Administracinė byla Nr. eA-996-525/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00986-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. kovo 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. DI-107,,Dėl atlikto UAB „Orakulas“ neplaninio specialaus tikrinimo pagal 2016 m. lapkričio 15 d. pavedimą tikrinti Nr. PT-82“ (toliau – ir Įsakymas);
1.2. įpareigoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Orakulas“ nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. panaikinti 2015 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pritaikytus dalyvavimo lažybų organizatoriaus UAB ,,Orakulas“ organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose apribojimus.
2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, kad UAB ,,Orakulas“, apribodamas pareiškėjo dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose (nustatydamas maksimalią statymų sumą – 1 Eur), nepažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio
1 dalies nuostatų ir UAB „Orakulas“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamente, patvirtintame Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DI-521 (toliau – ir Nuotolinio lošimo organizavimo reglamentas), nustatytos tvarkos. Atsakovas netinkamai aiškino teisės normas ir, priimdamas Įsakymą, išimtinai rėmėsi lošimų organizatoriaus UAB „Orakulas“ pateiktais paaiškinimais bei bendrovei palankia Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento bei
UAB „Orakulas“ lažybų organizavimo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DI-227 (toliau – ir Lažybų organizavimo reglamentas), nuostatų interpretacija. Atsakovas neatskyrė dviejų skirtingų atvejų – lošėjo statymo ribojimo (būtent ši priemonė buvo pritaikyta pareiškėjo atžvilgiu) ir atsisakymo priimti siūlomą statymą, todėl nepagrįstai vadovavosi Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento priedo Nr. 1 2 punktu bei Lažybų organizavimo reglamento 27 punktu, kurie numato, kad lažybų organizatorius, nenurodydamas jokių priežasčių, turi teisę atsisakyti priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą. Šiuo atveju aktualūs Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento I skyriaus 6 punktas, priedo Nr. 1
27 punkto b papunktis, o UAB „Orakulas“, nuspręsdama apriboti maksimalią statymų sumą pareiškėjui, turėjo išsiaiškinti, kokius veiksmus, pažeidžiančius lažybų organizavimo tvarką ar lažybų organizatoriaus interesus, atliko pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, iš Įsakymo turinio matyti, kad UAB „Orakulas“ iš esmės patvirtino, jog pareiškėjas neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, numatytų Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento I skyriaus 6 punkte ir priedo Nr. 1 27 punkto b papunktyje. Tai, kad nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą riboti pareiškėjo statymus, patvirtina ir aplinkybė, kad UAB „Orakulas“ apribojo ne visus jo statymus, o tik statymus už krepšinio varžybų rezultatus. Be to, pareiškėjo nuomone, svarbios priežastys (lošėjo nesąžiningumas ar pan.) turėtų būti nustatomas ne tik priimant sprendimą apriboti lošėjo statymus, bet ir atsisakyti priimti atskirą statymą, nes, priešingu atveju, lažybų organizavimo tvarka tampa neaiški, neskaidri ir sudaro galimybes diskriminuoti atitinkamus asmenis, jų grupes.
3. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas tvirtino, jog Įsakymas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Iš UAB „Orakulas“ pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 18 d. pareiškėjo statymo sumos buvo nuo 1 Eur iki 200 Eur, vėliau lažybos su pareiškėju nebuvo sudarytos, taip pat kad bendrovė santykiuose su pareiškėju vadovavosi Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento
27 punktu (galiojusiu nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.) bei 6 punktu ir
priedo Nr. 1 27 b punktu (įsigaliojusių 2016 m. rugsėjo 1 d.). Šios nuostatos reglamentuoja tiek dalyvavimo nuotoliniuose lošimuose ribojimą asmenims, tiek atsisakymą priimti statymus, todėl skundo argumentai, kad Tarnyba vadovavosi nuostatomis, kurios ginčo atveju netaikytinos, nepagrįsti. Atsakovo įsitikinimu, Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, įsigaliojusio 2016 m. rugsėjo 1 d., 6 punkte nėra pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kai bendrovė turi teisę taikyti šią nuostatą. Priešingai nei teigė pareiškėjas, ši nuostata nėra siejama išimtinai su galimybe apriboti asmens dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose tik nustačius lošėjo veiksmus, kurie pažeidžia lošimų organizavimo tvarką ar lažybų organizatoriaus interesus. Iš tikrinimo metu surinktų įrodymų
(UAB „Orakulas“ ir pareiškėjo susirašinėjimo, kurio metu bendrovė jam nurodė nenorinti prisiimti didesnės rizikos statymuose su juo) matyti, kad bendrovė nurodė pareiškėjui priežastį, kuria remiantis apribojo lošėjo statymo sumas, todėl pareiškėjo argumentas, jog Įsakyme nėra analizuojamos aplinkybės, dėl kurių bendrovė pritaikė ribojimus pareiškėjui, nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas šio ginčo dalyku laiko Įsakymą, o ne Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento turinį ir jo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, todėl skundo argumentai dėl šio reglamento nuostatų, leidžiančių lažybų organizatoriui, nenurodant jokių priežasčių, taikyti apribojimus atskirų asmenų atžvilgiu – atsisakyti priimti statymus, nevertintini.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo D. S. skundą, t. y. panaikino Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. DI-107.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas pateikė atsakovui skundą, kuriuo prašė pripažinti, jog UAB „Orakulas“, apribodama pareiškėjo dalyvavimą bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose – nustatydama pareiškėjui maksimalią 1 Eur sumą kiekvienam statymui, pažeidė Nuotolinio lošimo organizavimo reglamentą bei Įstatymo
18 straipsnio 1 dalį, bei įpareigoti bendrovę nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. panaikinti pareiškėjo atžvilgiu pritaikytus dalyvavimo lažybų organizatoriaus organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose apribojimus.
7. 2016 m. lapkričio 15 d. Tarnyba priėmė pavedimą tikrinti Nr. PT-82, kuriuo skyrė atlikti UAB „Orakulas“ tikrinimą, kurio objektas – patikrinti kaip UAB „Orakulas“ laikosi azartinių lošimų organizavimui Įstatyme keliamų reikalavimų.
8. 2017 m. vasario 23 d. Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą įsakymą Nr. DI-107, kuriuo konstatavo, kad įvertinus tikrinimo metu surinktus duomenis bei visą kitą tikrinimui reikšmingą informaciją, nustatyta, jog UAB „Orakulas“, apribodama dalį pareiškėjo maksimalaus statymo sumų iki 1 Eur sumos, veikė pagal Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nustatytą tvarką, todėl nepažeidė šio reglamento ir Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įsakymas iš esmės grindžiamas tuo, jog Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatos įtvirtina, kad bendrovė, nenurodydama jokių priežasčių, turi teisę atsisakyti priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą, taigi UAB „Orakulas“, apribodama kliento statymus, naudojosi reglamente įtvirtintomis teisėmis.
9. Teismas pastebėjo, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad, pirma, pareiškėjas elgėsi nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ar elgėsi netinkamai (Įsakyme nenustatyta priešingai), antra, jam nebuvo uždrausta (atsisakyta) dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, o tik apriboti jo lošimo statymai (iki 1 Eur), atsakovo paaiškinimai, kad jis atliko labai išsamų tyrimą apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą (net už 2015 m. – 2016 m.), teismo vertinimu, yra visiškai nereikšmingi.
10. Teismas pabrėžė, jog Įsakyme nurodomos Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (2016 m. sausio 21 d. redakcija su 2016 m. gegužės 19 d. pakeitimais) 27 punkto nuostata, jog bendrovė, nenurodydama jokių priežasčių, turi teisę atsisakyti priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą, taip pat Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (2016 m. rugsėjo 1 d. redakcija) priedo Nr. 1 2 punkto nuostata, jog lošimų organizatorius, nenurodydamas jokių priežasčių, turi teisę atsisakyti priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą, negalėjo būti taikomos šiuo atveju, nes pareiškėjui nebuvo atsisakyta priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą. Vadinasi, vien šiuo aspektu ginčijamo Įsakymo argumentai nepagrįsti, o pats Įsakymas – neteisėtas. Be to, minėtos Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatos galbūt prieštaravo Įstatymo 10 straipsnio, ypač jo
101, 21 punktų, nuostatoms.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Įsakyme nurodyta, kad UAB „Orakulas“ pareiškėjo atžvilgiu taikė Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento (2016 m. rugsėjo 1 d. redakcija) nuostatas, susijusias su lošimo organizatoriaus teise apriboti statymo sumos dydį lažybų įvykiams ar lažybų įvykių kombinacijoms (6 p. ir priedo Nr. 1 27 b p.). Pagal Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 6 punktą, lošėjas turi būti negatyvus asmuo: jis turi ką nors pažeisti, t. y. reglamentą, teisės aktus, arba nesąžiningai lošti. Byloje nesant ginčo dėl to, kad Įsakyme nenustatyta, jog pareiškėjas pažeidė kokias nors Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatas ar elgėsi netinkamai, šio reglamento 6 punkto nuostata jo atžvilgiu negalėjo būti taikoma. Be to, minėto reglamento priedo Nr. 1 27 punkto b papunkčio nuostata taip pat turi būti aiškinama taip, kad lošėjų teisė atlikti statymus gali būti ribojama tik reglamente ar galiojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytais atvejais arba esant kitoms svarbioms aplinkybėms, galinčioms įtakoti lošėjo arba lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, tačiau jos irgi turi būti aiškiai nustatytos reglamente ir / arba teisės aktuose. UAB „Orakulas“ paaiškinimas, kad ribojimas pareiškėjui nustatytas, nes jis nenori prisiimti didesnės rizikos, pareiškėjui atliekant statymus, nėra numatytas nei Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente (2016 m. rugsėjo 1 d. redakcija), nei kituose teisės norminiuose aktuose, o yra visiškai be pagrindo susigalvotas trečiojo suinteresuoto asmens, kurį Įsakyme nepagrįstai pateisino atsakovas. Šiame kontekste teismas akcentavo teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1437-05), kurioje pažymėta, jog lošimo organizavimo reglamentuose turi būti aiškiai nustatytos taisyklės, kurias pritaikius galima būtų riboti pareiškėjų teises atlikti statymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas Įsakymą pripažino naikintinu, kaip tinkamai nepagrįstą teisės aktų normomis, netinkamai kvalifikavus faktines aplinkybes teisės aktų kontekste.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą įpareigoti
UAB „Orakulas“ nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. panaikinti 2015 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pritaikytus dalyvavimo lažybų organizatoriaus UAB ,,Orakulas“ organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose apribojimus, negali būti tenkinamas, nes
UAB „Orakulas“ nebeegzistuoja, o procesinių teisių perėmėjos UAB „Olympic Casino Group Baltija“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) negalima įpareigoti to atlikti, nes tarp pareiškėjo ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ nebuvo materialinio ginčo, be to, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ nėra nustačiusi jokio draudimo pareiškėjo atžvilgiu (net jei ji taikytų
UAB ,,Orakulas“ nustatytą draudimą, pareiškėjui nepaprašius draudimo panaikinti ir nekilus ginčui, teismas negali spręsti hipotetinio ginčo).
III.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. DI-107, ir visiškai atmesti pareiškėjo D. S. skundą.
14. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nepagrįstai susiaurino Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 6 punkte nustatytas sąlygas, kurioms esant ribojami lošėjų statymai, kadangi šioje nuostatoje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas ribojamus asmenis apibūdinančių veikų: „įskaitant, bet tuo neapsiribojant“. Viena iš papildomų sąlygų, įgalinanti lošimų organizatorių riboti lošėjų statymus, be lošėjo pripažinimo negatyviu asmeniu, yra svarbios aplinkybės, galinčios įtakoti lošėjo arba lošimų organizatoriaus teisėtus interesus. Vienas pagrindinių lošimų organizatoriaus tikslų – užtikrinti veiklos pelningumą. Lažybų veikloje vienas svarbiausių veiksnių, kuriuos privalo įvertinti lažybų organizatorius, – teikiamų lažybų pasiūlos rizika. Kiekvieno statymo rizika priklauso nuo daugelio faktorių, tarp jų – konkretaus lošėjo rizika, kuri gali būti susijusi su lažybų organizatoriaus klaidų ieškojimu, naudojimusi duomenimis, gautais iš lažybų įvykio dalyvių, statymais už įvykius, kuriuose didesnė nesąžiningumo tikimybė, įtarimai dėl numanomų neteisėtų lošimų, pasinaudojant svetimomis sąskaitomis, ir kt. Visi rizikos faktoriai ir jų pritaikymo mechanizmas yra lošimų bendrovių know-how ir gali būti paremti įtarimais, kurie dažnai dėl naudojamo informacijos šaltinio negali būti pagrįsti konkrečiais įrodymais arba jų atskleidimas suteiktų galimybę nesąžiningiems lošėjams patobulinti būdus, kuriais padaroma žala lažybų organizatoriaus interesams. Dėl šių priežasčių teismo pateiktas Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatų aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos
46 straipsnyje garantuotos ūkinės veiklos ir iniciatyvos laisvės bei be pagrindo ją varžo.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas, aiškindamas, kad lošimų organizatorius neturi teisės spręsti dėl maksimalios statymo sumos konkrečiam lošėjui nustatymo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 ir 6.156 straipsniuose įtvirtintą sutarties laisvės principą ir imperatyvų draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Tvirtina, kad šalys gali savo nuožiūra laisvai susitarti ir priimti ar atmesti pasiūlymus dėl konkretaus statymo dydžio ir koeficiento. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, teismas taip pat nustatė lošėjo teisių viršenybę, atimdamas iš lošimų organizatoriaus teisę pasirinkti, kokiomis sąlygomis jam dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose su lošėju, ir tokiu būdu pažeidė Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo ir teisinio proporcingumo principus. Šalių lygiateisiškumo principo pažeidimas šiuo atveju pasireiškia ir per tikėtinų neigiamų pasekmių disproporciją.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nes minima 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1437-05 buvo priimta visiškai kitokiame kontekste ir todėl negali būti taikoma. Šioje nutartyje nagrinėti atvejai, kai lošimo reglamente nebuvo nustatyta tvarka, pagal kurią nustatomi įvykusio lošimo rezultatai ir laimėjimų išmokėjimas. Nagrinėjamoje byloje buvo ne lošimas, o tik pasiūlymas lošėjui dėl konkretaus statymo sąlygų.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo vertinimu dėl pareiškėjo sąžiningumo. Paaiškina, kad pareiškėjas, veikdamas slapyvardžiu VincenteR, prisistato kaip Lošėjų asociacijos iniciatorius ir steigėjas, pardavinėja savo prognozes kitiems lošėjams, pajamos iš lažybų yra pareiškėjo pragyvenimo šaltinis, pareiškėjas perka ir kitų asmenų paskyras nuotoliniuose lošimuose (tai reiškia, jog jis lošia kitų asmenų vardu). Pareiškėjo veikla, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, negali būti laikoma sąžininga ir teisėta, jo veiksmais pažeidžiama Įstatymo
202 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjo veikla laikytina verslu ir jis neturėtų būti laikomas paprastu vartotoju, dalyvaujančiu lažybose dėl pramogos. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad jis šių duomenų teismui nepateikė anksčiau, nes buvo įsitikinęs, jog neprivalo įrodinėti konkretaus lošėjo rizikos bendrovei.
18. Trečiajam suinteresuotam asmeniui neaišku, kodėl teismas konstatavo, kad nurodytos Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatos neatitinka Įstatymo 10 straipsnio nuostatų, nes pareiškėjas nepriskirtinas šiame straipsnyje nurodytų asmenų grupėms. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento priedo Nr. 1 2 ir 27 punktų nuostatomis. Šiuo atveju pareiškėjas tariamą savo teisių pažeidimą supranta ne tik kaip 1 Eur maksimalios sumos nustatymą, bet ir kaip atsisakymą priimti didesnius statymus.
19. Atsakovas Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo iš esmės neprieštaraujantis apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.
20. Atsakovo nuomone, Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 6 punkte nėra pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet lažybų organizatorius turi teisę šią nuostatą taikyti. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, ši nuostata nėra siejama išimtinai su galimybe ją taikyti nustačius lošėjo neteisėtus veiksmus, kurie pažeidžia lošimų organizavimo tvarką ar lažybų organizatoriaus interesus. Atsakovas pažymi, kad teisė dalyvauti lošimuose negali būti aiškinama kaip besąlyginė asmens teisė. Ji ribojama tiek Įstatymo nustatytais atvejais, tiek bendrovių, organizuojančių azartinius lošimus, lošimo reglamentuose nustatytais pagrindais. Atsakovas pakartoja, kad Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento turinys bei jo atitiktis aukštesnės galios teisės aktams nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas, atitinkamai teismas, konstatuodamas, kad Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatos galbūt prieštarauja Įstatymo nuostatoms, peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas.
21. Pareiškėjas D. S. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Pareiškėjas pabrėžia, kad asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Trečiojo suinteresuoto asmens tikslas – užtikrinti veiklos pelningumą, nesuteikia jam teisės savo tikslo siekti nesilaikant teisinio reglamentavimo bei suvaržant kitų asmenų teises ir laisves. Kaip teisingai nurodė teismas, lošimo organizavimas ne pagal reglamente nustatytas taisykles yra lošimo reglamento pažeidimas. Pareiškėjas mano, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas susiaurino Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 6 punkte ir priedo Nr. 1 27 punkto b papunktyje įtvirtintas sąlygas, nepagrįsti, nes trečiojo suinteresuoto asmens minima konkretaus lošėjo rizika atitinka teismo sprendime minimus neteisėtus / nesąžiningus lošėjo veiksmus. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant minėtas reglamento nuostatas, akivaizdu, jog statymų ribojimą aptariančiuose reglamento punktuose tiesiogiai neįvardytos sąlygos, kurioms esant lošėjų statymai galėtų būti ribojami, privalo būti susijusios su nesąžiningu lošėjo elgesiu ir / arba kitokiu reglamento ar teisės aktų pažeidimu. Kita vertus, nebaigtinis tokių priežasčių įtvirtinimas Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente yra ydingas bei prieštarauja tiek Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punktui, tiek azartinių lošimų skaidrumo principui. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad visi rizikos faktoriai ir jų pritaikymo mechanizmas yra lošimo bendrovių know-how bei dėl šios priežasties negali būti įvardyti lošimų organizavimo reglamentuose, nepašalina aptariamo prieštaravimo Įstatymo nuostatoms bei skaidrumo principui. Be to, šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės patvirtino, kad pareiškėjas jokių nesąžiningų veiksmų, numatytų Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento I skyriaus 6 punkte, priedo Nr. 1 27 punkto
b papunktyje, nėra atlikęs, o sprendimas apriboti statymus pareiškėjui priimtas vadovaujantis atsisakymui priimti statymus taikytinomis taisyklėmis, įtvirtintomis Lažybų organizavimo reglamento 30 punkte. Papildomai pakartota, kad, jei pareiškėjas būtų pažeidęs lažybų organizavimo tvarką, lažybų organizatorius būtų apribojęs jam statymus visų sporto šakų atžvilgiu, o ne tik krepšinio.
23. Pareiškėjas akcentuoja, kad sutarties laisvės principas nėra absoliutus, juolab kad veikla organizuojant lošimus yra griežtai reglamentuojama Įstatymo nuostatomis, kurios, be kita ko, numato, jog lošimai organizuojami pagal Tarnybos patvirtintą lošimo reglamentą (18 str. 1, 2 d.). Statymų dydžio ribojimas kitais nei nurodytieji Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente atvejais reiškia lošimo organizavimą ne pagal reglamente nustatytas taisykles ir tuo pačiu Įstatymo pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, pastarieji argumentai taikytini ir apeliacinio skundo teiginiams apie civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principo pažeidimą, o apeliantas tariamą pažeidimą sieja su teisėmis, kurios šalių tarpusavio susitarimu jam nebuvo suteiktos. Pareiškėjas nesutinka ir su trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. N3-1437-05 aktualumo nagrinėjamam ginčui, teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje pateikė bendrą išaiškinimą, neišskiriant atskirų bendros lažybų organizavimo tvarkos stadijų.
24. Pareiškėjo įsitikinimu, kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo siekia įrodyti su pareiškėju susijusią didesnę riziką lažybų bendrovei, neturėtų būti pridėti prie bylos, nes, pirma, bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pasyvus ir neišnaudojo teisės teikti bylai reikšmingus įrodymus, o jo nurodytos dokumentų nepateikimo priežastys (manymas, kad jis neprivalo teismui įrodinėti tokias aplinkybes) atmestinos; antra, didesnė lošėjo rizika, kaip sąlyga atliekamų statymų ribojimui, nei teisės aktuose, nei Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente nėra įtvirtinta, todėl teikiami nauji dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla; trečia, teikiami duomenys susiję su 2017 metų laikotarpiu, nors apribojimai pareiškėjui pritaikyti 2015 m. spalio 14 d.
25. Pareiškėjas pažymi, kad teismo motyvai, susiję su tikėtinu Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatų prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams, yra tik papildomi, t. y. Įsakymas panaikintas remiantis ne šiais motyvais, todėl jie neturi jokios reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas taip pat nepritaria apeliaciniame skunde išdėstytai nuomonei, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Nuotolinio lošimo reglamento priedo Nr. 1
2 ir 27 punktais, ir pakartotinai pažymi, jog lošimų organizatorius siekia sutapatinti du skirtingus atvejus (lošėjo statymų ribojimą ir atsisakymą priimti statymus) ir pateikia sau palankią reglamento nuostatų interpretaciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui pritaikyto ribojimo dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
28. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė užklausą UAB „Orakulas“, teigdamas, jog jis bandė atlikti statymą už 50 Eur, tačiau jam nustatyta maksimali statymo suma – 1 Eur, ir teiraudamasis, kodėl nustatyta tokia maža statymo suma bei ar galima ją padidinti. UAB „Orakulas“ rugsėjo 28 d. (metai nenurodyti) pareiškėjui atsakė, jog sutartis su kiekvienu klientu sudaroma individualiai, bendrovė nenori prisiimti didesnės rizikos statymuose su juo (I t., b. l. 34).
30. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2016 m. lapkričio 8 d. skundą, kreipėsi į
UAB „Orakulas“ su prašymais pateikti nurodomą informaciją. UAB „Orakulas“ 2016 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 2525 (I t., b. l. 39) Tarnybai paaiškino, kad sprendimas apriboti visus pareiškėjo maksimalius statymus iki 1 Eur sumos buvo priimtas 2015 m. spalio 14 d., vadovaujantis
UAB „Orakulas“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento I skyriaus 6 punktu, kuriame numatyta lošimų organizatoriaus teisė riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose. UAB „Orakulas“ 2016 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2535 (I t., b. l. 44) Tarnybai, be kita ko, nurodė, jog rašytinė sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, jis su lažybų sutarčių sąlygomis sutiko interneto svetainėje paspausdamas nuorodą „Sutinku“; buvo apriboti ne visi pareiškėjo statymai, o tik statymai už krepšinio varžybų rezultatus; priimant sprendimą vadovautasi UAB „Orakulas“ reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. DI-277, 30 punktu, įtvirtinančiu lažybų tarpininko teisę nenurodant jokių priežasčių atsisakyti priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą. UAB „Orakulas“ 2017 m. sausio 16 d. rašte Nr. 2545 (I t., b. l. 46) Tarnybai nurodė laikyti teisinga būtent 2016 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 2535 pateiktą informaciją, bei atkreipė dėmesį į Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento I skyriaus 6 punkto, Reglamento priedo Nr. 1 II skyriaus 27 punkto b papunkčio nuostatas, susijusias su lošimų organizatoriaus teise
be papildomo perspėjimo ir paaiškinimo riboti maksimalaus statymo sumą. UAB „Orakulas“
2017 m. vasario 1 d. rašte Nr. 2557 (I t., b. l. 50) savo poziciją grindė Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento I skyriaus 6 punkto nuostatomis.
31. Iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo statymus nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. vasario 16 d. (I t., b. l. 52–53) matyti, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas atliko daugiau nei šimtą įvairaus dydžio (iki 200 Eur) statymų įvairiose varžybose, iš jų – trijų statymų vertė buvo 1 Eur.
32. Azartinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Azartinių lošimų įstatymas (1 str.). Šio Įstatymo 201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą.
33. UAB „Orakulas“ nuotolinio lošimo organizavimo reglamento, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DI-521 (I t., b. l. 120–179), 6 punkte įtvirtinta, kad lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, pažeidinėja reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka; tokiems lošėjams lošimų organizatorius vienašališkai be papildomo perspėjimo turi teisę riboti maksimalaus statymo sumą arba atsisakyti priimti atskirą statymą.
To paties reglamento priedo Nr. 1 „Nuotolinio lošimo lažybos“ 27 punkte išvardytos lošimų organizatoriaus teisės, tarp jų – šiame reglamente ar galiojančiuose norminiuose teisės aktuose nustatytais atvejais arba esant kitoms svarbioms aplinkybėms, galinčioms įtakoti lošėjo arba lošimų organizatoriaus teisėtus interesus, apriboti statymo sumos dydį lažybų įvykiams ar lažybų įvykių kombinacijoms (b p.). Nuotolinio lošimo organizavimo reglamente taip pat nurodyta, kad lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti sudaryti nuotolinio lošimo sutartį su bet kuriuo lošėju dėl bet kokių lošimo organizatoriaus nuomone svarbių priežasčių (12 p.); bei kad lažybos laikomos galiojančiomis, jei jos sudarytos nepažeidžiant šio reglamento nuostatų; lošimų organizatorius, nenurodydamas jokių priežasčių, turi teisę atsisakyti priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą (priedo Nr. 1 2 p.).
34. Ginčijamame 2017 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. DI-107 (I t., b. l. 62–66) Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo ir UAB „Orakulas“ pateiktus paaiškinimus bei duomenis apie pareiškėjo atliktus statymus, Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatas, galiojusias nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (tarp jų, 27 punktas – lažybos laikomos galiojančiomis, jei jos sudarytos nepažeidžiant šio reglamento nuostatų; lošimų organizatorius, nenurodydamas jokių priežasčių, turi teisę atsisakyti priimti bet kokį pasiūlytą atlikti statymą; I t., b. l. 74–95, 97–118) bei įsigaliojusias 2016 m. rugsėjo 1 d., ir priėjo prie išvados, kad UAB „Orakulas“, apribodama pareiškėjo statymus, naudojosi Nuolatinio lošimo organizavimo reglamente įtvirtintomis teisėmis, todėl nepažeidė nei šio reglamento redakcijos, galiojusios iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., nei aktualios redakcijos nuostatų ir veiklą vykdė vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies bei Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatomis. Įsakyme iš esmės atkartoti Tarnybos 2017 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. PT1-9 (I t., b. l. 56–60) išdėstyti argumentai.
35. Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui nebuvo atsisakyta priimti bet kurį pasiūlytą atlikti statymą, todėl Įsakymo argumentai, susiję su Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., 27 punktu bei redakcijos, įsigaliojusios 2016 m. rugsėjo 1 d., priedo Nr. 1 2 punktu nėra pagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kad pareiškėjas galėjo atlikti neriboto dydžio statymus už kitas sporto šakas ir statymus, ne didesnius nei 1 Eur, už krepšinį, sutinka su tokia pozicija. Nors apeliaciniame skunde teigiama, neva pareiškėjas savo teisių pažeidimą supranta ne tik kaip 1 Eur maksimalios sumos nustatymą, bet ir kaip atsisakymą priimti didesnius statymus, tokie teiginiai laikytini tik gynybine trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kuri neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juolab kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas realiai buvo pateikęs konkretų didesnės vertės statymą, bet lošimų organizatorius atsisakė jį priimti.
36. Pirmosios instancijos teismas dėl Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento redakcijos, įsigaliojusios 2016 m. rugsėjo 1 d., 6 punkto ir priedo Nr. 1 27 punkto b papunkčio nuostatų pažymėjo, kad, lošimų organizatoriui siekiant pasinaudoti šiose nuostatose įtvirtinta teise, turi būti nustatyta, jog lošėjas yra negatyvus asmuo, t. y. jis turi ką nors pažeisti (reglamentą, kitus teisės aktus) arba nesąžiningai lošti. Kadangi Įsakyme nenustatyta, jog pareiškėjas pažeidė kokias nors Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatas ar elgėsi netinkamai, pastarojo reglamento 6 punkto ir priedo Nr. 1 27 punkto b papunkčio nuostatos jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos, o atsakovas Įsakyme nepagrįstai pateisino UAB ,,Orakulas“ susigalvotą pagrindą, kad ribojimas pareiškėjui nustatytas, nes bendrovė nenori prisiimti didesnės rizikos.
37. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 6 punkte nustatytas sąlygas, kurioms esant ribojami lošėjų statymai, kadangi šioje nuostatoje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas ribojamus asmenis apibūdinančių veikų. Primintina, kad minėtoje nuostatoje nurodoma, jog lošimų organizatorius savo nuožiūra turi teisę riboti dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose asmenims, kurie, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, pažeidinėja reglamento nuostatas, lošia nesąžiningai arba atlieka kitus veiksmus, nesuderinamus su lošimų organizatoriaus organizuojamų nuotolinių lošimų organizavimo tvarka. Teisėjų kolegija teisės normą, dėl kurios aiškinimo kilo ginčas, įvertinusi lingvistiniu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais, atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.244 straipsnio 1 dalyje lošimai ir lažybos siejami su rizika ir atsitiktinumu, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, iš esmės pritaria trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, kad lošimų organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais. Kita vertus, atsakovas, atlikdamas UAB „Orakulas“ neplaninį specialų tikrinimą, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių lošimų organizatorius pareiškėjo atliekamus statymus vertino kaip didesnės rizikos statymus ir ar tokios priežastys yra pagrįstos objektyviomis aplinkybėmis, suderinamos su teisės aktų reikalavimais.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis ir motyvais, kad Įsakymas priimtas netinkamai pritaikius teisės normas ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, reikšmingų ginčui teisingai išspręsti, todėl naikintinas. Aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde pateikė detalesnius paaiškinimus ir duomenis, kuriais remdamasis nutarė pareiškėjo statymus laikyti didesnės rizikos statymais, nekeičia tokios teisėjų kolegijos pozicijos, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo neįvardijo jokių kliūčių šiuos paaiškinimus ir duomenis pateikti UAB „Orakulas“ neplaninio specialaus tikrinimo metu ir Tarnyba, priimdama Įsakymą, tokiais duomenimis nedisponavo, todėl šie paaiškinimai ir duomenys nelaikytini teisiškai reikšmingais sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumai nėra esminiai ir nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Kadangi byloje priimamas pareiškėjui palankus sprendimas, jis įgijo teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlyginamos ne bet kokios, o tik proceso šalies patirtos realios, pagrįstos ir būtinos išlaidos.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra D. S., atstovas advokatas teisines paslaugas teikė būtent pareiškėjui (atstovavimo sutartis, III t., b. l. 121), 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 11209 už atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą parengimą prašomai atlyginti 726 Eur sumai skirta pareiškėjui, tačiau iš pateikto advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitos išrašo matyti, jog 726 Eur sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 11209 bendrijai pervedė ne pareiškėjas, o Lošėjų asociacija, kuri nėra bylos proceso šalis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlyginęs Lošėjų asociacijai už jį sumokėtą sumą atstovui advokatui. Taigi, pareiškėjas neįrodė, jog jis realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo D. S. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius