REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

pareiškėjui G.M.L., jo atstovui advokatui R.S.,

atsakovo atstovei A.U.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.M.L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, S.K.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G.M.L. (toliau – ir pareiškėjas) Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas, Atsakymas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 19 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas).

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė ir jo atstovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jo 2021 m. liepos 5 d. prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Kongo Demokratinę Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į Centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Nesutikdamas su minėtu 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Migracijos departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai (toliau – ir Komisija), vėliau ir teismui. Teismas 2022 m. kovo 14 d. priimtu sprendimu pakeitė 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir nustatė, kad jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Nurodo, kad 2024 m. balandžio 19 d. jis pateikė Migracijos departamentui prašymą
Nr. 9K-20380 persvarstyti sprendimą dėl išsiuntimo, prašydamas pakeisti 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl jo išsiuntimo bei draudimo atvykti.

Pažymi, jog Sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę nėra vykdomas jau daugiau kaip dvejus metus. Teigia, kad po Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo priėmimo situacija iš esmės pasikeitė. Per tą laiką daugiau nei 2 metus gyvendamas Lietuvos Respublikoje, susipažino su Lietuvos Respublikos piliete S.K., jiems gimė dvynukai – (duomenys neskelbtini) V.L. (V.L.) ir (duomenys neskelbtini) G.L., kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Šeima gyvena kartu, Vilniuje nuomojasi butą. Įvertinus pasikeitusias jo gyvenimo aplinkybes, atsakovui pateiktas prašymas dėl 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) persvarstymo.

Pabrėžia, kad kartu su Prašymu atsakovui buvo pateikti ne tik pasikeitusias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, bet ir paaiškinimai. Tačiau atsakovas skundžiamame Sprendime atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nes jis neva nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą peržiūrėti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Paaiškina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Atsakymą, apskritai nevertino Prašyme nurodytų aplinkybių, kad su Lietuva jį sieja tamprūs šeiminiai ir socialiniai ryšiai, neatsižvelgė į šeimos interesus. Sprendimu mažamečiai vaikai atskiriami nuo tėvo, nepaisant vaiko prioritetinio intereso. Sprendimu pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga. Viešo administravimo subjektas privalo atlikti kompetentingą nepilnamečio vaiko interesų vertinimą ir sprendimą priimti tokio vertinimo santykyje su ginamu interesu, kaip šeimos ir privataus gyvenimo vertybės, įvertindamas suvaržymo tikslingumą ir proporcingumą, tačiau Sprendimu ši pareiga neįvykdyta, nebuvo atliktas individualus vaikų interesų vertinimas įtraukiant vaiko interesams atstovaujančią instituciją, nesuteikta galimybė pareiškėjo šeimos nariams (vaikų mamai S.K.) būti išklausytai. Sprendimas formalus, tinkamai nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

Taip pat nurodo, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatomis, pareiškėjo situacija turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės privalo tinkamai atsižvelgti į vaiko interesus prieš priimdamos sprendimą grąžinti kartu su draudimu atvykti, net jei asmuo, kuriam skirtas šis sprendimas, yra ne nepilnametis, o jo tėvas. Pažymi, kad pareiškėjas sukūrė šeimą Lietuvos Respublikoje su Lietuvos piliete, pareiškėjo abu vaikai turi Lietuvos pilietybę ir pareiškėjo buvimas Lietuvoje būtinas dėl vaikų priežiūros, globos, jų pilnaverčio vystymosi.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad 2024 m. balandžio 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl Migracijos departamento
2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dėl G.M.L. išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 12 d. Atsakymu informavo, kad pareiškėjo Prašymas netenkinamas, kadangi jame nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo peržiūrėti minėtą sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti.

Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais. Teigia, kad pareiškėjas ignoruoja bendrąjį principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus). Pareiškėjas, užuot grįžęs į kilmės valstybę ir teisėtu būdu kreipęsis dėl leidimo gyventi ar vizos, bando priversti Lietuvos Respubliką įteisinti jo buvimą, nors tai neįmanoma pagal Lietuvos teisės aktus. Migracijos departamento 2024 m. liepos 12 d. Atsakyme buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės ir atsižvelgta į visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 128 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus pagrindus, konstatuota, kad pareiškėjo nurodyta individuali situacija nesudaro pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir išsiuntimo.

Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra konstatavęs, jog pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai dėl to, kad jam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, kad buvo įvertinta, jog pareiškėjas nėra sudaręs santuokos, o gyvenimą sukūrė tuo metu, kai pačiam užsieniečiui, tiek jo vaikų motinai buvo žinoma užsieniečio teisinė (imigracinė) padėtis bei kylančios rizikos šeimos gyvenimo tęstinumui Lietuvos Respublikoje.

Vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išlaiko savo vaikus, kad 2024 m. balandžio 5 d. gimusių pareiškėjo vaikų interesai bus pažeisti, įvykdžius įsiteisėjusį Migracijos departamento sprendimą dėl jo išsiuntimo, o pareiškėjas neturės galimybių susijungti su savo vaikais ir jų motina savo kilmės arba kitoje valstybėje.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo vaikai ir jų motina apsigyveno (duomenys neskelbtini), kad galėtų naudotis pareiškėjo vaikų motinos tėvų pagalba, o pats skundžiamas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui, įvykdžius išsiuntimo sprendimą, kreiptis dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu ir atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtu būdu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S.K. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, jog ji kartu su pareiškėju gyvena Vilniaus mieste nuomojamame būste kaip šeima, pareiškėjas yra jos dviejų mažamečių vaikų tėvas, vaikai labai prisirišę prie tėvo. Pareiškėjas rūpinasi vaikais, juos išlaiko, padeda prižiūrėti, jai sudėtinga vienai pačiai pasirūpinti dvynukais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAT Skyrius) rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodo, jog byloje pareikšti reikalavimai, o taip pat ir jų išsprendimas, neturi įtakos Tarnybos teisėms ar pareigoms, tačiau pažymi, jog sprendimo, kuriuo Pareiškėjas būtų įpareigotas išvykti iš Lietuvos, įgyvendinimas neatitiktų jo nepilnamečių vaikų G.L. ir V.L. geriausių interesų, nes visos valstybės turi imtis reikiamų priemonių, kad vaikai galėtų gyventi kartu su savo tėvais ir jiems būtų užtikrinta ir suteikta derama apsauga bei parama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo bei pagrįstumo. Šis administracinis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, persvarstymo.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Kongo Demokratinę Respubliką; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2893-621/2022 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir šią dalį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.

LVAT 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2012-822/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

2024 m. balandžio 19 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui Prašymą, prašydamas pakeisti 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl G.M.L. išsiuntimo bei draudimo atvykti, t. y. panaikinti nurodytas minėto sprendimo dalis, įskaitant išsiuntimą, pareiškėjui įvestą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei išbraukti duomenis apie draudimą atvykti iš C.SIS sistemos.

Migracijos departamentas 2024 m. liepos 17 d. Sprendime nurodė, kad pareiškėjo prašymas netenkinamas, kadangi prašyme nurodytos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo peržiūrėti įsiteisėjusį 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti iš Lietuvos Respublikos.

Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo nurodoma vienintelė aplinkybė – gimę vaikai dvynukai – (duomenys neskelbtini) V.L. (V.L.) 
(a. k. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) G.L. (a. k. (duomenys neskelbtini)), kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, savaime nesudaro pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su savo nepilnamečių vaikų motina, nėra duomenų, kad jis gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais ir jų motina, kad dirba. Pareiškėjui buvo žinoma jo teisinė (imigracinė) padėtis rizikos šeimos gyvenimo tęstinumui Lietuvoje.

Sprendime atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra neteisėtas, jis kategoriškai atsisako išvykti savanoriškai, sistemingai ignoruoja Lietuvos Respublikos institucijų priimtus sprendimus bei siekia kuo ilgiau neteisėtai likti Lietuvos Respublikoje. Atsakovo tvirtinimu, nepalankaus Sprendimo priėmimas netrukdo pareiškėjui išvykus į kilmės valstybę, per MIGRIS pateikti naują prašymą dėl draudimo termino sutrumpinimo ar dėl draudimo į Šengeno erdvę panaikinimo.

Sprendimas iš esmės grindžiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriomis įtvirtinta, jog priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Teismas pažymi, jog minėtoje normoje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama tiek priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ar išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, tiek ir peržiūrint Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo bei draudimo atvykti. Taip pat turi būti atsižvelgiama į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintą Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 45 punktas, be kita ko, numato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis arba socialinių, ekonominių ar kitų svarbių ryšių su Lietuvos Respublika turinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį ir kuris buvo išsiųstas, nustatomas perpus trumpesnis draudimo atvykti laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 44 punkte, jeigu Tvarkos 44 punkte nurodytas draudimo atvykti laikotarpis nulemtų realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių atsiradimą šiems užsieniečio ryšiams.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir skundžia jį teismui, esminiais argumentais nurodydamas aplinkybes, kad jo individuali situacija po Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo priėmimo dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės pasikeitė, dėl to buvo pateiktas prašymas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo persvarstymo.

Kaip minėta,

Byloje neginčijamai nustatyta, jog po Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, pareiškėjo situacija, vertinant jo individualią padėtį šeiminių santykių kontekste yra kardinaliai pasikeitusi, 2024 m. balandžio 5 d. jam gimė dvynukai – (duomenys neskelbtini) V.L. (V.L.) (asmens kodas – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis) ir (duomenys neskelbtini) G.L. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė). Vaikų motina S.L.– Lietuvos Respublikos pilietė.

Nors Sprendime atsakovo nurodoma, jog nėra duomenų, kad jis gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais ir jų motina, tačiau byloje esami duomenys šias aplinkybes paneigia.

Kompetentinga institucija VTAT Skyrius teismui rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog gavus pranešimą apie bylą, Tarnybos atstovas apsilankė šeimos namuose, (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šeima gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Kūdikiai miega miegamajame su tėvais. Iš VTAT rašytinių paaiškinimų ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto spręstina, jog pareiškėjas kartu su mažamečių vaikų motina S.K. rūpinasi vaikais, juos padeda prižiūrėti, vaikų motina viena nepajėgi tvarkytis su dviem kūdikiais ir nepajėgtų viena užtikrinti vaikų esminių poreikių. Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens S.K. paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs, todėl teismui abejoti jais nėra pagrindo. Byloje nepaneigti kitais įrodymais vaikų motinos paaiškinimai, jog vaikai labai prisirišę prie tėvo, pareiškėjas įsidarbino statybos įmonėje, kad prisidėtų prie vaikų išlaikymo.

Skundžiamame sprendime šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl byloje nepaneigti skundo argumentai, jog priimant Sprendimą, nebuvo atsižvelgta į geriausius vaikų interesus, neįvertintos aplinkybės  dviejų dėl mažamečių dviejų vaikų poreikių, jų amžiaus, fizinių ir emocinių poreikių užtikrinimo.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad Pareiškėjas nėra sudaręs santuokos su savo nepilnamečių vaikų motina negali būti pagrindu atsisakyti persvarstyti anksčiau priimtą sprendimą, kai akivaizdu, jog pareiškėjo šeiminė situacija yra iš esmės pasikeitusi, kai bylos duomenys patvirtina, jog šeima gyvena kartu, kartu prižiūri ir rūpinasi dvynukais. Todėl yra pagrindo manyti, jog Sprendimas nėra proporcingas prioritetinio vaikų interesų užtikrinimo požiūriu.

LVAT yra priėmęs 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4104-602/2024 ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2042-662/2024, kurių faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamu atveju susidariusią pareiškėjo situaciją, todėl nagrinėjamam atvejui aktualūs LVAT priimti sprendimai administracinėse bylose.

Pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr. EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81), 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr. EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00), 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99).

Taigi kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad valstybės – Konvencijos dalyvės – turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., 1997 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Mehemi prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 25017/94).

LVAT praktikoje konstatuota, jog sprendimas nepakeisti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi ir uždrausti asmeniui atvykti terminuotai ar neterminuotai į šalį, kurioje gyvena jo šeima (sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kt.), dėl viešosios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių, jei toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, taip pat gali pažeisti ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1465/2008, 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4617-492/2018).

Pažymėtina, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę vienam iš pagrindinių visuomenės interesų – viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokių duomenų nepateikta ir nagrinėjant bylą teisme. Taigi atsakovo nebuvo nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja visai visuomenei svarbus interesas (vertybė), dėl kurio yra būtina riboti pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimą.

Teismo vertinimu, Migracijos departamento išaiškinimai, jog įvykdžius Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą  Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galės pateikti atitinkamus prašymus, nėra suderinami su pareiga neriboti šeimos gyvenimo labiau negu tai yra būtina, nėra proporcingi ir todėl neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

Pažymėtina taip pat, jog nors Migracijos departamentas tiek Sprendime, tiek teismo posėdžio metu jo atstovė akcentavo, jog pareiškėjas sistemingai ignoruoja Lietuvos Respublikos institucijų priimtus sprendimus, vengia bendradarbiauti su institucijomis, tačiau LVAT 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2331-552/2024, nagrinėdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Kongo Demokratinės Respublikos piliečiui L.M.G., konstatavo, jog užsieniečio laisvės apribojimas, nesant konkrečios išsiuntimo datos, nagrinėjamu atveju yra neproporcingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad užsienietis atsisakytų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, slapstytųsi ar kitaip trukdytų įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, akcentavo, jog pagal bylos duomenis, užsienietis yra 2 mažamečių vaikų tėvas, todėl nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į geriausius vaikų interesus.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime, be kita ko, ir administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

        LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jos esminė individualaus administracinio akto (dabar – administracinio sprendimo) pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad skundžiamas 2024 m. liepos 12 d. Atsakymas yra administracinis sprendimas, kurį priimdamas Departamentas veikė kaip viešojo administravimo subjektas ir todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (žr., pvz., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Teismo vertinimu, remiantis LVAT praktika, Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą turėjo atlikti išsamesnį šeiminių ryšių vertinimą, tačiau susiklosčiusios pareiškėjo situacijos neindividualizavo šeimyninių ryšių prasme – nebuvo atsižvelgta į individualią šeimos situaciją – į tai, kad pareiškėjo šeimoje yra auginami du mažamečiai dvynukai, gimę 2024 m. balandžio 5 d. (pusės metų amžiaus), kuriems yra būtina nuolatinė suaugusiųjų priežiūra, neatsižvelgta į pareiškėjo, kaip tėvo ryšį su vaikais jiems neseniai gimus, pačioje kūdikystėje, nei su vaikų motina, nei į šeimos gyvenimo sutrikdymą ir kt. aplinkybes. Darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą tinkamai neatsižvelgė į trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą, netinkamai aiškino ĮUTP 128 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos (tiek ir jį persvarstant). 

Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), tai sudaro pagrindą laikyti neteisėtu ir panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G. M.L. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prašo atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad pareiškėjo interesus pagal 2022 m. rugsėjo 14 d. atstovavimo sutartį teisme atstovavo advokatas R. S. Už advokato pagalbą rengiant skundą, atstovaujant teisme pareiškėjas patyrė 1 084,00 Eur išlaidų, kurias patvirtina išrašytos sąskaitos 2024 m. gegužės 5 d. RL Nr. 0211, 2024 m. birželio 26 d. RL Nr. 0225, 2024 m. rugpjūčio 5 d. RL Nr. 0243.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Sąskaitos už teisines paslaugas buvo surašyta 2024 m. gegužės 5 d., 2024 m. birželio 26 d. 2024 m. rugpjūčio 5 d. (2024 m. III ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2111,03 Eur). Nagrinėjamu atveju 1 084,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neviršija.

Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 084,00 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suma. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 1 106,50 Eur (1084,00 Eur + 22,50 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G.M.L. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo G.M.L. 2024 m. balandžio 19 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjui G.M.L. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 106,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                     Rimantas Giedraitis

                                                                        Janina Vitunskienė

                                                                        Natalja Zelionkienė