Civilinė byla Nr. e2YT-10918-527/2022

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00584-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 2.4.2.8; 3.4.5.15.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija).

Teismas

n u s t a t ė : 

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir – CPK) 530 straipsniu, prašo rašytinio proceso tvarka nustatyti faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įsigijo ir nuosavybės teise valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas). Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nusipirko (privatizavo) Butą, kurio pardavimo sutartį (toliau ir – Sutartis) su juo pasirašė tuometinis (duomenys neskelbtini) viršaitis P. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu (toliau ir – BPĮ) ir Butų privatizavimo valstybinės komisijos išvada. Pareiškėjas sumokėjo Butų privatizavimo valstybinės komisijos 1994 m. rugsėjo 19 d. išvadoje Nr. 65-96 nustatytą visą Buto pardavimo kainą, t. y. 47,49 Lt, į (duomenys neskelbtini) sąskaitą 1995 m. gegužės 2 d. bankiniu pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), kas nurodyta pačioje Sutartyje. Po Sutarties sudarymo ji turėjo būti notaro patvirtinta ir po to užregistruota Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, tačiau pareiškėjas to nepadarė dėl nežinojimo. Apylinkėje po Sutarties pasirašymo jam to niekas neišaiškino, galimai viršaitis pats nelabai ką apie tai žinojo, o to, kas parašyta smulkiomis raidėmis Sutarties pabaigoje, pareiškėjas paprasčiausiai neskaitė. Po Sutarties pasirašymo jis manė, kad visi formalumai tuo yra baigti ir jis jau yra teisėtas Buto savininkas. Pareiškėjas nuolatos gyvena Bute jau labai seniai, savo gyvenamąją vietą tuo adresu deklaravo dar (duomenys neskelbtini). Po Sutarties sudarymo jis buvo įsitikinęs, kad Butas yra jo nuosavybė, ir naudojosi juo kaip savo nuosavybe (gyveno jame, darė jo remontą, mokėjo su juo susijusius mokesčius ir t.t.). Tam jokių kliūčių jam niekas niekada nedarė ir nedaro, todėl iki šiol jis nei kiek neabejojo savo nuosavybės teise į Butą, todėl visiškai nesirūpino nuosavybės įteisinimo formalumais. 2013 m. spalio 18 d. suformavus nekilnojamojo turto kadastro bylą, Butui buvo suteiktas unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), taip pat Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pastatui buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). Tiktai 2021 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Registrų centrą, kad įregistruotų Buto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre (toliau ir – NTK) bei savo nuosavybės teises į Butą Nekilnojamojo turto registre (toliau ir – NTR), tačiau nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos, kadangi Sutartis nepatvirtinta notaro ir yra praleistas Sutarties sudarymo metu galiojęs 3 mėnesių terminas jos įregistravimui. Dėl to VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTR departamento Kauno skyrius bei VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTK departamento Kauno skyrius priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymus atmesti, kadangi nepakanka jo turimų dokumentų nuosavybės teisėms įrodyti ir teisiškai įregistruoti juos VĮ Registrų centre pareiškėjo vardu. Kadangi kitų dokumentų, išskyrus paminėtus, pareiškėjas neturi, nuosavybės teisę tenka įrodinėti teismine tvarka. Kadangi pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai įsigijo Butą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo jį turtą ilgiau kaip 10 metų, o per visą valdymo laikotarpį joks kitas asmuo nei karto nepareiškė savo teisių į šį turtą, todėl pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į Butą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 531 straipsnio 5 punktas). Kadangi nėra jokio ginčo dėl Buto priklausomybės, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis). Pareiškimą įrodo Buto pirkimo–pardavimo sutartis, Buto įkainojimo aktas, Butų privatizavimo valstybinės komisijos išvada, (duomenys neskelbtini) potvarkis ir jo priedas, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma apie skolas, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTR departamento Kauno skyriaus bei VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTK departamento Kauno skyriaus sprendimai.

Teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; nustatyti suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pareikšti; bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2022 m. gegužės 9 d. 9.30 val. (rašytinio proceso tvarka – jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas; jei šios sąlygos bus ginčijamos – žodinio proceso tvarka); paskelbti apie bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje - www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ pranešimą.

Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, jog administracija neturi duomenų, kad Butas būtų buvęs įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą ar kad į jį būtų pareiškę pretenzijų kiti asmenys. Butas NTR neregistruotas, nuosavybės teise niekam nepriklauso. Kaip nurodo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini). jis nusipirko (privatizavo) Butą, kurio pardavimo sutartį su juo pasirašė tuometinis (duomenys neskelbtini) P. J., vadovaudamasis BPĮ ir Butų privatizavimo valstybinės komisijos išvada. 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojusio BPĮ 5 straipsnis nurodė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. BPĮ 11 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. Pareiškėjas neginčija, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartis notaro patvirtinta nebuvo. Priešingai, jis nurodė, kad ši procedūra nebuvo užbaigta notarui taip ir nepatvirtinus (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo–pardavimo sutarties, nes pareiškėjas nežinojo, kad reikia Sutartį notariškai patvirtinti. Iš to matyti, kad pareiškėjas, siekdamas nuosavybės teise įgyti Butą, turėjo pareigą sudaryti notaro patvirtintą Buto pirkimo–pardavimo sutartį. Iš į bylą pateiktos Sutarties matyti, kad ji nėra notariškai patvirtinta, vadinasi, Buto pirkimo–pardavimo sandoris yra negaliojantis ir Butas yra neprivatizuotas. Taigi, nagrinėjamu atveju Buto pirkimo–pardavimo sutartis notariškai nepatvirtinta, nors toks reikalavimas įtvirtintas Sutarties sudarymo metu galiojusio CK 255 straipsnio ir BPĮ 10 straipsnio nuostatose. Pareiškėjas siekia nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įsigijo ir nuosavybės teise valdo Butą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) praktikoje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015 ir kt.).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. LAT taip pat yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir LAT plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgįjėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms bei nesant duomenų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų perėmęs koks nors kitas asmuo, Jonavos rajono savivaldybės administracija neprieštaraus, kad būtų nustatytas pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo Butą.

Pareiškimas netenkintinas.

1991 m. birželio 30 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau ir – BPĮ) 5 straipsnis nurodė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. BPĮ 11 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. Pareiškėjas neginčija, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartis notaro patvirtinta nebuvo. Priešingai, jis nurodė, kad ši procedūra nebuvo užbaigta notarui taip ir nepatvirtinus (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo–pardavimo sutarties, nes pareiškėjas nežinojęs, kad Sutartį reikia patvirtinti notariškai. Iš to matyti, kad pareiškėjas, siekdamas nuosavybės teise įgyti Butą, turėjo pareigą sudaryti notaro patvirtintą Buto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi Sutartis nebuvo notariškai patvirtinta, vadinasi, vadovaujantis Sutarties sudarymo metu galiojusio CK 255 straipsnio 2 dalies ir BPĮ 10 straipsnio nuostatomis, Buto pirkimo–pardavimo sandoris yra negaliojantis, o Butas teisės aktų nustatyta tvarka liko neprivatizuotas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Pareiškėjas teigia Butą nusipirkęs (privatizavęs), vadovaujantis BPĮ ir Butų privatizavimo valstybinės komisijos išvada, pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį, kurią valstybės vardu su pareiškėju pasirašė tuometinis (duomenys neskelbtini) P. J.. Pareiškėjas nurodė sumokėjęs Butų privatizavimo valstybinės komisijos (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą visą Buto pardavimo kainą, t. y. 47,49 Lt, į Jonavos rajono Šilų apylinkės sąskaitą (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu Nr. 471083, kas nurodyta pačioje Sutartyje.

Jonavos rajono savivaldybės teigimu atsiliepime, Butas nekilnojamojo turto registre neregistruotas, nuosavybės teise niekam nepriklauso.

Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į Butą Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruotos valstybės vardu, teismo nuomone, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi Butas, kurį pats pareiškėjas teigia privatizavęs (siekęs privatizuoti) pagal BPĮ nuostatas (arba, kitaip sakant, pats pareiškėjas įrodinėja Butą (duomenys neskelbtini) priklausius visuomeniniam butų fondui ir buvus valstybės nuosavybe), nuosavybės teise tebepriklauso valstybei, o valstybės nuosavybės teisė nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.

Pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondą įeina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas), taip pat gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams – kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams – kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 metų Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė.

Be to, būtent valstybė, vadovaujantis BPĮ ir vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems valstybiniame butų fonde, gyvenamąsias patalpas privatizuoti, tačiau pareiškėjas, skirtingai nei kitų butų gyventojai, šios savo teisės iki galo neįgyvendino.

Šiuo atveju būtina pažymėti tai, jog, vadovaujantis nuosekliai suformuota teismine praktika, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. (LAT 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35). Šioje nutartyje nurodyta ir tai, jog, atkūrus Lietuvos Respublik?s Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 metų BPĮ, 1991 metų Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją.

Taigi, nepaisant to, kad pareiškėjas teikė į bylą įrodymus apie tai, kad Butą valdo atvirai, nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai jau daugiau nei 10 metų, teismui iš bylos medžiagos nenustačius, jog Butas, kurį pareiškėjas įrodinėja privatizavęs Sutartimi kaip visuomeninį butų fondą, būtų praradęs valstybinės nuosavybės statusą, pareiškėjo pareiškimas, teismo nuomone, negali būti patenkintas vien dėl šios priežasties. Pažymėtina, jog tokios pačios praktikos laikosi ir teismai kitose panašiose bylose (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-267/2017; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-440/2017;  (LAT 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013).

Be to, pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad Butų privatizavimo valstybinė komisija (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustačiusi 47,49 Lt Buto pardavimo kainą, kadangi, kaip matyti iš pateiktos Butų privatizavimo valstybinės komisijos (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad pareiškėjui leista pirkti 47,97 kv. metrų bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 9 d. pateiktos informacijos, pagal 1991–1997 m. namų ūkio knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), K. Ž. buvo įrašytas į G. Ž. šeimą. (duomenys neskelbtini) G. Ž. mirus, ūkis buvo atidalintas. K. Ž. buvo įrašytas į B. Č. šeimą, kuri mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygoje K. Ž. įrašytas vienas.

Tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pateiktos skenuotos namų knygos įrašų, asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) šeimos nario, įrašyto pirmuoju, pavardė, vardas, tėvo vardas vietoj buvusio įrašo Č., jį perbraukus, įrašyta Ž. K., o šeimos narių sąraše išvardinta: Č. B. (mirė (duomenys neskelbtini); Ž. K., Albino, anūkas, (duomenys neskelbtini)., Krašto apsauga (duomenys neskelbtini); Ž. L., A., anūkas, (duomenys neskelbtini); atlieka bausmę; Ž. V., A., anūkė, (duomenys neskelbtini).

Kadangi pagal BPĮ 5 straipsnį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais, o toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai, pažymėtina, jog šiuo atveju, pagal namų knygų įrašus Bute (duomenys neskelbtini) buvus nurodytų ir kitų asmenų, privatizuojant Butą turėjo būti notariškai patvirtintas ir tų asmenų (nors ir laikinai išvykusių) susitarimas, kas taps perkamo Buto savininku (bendrasavininkiais). Kadangi šiuo atveju teismui nepateikti duomenys apie tokio notarinio susitarimo sudarymą, (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo–pardavimo Sutartis, šeimos nariams nesutarus pirkti, teismo nuomone, negalėjo būti sudaryta ir dėl šios priežasties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali suma, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. Ž. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja