Civilinė byla Nr. e2-1148-1125/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17863-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei, Agnei Ūzaitei, Lilijai Miftachovai, Astai Šėžienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M14 Invest“ atstovams vadovui A. E. ir advokatui Gintui Andruškai, atsakovei L. E., atsakovės L. E. atstovui advokatui Adomui Kunčiui, liudytojai T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M14 invest“ ieškinį pareikštą atsakovei L. E. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „M14 Invest“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės L. E. priteisti ieškovei priklausančias 26 108,30 Eur dydžio pinigines lėšas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2015 m. pradžioje ieškovei pradėjus vystyti gyvenamųjų namų ir administracinių patalpų komp­leksą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė bendrovėje pradėjo eiti pardavimų vadovės pareigas, ko pasekoje, vykdydama darbines funkci­jas, atsakovė bendrovės vardu priimdavo pinigines lėšas (pvz., trečiųjų asmenų mokamus avan­sus), taip pat bendrovės reikmėms/ naudai patirdavo tam tikras išlaidas. Pagal ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis, atsakovė, kaip atskaitingas asmuo, bendrovės vardu gavo (priėmė) 32 213,12 Eur pajamų ir patyrė 6 104,82 Eur dydžio išlaidas, ko pasekoje, šio pareiškimo pateikimo dienai atsakovės gauta bendrovei priklausančių piniginių lėšų suma, kurios atsakovė nėra panaudojusi bendrovės reikmėms, siekia 26 108,30 Eur. Teigia, kad 2019 m. lapkričio 20 d. raginimu paprašė atsakovės per 7 dienas grąžinti bendrovei priklausančias 26 108,30 Eur dydžio pinigines lėšas. Be to, atsakovės prašymu, ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovei papildomai nusiuntė visą dokumentaciją, pagrindžiančią reikalaujamos grąžinti sumos dydį, tačiau atsakovė geranoriškai bendrovei priklausančių piniginių lėšų negrąžino.

3.       Teigia, kad bendrovėje atskaitingų asmenų atžvilgiu buvo taikoma „pagal pareikalavimą“ politika, t. y. buhalterinėje apskaitoje nuosekliai buvo žymima, kokia pinigų suma yra išduota atitinkamam atskaitingam asmeniui, kuris vėliau arba pateikdavo buhalterijai pirminius dokumentus, pagrindžiančius, jog atitinkama pinigų suma buvo išleista bendrovės reikmėms, arba bendrovei atskirai pareikalavus, grąžindavo juos atgal bendrovei. To­kia situacija buvo susiklosčiusi todėl, kad bendrovė yra iš esmės šeimos įmonė, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra atsakovės sutuoktinis – A. E., o atsakovei, kaip jo sutuoktinei, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atitinkama dalis bendrovės akcijų. Todėl bendrovės ir atsakovės, kaip darbuotojos, tarpusavio santykiai buvo grįsti abipusišku pasitikėjimu, dėl ko 2015-2019 m. laikotarpiu nebuvo iškilę jokių abejonių, kad pas atsakovę esančios bendrovės piniginės lėšos bus panaudotos išimtinai bendrovės reikmėms (pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus) arba, bendrovei pareikalavus, grąžintos atgal.

4.       Atsakovė L. E. atsiliepime prašo bylą nutraukti, o jei byla nebus nutraukta – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, arba, jei teismas atnaujins ieškinio senatį – ieškinį atmesti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovė reiškia reikalavimus dėl 2015 m. kovo 31 d. – 2017 m. sausio 24 d. tariamai atsakovės gautų ir negrąžintų lėšų vykdant darbines funkcijas bendrovėje, t. y. dėl darbo pareigų pažeidimu kitai darbo teisinių santykių šaliai padarytos žalos atlyginimo, todėl yra praleistas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą.

5.       Atsakovė nesutinka, kad ji yra skolinga ieškovei. Teigia, kad remiantis į bylą pateiktu suderinimo aktu, ne atsakovė yra skolinga ieškovei, bet ieškovė skolinga atsakovei. Tą 2020 m. vasario 11 d. galutiniu sprendimu yra patvirtinęs ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2248-614/2020. Pažymi, kad šalys, suderindamos tarpusavio mokėtinas sumas, į suderinimo aktą įtraukia visas mokėtinas sumas, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, nes pagal suderinimo aktą yra atvirkščiai.

6.       Atsakovė pažymi, kad visiems juridiniams asmenims privalomas teisės aktas nustatė, kad atskaitingas asmuo, gavęs grynuosius pinigus, privalėjo juos atiduoti į bendrovės kasą ne vėliau, kaip per vieną mėnesį. Taigi, bet kokie ieškovės išvedžiojimai apie bendrovėje vyravusią „pagal pareikalavimą politiką“ yra prieštaraujantys šiai teisės normai ir todėl laikytini nepagrįstais. Be to, ieškovė privalėjo sudaryti metinę finansinę atskaitomybę kiekvienais finansiniais metais. Tokiu atveju, kiekvieniems finansiniams metams pasibaigus, bendrovė būtų privalėjusi nustatyti, kad atsakovė neva nėra grąžinusi gautų grynųjų pinigų.

7.       Paaiškina, kad bendrovė, parduodama patalpas tretiesiems asmenims, tam, kad pirkėjas galėtų savo vardu registruoti įsigytą nekilnojamąjį daiktą, turėdavo patvirtinti, kad už jį pilnai atsiskaityta. Tokį patvirtinimą bendrovė galėjo padaryti vieninteliu atveju – jei bendrovė turėjo visus duomenis, kad atitinkamas pirkėjas yra sumokėjęs visą kainą už įsigyjamą turtą. Kadangi avansas yra kainos dalis, iš to seka, kad bendrovė, pirkėjams perleidusi nekilnojamuosius daiktus minėtame objekte ir patvirtinusi pilną atsiskaitymą, buvo gavusi visas lėšas už parduodamą turtą. Taigi, bendrovė buvo gavusi ir visus atsakovės grynaisiais iš klientų paimtus avansus. Be to, ieškovė apie tariamai atsakovės negrąžintus į kasą grynuosius pinigus turėjo sužinoti ne vėliau, kaip po mėnesio nuo tada, kai juos gavo atsakovė, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau, kaip patvirtinimo apie atsiskaitymą už atitinkama parduodama turtą dieną ir jokiu būdu ne vėliau, kaip pasibaigus finansiniams metams. Iš to seka, kad ieškovė apie atsakovės gautų grynų pinigų tariamą neįnešimą į bendrovės kasą sužinodavo ne vėliau, kaip per taisyklėse numatytą maksimalų terminą gryniesiems pinigams į kasą įnešti – per vieną mėnesį.

8.       Ieškovė UAB „M14 Invest“ papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė pinigines lėšas į savo dispozi­ciją gavo teisėtai – ieškovė atsakovei, kaip atskaitingam asmeniui, tokią teisę suteikė, o visas piniginis judėjimas (atsakovės dispozicijoje esančių ieškovės piniginių lėšų pokytis) buvo apskai­tomas ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Tai yra, bendrovė buvo suteikusi teisę atsakovei, kaip atskaitingam asmeniui, šiomis lėšomis disponuoti bendrovės reikmėms. Tačiau šis teisinis pag­rindas pasibaigė tada, kai ieškovė pareikalavo grąžinti bendrovei priklausančias lėšas. Be to, atsakovė šiai dienai nebėra ieškovės darbuotoja, kas reiškia, kad akivaizdžiai bendrovės lėšas atsakovė turi be jokio teisinio pagrindo. Tuo atveju, jei ieškinys būtų atmetamas, atsakovė ieš­kovės sąskaita nepagrįstai praturtėtų 26 108,30 Eur suma. Taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovė be pateisinamos priežasties nebėjo į darbą bei nebevykdė jokių darbinių funkcijų, o 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje kaip bendrovės kreditorė Vilniaus apygardos teisme inicijavo civilinė bylą Nr. e2-2248-614/2020, kurioje pareiškė finansinį reikalavimą dėl bendrovei paskolintų lėšų priteisimo. Šios aplinkybės ieškovei sudarė prielaidą manyti, jog nebėra tikslinga bendrovei priklausančias piniginės lėšas laikyti atsakovės, kaip atskaitingo asmens, dispozicijoje, todėl 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovei buvo pateiktas reikalavimas šias lėšas grąžinti bendrovei, tačiau atsakovė per nustatytą 7 dienų terminą (t. y. iki 2019 m. lapkričio 27 d.) jų negrąžino. Taigi 2019 m. lapkričio 27 d. yra tas momentas, kada ieškovės teisės tiek de facto, tiek de jure buvo pažeistos, o atsakovė neteko teisinio pagrindo savo dispozicijoje turėti bendrovei priklausančias pinigines lėšas. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2248-614/2020, buvo sprendžiamas išimtinai tik atsakovės, kaip bendrovės kreditorės, ir bendrovės (kaip paskolos gavėjos) tarpusavio teisiniai santykiai, kurie niekaip nėra susiję su atsakovės, kaip atskaitingo asmens, įsipareigojimais bendrovei. Teigia, kad šioje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti pinigines lėšas, kurias atsakovė buvo gavusi ir disponavo kaip bendrovės atskaitingas asmuo (visos sumos detaliai buvo fiksuojamos atskaitingo asmens (kodas (A)), apskaitos kortelės (buh. apskaitos sąsk. 4480). Tuo tarpu atsakovės ir ieškovės tarpusavio finansiniai įsipareigoji­mai buvo vedami į visiškai atskiras apskaitos sąskaitas – buhalterinės kortelės (kodas (B)) buhalterinės apskaitos finansinių įsipareigojimų sąskaitų Nr. 402 ir Nr. 4422. Nurodė, kad skolų (finansinių įsipareigojimų) suderinimo akte, kurio bendrovė neginčijo, yra nurodyti išimtinai tik finansiniai įsipareigojimai iš buhalterinių sąskaitų Nr. 402 ir Nr. 4422 (suderinimo akte būtent ir yra įtraukos eilutės tik iš šių dviejų sąskaitų), kurie yra visiškai nesusiję su atsakovės, kaip atskaitingo asmens, ir bedrovės tarpusavio įsipareigojimais, fiksuotais visiškai atskiroje atskaitingo asmens (kodas (A)) apskaitos kortelėje (buh. apskaitos sąsk. 4480).

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „M14 Invest“ atstovai advokatas Gintas Andruška ir vadovas A. E. palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais bei prašė jį tenkinti.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės L. E. atstovas advokatas Adomas Kunčius palaikė atsiliepimo reikalavimus jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovė L. E. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad visi pinigai grąžinti įmonės vadovui.

12.       Liudytoja T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „M14 Invest“ vyr. finansininke pagal individualios veiklos sutartį, turi patirties nuo 1991 metų. Paaiškino, kad tai atskaitingo asmens skola, kuri susidarė pagal pirminius apskaitos dokumentus, t. y. pinigų išmokėjimo ar gavimo dokumentus ir atsiskaitymo dokumentus. Įmonės klientai pirkėjai pasirašydavo preliminarias sutartis ir kartais mokėdavo avansus grynais, kuriuos priimdavo atsakovė ir kiti atskaitingi asmenys, tuomet kartu su išlaidų sumomis traukdavo į kiekvieno atskaitingo asmens skolos kortelės apskaitą. Atsakovė avansų apyskaitų neginčijo, jas pasirašydavo. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 31 d. skolos suderinimo aktas sudarytas su atsakove kaip kreditore, o ne atskaitingu asmeniu. Nurodė, kad atsakovė iš savo asmeninės banko sąskaitos paskolino įmonei sumą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė L. E. 2015 m. kovo 4 d. tarp šalių sudarytos darbo sutarties Nr. 38 pagrindu priimta dirbti ieškovės įmonėje pardavimų vadove; darbo sutartis nutraukta 2020 m. kovo 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad vykdant darbines funkcijas atsakovė bendrovės vardu priimdavo pinigines lėšas bei bendrovės reikmėms / naudai patirdavo tam tikras išlaidas.

14.       Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis ir rašytinius įrodymus, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2017 m. sausio 24 d. buvo sudarytos šios UAB „M14 Invest“ avanso apyskaitos: 1) 2015 m. kovo 31 d. Nr. 1/2 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 20 000 Eur; 2) 2015 m. liepos 31 d. Nr. 1/3 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 1 084,59 Eur sumai; 3) 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1/4 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 943,09 Eur sumai; 4) 2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. 1/5 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 2 040,61 Eur sumai; 5) 2015 m. spalio 31 d. Nr. 1/6 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 1 663,12 Eur sumai; 6) 2015 m. lapkričio 31 d. Nr. 1/7 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo pateikė dokumentų, patvirtinančių už įmonę patirtas išlaidas 373,41 Eur sumai; 7) 2016 m. gruodžio 31 d. Nr. 16/12 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 12 091,96 Eur; 8) 2017 m. sausio 31 d. Nr. 17/1 L, kurioje nurodoma, kad atskaitingas asmuo iš įmonės gavo 121,16 Eur.

15.       Įvertinus avanso apyskaitose nurodytus paimtų įmonei priklausančių piniginių lėšų sumas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus, matyti, kad bendrovės vardu gauta (priimta) 32 213,12 Eur pajamų ir patirta 6 104,82 Eur išlaidų; tarp nurodytų sumų susidaro 26 108,30 Eur skirtumas, kurį ieškovė nurodė kaip ieškinio reikalavimo sumą.

16.       Nustatyta, kad visose avanso apyskaitose, kuriomis ieškovė grindžia nagrinėjamą ieškinį, atskaitingu asmeniu yra nurodytas ir avanso apyskaitas yra pasirašiusi atsakovė L. E. Pagal ieškovės pateiktus pirminius duomenis apie avanso apyskaitose nurodytus duomenis galima spręsti, kad piniginės lėšos buvo gautos ir naudojamos atsakovės.

17.       Ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. raginimu paprašė atsakovės per 7 dienas grąžinti bendrovei priklausančias 26 108,30 Eur dydžio pinigines lėšas. Taip pat ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovei papildomai nusiuntė visą dokumentaciją, pagrindžiančią reikalaujamos grąžinti sumos dydį. Atsakovė neneigia, kad disponavo įmonės pinigais, tačiau atsakovės teigimu, visi pinigai yra grąžinti.

18.       Ieškovė nurodo, kad reikalavimą priteisti iš atsakovės nurodyto dydžio skolą grindžia ieškovės reikalavimu atskaitingam, darbo teisiniais santykiais su ieškove susijusiam asmeniui. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad savo ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsniu – pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, kurio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Atsakovės nuomone, ieškovė reiškia reikalavimus dėl 2015 m. kovo 31 d. – 2017 m. sausio 24 d. tariamai atsakovės gautų ir negrąžintų lėšų vykdant darbines funkcijas bendrovėje, t. y. dėl darbo pareigų pažeidimu kitai darbo teisinių santykių šaliai padarytos žalos atlyginimo.

19.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).

20.       Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-396/2013; kt.).

21.       Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-192/2006). Toks ieškinio dėl nepagrįsto praturėjimo tenkinimo prielaidų (sąlygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą Masdar ( UK) Ltd prieš Europos Bendrijų Komisiją, byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieš Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000).

22.       Kaip minėta, atsakovė buvo paskirta atskaitingu asmeniu, ir, vykdydama darbines funkci­jas, bendrovės vardu priimdavo pinigines lėšas (pvz., trečiųjų asmenų mokamus avan­sus), taip pat bendrovės reikmėms/ naudai patirdavo tam tikras išlaidas. Taigi, atsakovė turėjo teisę disponuoti ieškovės lėšomis, šia teise naudojosi, tačiau po darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas disponuoti ieškovės lėšomis išnyko, todėl atsakovė privalėjo grąžinti nepanaudotas 26 108,30 Eur dydžio pinigines lėšas.

23.       Šiuo atveju, apibendrinant pažymėtina, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, darbo teisinių santykiu metu, atsakovei buvo patikėtos įmonės piniginės lėšos, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, išnyko teisinis pagrindas ieškovės disponavimui tokiomis įmonės lėšomis ir kilo pareiga jas grąžinti.

24.       Viena iš aplinkybių, kuria atsakovė atsikerta į ieškinio reikalavimus yra tai, kad ieškovė įrodinėja skolos nebuvimą į bylą pateiktu skolų suderinimo aktu, pagal kurį, atsakovės teigimu, ne atsakovė yra skolinga ieškovei, bet ieškovė skolinga atsakovei. Teigia, kad tą 2020 m. vasario 11 d. galutiniu sprendimu yra patvirtinęs ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2248-614/2020.

25.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo vedama atskira piniginių lėšų apskaita atsakovei kaip kreditorei skolinant lėšas, bei atsakovei kaip darbuotojai jas naudojant įmonės reikmėms. Be kita ko, liudytoja T. M. teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat nuosekliai patvirtino, kad skolos suderinimo aktas sudarytas su atsakove kaip kreditore, o ne atskaitingu asmeniu. Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės minimoje civilinėje byloje Nr. e2-2248-614/2020, reikalavimo teisė priteisti skolą kildinama iš 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir 2017 m. gegužės 24 d. paskolos sutarčių, bei iš reikalavimo perleidimo sutarties, kurios pagrindu L. E. iš A. E. neatlygintinai perėmė 454 520,63 Eur dydžio A. E. reikalavimo teisę į UAB „M14 Invest“, t. y. byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių išorinių (paskolos) teisinių santykių. Taip pat minėtoje byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. akte „Dėl skolų suderinimo“, kuriame užfiksuota 32 502,15 Eur UAB „M14 Invest“ skola L. E., nurodytas sumas pagrindžia buhalteriniai dokumentai – UAB „M14 invest“ buhalterinės apskaitos finansinių įsipareigojimų sąskaitos Nr. 402 ir Nr. 4422, t.y. atsakovei priteistos skolos pagrindas kitoje byloje yra kitas.

26.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojos paaiškinimų teiktų teismo posėdžio metu, matyti, kad nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti skolą iš atsakovės, kaip atskaitingo asmens, pagal atskaitingo asmens apskaitos kortelę (buhalterinės apskaitos sąskaita Nr. 4480), o šalių paskolinius teisinius santykius atspindi buhalterinės apskaitos finansinių įsipareigojimų sąskaitos Nr. 402 ir Nr. 4422. Ieškovė į bylą taip pat pateikė buhalterinės įmonės UAB „Ketvirtis LT“ 2021 m. balandžio 26 d. ataskaitą, pagal kurią, buhalterinio patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad bendrovė yra tinkamai apskaičiusi atsakovės 26 108,30 Eur skolą bendrovei ir kad ši skola realiai egzistuoja, nėra grąžinta; patikrinus atskaitingo asmens L. E. į avanso apyskaitas įtrauktus dokumentus, kurie atvaizduoti buhalterinės sąskaitos 4480 registruose ir palyginus juos su L. E., kaip įmonės kreditoriaus, buhalterinėse sąskaitose 402 ir 4422 atvaizduotais dokumentais, nebuvo aptikta dubliuojančių įrašų tų pačių pinigų operacijų ar dokumentų registravimų; buhalterinėse sąskaitose 4480 ir 402 bei 4422 užregistruotos skirtingos ūkinės operacijos, atskaitingo asmens pinigų įplaukas bei išlaidas pagrindžiantys dokumentai nėra įtraukti į L. E., kaip įmonės kreditoriaus, sąskaitų 402 ir 4422 registrus bei skolų apskaitos korteles, kurių pagrindu parengtas 2019 m. lapkričio 25 d. skolų suderinimo aktas.

27.       Taigi, byloje esantys įrodymai nuosekliai patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai nagrinėjamoje byloje remiasi 2019 m. lapkričio 25 d. skolos suderinimo aktu, kadangi atsakovės skola, kaip atskaitingo asmens, bei šalių tarpusavio finansiniai įsipareigojimai kilę iš paskolos teisinių santykių, buvo apskaitomi atskirai, bei nurodytame akte nėra įtraukta sumų pagal atskaitingo asmens apskaitos kortelę. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu siekiant išsiaiškinti aplinkybes, teismui paklausus atsakovės ar ji pinigines lėšas yra grąžinusi, ar jų apskritai nėra paėmus, atsakovė į klausimą tiksliai atsakyti negalėjo, paaiškinimai buvo nuoseklūs, tas taip pat patvirtina, jog atsakovei su ieškovei buvusių darbo teisinių santykiu metu gautos lėšos nėra grąžintos.

Dėl ieškinio senaties.

28.       Atsakovė taip pat byloje prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad darbo teisiniuose santykiuose bendrasis senaties terminas treji metai. Pažymi, kad lėšas atsakovė į įmonės kasą turėjo įnešti periodiškai, o jų neįnešus, ieškovei buvo žinoma apie jos teisės pažeidimą. Teigia, kad pareiškimas darbo ginčų komisijai pateiktas 2020 m. balandžio 2 d., o paskutinio iš ieškovės nurodomų mokėjimų 2017 m. sausio 24 d. mokėjimo pagal pinigų priėmimo kvitą BLB 9749303 dėl 121, 16 Eur, pinigų atidavimo į bendrovės kasą terminas 2017 m. vasario 24 d., todėl teigia, kad 3 metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

29.       Šioje byloje taikydamas teisę teismas nustatė, kad ginčas sprendžiamas ne dėl darbo teisnių santykių ir jų padarinių, bet dėl civilinių teisinių santykių, o tiksliau nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

30.       Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalavimą grąžinti jai priklausančias lėšas atsakovei, kaip atskaitingam asmeniui, pa­teikė 2019 m. lapkričio 20 d., todėl realiai tik po 2019 m. lapkričio 27 d. (kada suėjo 2019 m. lapkričio 20 d. reikalavime nurodytas 7 dienų terminas) tapo aišku, jog ieškovės teisės yra pažeistos, kadangi atsakovė ne­ketina geranoriškai grąžinti ieškovei priklausančių piniginių lėšų. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

31.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir nėra pagrindo dėl to atmesti ieškovės reikalavimus.

32.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad 26 108,30 Eur suma, atsakovei perduota kaip atsakingai įmonėje asmeniui, po darbo teisinių santykių pabaigos bendrovei yra grąžinta, todėl ieškovės UAB „M14 Invest“ ieškinys atsakovei L. E. tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33.       Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 29 d. prašymą priteisti 5 702,45 Eur bylinėjimosi išlaidų bei prašymą pagrindžiančius įrodymus. Taip pat byloje sumokėtas 587 Eur žyminis mokestis.

34.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

35.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

36.       Byloje nustatyta, kad ieškovės atstovai pateikė ieškinį, teikė rašytinius paaiškinimus, pildė bylos medžiagą naujais duomenis. Byloje vyko du parengiamieji bei du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė suapvalinus 7 valandos. Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti visas jo prašomas advokato pagalbai patirtas išlaidas, kadangi jos būtų neproporcingos bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui ir dėl to neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, bei kitus reikšmingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą dydis, šiuo atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų naudojantis teisine pagalba sumažinimas iki 3 500 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 078 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 500 Eur už advokato teisines paslaugas ir 587 Eur žyminis mokestis).

37.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M14 Invest“, j. a. k. 303128937, naudai 26 108,30 Eur skolos, 4 078 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                Skaistė Cinkutė