LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 5 d. gautu atsakovo K. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas K. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo atmestas jo priešieškinis ir iš dalies patenkintas ieškovų G. S. K. ir T. A. K. ieškinys dėl patalpų (virtuvių) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovo K. K. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nesivadovavo proporcingumo, protingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, pažeidė CK 1.5 straipsnį, netinkamai taikė CK 4.80 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai priteisė atsakovui žymiai blogesnės būklės patalpą a-1 ir neišsprendė teisingos kompensacijos klausimo. Atsakovas naudojasi patalpa a-4 apie 50 metų ir už ją gali sumokėti ieškovams teisingą kompensaciją, o ieškovai taptų patalpos a-1 vieninteliai savininkai, nes su kita bendraturte sudarė rašytinį susitarimą dėl jai priklausančios patalpos dalies pirkimo. Abi ginčo patalpos ribojasi su ieškovų butais, todėl atsakovo prašomas patalpų atidalijimo pasiūlymas atitinka teisės normų reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką; 2) pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, taip pažeidė CPK 265 straipsnį. Ieškovai prašė priteisti jiems iš atsakovo 1500 Eur kompensacijos, o teismas priteisė didesnę sumą (2058 Eur), be to, už ją nebuvo sumokėtas žyminis mokestis; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą – antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie patalpos a-1 netinkamą būklę.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatei Neringai Grubliauskienei (a. k. duomenys neskelbtini) 296 (du šimtus devyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovą 2019 m. rugsėjo 4 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 1090.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas