Civilinė byla Nr. e2A-82-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00770-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. R. (D. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovui D. R. dėl nuostolių atlyginimo ir neteisėto preliminariosios sutarties pažeidimo bei nutraukimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Anreka“ ir A. Š. (A. Š.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo D. R. 35 327,90 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė grąžinti 225 Eur žyminio mokesčio dalį.

2.       Nurodė, kad ieškovas (pirkėjas) ir atsakovas (pardavėjas) 2021 m. sausio 26 d. pasirašė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje numatyta pagrindinės sutarties sudarymo data – 2021 m. kovo 31 d. Pirkėjas, gavęs buto raktus, rengėsi remontui ir užsakė statybos rangos darbų paslaugas. Suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui, pardavėjas prašė dar palaukti, nes neįregistruota statybos pabaiga valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras. Pirkėjas sutiko palaukti, toliau rūpinosi buto įrengimo darbais, tačiau 2021 m. gegužės 3 d. gavo pranešimą, kad preliminarioji sutartis nutraukta, suėjus nustatytam terminui.

3.       Preliminarioji sutartis buvo sudaryta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anreka“ atstovui susisiekus su pirkėju ir nurodžius susitikimo laiką, kurio metu buvo sudaryta sutartis. Pasirašant preliminariąją sutartį dalyvavo pirkėjas, UAB „Anreka“ atstovas vyr. vadybininkas A. Š., atsakovas ir atsakovo tėvas. Pasirašius sutartį, pirkėjas sumokėjo 5 000 Eur avansą. Pirkėjui 2021 m. sausio 26 d. susisiekus su A. Š. buvo perduoti buto raktai. Gavęs buto raktus, pirkėjas pradėjo organizuoti remonto darbus, 2021 m. kovo 15 d. pasirašė subrangos sutartį. Už buto remontą iš viso sumokėjo 6 480,90 Eur avansą.

4.       Tikslindamas ieškinio dalyką, ieškovas nurodė, kad ginčo butą atsakovas kitam pirkėjui pardavė už 110 000 Eur, t. y. už žymiai didesnę kainą nei buvo sutarta šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Atsakovas iš neteisėtų veiksmų gavo 28 000 Eur naudą (minimalūs ieškovo nuostoliai). Atsižvelgdamas į tai, prašo priteisti 35 327,90 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 6 480,90 Eur avansas, sumokėtas už buto remonto darbus, 28 000 Eur atsakovo gauta nauda, pardavus butą, ir 847 Eur atstovavimo išlaidos, ruošiant pretenziją.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 28 485 Eur nuostolių atlyginimą, 3 064,83 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovui 225 Eur žyminio mokesčio.

6.       Teismas nustatė, kad pardavėjas 2021 m. gegužės 3 d. nutraukė 2021 m. sausio 26 d. sutartį, šalims nepareiškus rašytinių susitarimų pratęsti terminą, ir visus iš ieškovo gautus pinigus grąžino. Ieškovas 2021 m. gegužės 3 d. gavo iš atsakovo pranešimą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, nors 2021 m. sausio 26 d. preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi, įvykus įstatyme nurodytam faktui – suėjus terminui, per kurį šalys buvo įsipareigojusios sudaryti pagrindinę sutartį.

Dėl per atstovą sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas žinojo, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovui, taip pat, kad pardavinėjamas nekilnojamasis turtas yra UAB „Anreka“ statomame objekte ir apžiūrėti turtą, gauti visą informaciją galima iš UAB „Anreka“ darbuotojo vadybininko A. Š.. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas bei jo tėvas liudytojas L. R. tvirtino, kad niekada jokiomis aplinkybėmis nėra nurodę, jog A. Š. buvo įgaliotas veikti kaip atsakovo atstovas. Todėl tai, kad ieškovas iki 2021 m. gegužės 3 d. bendravo dėl pagrindinės (notarinės) ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su A. Š., kad pirkėjas gavo iš šio asmens būsto raktus ir bendravo su trečiuoju asmeniu apie sutarties sudarymą, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo spręsti, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai.

8.       Įvertinęs bylos šalių paaiškinimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsniu, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgti į ieškovo argumentus, jog pirkėjas pagrįstai tikėjosi, kad 2021 m. sausio 26 d. sudarė sutartį su atsakovu, kurį faktiškai atstovauja trečiasis asmuo UAB ,,Anreka“ ar šios įmonės darbuotojas A. Š.. Iš visos bylos medžiagos bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo vertinimu akivaizdu, kad atsakovas savo atstovu labiau laikė savo tėvą L. R. – šio asmens duomenys nurodyti kontaktams, L. R. bendravo su ieškovu dėl sutarties nutraukimo. Teismas nurodė, kad A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog objekte buvo daug parduodamų butų ir visiems, kas apie tuos butus teiraudavosi, jis atskleisdavo jam žinomą bendrą informaciją, sudarydavo galimybę tuos butus apžiūrėti, tačiau jokių įgalinimų, susijusių su buto pardavimu, iš atsakovo ar jo tėvo L. R. jis nebuvo gavęs. Teismo vertinimu, pardavėjas (atsakovas) nei pasirašydamas preliminariąją sutartį, nei iki šios sutarties nutraukimo neatliko jokių veiksmų, objektyviai leidžiančių spręsti, kad jis UAB ,,Anreka“ ar A. Š. buvo įgaliojęs veikti savo vardu.

Dėl ieškovo patirtų nuostolių

9.       Teismas nustatė, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurį sudaro 2021 m. kovo 15 d. tarp ieškovo ir remonto darbus atliekančios įmonės pasirašytos subrangos sutarties pagrindu už viso buto remontą iš viso sumokėtas 6 480,90 Eur avansas bei skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir kainos, už kurią realiai ginčo būstas buvo parduotas tretiesiems asmenims – 28 000 Eur (110 000 Eur – 82 000 Eur), taip pat atstovavimo išlaidos ruošiant pretenziją – 847 Eur, iš viso – 35 327,90 Eur.

10.       Teismas nurodė, kad bylos medžiaga, šalių, trečiojo asmens A. Š. paaiškinimai patvirtina, jog 2021 m. kovo 31 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį galimybių bet kokiu atveju nebuvo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu, kadangi ginčo buto statybos užbaigimas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas tik 2021 m. gegužės 4 d. Taip pat atsakovas negalėjo sudaryti notarinės buto pirkimo–pardavimo sutarties ir dėl to, kad tik 2021 m. birželio 9 d. įgijo šio buto nuosavybės teises.

11.       Teismo vertinimu, atsakovo elgesys, kuomet jis nenutraukė sutarties anksčiau, t. y. 2021 m. kovo 31 d. ar per protingą terminą, sudarė prielaidas ieškovui tikėtis, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis su juo bus sudaryta nepriklausomai nuo to, kad suėjo sutartyje nustatytas terminas. Teismas konstatavo, kad ieškovo valia įgyti butą nuosavybės teise buvo aiški ir nekito nuo pat preliminariosios sutarties sudarymo momento – jis nuolat apie butą ir galimybę sudaryti sutartį teiravosi, vyko į ginčo butą, sudarė jo remonto sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas, nereikalaudamas rašytinio sutarties pratęsimo, nebeturėjo ketinimo pirkti ginčo butą ar elgėsi nesąžiningai.

12.       Teismas nustatė, kad pirkėjas prarastos galimybės piniginę vertę įrodinėjo tuo, jog pardavėjui pažeidus 2021 m. sausio 26 d. preliminariąją sutartį ir be pagrįstos priežasties atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, jis už 82 000 Eur negali įsigyti tokio paties ar analogiško būsto. Pirkėjas prarastos galimybės piniginę vertę apskaičiavo atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 26 d. preliminariąja sutartimi susitartos turto pardavimo 82 000 Eur kainos ir 2021 m. spalio 21 d. notarinės pirkimo–pardavimo sutarties daikto pardavimo 110 000 Eur kainos skirtumą, kuris sudaro 28 000 Eur.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į kainų skirtumo principą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, priteisė realius bei faktiškai patirtus pirkėjo nuostolius, kuriuos sudarė kainų skirtumas, t. y. 28 000 Eur.

14.       Pasisakydamas dėl ieškovo nuostolių, kuriuos jis patyrė pradėjęs organizuoti remonto darbus ir už buto remontą iš viso sumokėjęs 6 480,90 Eur avansą, teismas šioje dalyje ieškinio netenkino, nes visus šiuos veiksmus ieškovas atliko savo iniciatyva ir savo rizika.

15.       Teismas nurodė, kad ikisutartinių pirkimo–pardavimo teisinių santykių (ne)vykdymo metu turi būti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai) – derybų išlaidos dėl advokato ar jo padėjėjo pagalbos. Atsižvelgdamas į tai, kad pirkėjas 2021 m. gegužės 14 d. apmokėjo už teisines paslaugas pagal 2021 m. gegužės 12 d. teisinių paslaugų sutartį ir 2021 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (šią aplinkybę įrodo banko sąskaitos išrašas), teismas vertino, kad ieškovas patyrė nuostolių, kreipdamasis į atstovą dėl 2021 m. gegužės 17 d. pretenzijos surašymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė realius bei faktiškai patirtus pirkėjo nuostolius, kuriuos sumažino proporcingai iki 485 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovas D. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvo nustatytas pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas – iki 2022 m. kovo 31 d. Nei vienai iš šalių neišreiškus noro ir pozicijos dėl termino sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį pratęsimo, minėtas terminas pratęstas nebuvo. Nepaisant to, teismas konstatavo, kad atsakovo prievolė sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį 2021 m. kovo 31 d. nepasibaigė, ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas, atsisakęs sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja CK 6.165 straipsnio 5 daliai ir suformuotai teismų praktikai.

16.2.                      Atsakovas nuosavybės teises į butą galėjo registruoti tik po to, kai VĮ Registrų centras bus įregistruotas namo statybos užbaigimo aktas. Sąlygos, kurioms esant atsakovas galėjo įvykdyti prisiimtą sutartinę prievolę įregistruoti nuosavybės teises į ginčo butą, atsirado jau pasibaigus pagrindinės prievolės įvykdymo terminui. Ieškovui buvo žinoma, kad šios prievolės įvykdymas iki sutarto pagrindinės sutarties sudarymo termino priklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad po 2021 m. kovo 31 d. preliminarioji sutartis nepasibaigė, nes pagal preliminariosios sutarties 22 punktą galiojo neterminuotai, t. y. iki nebus sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis. Toks pirmosios instancijos teismo aiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Toks aiškinimas prieštarauja tiek CK 6.165 straipsnio 3 daliai, tiek suformuotai teismų praktikai bei iš esmės paneigia termino pagrindinei sutarčiai sudaryti esminę reikšmę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad negalint sudaryti pagrindinės sutarties iki 2021 m. kovo 31 d., prievolė sudaryti buto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį tapo neterminuota ir galiojo iki pagrindinės sutarties sudarymo ar sutarties nutraukimo. Tokios sąlygos preliminariojoje sutartyje nebuvo.

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovas pats 2021 m. gegužės 3 d. pranešimu informavo ieškovą apie preliminariosios sutarties nutraukimą. Atsakovo pranešime nurodyta informacija apie preliminariosios sutarties nutraukimą teisiškai yra nereikšminga, nes nėra galimas nebegaliojančios sutarties nutraukimas.

16.5.                      Sprendime pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų tam, jog pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta iki 2021 m. kovo 31 d. Tačiau atsakovas nėra atsakingas už tai, kad iki 2021 m. kovo 31 d. neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo butą, nes to objektyviai negalėjo padaryti dėl statytojo vėlavimo įregistruoti namo statybos pabaigą. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ne bet koks, o būtent nesąžiningas šalies elgesys. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pradėjęs derybas su ieškovu, neturėdamas tikslo sudaryti pagrindinę sutartį ar būtų atlikęs kitus veiksmus, kurie galėtų būti teismo vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo kriterijų. Nepakankamas ikisutartinių santykių šalies rūpestingumas savaime negali būti prilygintas šalies nesąžiningumui. Pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, o objektyvios aplinkybės, už kurias atsakovas nėra atsakingas.

16.6.                      Pagrindinės sutarties pasirašymas pagal preliminariąją sutartį nėra išskirtinai tik atsakovo pareiga. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas turi dėti maksimalias pastangas, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo dėl nesudarytos pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, turėjo būti įvertintas ir ieškovo elgesys. Ieškovas neįvardijo kokių konkrečiai veiksmų ėmėsi, kad būtų pratęstas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovas nesikreipė į atsakovą, nesiteiravo dėl galimybės pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti.

16.7.                      Sprendimo išvados dėl ieškovui priteistų nuostolių pagrįstumo yra nemotyvuotos ir neaiškios. Ieškovas teigė, kad jo nuostoliai – tai prarasta galimybė įsigyti būstą, kuris šiuo metu pabrango, ką pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino kaip pagrįstą poziciją, su kuria apeliantas nesutinka. Ieškovas nenurodė konkrečiai kokio būsto jis negalėjo įsigyti. Buvo apsiribota vien hipotetiniais teiginiais apie prarastą galimybę įsigyti būstą.

17.       Ieškovas V. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Nei iki preliminariojoje sutartyje numatyto pirminio 2021 m. kovo 31 d. notarinės sutarties sudarymo termino dienos, nei iki 2021 m. gegužės 3 d. neteisėto preliminariosios sutarties nutraukimo, pats apeliantas nebuvo atlikęs jokių veiksmų, reikalingų buto notarinei sutarčiai su ieškovu sudaryti. Apeliantas negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu, nes ginčo buto statybos užbaigimas VĮ Registrų centras buvo įregistruotas tik 2021 m. gegužės 4 d. Be to, apeliantas tik 2021 m. birželio 9 d. įgijo ginčo buto nuosavybės teises. Pagal skunde dėstomą vertinimą išeitų, kad apelianto sudarytos preliminariosios sutarties neįvykdymas apskritai apeliantui nesukuria jokių teisių ir (ar) pareigų. Sąžiningai besielgianti šalis, esant analogiškai situacijai, turėjo informuoti, kad apelianto pusėje esanti prievolė nėra įvykdyta ir atitinkamai dėl apelianto nėra galimybės sutaryti pagrindinės notarinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl preliminariosios sutarties terminas tęsiamas iki bus įvykdytos sąlygos, šalims leidžiančios sudaryti pagrindę notarinę buto sutartį. Apeliantas tokių sąžiningų veiksmų nesiėmė ir elgėsi priešingai – preliminariąją sutartį nutraukė.

17.2.                      Preliminariosios sutarties 1 punkte buvo numatyta, kad buto pagrindinė notarinė sutartis turi būti sudaryta iki 2021 m. kovo 31 d. ir šis terminas šalių rašytiniu susitarimu gali būti pratęstas. Tačiau atitinkamai sutarties 22 punkte numatyta, kad preliminarioji sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki pardavėjas ir pirkėjas pasirašys notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį arba iki preliminariosios sutarties nutraukimo. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog preliminarioji sutartis automatiškai nebuvo nutrūkusi nuo minėtos 2021 m. kovo 31 d. ir galiojo toliau. Nei apeliaciniame skunde, nei pirmos instancijos teisme apeliantas nepateikė jokio objektyvaus ir (ar) bent teisiškai pagrįsto sutarties nutraukimo pagrindo.

17.3.                      Dėl apelianto kaltės ieškovui nebuvo įmanoma nusipirkti butą. Apeliantas pažeidė sutartį bei protingumo, sąžiningumo principus ir bendradarbiavimo pareigą. Apeliantui atlikus žinomai neteisėtus veiksmus – nesiimant jokių būtinų veiksmų preliminariosios sutarties įsipareigojimų įvykdymui ir neteisėtai nutraukus sutartį, atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp apelianto elgesio ir ieškovui kilusių nuostolių bei apelianto nesąžiningumas. Ieškovas dėl apelianto kaltės prarado galimybę už preliminariojoje sutartyje nurodytą sumą įsigyti tokį patį ar analogišką butą.

17.4.                      Nesutinka su apeliantu, kad nuostolių dydis yra hipotetinis ir nepagrįstas. Faktinių aplinkybių visuma rodo akivaizdų apelianto nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose. Apeliantas sugriovė ieškovui sukurtą pagrįstą lūkestį, kad ginčo buto notarinė sutartis bus sudaryta už sutartą kainą. Bylos eigoje apeliantas tą patį ginčo butą pardavė daug brangiau, gaudamas už jį 110 000 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Z. (pirkėjas) ir atsakovas D. R. (pardavėjas) 2021 m. sausio 26 d. pasirašė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį šalys sutarė sudaryti iki 2021 m. kovo 31 d., numačiusios, kad šis terminas šalių gali būti pratęstas (preliminariosios sutarties 1 punktas). Pardavėjas užtikrino ir garantavo, kad turtas jam priklauso pagal 2020 m. birželio 22 d. teisių ir įsipareigojimų perleidimo sutartį ir kad nuosavybės teisė į turtą bus tinkamai bei laiku įregistruota nekilnojamojo turto registre iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos (preliminariosios sutarties 3 punktas), taip pat įsipareigojo per 30 darbo dienų po namo statybos užbaigimo įregistravimo VĮ Registrų centras pateikti pirkėjui nuosavybės teises į turtą patvirtinantį dokumentą (preliminariosios sutarties 11 punktas). Preliminariosios sutarties 4 punkte šalys patvirtino, kad sutarta buto kaina – 82 000 Eur, kuri yra galutinė ir nebegali būti pakeista. Šalys nustatė, kad preliminarioji sutartis įsigalioja nuo jos prasirašymo momento ir galioja iki pardavėjas ir pirkėjas pasirašys notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį arba iki preliminariosios sutarties nutraukimo (preliminariosios sutarties 22 punktas).

20.       Byloje nėra ginčo, kad, pasirašius preliminariąją sutartį, ieškovas (pirkėjas), vykdydamas sutarties 5 punktą, sumokėjo 5 000 Eur avansą.

21.       Atsakovas 2021 m. gegužės 3 d. pranešimu informavo ieškovą, kad nuo 2021 m. gegužės 3 d. nutraukia preliminariąją sutartį ir per 2 dienas įsipareigoja grąžinti pirkėjui visus pagal sutartį gautus pinigus.

22.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl preliminariosios sutarties šalies (atsakovo) civilinės atsakomybės, atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pradavimo sutartį. Apelianto (atsakovo) D. R. teigimu, pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad atsakovo prievolė sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį nepasibaigė 2021 m. kovo 31 d. ir kad jis privalo atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius, prieštarauja CK 6.165 straipsnio 3 ir 5 daliai bei suformuotai teismų praktikai.

23.       CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutarties. Be to, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 32 punktas).

24.       Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. CK 6.165 straipsnio, reglamentuojančio preliminariąją sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 33–34 punktai; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34 punktas).

25.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenys, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl jis turi atlyginti ieškovui šio patirtus nuostolius, neįvykdžius preliminariosios sutarties.

26.       Nustatyta, kad nors šalys preliminariojoje sutartyje buvo nustačiusios pagrindinės notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą – 2021 m. kovo 31 d. (preliminariosios sutarties 1 punktas), tačiau tuo pačiu sutarė, kad preliminarioji sutartis galioja iki pardavėjas ir pirkėjas pasirašys notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį arba iki preliminariosios sutarties nutraukimo (preliminariosios sutarties 22 punktas). Ieškovo teigimu, po preliminariosios sutarties sudarymo, jis buvo nukreiptas į statybos darbus vykdančią įmonę, kad pradėtų remonto darbus, galėtų samdyti reikiamus specialistus, buvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, perduoti buto raktai, jis pasirašė rangos sutartis, pradėdamas organizuoti buto įrengimo darbus, taip pat nuolat teiravosi, kada butas bus priduotas ir bus galima pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas šių ieškovo nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, rangos sutartys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo darbų ir pan.), nepaneigė. Taigi paminėti duomenys patvirtino, kad pirkėjas niekada nevengė ir tikėjosi iki 2021 m. kovo 31 d. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo tarpu nei iki preliminariojoje sutartyje numatytos notarinės sutarties sudarymo dienos – 2021 m. kovo 31 d., nei iki 2021 m. gegužės 3 d. pranešimo ieškovui apie nutraukiamą preliminariąją sutartį įteikimo pats apeliantas nebuvo atlikęs jokių veiksmų, reikalingų buto notarinės sutarties sudarymui su ieškovu.

27.       Minėta, kad, remiantis šalių pasirašytos preliminariosios sutarties 3 ir 11 punktais, atsakovas aiškiai įsipareigojo notarine sutartimi parduoti butą tik po to, kai bus baigta statyba ir atsakovas įgis nuosavybės teises į jį. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo buto statybos užbaigimas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas tik 2021 m. gegužės 4 d., t. y. kitą dieną po to, kai apeliantas 2021 m. gegužės 3 d. raštu informavo ieškovą apie preliminariosios sutarties nutraukimą. Be to, nuosavybės teises į butą atsakovas įgijo tik 2021 m. birželio 9 d., o 2021 m. spalio 21 d. pardavė ginčo nekilnojamąjį turtą kitam pirkėjui už didesnę kainą, nei buvo susitarta 2021 m. sausio 26 d. preliminariojoje sutartyje, t. y. už 110 000 Eur. Taigi apeliantas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės be jokio pagrindo, formaliai nurodydamas, kad pasibaigė pagrindinės sutarties sudarymo terminas, nepaisant to, kad pačiam apeliantui neabejotinai buvo žinoma, jog pagrindinė sutartis negali būti sudaryta ne dėl ieškovo, o dėl jo paties neatliktų veiksmų. Kaip minėta, apeliantas tuo metu neturėjo jokių teisių ginčo butą parduoti ir, kaip patvirtina prieš tai aptarti bylos duomenys, nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki 2021 m. gegužės 3 d. pranešimo išsiuntimo net nesiėmė veiksmų, kad įvykdytų preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti – įregistruoti ginčo buto statybos užbaigimą ir įgyti nuosavybės teises į butą, o suėjus pagrindinės sutarties pasirašymo terminui net neinicijavo šio termino pratęsimo, nors atsakovui neabejotinai turėjo būti žinoma, kad priežastys, kliudančios sudaryti buto pagrindinę sutartį, priklauso nuo jo bei trečiojo asmens (statytojo), o ne nuo potencialaus pirkėjo (ieškovo). Sąžiningai besielgianti sutartinių santykių šalis, žinodama, kad negali įvykdyti savo įsipareigojimo sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį dėl nuo jos priklausančių priežasčių (nes nėra įvykusios sąlygos, būtinos pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti – nėra įregistruotas statybos užbaigimas ir nėra įregistruota nuosavybės teisė į turtą), turėtų inicijuoti termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimą ar bent jau pasiteirauti kontrahento dėl jo pozicijos susiklosčiusioje situacijoje.

28.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad bendradarbiavimo pareiga yra vienodai svarbi abiem sutarties šalims, tačiau nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad pasibaigė šalių nustatytas pagrindinės sutarties pasirašymo terminas, kuris nebuvo pratęstas (nors tokia galimybė preliminariojoje sutartyje buvo numatyta) ir esant šalių įtvirtintai sąlygai, kad preliminarioji sutartis galioja iki pardavėjas ir pirkėjas pasirašys notariškai tvirtinamą pirkimo–pardavimo sutartį arba iki preliminariosios sutarties nutraukimo (preliminariosios sutarties 22 punktas), taip pat įvertinus tiek ieškovo (pirkėjo), tiek atsakovo (pardavėjo) veiksmus, darytina išvada, kad pareigą bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai nagrinėjamu atveju pažeidė būtent atsakovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad sutartyje įtvirtinus skirtingus terminus pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2021 m. kovo 31 d.) ir preliminariosios sutarties galiojimo terminą (iki pagrindinės sutarties sudarymo arba iki jos nutraukimo), susiklostė situacija, kai terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, tačiau pati preliminarioji sutartis tebegalioja. Tiek ieškovo paaiškinimai, tiek bylos duomenys patvirtina, kad V. Z., nepaisant suėjusio pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino, neatsisakė ketinimo pirkti preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą. Ieškovo valia įgyti butą nuosavybės teise buvo aiški nuo pat preliminariosios sutarties sudarymo momento ir nekito net ir suėjus pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui. Tuo tarpu atsakovas, suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, neinicijavo šio termino pratęsimo (nors kliūtys sudaryti sutartį priklausė nuo jo, o ne nuo ieškovo), tačiau taip pat ir neinformavo ieškovo, kad preliminariąją sutartį nutraukia. Toks atsakovo neveikimas galėjo sukurti ieškovui prielaidas manyti, kad susitarimas sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį tebėra galiojantis.

29.       Konstatavus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, šiam pažeidus pareigą bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jo patirtus nuostolius.

30.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį, priteisė jam iš atsakovo 485 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro ieškovo sumokėta suma advokatui už pretenzijos parengimą ir 28 000 Eur nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos buto kainos (82 000 Eur) ir kainos, už kurią realiai ginčo būstas buvo parduotas trečiajam asmeniui (110 000 Eur).

31.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą).

32.       Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, jog nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–52, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 37 punktą).

33.       Kasacinis teismas yra pripažinęs nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 38 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju šalys sudarė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, nes jos sudarymo metu egzistavo kliūtys sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nebuvo atlikta pagrindinės sutarties objektu turėjusių būti patalpų teisinė registracija, atsakovas (pardavėjas) nebuvo įgijęs nuosavybės teisių. Tačiau šalys preliminariąja sutartimi susitarė dėl esminių ir reikšmingų pagrindinės sutarties sąlygų: paties sutarties dalyko (objekto), kainos, mokėtinos pagal pagrindinę sutartį. Be to, ieškovui buvo perduoti buto raktai, pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, ieškovas sudarė rangos sutartis dėl buto įrengimo darbų. Ir, nors pastaruosius veiksmus atliko ne atsakovas, bet trečiasis asmuo – statytojo darbuotojas A. Š., menkai tikėtini atsakovo paaiškinimai, kad šiuos veiksmus trečiasis asmuo būtų galėjęs atlikti savavališkai, nieko apie tai nežinant buto savininkui – atsakovui. Ir nors pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad trečiasis asmuo buvo gavęs įgaliojimus veikti atsakovo vardu ir ši pirmosios instancijos teismo išvada apeliacine tvarka nėra ginčijama, tiesėjų kolegijos vertinimu, tokie teisiškai reikšmingi veiksmai kaip buto raktų perdavimas, perdavimo–priėmimo akto pasirašymas ieškovui sudarė prielaidas manyti, kad ir kita preliminariosios sutarties šalis – atsakovas tebėra suinteresuotas buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, juo labiau kad suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, atsakovas nepranešė ieškovui, jog neketina sudaryti sutarties. Taigi šalių derybos dėl pagrindinės sutarties buvo pažengusios, leidusios ieškovui pagrįstai tikėtis, kad pagrindinė notarinė sutartis tikrai bus sudaryta. Nepaisant to, atsakovas, kaip minėta, pats neatlikęs absoliučiai jokių preliminariojoje sutartyje nurodytų veiksmų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir suėjus šalių nustatytam notarinės pagrindinės sutarties sudarymo terminui, iš esmės be jokio pagrindo, formaliai atsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, nors ieškovas, net ir pasibaigus šalių nustatytam pagrindinės sutarties pasirašymo terminui, neatsisakė ketinimo pirkti preliminariojoje sutartyje nurodyto buto. Po to, kai atsakovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir raštu apie tai informavo ieškovą, kitą dieną buvo įregistruotas buto statybos užbaigimo faktas VĮ Registrų centre, vėliau atsakovas įgijo butą nuosavybės teise ir pardavė jį už žymiai didesnę kainą tretiesiems asmenims.

35.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokias byloje nustatytas aplinkybes (nesąžiningą atsakovo elgesį, preliminariąja sutartimi užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę ne tik į tiesioginius nuostolius – advokatui sumokėtą sumą už pretenzijos parengimą, bet ir į prarastos galimybės piniginę vertę.

36.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui pažeidus preliminariąją sutartį ir be pagrįstos priežasties atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas už 82 000 Eur nebegali įsigyti tokio paties ar analogiško būsto, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad nesąžiningos šalies (atsakovo) gauta nauda, brangiau pardavus butą trečiajam asmeniui, ir yra sąžiningos šalies (ieškovo) patirti nuostoliai.

37.       CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama kaip galimas nuostolių apskaičiavimo metodas ir ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

38.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 28 485 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 485 Eur suma, sumokėta advokatui už pretenzijos parengimą (tiesioginiai nuostoliai), ir 28 000 Eur atsakovo gauta nauda, pastarajam elgiantis nesąžiningai ir be jokio pagrindo atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. pažeidus preliminariąją sutartį.

39.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino preliminariosios sutarties šalies civilinę atsakomybę, atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pradavimo sutartį, reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl iš dalies tenkinęs ieškinį ir priteisęs ieškovui nuostolius (tiek tiesioginius nuostolius, tiek nesąžiningos šalies gautą naudą), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

41.       Atsakovo D. R. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

42.       Ieškovas V. Z., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2022 m. rugsėjo 21 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. rugsėjo 22 d. sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas įrodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidų.

43.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

44.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo V. Z. išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. rugsėjo mėn. (išrašyta ir apmokėta PVM sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 729,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur). Kadangi ieškovo V. Z. prašomos priteisti 1 331 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo D. R..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                                Neringa Švedienė