Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-690-253/2014
Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-08463-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)

30.6; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S. (J. S.) ir G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. S. ir G. S. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo,
n u s t a t ė :
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, t. y. sudaryti su ieškovais buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto LDT Vykdomojo komiteto 1989-12-26 potvarkiu Nr. 530p orderiu Nr. 017734 buvo leista keistis butais iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini), nuo 1989 m. ieškovai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). 1992-11-27 J. S. pateikė prašymą privatizuoti šias gyvenamąsias patalpas; visą buto kainą 17 419 talonų sumokėjo Klaipėdos miesto valdybai 1993-02-04. 1993-02-09 mero potvarkiu Nr. 88 buvo leista J. S. privatizuoti butą. Iki 2004-03-23 jokios informacijos iš miesto valdybos narių negavo. Po 2009-11-03 kreipimosi į savivaldybę sužinojo, kad privatizavimui teisinio pagrindo nėra. Ieškovai nurodo, kad G. S. nuo 1991-07-16 yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl jai netaikytina Nutarime Nr. I-1394 nurodyta sąlyga, kad teisę pirkti turi tik tie asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-27 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė valstybei iš ieškovų solidariai 18,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 1992-11-27 rašytiniu pareiškimu J. S. ir G. S. susitarė, kad butas bus perkamas J. S. vardu, tokiu būdu šeimos narių susitarimu teisė privatizuoti butą buvo suteikta ieškovui J. S.. J. S. nebuvo subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti – Lietuvoje jis apsigyveno tik 1989-12-26, kai tuo tarpu įstatymas teisę pirkti butą suteikė asmenims, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo buto nuomininkai. Atsakovė priėmė 1993-02-09 sprendimą parduoti privačion nuosavybėn butą J. S., kuris nebuvo subjektas, turintis teisę privatizuoti butą. Teismas darė išvadą, kad ieškovui nesant subjektu, turinčiu teisę privatizuoti butą, ieškinys pagal jo reikalavimą negali būti tenkinamas. Taip pat teismas pažymėjo, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui teisinio santykio dėl buto privatizavimo tarp ieškovės G. S. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neatsirado, ieškovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą. Pagal pasirašytą susitarimą pagal aukščiau minėtą įstatymą buvo teisinis santykis tarp J. S. ir savivaldybės.
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovams visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendime pasisakyta tik dėl ieškovų teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kiekvienam atskirai ir nepasisakyta dėl jų abiejų, kaip sutuoktinių, teisės privatizuoti būstą. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reikalavimas iki 1989-11-03 nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiams. Butų privatizavimo įstatymas ir 1991-05-30 Seimo nutarimas Nr. I-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ nenumatė, kuriems piliečiams, t. y. ar piliečiais tapusiems iki priimto Seimo nutarimo, ar po jo priėmimo. Ieškovų nuomone, kad minėtas reikalavimas iki 1989-11-03 nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, netaikomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nepriklausomai nuo to, kada jie piliečiais tapo. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietybę nuo 1991-07-16 turėjo jo žmona ieškovė G. S., todėl 1992-11-27 išreikšdami abiejų norą privatizuoti ginčo butą atitiko Butų privatizavimo įstatymo numatytus subjekto reikalavimus. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Klaipėdos miesto savivaldybė, suteikusi teisę privatizuoti butą, o vėliau nieko neinformavusi apie tai, kad privatizuoti buto ieškovai negali, šią teisę privatizuoti atėmusi, pažeidė ieškovų teises.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti. Pažymi, kad ieškovams sudarius 1992-11-27 susitarimą, kad butas bus perkamas J. S. vardu, šeimos narių susitarimų teisė privatizuoti butą buvo suteikta ieškovui J. S. ir santykis dėl buto privatizavimo tarp savivaldybės ir G. S. nesusiklostė.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje ieškiniu keliami reikalavimai kildinami iš butų privatizavimo pagal Butų privatizavimo įstatymą teisinių santykių.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, klausimo dėl ieškovų teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą išsprendimui būtina nustatyti visas minėtame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.); antra, kad ieškovai yra subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); trečia, kad ieškovai, kaip subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu tarp ieškovų ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 str.). Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti privatizavimo objektas. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 1992-11-27 patvirtintas ieškovų J. S. ir G. S. susitarimas pirkti privatizuojamą ginčo butą J. S. vardu (b. l. 10). Butas buvo įvertintas 17 419 suma ir nurodyta suma 1993-02-04 talonais buvo pervesta Butų ūkio privatizavimo tarnybai (b. l. 11–12). Klaipėdos miesto meras 1993-02-09 potvarkiu Nr. 88 pardavė privačion nuosavybėn butą (duomenys neskelbtini), nurodant buto savininku J. S. (b. l. 14–16). Taigi ieškovas J. S. atliko veiksmus, būtinus teisei privatizuoti butą įgyti. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų ir ieškovų paaiškinimų, ginčo buto privatizavimo procedūra neužbaigta, buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir/ar patvirtinta notariškai (Butų privatizavimo įstatymo 10, 11 str.).
Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovai gali būti subjektai privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai į Lietuvą gyventi persikėlė 1989-12-26, t. y. faktinės aplinkybės neatitinka Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. sąlygos.
Apeliantai teigia, kad jiems, kaip Lietuvos Respublikos piliečiams, taikytina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-05-30 nutarimo Nr. I-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ 3 d. numatyta išimtis, t. y. kad Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta sąlyga, pagal kurią teisę pirkti gyvenamąjį namą, butą turi tik tie asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Kaip paminėta anksčiau, ieškovų pareiškimas apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą (duomenys neskelbtini), sudarytas 1992-11-27, Klaipėdos miesto mero potvarkis Nr. 88 dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn, tarp jų ir buto (duomenys neskelbtini) pardavimo J. S. privačion nuosavybėn, priimtas 1993-02-09. Tuo tarpu pažymėtina, kad ieškovui J. S. Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta 1993-09-16 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, ieškovui 1994-04-25 Klaipėdos miesto savivaldybėje prisiekus Lietuvos Respublikai (b. l. 30–31). Taigi buto privatizavimo metu ieškovas Lietuvos Respublikos pilietybės neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad J. S. neatitiko Butų privatizavimo įstatymo 4 str. įtvirtinto subjekto, turinčio teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, sampratos, dėl to jam pagrįstai nebuvo leista privatizuoti ginčo buto.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl abiejų ieškovų, kaip sutuoktinių, teisės privatizuoti būstą. Nustatyta, kad ieškovai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovė G. S. pagal 1989-11-03 priimto Pilietybės įstatymo 1 str. 3 p. Lietuvos Respublikos piliete yra nuo 1991-07-16 (b. l. 29). Kaip pažymi apeliantai, Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. numatė teisę pagal minėtą įstatymą pirkti butą perkamo buto nuomininkams ar jų šeimų nariams. Butų privatizavimo įstatymo 5 str. buvo numatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais); toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Matyti, kad ieškovai, sudarydami 1992-11-27 susitarimą pirkti privatizuojamą butą J. S. vardu, privatizavimo subjektu nurodė ir teisę privatizuoti butą suteikė ieškovui J. S., kuris, kaip nustatyta, nebuvo subjektas, turintis teisę privatizuoti ginčo butą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovai 1992-11-27 susitarimu išreikšdami savo valią privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), atitiko Butų privatizavimo įstatymo numatytus subjekto reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tarp ieškovės G. S. ir atsakovės, kaip privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, nesusiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, ieškovei šia teise nepasinaudojus, neatlikus veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti. Be to, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 str., sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Tačiau, kaip matyti, ieškovas neatitiko būtinų sąlygų teisei privatizuoti butą atsirasti, todėl ginčo buto privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas ir buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta.
Apeliantai pažymi manę, jog butą yra privatizavę ir jis priklauso jiems nuosavybės teise, o savivaldybės aktų priėmimas ir jais nustatytų procesų užbaigimas nepriklausė nuo jų valios. Tačiau iš bylos duomenų nenustatyta, kad ieškovai po 1993-02-09 Klaipėdos miesto mero potvarkio Nr. 88 dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn priėmimo aktyviai domėjosi privatizavimo procedūros eiga, kad dėl to kreipėsi į atitrinkamas institucijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004-03-23 tarp J. S. ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis; dėl minėto buto privatizavimo į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ieškovas kreipėsi tik 2009-11-03 (b. l. 18–23). Be to, nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovų šioje civilinėje byloje keliamus ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų ieškinio reikalavimus atmetė.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė
Kolegijos teisėjos Raimonda Andrulienė
Rimvida Zubernienė