Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2007 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos prašymą bankrutuojančios individualios įmonės V. ir S. M. prekybos centro (toliau – prekybos centras) bankroto byloje Nr. B2-76-343/2006, ir

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė prekybos centrui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Audersima“.

Tas pats teismas 2006 m. balandžio 25 d. nutartimi pripažino V. ir S. M. bendraatsakoviais prekybos centro byloje (8 t., b. l. 138).

Atsakovė V. M. 2006-09-22 pateikė teismui prašymą patikslinti kreditoriaus J. V. kreditorinį reikalavimą, sumažinant jį iki 84 625,68 Lt (10 t., b. l. 27-32).

Bendraatsakovė V. M. 2006-09-26 pateikė prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kuriame prašė nagrinėti jos 2006-09-22 prašymą pagal šio prašymo formuluotę ir kreditoriaus J. V. finansinį reikalavimą sumažinti iki 60 629,68 Lt, nes 2006-09-22 prašyme įsivėlė 2 klaidos (10 t., b.l. 43-44).

Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės V. M. 2006-09-26 prašymą ir grąžino jį atgal (10 t., b. l. 46). Teismas nurodė, kad atsakovė prašo ištaisyti rašymo apsirikimą, tačiau nenurodo konkretaus dokumento, kuriame turi būti šis rašymo apsirikimas ištaisytas, taip pat prašymo juridinio pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, jog rašymo apsirikimai taisomi tik  teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose (CPK 276 str.), o pagal atsakovės prašymo turinį matyti, kad ji prašo ištaisyti jos pačios procesiniame dokumente padarytą skaičiavimo klaidą.

Atsakovė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – priimti 2006-09-26 prašymą bei nagrinėti jį kartu su 2006-09-22 prašymu (10 t., b. l. 161-162). Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 276 straipsnio nuostatas, neatsižvelgdamas į CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesines šalies teises, tarp jų ir teisė pateikti teismui paaiškinimus raštu. Apeliantė nurodo, jog ji 2006-09-26 prašymu patikslino savo 2006-09-22 prašymą, kuriame buvo padariusi skaičiavimo klaidą. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nepriėmė jos prašymo, grįsto matematiniu skaičiavimu, ir neleido jai tikslinti savo prašymo, tuo pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Teismų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovo prekybos centro bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas (11 t., b. l. 78-79, 80). Nurodo, kad CPK 42 straipsnyje nenumatyta šalies teisė prašyti teismo ištaisyti jos procesiniame dokumente padarytą klaidą. Be to, įstatymas neleidžia teismui išeiti už prašyme suformuluotų ribų, todėl nesant aiškaus ir konkretaus prašymo, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis.

CPK 276 straipsnis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti teismo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tačiau įstatymas nenumato bylos šalių pateiktų procesinių dokumentų ištaisymo. Šalies procesinius dokumentus ištaiso pati šalis įstatymo nustatyta tvarka pateikdama patikslintą procesinį dokumentą, tarp jų prašymą bankroto byloje patikslinti kreditoriaus reikalavimą, kuriuo gali būti pakeistas reikalavimo dalykas arba pagrindas (CPK 13, 42, 141 str.).

Neturi pagrindo apeliantės argumentas, jog teismas turėjo priimti ir patenkinti jos prašymą dėl klaidos ištaisymo, patikslinant pradinį prašymą. Teismas, nustatęs, jog proceso šalies pateiktas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111-114 bendrųjų reikalavimų bei specialių reikalavimų, keliamų kai kuriems procesiniams dokumentams, remdamasis CPK 115 straipsnio nuostatomis, gali nustatyti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumą. Toks teisinis reglamentavimas garantuoja pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo, rungimosi – laikymąsi. Pažymėtina, kad paprastai klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas ar kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.), tačiau teismas negali atlikti tų procesinių veiksmų, kuriuos turi atlikti pati šalis. Be to, spręsdamas dėl CPK 115 straipsnio 4 dalies taikymo, teismas atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, tarp jų ir į tai, ar šalis pateikusi neaiškų (netikslų) procesinį dokumentą yra atstovaujama advokato, ar tokiu klaidinančiu procesiniu dokumentu nesiekiama piktnaudžiauti procesu ir kt.

Bylos duomenimis apeliantė yra atstovaujama advokato (10 t., b. l. 112), pradinis 2006-09-22 pareiškimas, kurį prašoma ištaisyti, nebuvo teismo išspręstas ir pareiškėja turėjo galimybę pateikti jo patikslinimą įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas turėjo pagrindo atsakovės pateiktą klaidingą procesinį dokumentą, kuriame prašoma teismo atlikti veiksmus, kurių nenumato įstatymas, nelaikyti teisinių žinių stokos pasekme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas, gavęs atsakovės, atstovaujamos advokato, klaidingą (neaiškų) procesinį dokumentą, kuriame prašoma ištaisyti atsakovės kitame procesiniame dokumente padarytas klaidas, turėjo pagrindo atsisakyti priimti tokį procesinį dokumentą (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d.).

Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 338, 329 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2007 m. sausio 16 d. nutartimi panaikinęs dalį Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas V. M. 2006-09-22 prašymas patikslinti kreditoriaus J. V. reikalavimą (kurį atsakovė 2006-09-26 prašė ištaisyti), perdavė šį prašymą apygardos teismui nagrinėti iš naujo (11 t., b. l. 202-217). Todėl apygardos teismui nagrinėjant iš naujo nurodytą klausimą atsakovė turi teisę ir galimybę tinkamai realizuoti CPK 42 straipsnyje nustatytas bylos šalies teises ir pateikti teismui aiškų, patikslintą procesinį dokumentą dėl nurodyto kreditoriaus finansinio reikalavimo patikslinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Kauno  apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartį.