžiotojų klubo narių, taip suformulavus klausimą, buvo priimtas susirinkimo nutarimas pašalinti V. S. iš klubo narių (2 t., b. l. 41-42). Taigi, iš susirinkimo protokolo spręstina, jog V. S. šalinimas nesusijęs su jo asmeninėmis savybėmis, bet iš klubo narių jis pašalintas už medžioklės taisyklių pažeidimą, kurį jis padarė 2008 m. gegužės 6 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už minėtą pažeidimą V. S. buvo šalinamas jau trečią kartą. Pirmą kartą jis buvo pašalintas 2008 m. birželio 7 d. visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimu, tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu minėtą klubo narių sprendimą pripažino negaliojančiu (1 t., b. l. 6-9, 10-13). Už tą patį pažeidimą V. S. iš klubo narių vėl pašalintas 2010 m. spalio 1 d., tačiau pašalinimas pripažintas negaliojančiu 2011 m. gruodžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris paliktas galioti 2012 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi (1 t., b. l. 14-17, 18-24), o pastaroji – 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi (1 t., b. l. 114-117). Taigi sutiktina su apeliantu, jog šalinant jį iš klubo narių trečią kartą už tą patį pažeidimą administracinės nuobaudos galiojimo terminas yra pasibaigęs, nėra duomenų, jog jis būtų padaręs kitų pažeidimų.  

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pašalinimas iš medžiotojų klubo narių trečią kartą už tą patį pažeidimą prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam principui non bis in idem, kuris reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai), nors minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012 m. balandžio 28 d. neeilinio visuotinio Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo susirinkimo nutarimas dėl V. S. pašalinimo iš klubo narių prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra pagrindas nutarimą pripažinti negaliojančiu (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškinį patenkinus, priteistinos V. S. jo turėtos išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). V. S. už ieškinį sumokėjęs 142 Lt žyminį mokestį (1 t., b. l. 42), 9275 Lt advokato padėjėjui (525 Lt už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 525 Lt už pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 700 Lt už atskirąjį skundą, 2450 Lt už parengtą patikslintą ieškinį, 700 Lt už atstovavimą, 2450 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą, 875 Lt už pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą, 1050 Lt už pasirengimą posėdžiui ir atstovavimą teisme (1 t., b. l. 80-82, 134-140), 1000 Lt antstoliui už 2012 m. balandžio 28 d. ir 2012 m. balandžio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimą (1 t., b. l. 83-84, 86-87).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinos ne visos nurodytos išlaidos. Visų pirma, kolegijos nuomone, nelaikytinos būtinomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), 1000 Lt išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, tuo labiau, kad 2012 m. balandžio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo iš viso nėra, 2012 m. balandžio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimas nelaikytina būtinu, nes apie susirinkimo eigą spręstina iš protokolo. Nepriteistinos 1750 Lt išlaidos už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirojo skundo surašymą, nes tiek prašymai, tiek skundas atmesti, taip pat 2450 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą, nes skundas buvo pateiktas kitoje byloje. Išlaidos už patikslinto ieškinio surašymą bei pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme viršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Be to, pažymėtina ir tai, kad teisme ieškovui atstovavo advokato padėjėjas, o už advokato padėjėjo teiktas paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad visi posėdžiai, kuriuose nagrinėjant bylą dalyvavo advokato padėjėjas, užtruko 94 minutes, t. y. dvi valandas (Rekomendacijų 9 punktas), į tai, kad byla nėra ypač sudėtinga, ginčo apimtis nedidelė, todėl prašomas priteisti išlaidų dydis advokato padėjėjo pagalbai apmokėti mažintinas iki 3000 Lt.

Patenkinus apeliacinį skundą, priteistinos apeliaciniame procese turėtos išlaidos –144 Lt (2 t., b. l. 24).  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1  dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundą patenkinti, 2013 m. gegužės 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – pripažinti negaliojančiu Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo 2012 m. balandžio 28 d. neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo V. S. pašalintas iš klubo narių.

Priteisti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo, įmonės kodas 9103598, 3142 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo, įmonės kodas 9103598, valstybei 72,26 Lt pašto išlaidas.

Priteisti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo, įmonės kodas 9103598, 144 Lt išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Teisėjai                                                                                              Algimantas Kukalis

                                                                      Virginija Lozoraitytė

                                                                      Rūta Palubinskaitė