Administracinė byla Nr. eA-1778-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02893-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 57.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui ir dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. M. su skundu, kurie vėliau patikslino (toliau – skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. A63-209/19(3.2.1-EM4) ,,Dėl Jūsų skundo“ (toliau – Administracijos sprendimas); 3) panaikinti Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 4) įpareigoti Administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir projektas) pagal pareiškėjo I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. I. M. paaiškino, kad yra 0,8562 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1) bendraturtis. Nurodė, kad šiame žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti žemės dalis sudaro 549/8562, šią žemės sklypo dalį jis paveldėjo po motinos K. M. mirties, kuriai su kitais Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiais buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę, turėtą buvusiame rėžiniame kaime. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registras Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypo Nr. 1 pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – nenustatytas.
3. I. M. nurodė, kad jam kartu su valstybe (valstybinės žemės dalies patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Šiame žemės sklype I. M. nuosavybės teise priklausanti dalis – 1900/1990, o valstybės žemės dalis sudaro 90/1990. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registras Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypo Nr. 2 pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 ribojasi.
4. I. M. teigė, kad per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS) Administracijos direktoriui 2019 m. birželio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, projekto rengimo tikslas – pertvarkyti minėtus žemės sklypus: pirmu etapu atidalinti pareiškėjo turimą žemės dalį iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, šią žemės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, antru etapu – iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintą žemės dalį, suformuotą atskiru žemės sklypu, sujungti su namų valdos žemės sklypu Nr. 2.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad Miesto plėtros departamentas atsisakė pradėti rengti projektą pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymą ir nurodė, kad prašymas turi būti patikslintas. Miesto plėtros departamento atsisakymas buvo grindžiamas tuo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi inicijuoti visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys ir jie visi turi pasirašyti prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, o prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi būti nurodyti pageidaujami žemės sklypų naudojimo būdai ir prašymą turi pasirašyti visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys.
6. I. M. pažymėjo, kad Administracijos sprendime tik buvo konstatuota, jog Sprendime Nr. 1 buvo tinkamai išnagrinėtas jo prašymas Nr. ZSFP-61996, t. y. 2019 m. birželio 7 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o Sprendime Nr. 2 išdėstyta pozicija, kuri yra analogiška pozicijai, nurodytai Sprendime Nr. 1, t. y. kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą I. M. pageidaujamais tikslais turėtų inicijuoti visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys, pažymint, jog Vilniaus miesto savivaldybė tokią praktiką taiko nuo 2018 m. Be to, Sprendime Nr. 2 yra nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę parengti Žemės sklypo Nr. 1, valdomo bendroje dalinėje nuosavybėje, projektą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priimtame 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. A30-3893 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Įsakymas Nr. A30-3893) nustatytus tikslus bei išduotus reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) to nedraudžia. I. M. nebuvo suprantama Miesto plėtros departamento pozicija, ar tuo atveju, jeigu pareiškėjas sutiktų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Įsakymo Nr. A30-3893 ir reikalavimų tikslus, būtų patenkintas jo 2019 m. birželio 7 d. prašymas organizuoti projekto rengimą, ar vis tiek būtų reikalingi visų bendraturčių projekto inicijavimas. Pareiškėjo nuomone, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
7. Pareiškėjas nesutiko, kad Projekto rengimą turi inicijuoti visi Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys ir jie visi turi pasirašyti bendrą prašymą dėl projekto rengimo organizavimo. I. M. nuomone, Taisyklėse nėra nustatyta vieno iš žemės sklypo bendraturčių pareiga gauti kitų bendraturčių sutikimą, siekiant kreiptis į organizatorių su prašymu leisti rengti projektą. Pareiškėjas teigė, kad Miesto plėtros departamentas neturėjo teisinio pagrindo jam uždrausti inicijuoti ir Žemės sklypo Nr. 2 pertvarkymą, jį sujungiant su atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo Žemės sklypo Nr. 1 dalimi, suformuota atskiru žemės sklypu, vien dėl to, kad I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymas nebuvo pasirašytas visų šio žemės sklypo bendraturčių, t. y. atsisakyti organizuoti Projekto rengimą.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-405-918/2019 pagal trijų Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčių Z. K., J. K. (J. K.) ir R. D. ieškinį dėl atidalijimo iš šio žemės sklypo pagal matininko S. Z. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurioje I. M. yra atsakovas, kaip ir kiti likę žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai (išskyrus vieno) (toliau – ir Civilinė byla). Pareiškėjas nurodė, kad projekto rengimas buvo pradėtas atsižvelgiant į Z. K., J. K. ir R. D. 2016 m. lapkričio 14 d. prašymą, kuriame minėti asmenys prašė organizuoti Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir šį žemės sklypą padalinti į keturis žemės sklypus. I. M. pažymėjo, kad tenkindamas šį prašymą, Administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė Įsakymą Nr. A30-3893, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslai – padalyti Žemės sklypą Nr. 1 į atskirus žemės sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas) sprendinius. I. M. nurodė, kad Administracija šiam projektui rengti išdavė 2017 m. sausio 30 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-63/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Reikalavimai), kurių 2 punkte, taip pat kaip ir Įsakyme Nr. A30-3893, yra nurodyta, jog projekto tikslas – padalyti Žemės sklypą Nr. 1 į atskirus žemės sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Bendrojo plano sprendinius.
9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad bendraturčių Z. K., J. K. ir R. D. 2016 m. lapkričio 14 d. prašymas organizuoti Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nebuvo pasirašytas visų žemės sklypo bendraturčių, tačiau Administracijos direktorius (jo pavaduotojas) priėmė sprendimą šį projektą pradėti rengti bei išdavė reikalavimus, todėl Administracija kitų Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčių Z. K., J. K. ir R. D. atžvilgu taikė Taisyklių 29 punkto nuostatas, tačiau I. M. atžvilgiu jų nesilaiko, o tai reiškia Viešojo administravimo įstatymo 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo pažeidimą. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymu Nr. A30-3893 pradėto rengti projekto sprendinių nesuderino visi (išskyrus vieno) kiti žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai, tarp jų ir I. M., nurodė, kad jam apie šį projektą Taisyklių nustatyta tvarka nebuvo nepranešta.
10. Pareiškėjas su Z. K., J. K. ir R. D. iniciuoto Žemės sklypo Nr. 1 pertvarkymo sprendiniais nesutiko ir teigė, kad jie pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises, o kai Civilinėje byloje galutinai paaiškėjo pastarųjų pozicija dėl nepageidavimo sudaryti taikos sutartį, I. M. buvo priverstas inicijuoti kitą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą su alternatyviais pasiūlymais, kad pateiktų jį į Civilinę bylą ir teismas nuspręstų, kuris iš projektų yra tinkamiausias atidalijimui iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės. I. M. nurodė, kad kiti civilinės bylos atsakovai, kurie yra ir Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai, palaikė jo siekį inicijuoti alternatyvaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal jo 2019 m. birželio 7 d. prašymą. Pareiškėjas akcentavo, kad Įsakymu Nr. A30-3893 pradėtas rengti Žemės sklypo Nr. 1 projektas nėra patvirtintas, o dėl jo sprendinių tinkamumo dar vyksta teisminis ginčas.
11. I. M. pažymėjo, kad Civilinės bylos ginčo objektas yra ne Žemės sklypas Nr. 1, valdomas bendroje nuosavybėje, bet Įsakymu Nr. A30-3893 pradėto rengti projekto sprendiniai, jų tinkamumas visų žemės sklypo bendraturčių interesams ir atitiktis minėto įsakymo bei Reikalavimų tikslams. Teigė, kad Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas „Iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu“ yra bendro pobūdžio ir neatskleidžia tikrosios civilinės bylos esmės, o pats žemės sklypas (jo valdymas, naudojimas ir disponavimas juo) nėra apribotas, jam nėra taikytas areštas.
12. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad esant tokiai situacijai, t. y. žinant Nekilnojamojo turto registro duomenis, Sprendime Nr. 2 teigiama, kad Taisyklės jam nedraudžia parengti Žemės sklypo Nr. 1 projektą pagal Įsakyme Nr. A30-3893 ir Reikalavimuose nustatytus tikslus, todėl spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje Žemės sklypui Nr. 1 nėra taikyta jokių laikinųjų apsaugos priemonių, nėra kliūtis Administracijos direktoriui tenkinti I. M. prašymą organizuoti projekto rengimą, tačiau su sąlyga, kad projektas turės būti rengiamas pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime Nr. 1 nebuvo nurodyta argumentų apie galimybę jam rengti projektą, nurodant tik reikalavimą gauti visų bendraturčių sutikimus projektui inicijuoti.
13. I. M. akcentavo, kad 2019 m. birželio 7 d. rašte prašė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėjo, kad Įsakymu Nr. A30-3893 ir Reikalavimais buvo numatyta Žemės sklypą Nr. 1 pertvarkyti ne atidalijimo, bet padalijimo būdu, o sprendžiant iš Z. K., J. K. ir R. D. 2016 m. lapkričio 14 d. prašymo, Žemės sklypas turėtų būti padalytas į keturis žemės sklypus; atsižvelgus į tai, kad žemės sklypo atidalijimas ir padalijimas yra skirtingi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdai ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, todėl Miesto plėtros departamentas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas atidalinti iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, savo projektą gali rengti pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus.
14. I. M. pažymėjo, kad 2019 m. birželio 7 d. prašyme paaiškino, jog po turimos žemės dalies atidalijimo iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, pageidautų ją sujungti su Žemės sklypu Nr. 2, o po sujungimo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis būtų – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjo nuomone, turi būti suprantama, jog atidalinamos žemės dalies būdą jis numatė kaip „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“, kuris, kaip matyti iš Miesto plėtros departamento sprendimo, yra leidžiamas pagal Bendrojo plano sprendinius.
15. Teismo posėdyje pareiškėjo I. M. atstovė palaikė pareiškėjo skundo reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Akcentavo, kad I. M. prašė organizuoti tos pačios rūšies žemės valdos projektą. Pabrėžė, kad projektas nėra vykdomas, yra parengta tik grafinė dalis bei atlikta patikra; projektas yra parengiamojoje stadijoje ir administracine tvarka negali būti patvirtintas, kadangi teisme yra nagrinėjamas civilinis ginčas. I. M. atstovės nuomone, ginčo objektas yra ne žemės sklypas, o projektas. Teigė, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas civilinės bylos sustabdymu. Atkreipė dėmesį, kad teisinis reguliavimas nuo prašymo padavimo nepasikeitė, Vilniaus miesto savivaldybė I. M. užkerta kelią atsidalinti žemės sklypą.
16. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsakovai paaiškino, kad I. M. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nors sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), jau buvo įtrauktas į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pradėtą rengti Įsakymu Nr. A30-3893. Pažymėjo, kad Įsakymu Nr. A30-3893 pradėtas rengti žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Bendrojo plano sprendinius; suderintas Administracijos projektas galioja neterminuotai. Administracija akcentavo, kad projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija nėra įtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M1:2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos, tačiau šiuo atveju kiti ginčo žemės sklypo bendraturčiai (Civilinėje byloje jau yra pateikę projektą, kuris yra vykdomas), todėl atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, objektyviai nėra įmanoma pradėti kito naujo projekto dėl žemės atidalijimo, jeigu jau buvo parengtas ir suderintas ankstesnis dokumentas.
18. Atsakovai teigė, kad pagal Taisyklių 10 punktą negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai, o vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamo turto registre įregistruotas įrašas, jog nagrinėjama byla dėl ginčo objekto, suponuoja ginčijamo rašto teisėtumą, kadangi atsakovas, spręsdamas, ar patenkinti pareiškėjo prašymą, turi įvertinti įregistruotas visas žymas, turinčias įtaką priimamam sprendimui. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 10 punktas juos suvaržo patenkinti asmenų prašymus, kai klausimai dėl ginčo sklypo atidalijimo keliami kitoje byloje.
19. Atsakovai su I. M. teiginiu, kad nagrinėjama Civilinė byla neturi įtakos šiai bylai, nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytoje byloje buvo teikti tiek ieškinys, tiek priešieškinis, kuriuose šalys išdėstė savo reikalavimus dėl norimų atidalinti žemės sklypų, t. y. tuo pačiu metu yra keliami visų bendraturčių reikalavimai ir teismas, tuo pačiu metu įvertinęs pateiktus ieškinio ir priešieškinio argumentus, tinkamai galėjo priimti nutartį, o civilinėje byloje
Nr. e2-405-918/2019 jau kurį laiką (pagal Registro duomenis nuo 2018 m. vasario 26 d.) buvo nagrinėjamas klausimas dėl žemės sklypų atidalijimo, tačiau I. M., atsakovų žiniomis, joje nebuvo pateikęs priešieškinio ar kažkokių savo savarankiškų reikalavimų, o nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia klausimą dėl ginčijamo rašto teisėtumo, nors, kaip pats nurodo, Taisyklių 10 punktas užkerta kelią patenkinti prašymą dėl atidalijimo. Atsakovai visiškai nesutinka su I. M. teiginiu, kad ginčo objektas yra ne Žemės sklypas.
20. Atsakovai pažymėjo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti dėl nesutikimo patenkinti prašymą dėl Žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo, būtent dėl žemės sklypo, kurios padalijimo klausimas yra nagrinėjimas kitoje byloje. Nurodė, kad neturi pareigos ir kompetencijos įvertinti argumentus Civilinėje byloje ir nuspręsti, ar patenkinti prašymą, ar ne, tačiau turi pareigą netenkinti pateikto prašymo, jeigu yra įregistruotas įrašas dėl teisme iškeltos bylos, turinčios įtaką ginčo žemės sklypui. Atsakovai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo datos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl vien dėl registro įrašo ginčijamas raštas yra teisėtas, kadangi rašto priėmimo metu įrašas galiojo.
21. Atsakovai nurodė, kad nėra civilinės bylos Nr. e2-405-918/2019 šalys, todėl jokios informacijos dėl jos aplinkybių objektyviai neturi, t. y. Administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi išviešintu įrašu ir Taisyklių 10 punktu. Atsakovai nurodė, kad siekiant atidalinti žemės sklypą, turi būti nustatyta jo paskirtis; šiuo atveju Žemės sklypo Nr. 1 paskirtis nurodyta – kita, naudojimo būdas nenustatytas.
22. Atsakovai teigė, kad Taisyklių 66 punkte nustatytos tvarkos laikosi tiek Administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėjo, kad šiuo atveju gali būti rengiamas projektas, kurio numatomas tikslas – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirą žemės sklypą, vertinant tai, kiek bendraturčių ir kokiu laiku pateikė prašymus.
23. Atsakovai nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog I. M. kilo klausimų dėl Sprendimo Nr. 1 išsamumo, Miesto plėtros departamentas Sprendime Nr. 2 pakartotinai išsamiai išdėstė prašymo atmetimo priežastis. Pažymėjo, kad tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas teiktų prašymą atidalyti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti bendraturčiai (2016 m. gruodžio 29 d. įsakymas), t. y. rengti savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto varianto pagal Įsakyme
Nr. A30-3893 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus, būtų galima patenkinti jo prašymą atidalyti Žemės sklypą Nr. 1. Administracija, įvertinusi aplinkybes, kad I. M. nurodė, jog Sprendimas Nr. 1 yra tariamai neišsamus, neargumentuotas ir neteisėtas, priėmė 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. A63-209/(3.2.1-EM4), kuriame pareiškėjui detaliau paaiškino aplinkybes, dėl kurių nebuvo tenkinamas jo prašymas dėl Žemės sklypo projekto suderinimo. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad patikslintame skunde I. M. nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl turi būti naikinami šie sprendimai, todėl atsakovai objektyviai neturi galimybės pateikti papildomų atsikirtimų.
24. Teismo posėdyje atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento atstovė su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko ir palaikė institucijų atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Administracijai nėra svarbu, kaip bus suformuotas pertvarkytas žemės sklypas, tačiau yra svarbu, kad tai nesikirstų su viešuoju interesu. Atsakovų atstovės nuomone, jeigu teismas patenkintų skundą, būtų formuojama ydinga praktika.
II.
25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra 0,8562 ha Žemės sklypo Nr. 1 bendraturtis. Šiame žemės sklype I. M. nuosavybės teise priklausanti žemės dalis sudaro 549/8562. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registras Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypo Nr. 1 pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas nenustatytas. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui kartu su valstybinės žemės dalies patikėtine – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos – nuosavybės teise priklauso 0,1990 ha namų valdos Žemės sklypas Nr. 2, kuriame yra I. M. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti dalis – 1900/1990, o valstybės žemės dalis sudaro 90/1990. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (Registras Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypo Nr. 2 pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba; abu nurodyti žemės sklypai ribojasi.
27. Teismas nustatė, kad Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai Z. K., J. K. ir R. D. Administracijos direktoriui 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. A30-3893 buvo pradėtas rengti Žemes sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintus sprendinius.
28. Teismas pažymėjo, kad I. M. per ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-61996) Administracijos direktoriui 2019 m. birželio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti minėtus žemės sklypus: pirmiausia, atidalinti pareiškėjo turimą žemės dalį iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, šią žemės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, o antru etapu – atidalintą žemės dalį, suformuotą atskiru žemės sklypu, sujungti su namų valdos žemės sklypu. Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymą, Sprendime Nr. 1 informavo, kad klausimą dėl Žemės sklypo Nr. 2 ir žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo svarstys tuomet, kai I. M. pateiks patikslintą prašymą, nurodydamas pageidaujamus naudojimo būdus, atitinkančius Bendrojo plano sprendinius, esamą infrastruktūrą, ir prašymą pasirašys visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys. Miesto plėtros departamentas šiame sprendime taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyta žyma, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, todėl tvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektą galės tik kai šis įrašas bus panaikintas. Pareiškėjas per ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-61996) Administracijos direktoriui pateikė 2019 m. liepos 2 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus juos sujungiant ir padalijant; I. M. 2019 m. liepos 25 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą Nr. 1. Administracija sprendime pareiškėją informavo, kad atsižvelgus į jo skunde nurodytas aplinkybes, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nenustatyta, kad Miesto plėtros departamentas netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. C., parengusios skundžiamą atsakymą, nebuvo inicijuotas; taip pat nurodė, kad Administracijos direktorius Miesto plėtros departamentą įpareigojo I. M. parengti papildomą atsakymą ir pateikti detalų paaiškinimą, kodėl nuo 2018 m. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi pasirašyti visi žemės sklypų bendraturčiai. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. liepos 2 d. prašymą, atsakovas Sprendime Nr. 2 I. M. informavo, kad pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą nėra teisinio pagrindo, tačiau Taisyklės nedraudžia bendraturčiams rengti savo Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto varianto pagal Įsakyme Nr. A30-3893 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus. Miesto plėtros departamentas papildomai nurodė, kad I. M. turi teisę pateikti parengtą savo Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto variantą (neįtraukiant sklypo (duomenys neskelbtini)) pagal Įsakyme Nr. A30-3893 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus; kaip alternatyva, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
29. Aptaręs Žemės įstatymo 40 straipsnio 1–4 dalių ir Taisyklių 2.1, 4.2.2 bei 9 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš I. M. 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. liepos 2 d. Administracijai adresuotų prašymų matyti, jog juose pareiškėjas prašė organizuoti Žemės sklypo Nr. 2 ir Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą; I. M. išreiškė valią minėtus žemės sklypus pertvarkyti, juos sujungiant ir padalinant. Teismas nustatė, kad Žemės sklypas Nr. 1 jau buvo įtrauktas į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Įsakymu Nr. A30-3893.
30. Įvertinęs Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 pateiktą informaciją, teismas pripažino, kad juose buvo pagrįstai nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Žemės sklype Nr. 1; jau Įsakymu Nr. A30-3893 yra pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas trijų bendraturčių (Z. K., J. K. ir R. D.) prašymu, kurio tikslai – padalyti žemės sklypą į atskirus sklypus ir nustatyti naudojimo būdus pagal Bendrojo plano sprendinius.
31. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad nėra galimybių pradėti kito naujo projekto dėl žemės sklypo atidalijimo, kadangi tai prieštarautų Taisyklių 9 punkte įtvirtintai nuostatai.
32. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir bendraturčiams Z. K., J. K. bei R. D., o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria – valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
33. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matosi, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-405-918/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04656-2018-1), kurioje ieškovai (Z. K., J. K. ir R. D.) prašo nustatyti, ar pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 8 562 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000 gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Remdamasis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, teismas pažymėjo, kad atsakovas, nustatęs, jog dėl Žemės sklypo Nr. 1 atidalijimo yra keliami klausimai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-405-918/2019, pagrįstai ir motyvuotai pareiškėją informavo, jog neturi pareigos ir kompetencijos vertinti pateiktą prašymą, kadangi teisme iškelta byla, turinti įtaką ginčo žemės sklypui.
34. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio nuostatomis bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi juose, be kita ko, yra pateikti išsamūs argumentai į I. M. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; šie sprendimai buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, juose yra nurodyta apskundimo tvarka, sprendimus priėmė kompetentingi subjektai, o vien faktas, kad priimti skundžiami sprendimai pareiškėjo netenkina, nereiškia, kad jie yra neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas juos panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
35. Ginčijamus sprendimus pripažinęs teisėtais, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl Administracijos direktoriaus įpareigojimo priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymą. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
36. Atmetus I. M. skundą, nebuvo patenkintas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
37. Pareiškėjas I. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – jo patikslintą skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. I. M. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais remiantis buvo atmestas jo skundas, prieštarauja teisės aktų, reguliuojančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą (pradėjimą), nuostatoms ir yra nepagrįsti; be to, teismas netinkamai įvertinto faktines bylos aplinkybes ir nukrypo nuo teismų praktikos.
39. Savo poziciją I. M. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Akcentuoja, kad ginčo esmė yra materialiosios teisės normų, reguliuojančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimą (pradėjimą), siekiant atidalinti iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, esant kitam pradėtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, kuris yra ginčo objektas civilinėje byloje, aiškinimo ir taikymo.
40. I. M. teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 9 punkto bei Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatas, šių nuostatų neaiškino kartu su kitomis šių teisės aktų nuostatomis, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
41. Pareiškėjas pažymi, kad iš teismo sprendimo matyti, jog teismas, taikydamas Taisyklių 9 punktą, sprendė, kad pareiškėjo prašomas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio reikia atidalinti jo turimą dalį iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, bei jau pradėtas rengti pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektas yra skirtingų rūšių žemės valdos projektai, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintam reguliavimui, kuriuo teismas net nevertino ir juo nesivadovavo. Pareiškėjas nurodo, kad iš Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies matyti, jog žemės valdos projektai yra keturių rūšių, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai priskiriami vienai iš šių rūšių. Visi Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įvardyti projektai vienas kito atžvilgiu yra kitos rūšies žemės valdos projektai, tačiau tos pačios rūšies projektai, šiuo atveju aktualūs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, taip pat ir tie, kurie būtų parengti to paties žemės sklypo bendraturčių su alternatyvias sprendiniais dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laikomi tokios pat rūšies žemės valdos projektais. Remiantis Įsakymu Nr. A30-3893 ir Reikalavimais, kitų bendraturčių yra parengtas (bet nepatvirtintas) Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. birželio 7 d. prašyme Administracijos direktoriaus (organizatoriaus) taip pat prašė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, t. y. tokios pat rūšies žemės valdos projektą, kurį parengė kiti Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčiai (ieškovai Civilinėje byloje) pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus. Nurodo, kad šių projektų skirtumas būtų jų sprendiniuose – vizijoje, kaip geriausiai turėtų būti atidalijama iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, o šių sprendinių (abejų projektų) tinkamumą įvertintų Vilniaus miesto apylinkės teismas. I. M. nuomone, nebuvo jokio teisinio pagrindo teismo išvadai, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (jau parengtas pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus bei būsimas pareiškėjo prašomas pradėti rengti) yra kitos rūšies žemės valdos projektai; atitinkamai nebuvo jokio pagrindo taikyti Taisyklių 9 punkto nuostatų, kadangi naujo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas pagal I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymą neprieštarauja Taisyklių 9 punktui.
42. Pareiškėjas pažymi, kad jo ginčijamuose sprendimuose nėra nurodyta, jog Miesto plėtros departamentas ir Administracija neturi pareigos ir kompetencijos vertinti jo 2019 m. birželio 7 d. pateiktą prašymą, dėl to, kad teisme yra iškelta byla, turinti įtaką ginčo žemės sklypui, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime Nr. 1 buvo tik pažymėta, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypui Nr. 1 Nekilnojamojo turto registre yra įrašyta žyma, kad iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik kai šis įrašas bus panaikintas, o I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymas nebuvo patenkintas dėl kitų motyvų (kad prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nepasirašė visi žemės sklypo bendraturčiai, prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nenurodyti pageidaujami žemės sklypų naudojimo būdai ir prašymo nepasirašė visi žemės sklypų bendraturčiai). Teigia, kad iš Sprendimo Nr. 1 matyti, jog, Miesto plėtros departamento nuomone, Civilinė byla yra kliūtis tik Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priimti, bet ne sprendimui dėl projekto rengimo organizavimo priimti, jeigu bus surinkti visų žemės sklypų bendraturčių (ar jų įgaliotų asmenų) parašai (gauti jų sutikimai pradėti rengti projektą ir išreikštas pageidavimas nustatyti naujai formuojamų žemės sklypų naudojimo būdus). Administracijos sprendime buvo tik pripažinta, kad buvo tinkamai išnagrinėtas I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymas, papildomai nepasisakant dėl Civilinės bylos įtakos šio prašymo vertinimui ir nagrinėjimui. Sprendime Nr. 2 pareiškėjui buvo pasiūlytas naujas elgesio modelis – parengti žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus, kaip alternatyvų projektą, visiškai nenurodant, jog tokiu atveju Nekilnojamojo turto registre įrašyta žyma, kad iškelta teisminė byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, yra kliūtis rengti tokį alternatyvų projektą; žinant Nekilnojamojo turto registro duomenis, Sprendime Nr. 2 teigiama, kad Taisyklės I. M. nedraudžia parengti Žemės sklypo Nr. 1 projektą pagal Įsakyme Nr. A30-3893 ir Reikalavimuose nustatytus tikslus. Ginčijami sprendimai patvirtina, kad esant žymai apie iškeltą Civilinę bylą, pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymas buvo ne tik įvertintas, bet ir išnagrinėtas, nors ir netinkamai taikant Taisyklių bei Žemės įstatymo, o taip pat kitų teisės aktų nuostatas. I. M. nuomone, teismo padaryta išvada buvo paremta netinkamai įvertintomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
43. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatas, jas taikė atsietai nuo Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalies bei Taisyklių 81–82 punktų nuostatų, o taip pat Taisyklių nuostatų, reguliuojančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą. Remdamasis Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, Taisyklių 66, 67, 68, 81 ir 82 punktų nuostatomis, I. M. teigia, kad tik parengus ir patvirtinus žemės sklypų formavimo projektą, teismui priėmus atitinkamą sprendimą, pagal patvirtintą projektą atlikus naujai formuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei priėmus sprendimus pertvarkyti žemės sklypą ir nustatyti naujų žemės sklypų kadastro duomenis (suformuoti naujus žemės sklypus), sudarius atitinkamus susitarimus bei naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis ir turtines teises į juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre laikoma, kad žemės sklypas yra pertvarkytas vienu iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdų (atidalijimu, sujungiami, padalijami ar perdalijimo būdu); šios nuostatos parodo, kad iki sprendimo pertvarkyti žemės sklypą turi būti išlaikyti visi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etapai, projekto sprendinių įgyvendinimas galimas tik patvirtinus projektą, o pats žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas (procesas) nėra žemės sklypo pertvarkymas, tokios nuomonės laikosi į bylą pateiktame Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 1SS-2432-(5.59 E) ,,Dėl Jūsų prašymo“. Pareiškėjo nuomone, kompleksiškai vertinant Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog pagal teismo nurodytą Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, jeigu žemės sklypas būtų teisminio ginčo objektu, nebūtų galima priimti sprendimų pertvarkyti žemės sklypą bei suformuoti naujus žemės sklypus, bet pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir šiuo atveju Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą ši nuostata nedraudžia. I. M. teigia, kad remiantis Taisyklių 66 punktu, darytina išvada, jog Civilinės bylos ginčo objektas yra ne pats Žemės sklypas Nr. 1, valdomas bendroje nuosavybėje, bet pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas – šio projekto sprendiniai, jų tinkamumas visų žemės sklypo bendraturčių interesams tenkinti ir atitiktis Įsakymo Nr. A30-3893 bei Reikalavimų tikslams; Žemės sklypas Nr. 1 (jo valdymas, naudojimas ir disponavimas juo) nėra apribotas, jam nėra taikytas areštas, nėra ginčų dėl jo ribų ir plotų bei jo teritorijoje vykdomos veiklos, todėl Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatos, nustatančios, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, bei analogiškos nuostatos, įtvirtintos Taisyklių 10 punkte, nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos. Pareiškėjas teigia, kad tiek atsakovams, tiek teismui buvo žinoma Civilinės bylos ginčo esmė, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą.
44. I. M. nurodo, kad teismas nevertino kitų argumentų, kuriais buvo grindžiamas ginčijamų sprendimų neteisėtumas, tačiau bendrai pažymėjo, jog šie sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi juose, be kita ko, buvo pateikti išsamūs argumentai į pareiškėjo prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; sprendimai buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, juos priėmė kompetentingi subjektai. I. M. nuomone, padarius tokią bendro pobūdžio išvadą, liko visiškai neatskleistas Sprendimo Nr. 1 ir Administracijos sprendimo argumentų, dėl kurių buvo atsisakyta tenkinti jo 2019 m. birželio 7 d. prašymą organizuoti naujo alternatyvaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumas, t. y. I. M. keliamų reikalavimų gauti visų pertvarkomų žemės sklypų bendraturčių (ar jų įgaliotų asmenų) sutikimus pradėti rengti alternatyvų šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pasirašyti prašymą pradėti rengti projektą) ir prašyme nurodyti visų naujai formuojamų žemės sklypų naudojimo būdus, gavus visų žemės sklypų bendraturčių (ar jų įgaliotų asmenų) parašus, teisėtumas. Taip pat liko neatskleistas Sprendime Nr. 2 pareiškėjui pateikto naujo pasiūlymo rengti alternatyvų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Įsakyme Nr. A30-3893 ir Reikalavimuose nurodytus tikslus teisėtumas. Pareiškėjo nuomone, buvo svarbu išsiaiškinti tokių atsakovų reikalavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, kadangi juos keliant bendraturčiui, formuojama ydinga praktika, kuria, esant nesutarimams tarp žemės sklypo bendraturčių (ar esant pasyviems bendraturčiams), atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiančiam bendraturčiui užkertamas kelias realizuoti jo įstatyminę teisę (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalis) atidalyti turimą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes dėl objektyvių priežasčių – nesutarimų su bendraturčiais, dėl bendraturčių pasyvumo – tokių reikalavimų įgyvendinti neįmanoma.
45. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad jis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimų, siekdamas kreiptis į organizatorių su prašymu pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi Administracijos direktorius privalės suteikti informaciją kitiems minėtų žemės sklypų bendraturčiams apie I. M. pageidaujamą rengti minėtų žemės sklypų projektą, o bendraturčiai, gavę tokią informaciją bei informaciją apie paslaugai ŽPDRIS sistemoje suteiktą numerį, galės dalyvauti pradėtoje procedūroje ir reikšti savo pasiūlymus (jeigu pageidaus). Pareiškėjo nuomone, Miesto plėtros departamento reikalavimas (jam pritarė Administracijos direktorius) prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nurodyti visų naujai formuojamų žemės sklypų naudojimo būdus ir šį prašymą pasirašyti visiems žemės sklypų bendraturčiams (ar jų įgaliotiems asmenims) yra nepagrįstas; iš I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymo aiškiai suprantama, jog atidalinamos iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės dalies numatomas naudojimo būdas atitiktų jo namų valdos Žemės sklypo Nr. 2 naudojimo būdą, o dėl kitos žemės sklypo Nr. 1 dalies, likusios po pareiškėjui priklausančios žemės dalies atidalijimo, konkretaus žemės naudojimo būdo 2019 m. birželio 7 d. prašymo pateikimo metu I. M. spręsti negalėjo ir negali. Pareiškėjas mano, kad atsakovai jam kelia nepagrįstus ir teisės aktų nuostatoms prieštaraujančius reikalavimus, o I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Taisyklių reikalavimus atitiko.
46. Pareiškėjas pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog Žemės sklypui Nr. 1, iš kurio bendrosios dalinės nuosavybės jis siekia atidalinti turimą dalį, naudojimo būdas nėra nustatytas, o Žemės sklypo Nr. 2, prie kurio būtų prijungta atidalinta dalis, naudojimo būdas yra nustatytas, bet jo keisti nenumatoma, todėl Aprašo 10 punktas negali būti taikomas, kadangi negali būti keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, jeigu jis nėra nustatytas, o kito žemės sklypo naudojimo būdo keisti nenumatoma; siekiamu parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, pertvarkant Žemės sklypą Nr. 1, teisės aktų nustatyta tvarka būtų suformuoti nauji žemės sklypai, o naujiems žemės sklypams būtų nustatyti jų naudojimo būdai pagal Aprašo I skyriaus ,,Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymas“ nuostatas, kurios nereikalauja gauti visų bendraturčių parašus, reikalaujamus ginčijamuose sprendimuose. Be to, Aprašo 9 ir 10 punktuose yra nurodyti skirtingi žemės sklypų naudojimo būdų pakeitimo atvejai. I. M. nuomone, jam turėjo būti taikomos Aprašo 9 punkto bei kitos Aprašo II skyriaus „Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas“ nuostatos.
47. Pareiškėjas teigia, kad Sprendime Nr. 2 jam pateiktas pasiūlymas parengti alternatyvų žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą pagal Įsakymą Nr. A30-3893 ir Reikalavimus prieštarauja teisės aktams ir yra neįgyvendinamas; kadangi Įsakyme Nr. A30-3893 buvo nuspręsta pradėti rengti Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant šį žemės sklypą padalyti į atskirus žemės sklypus, o I. M. pageidauja atidalinti savo turimą žemės dalį iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, yra akivaizdu, kad siekiamo parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas skiriasi nuo tikslo, nurodyto Įsakyme Nr. A30-3893 bei Reikalavimuose; ir tuo atveju, jeigu Taisyklės pareiškėjui nedraudžia pasinaudoti Įsakymu Nr. A30-3893 bei Reikalavimais, tačiau jų tikslai nesutampa su I. M. valia, jam negali būti taikomi nei Įsakymas Nr. A30-3893, nei Reikalavimai.
48. Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
49. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai i?vertino byloje susiklosc?iusia? situacija?, tinkamai pritaike? ginc?o santykius reguliuojančias teise?s normas, visapusis?kai ir objektyviai is?tyre? bei teisis?kai i?vertino visas reiks?mingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, tode?l prie?me? pagri?sta? bei motyvuota? sprendima?. Atsakovai akcentuoja, kad I. M. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pac?iais argumentais, kurie buvo is?de?styti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktame patikslintame skunde.
50. Atsakovai savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Atsakovų nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Taisyklių 9 punkto nuostatas.
51. Atsakovai nesutinka, kad I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymas buvo netenkinamas dėl kitų motyvų (kad prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nepasirašė visi žemės sklypo bendraturčiai, prašyme organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nenurodyti pageidaujami žemės sklypų naudojimo būdai ir prašymo nepasirašė visi žemės sklypo bendraturčiai). Atsakovams yra akivaizdu, kad pareiškėjas interpretuoja skundžiamus sprendimus, pateikdamas realybės neatitinkančią poziciją, tačiau atsakovai negalėjo patenkinti I. M. teikto prašymo vien dėl to, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyta žyma, kad yra iškelta byla, susijusi su ginčo nekilnojamuoju daiktu. Atsakovai pažymi, kad ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis tiek teisės aktų normomis, tiek formuojama teismų praktika. Atkreipia dėmesį, kad ginčijami sprendimai buvo priimami dėl nesutikimo patenkinti prašymą dėl žemės sklypo atidalijimo, būtent dėl žemės sklypo, kurio padalijimo klausimas yra nagrinėjimas kitoje byloje; priimant sprendimus, pakako viešajame registre matyti žymą, jog dėl žemės sklypo yra nagrinėjama kita civilinė byla. Be to, patenkinti I. M. apeliacinį skundą draudžia ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostata; remiantis teisiniu reguliavimu, iš esmės pakanka vien Nekilnojamo turto registre suformuoto įrašo, jog dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo yra keliami klausimai kitoje civilinėje byloje, o Administracija neturi pareigos ir kompetencijos įvertinti argumentus minėtoje civilinėje byloje ir nuspręsti, ar patenkinti prašymą, ar ne, tačiau turi pareigą netenkinti pateikto prašymo, jeigu yra įregistruotas įrašas dėl teisme iškeltos bylos, turinčios įtaką ginčo žemės sklypui. Atsakovai akcentuoja, kad pareiškėjas tik teigia, jog civilinės bylos dalykas nėra šios bylos ginčo žemės sklypas, tačiau nepateikia jokių argumentų ir nedetalizuoja nagrinėjamos bylos, o teismo posėdyje tik nurodė, jog byla yra sustabdyta.
52. Atsakovai pažymi, kad Administracija turi tik bendrąją informaciją dėl bylos nagrinėjimo, ši institucija nėra Civilinės bylos šalis, todėl jokios informacijos dėl jos aplinkybių objektyviai negali turėti, o priimant ginčijamus sprendimus, buvo remiamasi išviešintu Nekilnojamojo turto registro įrašu ir Taisyklių 10 punktu.
53. Atsakovai su I. M. apeliacinio skundo teiginiu, kad jo prašymas nebuvo patenkintas vien dėl to, jog nebuvo gauti bendraturčių sutikimai, nesutinka. Nurodo, kad tai lėmė ir kitos priežastys (nebuvo nurodyta žemės sklypo paskirtis, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, yra anksčiau parengtas patvirtintas projektas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Dėl bylai svarbių faktinių aplinkybių
54. Šios Nutarties 26 punkte yra nurodytos faktinės aplinkybės, apibrėžiančios pareiškėjo nuosavybės teises į žemę, o 27 punkte išdėstyti faktiniai duomenys dėl Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorių, projekto rengimo organizatoriaus sprendimo pradėti rengti tokį projektą ir tokio projekto tikslus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Nutarties 26 ir 27 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, jų nekartoja.
55. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-405-918/2019 (teisminio proceso
Nr. 2-68-3-04656-2018-1), kurioje ieškovai (Z. K., J. K. ir R. D.) prašo nustatyti, ar pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 8 562 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000 gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Jos nagrinėjimas teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi sustabdytas iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4762-426/2019 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02893-2019-7) ir įsiteisės sprendimas, t. y. ši nagrinėjama byla.
56. Dėl faktinių aplinkybių, nustatytų byloje priimtų ginčijamų teisės aktų pagrindu.
56.1. I. M. (per ŽPDRIS, paslaugos Nr. ZSFP-61996) Administracijos direktoriui 2019 m. birželio 7 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus: pirmiausia, atidalinti pareiškėjo turimą žemės dalį iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, šią žemės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, o antru etapu – atidalintą žemės dalį, suformuotą atskiru žemės sklypu, sujungti su namų valdos žemės sklypu.
56.2. Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. prašymą, Sprendime Nr. 1 informavo, kad klausimą dėl Žemės sklypo Nr. 2 ir žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo svarstys tuomet, kai I. M. pateiks patikslintą prašymą, nurodydamas pageidaujamus naudojimo būdus, atitinkančius Bendrojo plano sprendinius, esamą infrastruktūrą, ir prašymą pasirašys visi žemės sklypų bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys; taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyta žyma, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, todėl tvirtinti formavimo ir pertvarkymo projektą galės tik kai šis įrašas bus panaikintas.
56.3. Pareiškėjas per ŽPDRIS (paslaugos Nr. ZSFP-61996) Administracijos direktoriui pateikė 2019 m. liepos 2 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, juos sujungiant ir padalijant.
56.4. Pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą Nr. 1.
56.5. Administracija 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendime pareiškėją informavo, kad atsižvelgus į jo skunde nurodytas aplinkybes, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nenustatyta, kad Miesto plėtros departamentas netinkamai išnagrinėjo jo prašymą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės sklypų projektavimo poskyrio vyriausiosios specialistės R. C., parengusios skundžiamą atsakymą, nebuvo inicijuotas; taip pat nurodė, kad Administracijos direktorius Miesto plėtros departamentą įpareigojo I. M. parengti papildomą atsakymą ir pateikti detalų paaiškinimą, kodėl nuo 2018 m. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi pasirašyti visi žemės sklypų bendraturčiai.
56.6. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. liepos 2 d. prašymą, atsakovas Sprendime Nr. 2 I. M. informavo, kad pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą nėra teisinio pagrindo, tačiau Taisyklės nedraudžia bendraturčiams rengti savo Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto varianto pagal Įsakyme Nr. A30-3893 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus. Nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę pateikti parengtą savo Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projekto variantą (neįtraukiant sklypo (duomenys neskelbtini)) pagal Įsakyme Nr. A30-3893 numatytus tikslus bei išduotus reikalavimus; kaip alternatyva, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Dėl faktų teisinio vertinimo
57. Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
58. Žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos sudėtine dalimi, remiantis Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalimis, yra ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurie, vadovaujantis to paties straipsnio 7 dalimi, rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.
59. Nutarties 57 ir 58 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurių tikslas pertvarkyti žemės sklypus, kaip yra šioje byloje: pirmiausia, atidalinti pareiškėjo turimą žemės dalį iš Žemės sklypo Nr. 1 bendrosios dalinės nuosavybės, šią žemės dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, o antru etapu – atidalintą žemės dalį, suformuotą atskiru žemės sklypu, sujungti su namų valdos žemės sklypu, negali būti rengiamas ir įgyvendinamas dėl teisminio ginčo civilinėje byloje Nr. e2-405-918/2019 (teisminio proceso
Nr. 2-68-3-04656-2018-1), kurioje ieškovai (Z. K., J. K. ir R. D.) prašo nustatyti, ar pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 8 562 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000 gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
60. Tai ir yra vienintelis faktinis bei teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymus.
61. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, ir ypač atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjamas žemės ginčas tarp bendraturčių, kurio tikslas bendrąja daline nuosavybe valdomo turto atidalijimas, t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 str. 15 d., Civilinio kodekso 4.90 str.), pažymėtina, kad teismui nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, šalys turi teisę teikti savo siūlomus žemės atidalinimo sprendinius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–178 str.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas taip, kaip jis suprantamas Nutarties 58 punkte nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu, yra rengiamas ir įgyvendinamas, kai tarp bendraturčių nėra ginčo, t. y. kai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas atidalijamas į atskirus žemės sklypus bendru rašytiniu bendraturčių susitarimu.
Dėl apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies
62. Dėl Nutarties 57–61 punktuose nurodytų teisinių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami atsakovo sprendimai, tiek, kiek juose nurodyti kiti, nei paminėtasis šios Nutarties 59 punkte pareiškėjo prašymo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo atmetimo pagrindas, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 2 d.).
62.1. Todėl panaikinama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ dalis, kuria nurodoma, kad klausimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo svarstys tuomet, kai I. M. pateiks patikslintą prašymą, nurodydamas pageidaujamus žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinius, esamą infrastruktūrą.
62.2. Panaikinamas Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, paliekant galioti tik jo dalį, kuria nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjo pageidaujamais tikslais turi inicijuoti visi žemės sklypų bendraturčiai, kas atitinka teisinius vertinimus, kolegijos pateikiamus Nutarties 61 punkte.
63. Pareiškėjas I. M. prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. A63-209/19(3.2.1-EM4) ,,Dėl Jūsų skundo“. Teisėjų kolegija, įvertindama visumą faktinių aplinkybių, kurios buvo tirtos nagrinėjant pareiškėjo skundą ir teikiant atsakymą, pripažįsta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) iš dalies (tiek, kiek nurodoma šios Nutarties 62.1 p.) pareiškėjui nustatė neteisėtus įpareigojimus, tačiau tai, kad jo prašomų atlikti veiksmų nėra teisinio pagrindo dėl teisme nagrinėjamo ginčo (Žemės įstatymo 30 str. 9 d.), atitinka tikrąją teisinę padėtį ir tai yra esminė aplinkybė, leidžianti teisėjų kolegijai konstatuoti, kad skundas dėl priimto sprendimo atmestas pagrįstai. Kita atsakymo pareiškėjui dalis yra informacinio pobūdžio: nurodoma, kad pareiškėjui bus teikiama išsami informacija, kodėl reikalaujama visų žemės bendraturčių prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kas ir buvo padaryta Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8). Ši atsakymo dalis teisėjų kolegijos pripažįstama teisėta. Todėl nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. A63-209/19(3.2.1-EM4) ,,Dėl Jūsų skundo“.
64. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjo prašymą jo nurodytais tikslais bei įpareigoti Administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio fakto egzistavimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tokius veiksmus.
65. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos padarytą išvadą dėl faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo atsakovas privalėjo grįsti savo atsisakymą atlikti veiksmus (Nutarties 59 p.), teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai. Taigi, teisėjų kolegija iš dalies patenkina pareiškėjo skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Iš dalies patenkinus pareiškėjo I. M. skundą, jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta tvarka.
67. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. I. M. patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Pareiškėjo atstovė advokatė Natalja Soroko dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu, maksimali priteistina suma už apeliacinį skundą yra 2 347,7 Eur (2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1 381 Eur, padaugintas iš koeficiento 1,7). Taigi, nors pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti neviršija Rekomendacijų, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas buvo patenkintas tik iš dalies ir realiai teismo sprendimo pareiškėjo teisės nebuvo apgintos, t. y. atsakovas nebuvo įpareigotas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal I. M. 2019 m. birželio 7 d. prašymą, ko iš esmės jis siekė. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir remdamasi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašoma suma turi būti mažinama ir I. M. iš atsakovo Miesto plėtros departamento, kurio priimtų sprendimų dalys buvo panaikintos, priteisiama 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo I. M. (I. M.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ dalį, kuria nurodoma, kad klausimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo svarstys tuomet, kai I. M. pateiks patikslintą prašymą, nurodydamas pageidaujamus žemės naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendinius, esamą infrastruktūrą.
Kitą pareiškėjo I. M. (I. M.) skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. A51-65260/19(2.14.2.12E-MP8) panaikinimo dalį atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo I. M. (I. M.) skundo dalis dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. A63-209/19(3.2.1-EM4) ,,Dėl Jūsų skundo“ panaikinimo, palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. A51-81087/19(2.14.2.12E-MP8) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, paliekant galioti jo dalį, kuria nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pareiškėjo pageidaujamais tikslais turi inicijuoti visi žemės sklypų bendraturčiai.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjui I. M. (I. M.) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento priteisti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Virginija Volskienė