Civilinė byla Nr. e2S-400-855/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30489-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.2.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ prašymas dėl laikinųjų apsaudos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Admeo“.

Teismas 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) UAB „Mano būstas Sostinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2993/21 apskundimui bei pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. A30-2993/21 neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašė nepranešus atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 29 d. direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-2993/21 vykdymą.

2.1.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės iš esmės grindė ieškinio pagrįstumu, taip pat tikslu užtikrinti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė išdėstė ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes ir pridėjo jas patvirtinančius įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

4.       Ieškovės teiginius apie tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeidžiamas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nepertraukiamumas, teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo ir vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl tai savaime nesukurtų teisinės aklavietės dėl namo administratoriaus: įmonių atsakomybės atribojimo momentas, ieškinio tenkinimo atveju, būtų aiškus ir konkretus – įgaliojimų administruoti ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę pradžia ir pabaiga.

5.       Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad jeigu teismine tvarka būtų pripažinta, kad ginčijamas įsakymas priimtas be teisėto pagrindo, ieškovė turėtų teisę reikalauti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nebūtų pajėgi kompensuoti ieškovės praradimų, ieškinyje neįrodinėjama.

6.       Teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai naująjį namo administratorių išsirinko patys, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymą, kuriuo buvo paskirtas naujas namo administratorius. Tuo tarpu ieškovė neįrodinėja, kad naujasis namo administratorius būtų nepajėgus vykdyti jam pavestų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijų; ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad naujai paskirtas administratorius yra nesąžiningas ir gali negrąžinti gauto turto.

7.       Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės interesai galimo ieškinio patenkinimo atveju nukentėtų mažiau nei galėtų būti pažeisti atsakovės interesai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinį atmetus, t. y. tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas, tačiau būtų pritaikyta prašoma laikinoji apsaugos priemonė, susiklostytų iš esmės analogiška situacija tai, kurios tariamai turėtų būti išvengta, jeigu būtų tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl teismas darė išvadą, kad prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros.

8.       Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei teisingumo ir proporcingumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Mano Būstas Sostinė“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Ieškovei kelia pagrįstų abejonių dėl skundžiamo atsakovės įsakymo priėmimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nėra pateikusi Įsakymo priėmimo ir balsavimo procedūras pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra aišku, ar į atsakovę dėl namo administratoriaus pakeitimo tikrai kreipėsi šią teisę turintys asmenys. Todėl šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius atsakovės priimto Įsakymo vykdymą, nenukentėtų namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieškovė ir toliau, vykstant bylos nagrinėjimui, tęstų namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.

10.2.       Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiama išsaugoti status quo padėtį kol bus išnagrinėta byla, kas užtikrintų nepertraukiamą namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip užkertant kelią žalai, kuri gali kilti nutraukus šių objektų administravimą.

10.3.       Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei susiklosčius tokiai situacijai, kad teismas nustatys, jog atsakovas priimtas Įsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl padarytos žalos gali tapti neįmanoma grąžinti ieškovės bei namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę padėtį.

10.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Ieškinys yra prima face nepagrįstas, kdangi ieškovė nenurodė jokių faktinių ir/ar teisinių aplinkybių, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimų tikimybė administratoriaus keitimo procese, tuo labiau turint omenyje aplinkybę, kad administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo butų savininkai, o atsakovė tik įformino šių asmenų išreikštą valią dėl administratoriaus pakeitimo ir naujojo išrinkimo.

11.2.       Be to, ne visi ginčijamo Įsakymo punktai yra tiesiogiai susiję su ieškove ir sukelia jai teisines pasekmes. Šiuo Įsakymu yra keičiamas ne tik ieškovės administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, bet išsprendžiami ir kiti klausimai, kurie nedaro įtakos ieškovės teisių ie pareigų apimčiai, kas suponuoja, kad ieškovė neturi teisinio subjektinio suinteresuotumo ginčyti Įsakymą pilna apimtimi.

11.3.       Ieškovė visiškai neįrodinėja aplinkybės, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankaus sprendimo atveju teismas tiesiog panaikintų ginčijamą Įsakymą.

11.4.       Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „Admeo“ administratoriaus išrinkimo ir savo sprendimo neginčija, todėl stabdyti daugiabučio namo administravimo perdavimo procedūras šioje stadijoje, remiantis tik ieškovės prašymu, neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta gyventojų atžvilgiu. Sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir pakeitimo yra išimtinė butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą  pateikė papildomus įrodymus – 2021 m. liepos 7 d. daugiabučio namo, esančio Rygos g. 13, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų prašymą; 2021 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą savininkams dėl balsavimo raštu Nr. A360-208/21 (2.9.2.33E-BŪS); 2021 m. rugsėjo 17 d. balsavimo raštu skaičiavimo komisijos sudarytą protokolą Nr. A27-347/21(2.1.13E-BŪS); 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-2993/21.

12.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). 

13.       Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas atsakovei nepranešus, t. y. atsakovė neturėjo galimybės teismui pateikti savo poziciją pagrindžiančių įrodymų, į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kad juos, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

16.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

17.       Iš pareikšto ieškinio nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškiniu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-2993/21 „Dėl UAB „Admeo“ skyrimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ ir tuo pačiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą.

18.       Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje būtų šiurkščiai pažeidžiamos ne tik ieškovės, bet ir daugiabučio namo butų ir kitų savininkų teisės ir teisėti interesai. Atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ginčijamą Įsakymą bylos nagrinėjimo metu palikus galioti, anot apeliantės, gali iškilti grėsmė tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė nepateikė pakankamų argumentų, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nebus galima ateityje įvykdyti būsimo teismo sprendimo. Apeliantė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, teigdama, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, kadangi atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali pasunkinti priimto teismo sprendimo vykdymą.

20.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.

21.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą. Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018); 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Ginčo dėl šios sąlygos nėra, todėl dėl jos buvimo ir šiuo aspektu apeliantės atskirajame skundė išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. 

23.       Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. 

24.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė prašyme neįrodė, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Nors apeliantė nurodo argumentą, jog jai kelia įtarimą skundžiamo atsakovės Įsakymo priėmimo procedūros, tačiau pateikia tik prielaidas, kad galimai į atsakovę dėl administratoriaus pakeitimo inicijavimo kreipėsi netinkami asmenys ir pan., jokių konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti dėl nurodytų abejonių pagrįstumo, teismui nepateikė. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimą – būtų išsaugotas status quo, t. y. užtikrintas nepertraukiamas namo bendrojo naudojimo objektų administravimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo ir vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl tai savaime nesukurtų teisinės aklavietės dėl namo administratoriaus. Šiuo atveju 2021 m. rugsėjo 29 d. atsakovės skundžiamu Įsakymu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų administratoriumi išrinkta UAB „Admeo“, todėl nėra pagrindo spręsti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir teisėti interesai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų būti pažeisti, kadangi šiuo atveju savininkai neliktų be administratoriaus – administratoriaus teises ir pareigas vykdyti administravimo veiklą perima, be kita ko, jų pačių išrinktas administratorius UAB „Admeo“, kuriuo (ne)pajėgumą vykdyti veiklą apeliantė nagrinėjamu atveju neįrodinėjo. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Admeo“, paskirta kaip namo administratorė (įvertinus, kad administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo, esančio Rygos g. 13, Vilnius, bųtų ir kitų patalpų savininkai), netinkamai atliktų savo pareigas, piktnaudžiautų jomis ar savo veikla pažeistų teisės aktų reikalavimus, nėra pateikta įrodymų apie žalos atsiradimo riziką tiek ieškovei, tiek butų ir kitų patalpų savininkų interesams ar pan.

25.       Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atsakovės nurodytiems argumentams, kad ieškovė apsiribojo tik deklaratyviu teisės normų citavimu ir nenurodo jokių konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

26.       Vien ieškovės apeliacinės instancijos teismui nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-09 nutartimi c.b. Nr. e2S-702-730/2021, kuria, priešingai nei šiuo metu nagrinėjamoje byloje, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kilus ginčui dėl namo administratoriaus, negali būti remiamasi ir vadovaujamasi kaip teismo precedentu, kadangi teismų praktika ginčo klausimu nėra galutinai susiformavusi, ji nėra vienoda ir nuosekli, randama pavyzdžių, kuomet esant identiškoms situacijoms teismų, vis dėlto, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-245-392/2022; 2019 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-92-881/2019; ir kt.). Taigi, spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)galimumo teismai kiekvieną kartą vertina situaciją ir aplinkybes individualiai.

27.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.

28.       Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad administratoriaus keitimo procesą inicijavo patys daugiabučio namo, esančio Rygos g. 13, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo sprendimo neginčija, o pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų pirmiau nurodytus teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi jų netaikė.

29.       Kiti argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

30.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Renata Volodko