Administracinė byla Nr. A-4207-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01796-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 4–7, 121).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2016 m. liepos 14 d. iš Alytaus AVPK areštinės buvo konvojuojamas su antrankiais į Alytaus rajono apylinkės teismą. Konvojavimo automobilyje nebuvo įrengta saugos diržų. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, kurie turi būti įvertinti pinigais.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą  prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Nurodė, kad pareiškėjas iš Alytaus AVPK areštinės į tuo metu Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžius buvo konvojuojamas su antrankiais tarnybinėse transporto priemonėse, specialiai skirtose konvojavimui, kurios atitiko joms teisės aktų keliamus techninius ir saugos reikalavimus bei buvo tinkamos keleiviams pervežti. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d. dėl pareiškėjo buvo atliekamas ne tik ikiteisminis tyrimas dėl labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (duomenys neskelbtini), bet ir į Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžius pareiškėjas buvo konvojuojamas dėl kitų jo padarytų nusikaltimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 223.1 punkte numatyta, jog antrankiai gali būti naudojami, kai konvojuojami asmenys, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija) 45 punkte numatyta, kad asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 10 d. rašte Nr. 5-S-1327 pabrėžta, kad dėl antrankių naudojimo konvojavimą vykdantis policijos pareigūnas nusprendžia, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei konvojuojamo asmens savybes. Pažymėjo, jog Alytaus AVPK pareigūnai jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 196–200).
6. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Nustatė, kad pareiškėjas iš Alytaus AVPK areštinės į Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžius buvo konvojuojamas 2015 m. liepos 8 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. gegužės 13 d., 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. liepos 14 d. specialiai skirtais konvojavimui automobiliais.
7. Teismas pažymėjo, jog asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais FORD Tranzit ir FIAT Ducato. Teismas pažymėjo, jog pagal oficialios Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos svetainės (www.vta.lt, e-paslaugos, skiltis: apžiūros galiojimas ir istorija) duomenų bazės duomenis, minėtos tarnybinės transporto priemonės atitiko joms teisės aktų keliamus techninius ir saugos reikalavimus bei buvo tinkamos keleiviams pervežti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse kiekvienam konvojuojam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Byloje nebuvo duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus viršininką dėl netinkamų konvojavimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeidžiami keleivių saugos reikalavimai, t. y. kad nebuvo įrengtų saugos diržų ar kitų saugos priemonių, nes automobiliai, kuriuose buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo abstraktaus pobūdžio argumentas, kad automobiliuose nebuvo saugos diržų, atmestas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus įstaigos veiksmus.
8. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog iš Alytaus AVPK areštinės į tuo metu Alytaus rajono apylinkės teismą jį konvojavo su antrankiais. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Alytaus AVPK areštinės į tuo metu Alytaus rajono apylinkės teismą buvo konvojuojamas konvojuojamųjų pervežimui pritaikytomis transporto priemonėmis. Šios aplinkybės atsakovo atstovas neginčijo, taip pat neginčijo ir aplinkybės, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas su antrankiais. Nuo 2015 m. sausio 8 d. galiojusios redakcijos Konvojavimo taisyklių 222 punktas nustatė atvejus, kuriais konvojuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas. Šių taisyklių 223 punktas nustatė, kad konvojuotojas taip pat turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones, konvojuodamas konvojuojamąjį ypatingojo konvojaus metu (223.1. p.); konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą (223.2. p.); konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos (223.3. p.). Instrukcijos 45 punkte numatyta, kad asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 10 d. rašte Nr. 5-S-1327 pabrėžta, kad dėl antrankių naudojimo konvojavimą vykdantis policijos pareigūnas nusprendžia, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei konvojuojamo asmens savybes bei atkreiptas dėmesys į tai, jog ruošiamasi teisinį reglamentavimą papildyti ir numatyti galimybę policijos pareigūnams naudoti antrankius konvojuojant asmenis į teismo posėdžius.
9. Teismas nurodė, jog teisinis reglamentavimas ginčo laikotarpiu nenumatė galimybės konvojuoti nuteistąjį uždėjus antrankius, kai jis konvojuojamas specialiai konvojavimui įrengtomis transporto priemonėmis. Nors atsakovo atstovas teigė, kad įvertinus, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (duomenys neskelbtini), bet ir į  tuo metu Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžius pareiškėjas buvo konvojuojamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) numatytų nusikaltimų, konvojaus pareigūnai, atsižvelgdami į konkrečią situaciją ir įvertinę ypatingų įvykių riziką, teisėtai pasinaudojo Konvojavimo taisyklių nuostatomis suteikta jiems teise panaudoti antrankius kaip saugumo priemonę, konvojuojant pareiškėją, tačiau teismas konstatavo, kad taikant būtent tuo metu galiojusias Konvojavimo taisyklių normas, Alytaus AVPK pareigūnai,  2015 m. liepos 8 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. liepos 22 d., 2015 m. liepos 23 d., 2015 m. spalio 7 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 20 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. kovo 22 d., 2016 m. gegužės 13 d., 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. liepos 14 d. konvojuodami pareiškėją specialiai konvojuojamųjų pervežimui pritaikytu automobiliu ir konvojavimo metu uždėję jam antrankius, nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ne tik dėl labai sunkaus tyčinio nusikaltimo (duomenys neskelbtini), bet ir dėl kitų nusikaltimų, nėra aptartuose teisės aktuose nustatytas pagrindas panaudoti antrankius, konvojuojant tokį asmenį į teismą ir atgal specialiai konvojuojamųjų pervežimui pritaikytu automobiliu, todėl panaudodami specialiąsias priemones pareiškėjo atžvilgiu pareigūnai veikė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.
10. Teismas pažymėjo, jog nors byloje nėra duomenų, kad kelionės žiniaraštyje būtų buvę įrašyti kokie nors pareiškėjo skundai ar pretenzijos dėl antrankių panaudojimo pervežimo metu, tačiau nagrinėjamam ginčui esminės reikšmės neturi, nes pareigūnų veiksmų teisėtumo nepagrindžia.
11. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, nagrinėjamu atveju atsižvelgta į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų būtų patyręs kokius nors sveikatos sutrikimus, į tai, kad pareiškėjo konvojavimas truko trumpą laiko tarpą (pareiškėjas buvo vežiojamos Alytaus miesto ribose). Tačiau asmens laikymas su antrankiais, nesant tam teisėto pagrindo, neabejotinai sukėlė jam papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs konvojuojamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (CK 6.271 str.). Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, vertinta, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina suma yra 100 Eur.

III.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 201–204).
13. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatas. Atsakovas nurodo, jog Konvojavimo taisyklių, Instrukcijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 10 d. rašto Nr. 5-S-1327 nuostatos konvojavimą vykdančiam pareigūnui suteikia teisę panaudoti specialiąsias priemones – antrankius, paliekant diskreciją spręsti dėl konkrečių jų panaudojimo atvejų, įvertinus teisės aktuose numatytus jų panaudojimo pagrindus ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad antrankių panaudojimas konvojavimo metu nesiejamas su asmens konvojavimu specialiai konvojavimui skirtomis transporto priemonėmis.
14. Atsakovas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tik aplinkybė, jog konvojuojant asmenį buvo naudojami antrankiai, savaime nėra pagrindas teigti, kad nebuvo laikomasi specialiųjų priemonių panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-137-822/2018).
15. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į Konvojavimo taisyklių 223.1 punktą ir į duomenis, apibūdinančius pareiškėjo asmenines savybes (atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkaus smurtinio nusikaltimo bei kitus ikiteisminius tyrimus), net ir pareiškėjui prašant, galėjo būti atsisakyta nuimti antrankius.
16. Atsakovas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl netinkamų konvojavimo sąlygų į jį vykdžiusius pareigūnus. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių būtų patyręs kokius nors sveikatos sutrikimus.
17. Pareiškėjas J. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą (II t., b. l. 1).
18. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisęs 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui, vežamam su antrankiais, nesant saugos diržų, grėsdavo daug didesnis pavojus gyvybei, jeigu įvyktų eismo įvykis.
19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (II t., b. l. 5–6).
20. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su saugos diržų įrengimu konvojavimui skirtose transporto priemonėse, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 14 d. atlyginimo priteisimo.
22. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės siejo su tuo, kad jis buvo konvojuojamas automobiliais, kuriuose nebuvo įrengtų saugos diržų, ir konvojavimo metu buvo surakintas antrankiais.
23. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pripažino, kad pareiškėjo konvojavimo metu Alytaus AVPK pareigūnai, panaudodami specialiąsias priemones (antrankius) pareiškėjui, veikė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų saugos diržų atmetė kaip nepagrįstus.
24. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas. Alytaus AVPK nesutinka su teismo išvadomis dėl neteisėtai panaudotų antrankių konvojavimo metu. Pareiškėjas nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
25. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeidžiami keleivių saugos reikalavimai dėl to, kad automobiliuose, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, nebuvo saugos diržų. Pažymėtina, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės (146 p.) nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (žr., pvz., 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. kurių techninė apžiūra buvo atlikta (I t., b. l. 79–81), kas patvirtina naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams.
28. Dėl antrankių naudojimo konvojavimo metu pažymėtina, jog ginčui aktuali nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojanti Konvojavimo taisyklių redakcija. Konvojavimo taisyklių 221 punktas nustato, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Konvojavimo taisyklių 222 punktas nustato, kad konvojuotojų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas. Konvojavimo taisyklių 223 punktas nustato, kad viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu; konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą; konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos. Konvojavimo taisyklių 224 punktas nustato, kad šių taisyklių 223 punkte nustatyti antrankių naudojimo atvejai netaikomi, kai konvojuojamos nėščios moterys, neįgalieji, nepilnamečiai iki 14 metų.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016).
30. Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, šiuo atveju visą ginčo laikotarpį kai buvo konvojuojamas pareiškėjas, jis buvo įtariamas (vėliau – kaltinamas) dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 129 str. 2 d. 8 p. – I t., b. l. 179–180). Todėl pareiškėjas gali būti priskirtinas prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte, kuriuos konvojuojant gali būti naudojami antrankiai. Instrukcijos 45 punkte nustatyta, kad asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės konvojuoti pareiškėją uždėjus jam antrankius. Nagrinėjamu atveju antrankiai konvojuojant pareiškėją buvo naudojami atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir vadovaujantis Konvojavimo taisyklių nuostatomis.
31. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus AVPK pareigūnai nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 14 d. būtų netinkamai vykdę pareiškėjo konvojavimą. Nenustačius Alytaus AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.
32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                           Romanas Klišauskas

                                          Virginija Volskienė

                                          Skirgailė Žalimienė