Civilinė byla Nr. e2S-623-856/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06331-2016-4

                                                                                                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos 

                                                                                                                                                                                  3.1.9.5; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-40-1031/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Arvytra“, A. S., K. S. ir A. M. bei atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Arvytra“, A. S. ir K. S. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Sodbeta“, uždarajai akcinei bendrovei „BLRT Grupp invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetoninės konstrukcijos“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, statinių (tvorų) teisinės registracijos panaikinimo ir jų nugriovimo bei dalies betono aikštelės servituto nustatymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sagera“, uždaroji akcinė bendrovė „Transbusas“, A. P., G. J. ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Teismas 

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.                      Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sodbeta“ ieškinys atmestas, o atsakovų UAB „Arvytra“, A. S. ir K. S. priešieškinys patenkintas. 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismo sprendimą peržiūrėjus kasacinės instancijos teisme, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismo sprendimo dalį panaikino, o likusią dalį paliko galioti nepakeistą. Kasacinės instancijos teismas paliko galioti teismo sprendimo dalį, įpareigojančią ieškovę nugriauti neteisėtai pastatytų statinių dalis: 1) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini)), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini); 2) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini)), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini); 3) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini); 4) betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini)), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini), sudarančią 74 m2; 5) betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plano ištraukoje su registruotomis tvoromis ir betono ruošimo aikštele pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini)), dalį tarp taškų (duomenys neskelbtini), sudarančią 82 m2; 6) patikslinti statinių - tvorų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, iš jos pašalinant nugriautinas statinių dalis; 7) nustatyti UAB „Sodbeta” priklausančios betono ruošimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (G. L. 2017-11-20 parengto Statiniams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatymo plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) daliai, plane pažymėtai tarp taškų (duomenys neskelbtini), servitutą, kurio plotas 430 m2, suteikiantį teisę visiems asmenims naudotis ta aikštelės dalimi kaip pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu.

2.                      2020 m. sausio 27 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai tenkino ieškovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, o prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. pareiškimu prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priims sprendimą dėl plano patvirtinimo. 2020 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą dalyko tikslinimo, kuriuo prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti iki bus išspręstas ginčas administracinėje byloje pagal ieškovo skundą dėl NŽT priimto sprendimo.

3.                      2020 m. gegužės 12 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą atidėti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto 2018 m. balandžio 16 d., vykdymą. Taip pat teismas sprendė skirti ieškovei 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 2 000 Eur šios baudos priteisti valstybei ir po 1000 Eur baudos dalį priteisti UAB „Arvytra“ bei A. S. ir K. S.. Teismas nurodė, kad pasibaigus kasaciniam procesui ir atsiradus pagrindui realiai vykdyti teismo sprendimą, po to, kai atsakovai pateikė vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui antstoliui, ieškovė 2020 m. sausio 21 pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, o 2020 m. sausio 22 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Tik pradėjus vykdomuosius veiksmus ieškovė pateikė skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymus priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas šiuos skundus atmetė 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, o ieškovės atskirieji skundai išnagrinėti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi. Tokiais prašymais ieškovė siekė, kad teismo sprendimas nebūtų vykdomas. Pasibaigus apeliaciniams procesams dėl teismo priimtų nutarčių ir ieškovės skundus atmetus, ieškovė pateikė nagrinėjamą prašymą kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą. Tokius ieškovės veiksmus teismas vertino kaip siekį sukurti aplinkybes, kad teismo sprendimas nebūtų vykdomas. Teismas darė išvadą, kad ieškovės siekis yra akivaizdus – išsaugoti statinius, kurie pagal teismo sprendimą turi būti nugriauti, t. y. ieškovė veikia prieš pačią sprendimo esmę. Ieškovė civilinio proceso instrumentais naudojasi ne tam, kad apgintų savo pažeistas teises (nes ieškovės teisių pažeidimas teismo sprendimu, ar kitu aktu nėra nustatytas), o tam, jog sukurtų kliūtis jos nenaudai priimto sprendimo įgyvendinimui. Todėl tokius ieškovės veiksmus teismas pripažino veikimu prieš teisingą ir greitą teismo sprendimo įvykdymą, juos laikė ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir nutarė ieškovei skirti baudą. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovai, kurių naudai yra priimtas teismo sprendimas patenkinus jų priešieškinį, negali tinkamai naudotis savo turtu, ieškovė akivaizdžiai siekia vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą. Teismas, vertindamas ieškovės siekius (intencijas) ir jos veiksmų sistematiškumą, ieškovės veiksmus vertino piktnaudžiavimu.

4.                      Ieškovė pateikė prašymą dėl jai paskirtos baudos panaikinimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.                      Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.

6.                      Teismas nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis – bendrųjų proceso teisės principų (teisingumo, sąžiningumo, protingumo) pažeidimas, iš pirmo žvilgsnio formaliai panašus į teisės ginamą ir leidžiamą bendro pobūdžio elgesio modelį. Ieškovė, pareikšdama prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš tiesų tik sukuria tokio savo veikimo teisėtumo regimybę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio pagrindu teismo sprendimo atidėjimas yra teismo sprendimo įvykdymo nukėlimas į ateitį, t. y. šalis nekvestionuoja sprendimo, tačiau jo negali įgyvendinti tuojau pat. Šiuo gi atveju ieškovė veikia prieš sprendimo esmę – siekia išsaugoti statinius, kurie pagal sprendimą turi būti nugriauti. Ieškovė naudojasi įvairiais civilinio proceso instrumentais (teikdama prašymus, skundus ir t.t.) tik tam, kad sukurdama teisėto veikimo regimybę vilkintų realų sprendimo vykdymą.

7.                      Teismas, vertindamas šias aplinkybes, nenustatė pagrindo, kodėl ieškovės elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu, todėl nenustatė ir pagrindo, dėl kurio ieškovei paskirta bauda turėtų būti panaikinta.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8.                      Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Sodbeta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovei skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Vien aplinkybė, kad teismas laiko ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjo nepagrįstu, negali sudaryti pagrindo ieškovei taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neva dėl to, kad ieškovė nevykdo priimto teismo sprendimo. Ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra pareikštas įstatyme numatytu pagrindu ir terminais. Šis ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo niekaip nesustabdė sprendimo vykdymo veiksmų – prašymo užtikrinimui nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovės prašymo nagrinėjimas neturi įtakos sprendimo vykdymui.

8.2.       Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir skirdamas ieškovei baudą už tai, kad ji nėra įvykdžiusi sprendimo, iš esmės išėjo už prašymo nagrinėjimo ribų, kadangi baudą ieškovei skyrė dėl to, kad ieškovė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, dėl kurio vykdymo atidėjimo ieškovė kreipėsi į teismą.

8.3.       Teismo argumentai, kad ieškovė neva sukuria tik sprendimo vykdymo regimybę, yra nepagrįsti, kadangi ieškovė yra aiškiai atskleidusi savo siekius ir tikslus.

8.4.       Teismas skundžiama nutartimi paneigė Konstitucijos 28 straipsnyje, CPK 5 ir 284 straipsniuose asmenims suteikiamas teises.

8.5.       Ieškovės siekis yra atidėti teismo sprendimo vykdymą iki kol bus išnagrinėta ir įsiteisės susijusi administracinė byla, kurios baigtis gali turėti įtakos sprendimo vykdymui, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad prašymu ieškovė tik sukuria sprendimo vykdymo regimybę.

8.6.       Ieškovė turi teisę prašyti teismo atidėti sprendimo vykdymą vadovaujantis CPK 248 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė prašymą pagrindė tiek faktiniu, tiek teisiniu pagrindu, nurodė objektyvias aplinkybes, kurių egzistavimas lemtų statinių dalių išsaugojimą, bei pateikė aiškią tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, jog turi būti siekiama išsaugoti nuosavybę.

8.7.       Ieškovė savo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikė pirmą kartą, be to, šiam veiksmui pagrindas atsirado kai ieškovė inicijavo administracinę procedūrą, o vėliau ir teisminį ginčą administracinėje byloje dėl žemės sklypo plano patvirtinimo.

8.8.       Teismo nutartyje, kuria ieškovei buvo skirta bauda, nurodyti ankstesni procesiniai veiksmai taip pat negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi ankstesni ieškovės procesiniai veiksmai nedubliuoja ieškovės prašymo ir nesikartoja. Be to, dalis teismo nutartyje nurodytų ankstesnių ieškovės procesinių prašymų ir/ar skundų buvo pripažinti pagrįstais arba, nors ir atmesti, tačiau motyvuose pripažįstant, kad pažeidimai faktiškai egzistavo. Pavyzdžiui, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Tai reiškia, kad ieškovės pareikštas prašymas buvo pagrįstas. Ieškovei pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, šis skundas, nors ir buvo atmestas, tačiau teismas 2020 m. vasario 29 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1920-776/2020, pripažino, kad teismo išduoti vykdomieji dokumentai turėjo trūkumų. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, taip pat nutartyje nurodė, kad ieškovės nurodyti procesinės teisės pažeidimai yra formalaus pobūdžio, tačiau jie egzistuoja. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė kreipėsi teisinės gynybos į teismą turėdama tam tikrus savarankiškus tikslus ir giežtai laikydamasi įstatymo reikalavimų, dėl ko negali būti pripažįstama, kad ieškovė veikė nesąžiningai, sistemingai ir piktnaudžiaudama procesu.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Arvytra“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.       Ieškovė piktnaudžiavo teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis teikdamas atskirąjį skundą. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, kitos bylos pradėjimas nėra ir negali būti pagrindu jau galiojančio teismo sprendimo vykdymo atidėjimui, įstatymo leidėjas numatė, kad CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais.

9.2.       Būtent teismo situacijos supratimas, o ne ieškovės elgesys, sąlygojo, jog teismas netaikė ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti sprendimo vykdymą tol, kol bus išnagrinėtas šis prašymas. Taigi, ieškovė sąmoningai siekė sutrukdyti galiojančio teismo sprendimo vykdymą.

10.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.       Apeliantė savo atskirajame skunde deklaratyviai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, paneigė Konstitucijos 28 straipsnio, CPK 5 ir 284 straipsnių nuostatas. Teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos tai fundamentali ir pamatinė teisė, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nevykdydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo bei pažeisdamas kitų procesų dalyvių teisėtus interesus.

10.2.       Apeliantė, klaidindama teismą, nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas ieškovei baudą skyrė dėl to, jog ji nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, dėl kurio vykdymo atidėjimo ieškovė kreipėsi į teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodė išsamius motyvus, kodėl ieškovės veiksmai laikomi kaip piktnaudžiavimas procesu.

10.3.       Šioje byloje teismo sprendimas yra priimtas daugiau nei prieš dvejus metus. Nors kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatyta pagal sklypo nuomininkų planus, esminis reikalavimas dėl ieškovės pastatytų statinių nugriovimo liko nepakeistas visose instancijose, tačiau nepaisant to, kad šiuo metu sprendimas yra įsiteisėjęs, išduotas vykdomasis dokumentas, ieškovė, nuolat teikdama nepagrįstus prašymus teismui, siekia vilkinti procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareikštu skundu bei nuolatiniais prašymais ieškovė siekia ne savo tariamų teisių pažeidimo gynimo, bet vykdymo veiksmų vilkinimo.

10.4.       Ieškovei neturėtų būti leista ir toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nepagrįstai apsunkinti teismų, antstolio darbą, vilkinti galiojančios reikalavimo teisės vykdymą. Ieškovei nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nuolat nepagrįstai teikiant prašymus teismui, yra eikvojami teismo žmogiškieji bei materialieji ištekliai, kas laikytina sąmoningu veikimu prieš įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

11.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai A. S. ir K. S. bei trečiasis asmuo UAB „Ausnė“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti UAB „Ausnė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.       Visų pirma, ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, nes neva ieškovei nebuvo aišku, kokiu žemės sklypo planu remtis griaunant statinius, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo aišku, kokių statinių teisėtumo klausimas yra sprendžiamas civilinėje byloje, kaip ir byloje buvo pateiktas vienintelis G. L. žemės sklypo planas, kuris buvo ir yra civilinės bylos dalis ir pagal jį turi būti griaunami statiniai. Tuo pačiu ieškovė, siekdama suklaidinti teismą, pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodydama, kad neva ginčas buvo dėl statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas akivaizdžiai nurodė, jog statiniai yra neteisėti dėl to, kad pažeidžia atsakovų nuosavybės teisę. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ieškovė, siekdama vilkinti sprendimo vykdymo procesą, apskundė antstolio R. K. veiksmus, remdamasi tais pačiais argumentais, kuriais ir prašė priimti papildomą teismo sprendimą, bei tuo, kad neva civilinėje byloje buvo išduotas netinkamas vykdomasis dokumentas. Teismui atmetus ir šį skundą, ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Ieškovė vėl siekė klaidinti teismą ir nepagrįstai nurodė, kad NŽT pateikto prašymo patenkinimo atveju, statiniai galėtų būti nenugriauti.

11.2.       Visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sprendimo vykdymo proceso metu sistemingai elgiasi nesąžiningai, siekdama vilkinti sprendimo vykdymo procesą. Ieškovė net ir neslepia savo siekio vilkinti sprendimo vykdymo procesą. Nepaisant to, kad ieškovė savo veiksmus vadina „siekiu išsaugoti nuosavybę“, ieškovės veiksmai, kai nėra jokios objektyvios galimybės išsaugoti statinius (kadangi atsakovai nesutinka ir nesutiks pasirašyti taikos sutartį sprendimo vykdymo procese), turi būti laikomi kaip sprendimo vykdymo vilkinimas.

12.       Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, neketina vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, veikia prieš pačią sprendimo esmę, pažeidžia asmenų, kurių reikalavimai buvo tenkinti, teises, nepateisinamai ilgą laiką vengia griauti žemės sklype esančius statinius, kuriuos teismas įpareigojo nugriauti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl jai paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

16.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

17.       Pirmiau išdėstytos CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo atsiradus pagrindui realiai vykdyti teismo sprendimą – pašalinti ieškovės pastatytus statinius, po to, kai atsakovai pateikė vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui antstoliui, ieškovė 2020 m. sausio 21 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, o 2020 m. sausio 22 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šiaulių apylinkės tesimo Šiaulių rūmai         2020 m. sausio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, o prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pradėjus vykdomuosius veiksmus, ieškovė pateikė skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymus priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atmetės šiuos skundus, o ieškovės atskirieji skundai išnagrinėti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi. Pasibaigus minėtiems apeliaciniams procesams ir ieškovės skundus atmetus, ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo iki NŽT dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priims sprendimą dėl plano patvirtinimo. Ieškovė kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti teismo sprendimo vykdymą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. 2020 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą dalyko tikslinimo, kuriuo prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti iki bus išspręstas ginčas administracinėje byloje pagal ieškovės skundą dėl NŽT priimto sprendimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atidėti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymą ir skyrė ieškovei 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ieškovei baudą, išėjo už prašymo nagrinėjimo ribų. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė atsakovas A. M. atsiliepime į ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Be to, CPK 95 straipsnio normos neriboja teismo teisės, nustačius šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, savo iniciatyva skirti baudą.

20.       Skirdamas ieškovei baudą, pirmosios instancijos teismas ieškovės veiksmus pripažino veikimu prieš teisingą ir greitą teismo sprendimo įvykdymą, juos laikė ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovai, kurių naudai yra priimtas teismo sprendimas patenkinus jų priešieškinį, negali tinkamai naudotis savo turtu, ieškovė akivaizdžiai siekia vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą. Skundžiama nutartimi, atmesdamas ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad CPK 284 straipsnio pagrindu teismo sprendimo atidėjimas yra teismo sprendimo įvykdymo nukėlimas į ateitį, o šiuo atveju ieškovė veikia prieš sprendimo esmę – siekia išsaugoti statinius, kurie pagal sprendimą turi būti nugriauti. Ieškovė naudojasi įvairiais civilinio proceso instrumentais tik tam, kad sukurdama teisėto veikimo regimybę vilkintų realų sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams. 

21.       Atkreiptinas dėmesys, kad bauda ieškovei buvo paskirta atsižvelgiant į jos procesinių veiksmų visumą, neapsiribojant vien faktu dėl ieškovės sprendimo nevykdymo. Nors ieškovė teigia, kad ji sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, tačiau pažymėtina, jog ieškovės reiškiami daugkartiniai prašymai, skundai ir t. t., rodo siekį vilkinti teismo sprendimo vykdymą, juolab, atsižvelgiant į tai, kad jau nuo 2019 m. gruodžio 17 d. ieškovei atsirado pareiga realiai vykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinius.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, jog ieškovė, teikdama prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, siekė klaidinti teismą ir nepagrįstai nurodė, kad NŽT pateikto prašymo patenkinimo atveju statiniai galėtų būti nenugriauti nepaisant to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovės statiniai yra neteisėti dėl to, kad pažeidžia atsakovų nuosavybės teisę. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti statinius, ieškovei yra privalomas ir turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į ieškovės inicijuotas procedūras NŽT ir jų eigą. Todėl visiškai pritartina atsakovo A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, jog ieškovei nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nuolat teikiant nepagrįstus prašymus teismui, yra eikvojami teismo žmogiškieji bei materialieji ištekliai, kas laikytina sąmoningų veikimu prieš įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

23.       Esant nustatytoms aplinkybėms, faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį yra pagrįstas, atitinka šią normą, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo panaikinti ieškovei taikytą CPK 95 straipsnyje numatytą baudą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis apeliantės veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei paskirta 4 000 Eur bauda proporcinga byloje nustatytų aplinkybių kontekste bei atitinka bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Atskiruoju skundu ieškovė nekvestionuoja paskirtos baudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.

25.       Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės atsakovei UAB „Arvytra“ priteisiamos 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovui A. M. – 100 Eur bylinėjimosi išlaidos, trečiajam asmeniui UAB „Ausnė“ – 363 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“, juridinio asmens kodas 145663442, uždarajai akcinei bendrovei „Arvytra“, juridinio asmens kodas 300091070, 266,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Sodbeta“ uždarajai akcinei bendrovei „Ausnė“, juridinio asmens kodas 145466128, 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė