Civilinė byla Nr. e2-292-471/2019

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00709-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8.; 3.1.7.12; 3.1.18.6; 3.2.6.1: 3.2.6.8.1

 (S)

            ŠIAULIŲ  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,

dalyvaujant ieškovei V. M.,

ieškovės atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( Kelmės rajono savivaldybėje )

atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. M. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ( Kelmės rajono savivaldybėje ) dėl santuokos nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su 2018-09-10 ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; leisti atsakovui laisvai bendrauti su sūnumi; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui A. periodinėmis išmokomis po 300 EUR kiekvieną mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 01 d. iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 2400 EUR įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 01 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.; paskirti ieškovę uzufrukto teisėmis tvarkyti vaikui skirtas lėšas išimtinai jo interesais ir po santuokos nutraukimo palikti „M.“ pavardę.

Teismo posėdyje ieškovė V. M. paaiškino, kad su atsakovu M. M. artimai bendrauti pradėjo 2017 m. rugsėjo mėn. ( kas akivaizdžiai neatitinka nėštumo trukmei iki vaiko gimimo, todėl manytina – galimai 2016 m. rugsėjo mėn. ) , o kartu apsigyveno spalio mėn., gyvendami Norvegijoje. Netrukus ji grįžo gyventi į Lietuvą, tačiau nuvažiuodavo aplankyti atsakovo. Susituokė (duomenys neskelbtini), kai ji jau buvo nėščia, sūnus A. gimė (duomenys neskelbtini). Grįžę į Lietuvą apsigyveno Kelmėje, pas jos seserį, o gimus vaikui šeima apsigyveno pas jos mamą (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu atsakovas nedirbo, neturėjo pajamų, pragyvendavo iš jos turimų pinigų, nepadėjo išlaikyti sūnaus. 2018 m. liepos mėn., kai grįžusi iš užsienio jos sesuo pareikalavo atsakovą prisidėti prie sūnaus išlaikymo, M. M. išsikraustė iš namų ir nuo to laiko jie nebekontaktavo. Mano, kad kaip bendra šeima su atsakovu negyvena nuo (duomenys neskelbtini), o bendro ūkio santuokos metu išvis nevedė, nes atsakovas gyveno tik iš jos pajamų. Šiuo metu ji su sūnumi dviese gyvena Kelmėje, giminaičiams priklausančiame bute, su atsakovu jokių ryšių nepalaiko. Šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino vaiku ( jo nuo 2018 m. liepos mėn. nėra aplankęs ir net matęs ), neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Yra tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti ir taikytis nesutinka. 

Sūnus nuo gimimo visą laiką gyvena su ja, atsakovas su juo net nenori bendrauti, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja nėra. Atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka gali būti nustatyta be apribojimų. Ji jokio turto ir santaupų neturi. Nuo nėštumo pradžios nedirba, iki tol 2017 m. 4 mėn. dirbo, todėl buvo užsidirbusi pinigų išlaidoms vaikui gimus ( jo rūbams, lovelei ir t. t. ). Gauna 219 EUR/mėn. socialinę pašalpą ir 30 EUR/mėn. išmoką už vaiką, jokių kitų pajamų neturi. Vaiko poreikiai yra tokie pat, kaip ir kitų vaikų. Teigia, kad iš gaunamų pajamų apie 170 EUR/mėn. skiria sūnaus išlaikymui, o apie 80 EUR/mėn. – savo reikmėms. Taip pat jai padeda mama ir užsienyje gyvenanti sesuo – perveda pinigų, nuperka daiktų, siunčia siuntinius ir pan. Bendra mamos ir sesers parama sudaro apie 200 EUR/mėn. Iš jų apie 140 EUR/mėn. skiria sūnui ir apie 60 EUR/mėn. – sau pragyventi. Todėl gaunasi, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį tenka apie 310 EUR, o jai pačiai – apie 140 EUR. Kodėl iš atsakovo pageidauja išlaikymo sūnui po 300 EUR/mėn., negali paaiškinti. Tokią sumą mokėti dirbdamas užsienyje atsakovas galėtų nesunkiai, bet gyvendamas Lietuvoje jis „nemokės net po 50 EUR“ ( cituojama ). Mano, kad abu tėvai vaiką privalo išlaikyti lygiomis dalimis. Patikslina, kad tėvas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo bent po 200 EUR/mėn., tačiau reikalavimo priteisti išlaikymą po 300 EUR/mėn. nekeičia.

Apie M. M. ( jo buvimo vietą, darbovietę, pajamas, turtą ir kt. ) nežino nieko. Buvo gavusi duomenų, kad jis dirba Prancūzijoje ir uždirba apie 5000 EUR/mėn., tačiau nelabai tuo tiki. Labiau tikėtina, kad jis gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini), kur jį sakė matantys pažįstami. Kai gyveno kartu, jis jokio turto ir santaupų neturėjo. Taip pat gyvenant kartu jis prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nes nedirbo ir neturėjo pajamų, todėl prašo priteisti tokio pat dydžio įsiskolinimą faktiškai nuo vaiko gimimo ( nuo (duomenys neskelbtini)). Prie sūnaus išlaikymo prisidėjo atsakovo mama, tačiau itin nežymiai – keletą kartų nupirko smulkių prekių. Be to, įskaičiavo ir vaikui gimus jos vienos lėšomis sūnui supirktus daiktus ( kaip minėjo, lovytę, rūbelius ir kt. ), todėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos mažinti nesutinka. 

Bendro su atsakovu turto nėra įgijusi, skolų neturi, kitų reikalavimų nereiškia. Dėl atsakovo paimtų 400 EUR, gautų vaikui gimus, ieškinį planuoja reikšti atskiroje byloje. Prašo ieškinį tenkinti, tik po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „Š.“.

Ieškovės V. M. atstovė papildomai nurodė, kad ieškovė negali dirbti ir gauti pajamų, nes nuolat prižiūri mažametę dukrą, t. y. prisideda prie dukters išlaikymo savo darbu. Tėvai turi teikti išlaikymą vaikams ne po lygiai, o proporcingai galimybėms, todėl iš atsakovo priteistina didesnė, nei siūlo VTAS atstovas, išlaikymo suma. Ginčo dėl kitų ieškovės reikalavimų nėra, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas M. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į tris teismo posėdžius neatvyko ir jokių įrodymų nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ( Kelmės rajono savivaldybėje ) atstovas pateikė išvadą, kad pagal turimus duomenis ieškovė teismo posėdyje visas reikšmingas aplinkybes nurodė teisingai. Rengiant išvadą tarnybos atstovai šalių gyvenamosiose vietose apsilankę nebuvo. Bendraujant ieškovė teigė, kad ji 2017 m. tris mėnesius dirbo Palangoje, uždirbdavo po 700 EUR/mėn., todėl vaikui gimus turėjo lėšų jam reikalingoms prekėms nupirkti. Nei su pačiu atsakovu, nei su jo motina susitikti ir tiesiogiai bendrauti nebuvo galimybių. Todėl apie atsakovą žinoma tik iš jo motinos pokalbio telefonu su Socialinių paslaugų centro ( kuriame ieškovo motina dirba ) direktore. Tada ieškovo motina nurodė, kad sūnus gyvena pas ją ir nedirba. Todėl siūlo ieškovės reikalavimus dėl sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos tenkinti, o išlaikymą priteisti iki 200 EUR/mėn. išmokomis, taip pat mažinti priteisiamo įsiskolinimo sumą iki 1500-2000 EUR.

Ieškinys tenkintinas dalinai ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).

Byloje surinktais įrodymais – ieškovės paaiškinimu, rašytiniais įrodymais - nustatyta, kad M. M. ir V. M. susituokė (duomenys neskelbtini) ( santuokos sudarymo įrašas Nr. 164 ), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. ( gimimo įrašas Nr. 2 ). Ieškovė teigia ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad dėl įvairių priežasčių ( atsakovo darbo užsienyje, nors duomenys apie jo darbo laikotarpius ieškovės paaiškinime yra prieštaringi, jo nesirūpinimo šeima, nepadėjimo išlaikyti sūnų ir kt. ) su atsakovu santuokos metu bendro ūkio išvis nevedė, o nuo 2018 m. liepos mėn. gyvena skirtingose vietovėse, t. y. negyvena kaip bendra šeima. Tai paneigiančių įrodymų nėra ir atsakovas šių ieškinyje nurodytų aplinkybių neužginčijo. Nors sutuoktiniai kartu negyvena trumpiau nei metus laiko ( Lietuvos CK 3.53 str. 2 d. ), tačiau ir santuokoje jie pragyveno nežymiai ilgiau nei pusę metų ( įvertintina, kad iki santuokos jie kartu gyveno neilgai ), bendro turto neturi. Ieškovė teigia, kad atsakovas sūnų paskutinį kartą matė tik 2018 m. liepos mėn. ir nuo to laiko jo neaplankė, su ja taip pat jokių ryšių nepalaiko, kas rodo, kad jų šeimyniniai ryšiai buvo itin trumpalaikiai ir nestiprūs. Ieškovė nesutinka taikytis ( Lietuvos CK 3.54 str. 4 d. ), o atsakovas išvis ignoravo procesą, todėl pripažįstama, kad šalių šeima yra iširusi, jų santuoka nutrauktina ( Lietuvos CK 3.60 str. ). Ieškovei reikalaujant ir atsakovui to neužginčijus pripažįstama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ( nes jis 2018 m. 07 mėn. paliko šeimą - Lietuvos CK 3.60 str. ).

Ieškovės reikalavimų dėl sūnaus A. gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ir ikisantuokinės ( reikalavimas pakeistas teismo posėdyje ) pavardės jai palikimo atsakovas neginčija. Šie reikalavimai atitinka byloje nustatytas aplinkybes ( A. nuo gimimo visą laiką gyvena su ieškove, atsakovas jį net matęs yra prieš pusę metų, nustatoma laisva bendravimo su sūnumi tvarka, užtikrinanti atsakovui maksimalias bendravimo galimybes, VTAS atstovas siūlo šiuos reikalavimus tenkinti, kt. ), todėl tenkinami. 

Ieškovės paaiškinimas, VTAS atstovo išvada ir bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad atsakovas M. M. savo sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), visą laiką gyvenančio su motina ieškove V. M. jos gyvenamojoje vietoje ( pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. 100 ir apie šeimos sudėtį Nr. 145 ), išlaikymui lėšų nuo vaiko gimimo faktiškai neteikia. Pats M. M. šios ieškinyje nurodytos aplinkybės neužginčijo ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( Lietuvos CK 3.192 str. ), todėl iš atsakovo M. M. priteistinas išlaikymas sūnui nuo 2018-09-01 ( Lietuvos CK 3.194 str. ) bei išlaikymo įsiskolinimas už 2018.01.01-08.31 laikotarpį ( Lietuvos CK 3.200 str. ), šis ieškovės reikalavimas pripažįstamas pagrįstu.

Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 2 d. ), proporcingas jo tėvų turtinei padėčiai ( Lietuvos CK 192 str. 3 d. ), atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose dėl maždaug 1 MMA dydžio išlaikymo iš abiejų tėvų skyrimo vaiko poreikiams tenkinti ( t. y. maždaug po 215 EUR iš kiekvieno iš tėvų - neperskaičiuotas MMA dydis nuo 2019-01-01 ). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 09 d. nutartis Nr. 3K-3-71-2010, kt. ). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai ( maistas, apranga ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu bei nesąžiningu elgesiu. Visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės ir pan., įrodinėti nereikia ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą po 300 EUR/mėn. ir teismo posėdyje detalizavo pajamas bei išlaidas vaikui išlaikyti. Jos paaiškinimą teismas vertina kritiškai dėl sekančių priežasčių. Visų pirma, jos nurodomos pajamos ( 219 EUR soc. pašalpa, 30 EUR išmoka vaikui ir apie 200 EUR sesers bei motinos parama ) nėra pagrįstos jokiais įrodymais ( vienintelėje jos pateiktoje VSDFV pažymoje tokių duomenų nėra ). Nurodomas pajamų paskirstymas ( jog sūnui išleidžia apie 310 EUR, o sau pragyvenimui pasilieka tik apie 140 EUR ) yra deklaratyvus ir akivaizdžiai neįtikėtinas ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ). Duomenys apie ieškovės turtinę padėtį ( ji ilgą laiką nedirba, nurodo prieš nėštumą dirbusi tik keletą mėnesių, jokio turto ir santaupų neturi, jos pajamos yra itin mažo dydžio ) taip pat prieštarauja jos teiginiams apie galimybę sūnaus išlaikymui skirti daugiau po 300 EUR/mėn. Tai, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, patvirtina nemokamos ( atleista 100 proc. ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo jai faktas.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas M. M. nedirba, jokių kitų socialiai draudžiamų pajamų negauna ( 42 l. ), nekilnojamųjų daiktų ( 44 l. ) ir transporto priemonių ( 43 l. ) neturi. Ieškovės nurodomas jo itin dideles pajamas galimai dirbant užsienyje ( 5000 EUR/mėn. ) patvirtinančių įrodymų nėra. Pati ieškovė pripažįsta nemananti, kad jis išvis dirba užsienyje. Nors 2018-10-12 prašyme atsakovas nurodė gyvenamąją vietą Prancūzijoje ( manytina, kad tokiu atveju jis ten galimai turėtų dirbti - 21 l. ), ieškovės argumentai ( jog jis linkęs meluoti, pažįstami asmenys jį tvirtina matantys motinos gyvenamojoje vietoje, gyvenant kartu jis jokio turto ir pajamų neturėjo, kt. ), šaukimo įteikimas jam asmeniškai motinos gyvenamojoje vietoje ( 41 l. ) ir VTAS atstovo paaiškinime nurodomos aplinkybės ( jog motina telefonu patvirtino, kad jis gyvena pas ją, niekur nedirba ) prieštarauja prielaidoms apie jo dideles pajamas. 

Tokioje situacijoje teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomo dydžio – po 300 EUR/mėn., t. y. žymiai daugiau nei ½ MMA – išlaikymas negali būti priteisiamas, nes atsakovas jokių pajamų ir turto neturi. Taip pat atsižvelgtina į aukščiau aptartas išlaikymo sūnui teikimo iki šiol aplinkybes ( ieškovės teiginys apie faktinį jos pačios išlaikymo teikimą daugiau kaip po 300 EUR/mėn. visiškai prieštarauja duomenims apie jos turtinę padėtį; ji pripažino, kad iki 2018 m. liepos mėn. atsakovas su ja ir sūnumi gyveno kartu, nors ir teigia jį visiškai neprisidėjus prie vaiko išlaikymo; kartu pripažįsta, kad kažkiek išlaikymo teikė atsakovo motina ). Įvertinęs šias aplinkybes ir VTAS atstovo išvadą teismas pripažįsta tikslingu išlaikymą ir jo įsiskolinimą priteisti nežymiai mažesnio nei ½ MMA dydžio išmokomis – po 2000 EUR/mėn.; šis reikalavimas tenkinamas dalinai ( Lietuvos CPK 3.194 str. ). Dar labiau mažinti priteisiamo išlaikymo dydį nėra pagrindo nesant duomenų apie jokias ypatingas aplinkybes, kurios atsakovui objektyviai trukdytų dirbti ir gauti pajamas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ), todėl 2018-09-12 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo sūnui Adrijui priteisimas – panaikinama ( Lietuvos CPK 149 str. ), pagal šią nutartį išieškotos sumos įskaitytinos į priteistą išlaikymą.

Kitų reikalavimų šalys nepareiškė ( Lietuvos CK 3.59 str. ).

Nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei ieškovė yra atleista, todėl šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 100 EUR žyminio mokesčio dalyje dėl santuokos nutraukimo ( Lietuvos CPK 80 str. 1 d. 6 p., 85 str. 1 d. 10 p. ), 72 EUR žyminio mokesčio dalyje dėl išlaikymo priteisimo ( 200x12=2400x0,03=72 EUR, Lietuvos CPK 85 str. 1 d. 3 p. ) ir 9,38 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( 1 l., Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ), viso 181,38 EUR ( Lietuvos CPK 96 str. ) bei 208 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų pagal VGTPT 2018-11-16 pažymą ( Lietuvos CPK 99 str. 2 d. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, užregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos TPS ( įstaigos kodas 54401 ), akto įrašo Nr. 164, tarp M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį vaiką, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl M. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po du šimtus eurų ( 200 EUR ) kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo 01 d. iki vaiko A.  pilnametystės, priteistą išlaikymą dėl infliacijos kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

 Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį šešis šimtus eurų ( 1600 EUR ) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018.01.01 iki 2018.08.31.

Nustatyti, kad išlaikymą sūnui A. M. uzufrukto teise valdo jo motina V. M..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. paliekama ikisantuokinė pavardė „Š.“.

2018 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo sūnui A. M. priteisimą iš M. M. – panaikinti, pagal šią nutartį išieškotas sumas įskaityti į teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 38 ct. ( 181,38 EUR ) bylinėjimosi išlaidų ir du šimtus aštuonis eurus ( 208 EUR ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas          Vidmantas Rudaitis