Civilinė byla Nr. 3K-3-473/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
42.11.1; 50.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB
„Alvilė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 14 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo AB
“Alvilė” ieškinį atsakovams Nacionalinei
žemės tarnybai prie ŽŪM (perėmusiai likviduojamos Vilniaus
apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) teises) ir
VĮ Registrų centro Vilniaus filialiui dėl žemės sklypo nuomos sutarties
nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys ieškovo pusėje UAB
„Gretch-Unitas Baltic“, UAB “SKR INVEST“, tretieji asmenys atsakovo pusėje
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, T. M. B., J. P.,
V. Z., J. V., M. Z., D. P., T. Z., M. P., J. Š.,
K. U., J. A., V.
Š., I. Š., M. S., K. G., J. Č., A. N., M. J., V. B.,
V. Š., G. Z., A.
Z., A. G., T.
V., M. P., Z. P., L. Š., I. P., S. P.,
J. I., P. P., J.
B., I. M., M. N., M. M., S. S., J. Ž.,
S. M., J. Š., J.
V., T. B., V.
B., H. V., S. G., F. G., R. G., R.
G., J. M., B. P., N. K., R. D., L. P.,
J. P., V. P., J.
B., R. B., J. K., P. B., Z. Z., J. B.,
B. T., J. B., I.
B., J. G., J. Š., E. T., J. B., J. R.,
I. T., A. Z., P.
Z., P. Z., O. Z., K. P., D. Z., S.
Z., F. Z., E. Z., D. P., J. K., J. R., T. R., S. Ž., T. S., M. Č., A. V., P. Š.,
I. B., I. P., K.
Š., G. I., K. Z., T. B., L. Z., Z.
M., K. M., J. R., J. L., R. M., M. Š., K. N., V. Š., M. Š., M. Z.,
L. B., D. B., E.
M., K. B., J. P., J. D., E. P., K. Š.,
L. L., Z. B.,
T. S., V. M., G.
L., J. Z., V. P., J. Z., L. Z., G. Z., T. Z., E. S.,
A. S., J. Z., J.
Z., S. Z., P. R., S. B., S. B., J.
B., Č. U., P. L., D. L., L. S., J. J.,
S. S., J. P., Z.
P., G. K., M. K., V. V., J. Š., T. G., S. Š., J.
J., L. T., L. G., K. K., R. K., J.
J., S. Z., I. U., H. B., M. B., J. B.,
R. B., V. M., I.
M., L. S., T. M., T. Z., E.
Z., M. Z., B.
B., L. Z., K. S., M. T. P.,
J. L., M. L.,
D. P., A. D., E.
Z., V. Z., I. Z., K. L., R. M., M. Š.,
E. M., J. S., L.
K., I. T., J. Z., R. Z., Z. R., P.
Z., I. Z., S. J. K., A. T., I. K., A. D.,
J. S. Š., H.
Z., I. V., J. P., J. Z., T. Z., Z.
A., D. S., V. Z., M. Z., I. M., D. B.,
V. M., G. G., P.
Š., V. V., R. F. V., A. T., A. J., J. J.,
J. Z., J. P., S. P., T. V., J.
P., A. P., R.
F., M. – T.
P., G. P., M.
V., V. P., D. F., R. F., P. A. V., P.
E., G. K., G. K., L. M., I. M., E. S.,
J. S., R. V., A. V., M. K., M. K.,
G. O., V. K., I.
V., O. Š., T.
M., T. Z., K. Z., P. Z., Z. M., J. K.,
V. L., G. K., V.
K., K. V., Z. K., V. K., J. K., T. S., R. M., J. M. M., J.
Z., A. L..
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje
sprendžiamas klausimas, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, jeigu
žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.
Vilniaus miesto valdybos 1995 m.
balandžio 6 d. potvarkio pagrindu Žemėtvarkos tarnyba 1995 m. gegužės 12 d. sudarė
su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria 99 metams žemės ūkio veiklai
išnuomojo 676 955 kv. m žemės sklypą. Nuomos sutartis įregistruota nekilnojamojo
turto registre. 2004 m. spalio 25 d. atsakovas įspėjo ieškovą, kad sutartis bus
nutraukta prieš terminą, nes nuomininkas nenaudoja žemės pagal paskirtį.
Nesutikdamas su įspėjimu ieškovas 2004 m. lapkričio 26 d. raštu pateikė
atsakovui atsakymą. Atsakovas VAVA 2007 m. kovo 19 d. įsakymu žemės sklypą,
kuris buvo nuomotas ieškovui, priskyrė valstybinės žemės fondui.
Ieškovas prašo vienašališkai
įvykdytą atsakovo VAVA 1995 gegužės 12 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės
ūkio veiklai sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu; panaikinti atsakovo
VAVA 2005 m. kovo 21 d. įsakymą, kuriuo remiantis buvo nutraukta ši sutartis;
panaikinti įrašą viešame registre apie sutarties išregistravimą ir įpareigoti
atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti sutartį, panaikinti
2007 m. kovo 19 d. VAVA įsakymą, kuriuo pagrindu žemės sklypas buvo priskirtas
laisvos valstybinės žemės fondui. Ieškovas teigia, kad atsakovas neturėjo pagrindo
vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį. Ieškovas
visada sąžiningai mokėjo nuomos mokestį, naudojo žemę pagal paskirtį; yra
įregistruotas VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, šio centro
specialistai 2005 m. pavasarį išmatavo ir pateikė ataskaitas Nacionalinei
mokėjimo agentūrai apie ieškovo naudojamos žemės plotų naudmenas. Už žemės ūkio
naudmenų ir pasėlių plotus ūkininkaujant bendrovei buvo apskaičiuota 3486,38 Lt
išmoka. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ieškovui
yra būtinas žemės sklypas šiame žemės sklype įregistruoto jo nekilnojamojo
turto eksploatavimui. Pagal Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalį žemė priskiriama
laisvos valstybinės žemės fondui tuo atveju, jei ši žemė neperduota naudotis ir
neišnuomota.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus m. 3-iasis apylinkės teismas
2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad
byloje yra įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės - kad ginčo žemės
sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t.
y. žemės ūkiui, nes teritorija netvarkinga, apaugusi senais medžiais ir
krūmais. Teismas nustatė, kad ieškovas įspėjo atsakovą dėl žemės sklypo
nuomos nutraukimo ir, įvertinęs įspėjimo ir sutarties nutraukimo terminus,
laikė, kad atsakovas nepažeidė CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyto įspėjimo
termino. Teismas nustatė, jog 30,7768 ha sudaro dirvonuojanti medžiais ir
krūmais apaugusi žemė, apie 3,4645 ha – dirvonas su pavieniais medžiais ir
krūmais ir pan. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys atsakovo pusėje siekia
atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią ginčo sklypo teritorijoje ir yra
parengti grąžintinų žemės sklypų planai ir duomenys, bet dar nepatvirtinti.
Teismas sprendė, jog valstybė, atstovaujama atsakovo, išnuomodama 676 955 kv. m
žemės sklypą, skirtą žemės ūkio veiklai vykdyti, turėjo tikslą ne tik gauti
nuompinigius ir tinkamą žemės sklypo priežiūrą, bet ir tikėjosi, kad žemės
sklype bus vykdoma ir plėtojama žemės ūkio veikla ir taip eksploatuojamas
valstybinės žemės sklypas; pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei nuomos teisė
buvo įgyta pastatų eksploatavimo tikslu, tačiau nuosavybės teise priklausančių
pastatų yra tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei
veiklai plėtoti, t.y. nėra faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms
reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne
pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti
valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2004-2005 m. apžiūros metu sklypas buvo neprižiūrėtas, netvarkingas, apaugęs
senais medžiais ir krūmais ir pan. Tai, kad augalai ginčo sklype atrodė ne kaip
apželdinimui skirti želdiniai, o kaip savaiminis neprižiūrimas miškas,
patvirtina antstolio padarytos nuotraukos. Ta aplinkybė, jog žemės sklypo subnuomotoje
dalyje yra subnuomininkui priklausantis sandėlis, nereiškia, jog šioje sklypo
dalyje vykdoma žemės ūkio veikla. Teismas nustatė, kad išmoka buvo apskaičiuota
tik už 28,15 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Teismas konstatavo, jog net ir tuo
atveju, jei išmoka buvo sumokėta tik už ginčo žemės sklype esančius 28,15 ha
naudmenų plotus, tai nepaneigia atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad
kitas didesnę dalį užimantis žemės sklypo plotas buvo apleistas, neeksploatuojamas,
neprižiūrėtas, o tai reiškia, jog jame nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla.
Teismas konstatavo, kad dalinis sklypo eksploatavimas nesudaro pagrindo
pripažinti, jog valstybės išnuomotas 676 955 kv. m žemės sklypas buvo
eksploatuojamas pagal paskirtį. Teismas darė išvadą, kad nustatyti pažeidimai
buvo tęstinio pobūdžio, nepagrindžiantys savininko teisėtų lūkesčių, kad
nuomininkas tinkamai vykdys sutartį ateityje. Teismas nustatė, kad pats
ieškovas laikė žemės sklypo dalį neperspektyviu žemės ūkio veiklai ir rengėsi
jį naudoti pagal kitą paskirtį, todėl sprendė, jog ieškovas neturėjo tikslo
plėtoti ginčo sklype žemės ūkio veiklos. Teismas sprendė, kad nesinaudojimas
didele sklypo dalimi yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas konstatavo, jog
atsakovas VAVA teisėtai vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį
CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kartu teismas pritarė trečiųjų
asmenų argumentams, kad sutartis galėjo būti nutraukta ne tik dėl to, kad žemė
nenaudojama pagal paskirtį, bet ir CK 6.654 straipsnio 1 dalies 3 punkto
pagrindu - vykdant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo ir Žemės įstatymo normas.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą 2010 m. balandžio
14 d. nutartimi Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d.
sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo
sprendimo argumentais, įrodymų vertinimu ir padaryta išvada. Teismo teigimu,
naudotis visu žemės sklypu pagal paskirtį ieškovui niekas netrukdė, o faktiškai
buvo naudojama mažesnė nei pusė išsinuomoto žemės sklypo dalis, nesirūpinant
viso sklypo priežiūra ir sutvarkymu. Be to, ieškovas gyvulininkyste neužsiėmė,
o tretieji asmenys teismo posėdyje nurodė, kad apeliantui išnuomotame sklype
daugelis iš jų visą laiką naudojosi pievomis ir ganyklomis. Teismas pažymėjo,
kad išnuomotame žemės sklype jau yra fiksuota apie 6 ha valstybinio miško ir ši
aplinkybė neginčijama. Ieškovas nenaudojo išsinuomotos žemės sklypo pagal
paskirtį, dėl to dalis žemės ūkio paskirties žemės virto valstybiniu mišku,
kuris apskritai negali būti nei nuomos, nei nuosavybės atkūrimo objektas. Atsakovo
pusėje byloje įtraukti 258 tretieji asmenys ir pateikti dokumentai rodo,
kad ieškovui išnuomotas žemės sklypas patenka į Užusienio rėžinio kaimo žemę,
į kurią pretendentai nori atkurti nuosavybės teises pagal Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Iš byloje esančių
dokumentų taip pat matyti, kad pretendentų pareiškimai ir veiksmai turėjo
įtakos VAVA sprendžiant 99 metams sudarytos nuomos sutarties nutraukimą,
turint ir tikslą atkurti jiems nuosavybę į žemę pagal įstatymą. Tai rodo,
kad žemės nuomos sutarties nutraukimas atitinka ir valstybės prisiimtą
įsipareigojimą atkurti pretendentams nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį
turtą, ir viešąjį interesą. Atkurti nuosavybės teises į ieškovui išnuomotą
žemę galimybė tretiesiems asmenims atsirado tik po Konstitucinio Teismo
2001 m. balandžio 2 d. nutarimo paskelbimo ir 2002 metais padarytų Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (5
straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto) pakeitimų, nors
pareiškimus daugelis pretendentų padavė dar prieš žemės nuomos sutarties
sudarymą. Kolegija kartu pažymėjo, kad, nutraukus su ieškovu žemės nuomos
sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovo ar trečiųjų asmenų
jo pusėje teisės ir teisėti interesai gali būti ginami įstatyme nurodytais
būdais, t. y. prašant VAVA suformuoti ir išnuomoti naują žemės sklypą ar
kelis sklypus nuosavybės teisėmis turimo nekilnojamojo turto naudojimui pagal
paskirtį, laikantis Žemės įstatymo, jame nustatytų išimčių ir kitų norminių aktų
reikalavimų, nepažeidžiant pretendentų teisės atkurti nuosavybę į laisvą žemę.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009 m.
rugpjūčio 6 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi bei
priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Teismai
netinkamai taikė CK 6.564 straipsnio 1 dalį, ir tai iš esmės lėmė procesiniai
pažeidimai. Nuomotojas vienašališkai, t.y. nesikreipdamas į teismą, žemės
nuomos sutartį gali nutraukti tik tuo atveju, jeigu žemės nuomos sutarties
pažeidimas yra esminis. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis,
atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie
kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio. Vien tik
formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų
padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, leidžia daryti išvadą, kad esminio
sutarties pažeidimo nebuvo. Teismai privalėjo vertinti ir tai, ar šis
pažeidimas, atsižvelgiant į individualias ginčo sutarties ypatybes, šalių
elgesį bei susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, gali būti laikomas
esminiu sutarties pažeidimu, ar konstatuoti pažeidimai neginčijamai leido
atsirasti neigiamiems padariniams (žalai) nuomotojui (atsakovui). Šioje byloje
teismai spręsdami esminio sutarties pažeidimo klausimą netinkamai ištyrė bylos
faktus, nenustatė svarbių aplinkybių ir pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias
teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nevertino, ar
objektyviai nuomojama žemė galėjo būti visa eksploatuojama; nenurodė, kodėl dalinį
žemės sklypo eksploatavimą (neeksploatavimą) laiko esminiu sutarties pažeidimu;
be to, konstatuodamas esminio sutarties pažeidimo faktą, privalėjo motyvuoti
neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą atsakovui dėl dalinio žemės sklypo (ne)
eksploatavimo.
2. Apskundus
šį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo apeliaciniame skunde
išdėstytų teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo
neteisėtumo, o tiesiog perrašė pirmosios instancijos teismo motyvus. Be to, teismai
VAVA atstovės paaiškinimams, liudytojų J. R. ir J. U. parodymams ir jų surašytam 2004 m. spalio 22 d. patikrinimo
aktui suteikė išskirtinę reikšmę ir didesnę įrodomąją galią, darydami klaidingą
išvadą, kad ieškovas naudojo nuomojamą žemę ne pagal pagrindinę tikslinę
paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo apeliaciniame skunde
dėstomų argumentų, kad VAVA nutraukdama sutartį pažeidė pareigą kooperuotis ir
kitus sutarčių teisės principus.
3. Teismai,
pasisakydami, kad sutartis galėjo būti nutraukta ne tik dėl to, jog žemė
nenaudojama pagal paskirtį, bet ir kitais pagrindais (CK 6.654 straipsnio 1
dalies 3 punktas), peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pažeidė dispozityvumo,
rungimosi, lygiateisiškumo ir nesikišimo į privačius santykius principus.
4.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino valstybinės
reikšmės miško buvimo faktą žemės sklype. Ieškovo nuomoto sklypo plotas yra
beveik 68 ha, o valstybinės reikšmės miško plotas yra tik kiek daugiau kaip 6
ha. Tai reiškia tik tai, kad ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami visa apimtimi.
Atsiliepimais į
kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė
žemės tarnyba prie ŽŪM (perėmusi likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko
administracijos (toliau – VAVA) teises) ir tretieji asmenys Z. A., R. B. prašo ieškovo kasacinį
skundą atmesti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei
nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimais iš esmės palaikomi pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų argumentai.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu,
remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis
aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl
kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami
ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro
kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Dėl
nuomotojo teisės nutraukti žemės nuomos sutartį teisinio reglamentavimo
Kasacinio
teismo praktikoje išaiškinta, kad kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali
prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku
sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties
pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus
pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio,
todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.
Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi
būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina
išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto
vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus
pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant
esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo
buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar
nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos
terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti,
pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti
vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.
Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką,
taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis
netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio
neatsargumo). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu
neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia
daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies
rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą
įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis
sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė
įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį
pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos
2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v.
UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346).
Taigi CK
6.217 straipsnyje suformuluotos bendrosios taisyklės susijusios su esminio
sutarties pažeidimo reglamentavimu. Taip pat CK nustatyta ir specialiųjų
nuostatų, skirtų atskirų sutarčių rūšių sutarties pažeidimams apibrėžti,
pavyzdžiui, CK 6.379 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomi specialūs didmeninio
pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atvejai. Tai reiškia, kad šiose
nuostatose nurodyti veiksmai savaime reikš esminį sutarties pažeidimą, nes tai
tiesiogiai įvardyta įstatyme. Nuo reglamentavimo kai įstatyme nurodomi
specialūs esminio sutarties pažeidimo atvejai, reikia skirti reglamentavimą,
kai įstatymas nurodo tam tikrą situaciją kaip sutarties pažeidimą, bet neįvardija
jo kaip esminio. Pavyzdžiui, bendriesiems nuomos santykių klausimams
reglamentuoti skirti CK 6.497, 6.498 straipsniai įtvirtina nuomos sutarties
pažeidimų sąrašą, bet nenurodo, kad jame išdėstytų pažeidimų padarymas yra
esminis sutarties pažeidimas, kuris pagal CK 6.217 straipsnį suteikia teisę nutraukti
sutartį. Tas pats pasakytina ir apie specialiai žemės nuomos santykiams
reglamentuoti skirtą CK 6.564 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodomi sutarties
pažeidimai įstatymo leidėjo neįvardijami kaip esminiai. Tokio pažeidimų
pobūdžio vertinimo buvo laikomasi ir ankstesnėje kasacinėje praktikoje. Pavyzdžiui,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis
civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. „Karneta“,
bylos Nr. 3K-3-227/2009), kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio
1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo
atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę
žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t.
y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties
pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių (žalos) nuomotojui. Ši kasacinio
teismo pozicija reiškia, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo
pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet
būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu. Galimos situacijos, kai žemės
nuomos sutarties pažeidimas bus kvalifikuojamas vien tik pagal CK 6.217
straipsnį, nes CK 6.564 straipsnio 1 dalyje pateiktas tik trumpas ir
nebaigtinis sutarties pažeidimų sąrašas.
Byloje
įrodyta, kad šalys sudarė sutartį, kurioje yra sąlyga dėl žemės sklypo
naudojimo pagal tam tikrą paskirtį, todėl byla turi būti sprendžiama pagal
sutarties sąlygų vykdymą, vadovaujantis sutarties nuostatomis.
Dėl šalių
sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu
CK 6.564
straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš
terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas
naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi
šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys
teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartį, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės
naudojimo paskirtį.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo
galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko
prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar
netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti,
vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai
jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo
naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės), nenaudojimas,
kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad pagal 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik
nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju
sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai
ji bus netinkamai naudojama, pavyzdžiui, kai neįdirbama didelė dalis žemės. Atsižvelgdama
į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo teisinius padarinius netinkamas
naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir
visiškas jos nenaudojimas. Netinkamas naudojimas pagal savo teisinius
padarinius gali būti prilygintas visiškam nenaudojimui tada, kai žemės
naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant
dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kurią
turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė,
pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško,
vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis
tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja),
objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis
objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos
dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali
būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, pavyzdžiui, 10
proc., bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt.
Pagal šių kriterijų visumą teismas daro išvadą, ar naudojimas tam tikra apimtimi
neatitinka šalių sutarties. Žalos darymas tokiu atveju – neefektyvus žemės ūkio
paskirties žemės naudojimas negautos naudos, kuri vertinama ne vien pinigais,
bet ir žemės sklypo nepriežiūra, netvarkymu, netręšimu, apleidimu, piktžolių įsiveisimu
ir jų nenaikinimu ar kitokios netvarkos darymu ar sąlygų jai sudarymu žemės
ūkio paskirties žemėje, pavidalu.
Pagal sutarties
8.1 punktą šalys susitarė, kad nuomos objektas bus naudojamas žemės ūkio veiklai.
Šis punktas suformuluotas kaip pareiga naudoti žemę pagal sutartyje nurodytą paskirtį.
Atsakovo VAVA 2005 m. kovo 21 d. įsakyme, kuriuo remiantis buvo nutraukta ši
sutartis, nutraukimo priežastis suformuluota kaip žemės nenaudojimas pagal
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t.y. žemės ūkio veiklai, ir tai
yra sutarties pažeidimas. Pažymėtina, kad atsakovas (taip pat bylą nagrinėję
teismai) tinkamai kvalifikavo ieškovo veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą,
nes ieškovas sistemingai nevykdė vienos iš esminių pareigų pagal sutartį –
naudoti žemės sklypą pagal sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį. Ieškovas
didžiuliuose valstybinės žemės plotuose sudarė prielaidas atsirasti netvarkai; nesugebėjo
racionaliai ir efektyviai išnaudoti žemės naudingųjų savybių, tai lėmė neracionalią
žemėnaudą ir neefektyvų visuomeninių išteklių naudojimą; ieškovo veiksmai
nesudaro pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis. Pažymėtina, kad
viešojo intereso apsaugos tikslais Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje
teigiama, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš
terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal
sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį
arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis.
Tai reiškia, kad atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų
nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą. Neefektyvią veiklą ir
neracionalų visuomeninių išteklių naudojimą sukuriančių santykių išsaugojimas
neturėjo jokios vertės, todėl sprendžiant tolimesnių sutartinių santykių tarp
šalių tęsimo klausimą atsakovas VAVA sutarties stabilumo principui (favor
contractus) pagrįstai nesuteikė prioriteto ir sutartį vienašališkai
nutraukė. Atsižvelgiant į tai, argumentai, susiję su netinkamu esminio
sutarties pažeidimo kvalifikavimu, atmestini.
Dėl kitų
kasacinio skundo argumentų
Antrasis
kasacinio skundo argumentas taip pat atmestinas, nes apeliacinės instancijos
nutartis pakankamai motyvuota, joje argumentuotai atsakyta į apeliacinio skundo
klausimus. Sutinkantis su tikrinamo sprendimo nuostatomis sprendimo peržiūrą
vykdantis teismas neprivalo dėstyti argumentų kitaip, jeigu jis mano, kad išsakyti
argumentai yra tinkami ir pakankami. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad
teismai daliai įrodymų suteikė išskirtinę reikšmę ir didesnę įrodomąją galią.
Pažymėtina, kad teismų išvados grindžiamos šiais įrodymais: ieškovo pateiktomis
nuotraukomis su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, atsakovo atstovės Z. M., dalyvavusios apžiūrint sklypą, paaiškinimu teismo
posėdyje, liudytojų J. R., J. U. parodymais
bei jų surašytu patikrinimo aktu; kitų įrodymų, iš esmės paneigiančių pirmiau
nurodytuosius nėra. Patikrinus bylos medžiagą kasaciniame teisme negalima
konstatuoti, kad teismai netinkamai tyrė ar vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai
sureikšmindami tam tikrus įrodymus ir suteikdami jiems didesnę įrodomąją galią
nei kitiems. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad CPK 185 ir kiti
straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimo procesą, nepažeisti.
Trečiasis
kasacinio skundo argumentas irgi nepagrįstas, nes teismai konstatavo, kad
atsakovas VAVA teisėtai vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį
CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kartu teismas pritarė trečiųjų
asmenų argumentams, kad sutartis galėjo būti nutraukta ir CK 6.654 straipsnio 1
dalies 3 punkto pagrindu. Tai nelaikytina bylos nagrinėjimo ribų peržengimu. Pagal
kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei dispozityvumo principo varžoma teismo
teisė nagrinėti bylos šalių nepareikštus reikalavimus, teismo teisė naudoti
bylos šalių nenaudotus argumentus yra varžoma tik procesiniu reikalavimu
nenutolti nuo bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Dzūkija“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos
Nr. 3K-3-463). Šiuo atveju teismai nagrinėjo tik pareikštus reikalavimus, o sprendimo
motyvuose pateikė įvairialypę teisinę situacijos analizę, kuri tik sustiprina
pasitikėjimą teismo sprendimu.
Ketvirtasis
kasacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Teismai savo sprendimą
atmesti ieškinį grindė ieškovo atliktu esminiu sutarties pažeidimu.
Valstybinėje žemėje užaugusio miško faktas apeliacinės instancijos teismo
nurodytas kaip dar viena iš aplinkybių, patvirtinančių ieškovo nesugebėjimą
tinkamai tvarkyti išnuomotos žemės. Šis argumentas skirtas bendrai teismo
išvadai sustiprinti ir jo naudojimas proceso įstatymų nepažeidžia.
Pagal CPK 359
straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia
apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos
pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje
išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine
tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį
skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Prašymų priteisti kasaciniame
teisme patirtas atstovavimo išlaidas negauta. Kasaciniame procese valstybė
patyrė 79,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės
naudai priteisiamos iš kasatoriaus.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas
188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos
kodas 5660) iš AB „Alvilė“ (j. asmens kodas 2192282) 79,50 Lt (septyniasdešimt
devynis litus 50 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame
teisme įteikimu, atlyginti.
Nutarties
nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Birutė Janavičiūtė
|
|
|
Algis Norkūnas
|
|
|
Vincas Verseckas
|