Civilinė byla Nr. 2YT-11774-748/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05913-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V. priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus R. V., mirusio 2013 m. vasario 7 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, o pareiškėjas V. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jo 2017 m. rugpjūčio 31 d. mirusios motinos R. V. sūnaus R. V. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausantį turtą.

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo tėvai, R. K. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (mirusi 2017 m. rugpjūčio 31 d.) gyvendami santuokoje susilaukė dviejų sūnų – pareiškėjo V. V. ir R. V.. Tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). R. V. mirė 2013 m. vasario 7 d. Jis gyveno vienas, sutuoktinės ir vaikų neturėjo, testamento nebuvo sudaręs. Po R. V. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. R. V., kaip vienintelė antros eilės įpėdinė pagal įstatymą, per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą po sūnaus mirties, notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepadavė, todėl paveldėjimo byla po R. V. mirties nebuvo užvesta. Po R. V. mirties liko palikimas – jo asmeninio pobūdžio daiktai, buities daiktai ir jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Nors R. V. iki mirties deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau apie 15 metų jis faktiškai gyveno kartu su mama jai nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). R. V. asmeninio pobūdžio ir buities daiktus bei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), po jo mirties priėmė mama R. V., faktiškai pradėdama juos valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. pradėjo naudotis R. V. paliktais asmeniniais ir buities daiktais, atlikdama aktyvius, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, veiksmus, jį valdyti kaip savo. Kitų asmenų, priėmusių palikimą, atsiradusį po R. V. mirties, nebuvo. R. V. dėl blogos sveikatos ir teisinių žinių trūkumo po sūnaus R. V. mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, mokėjo mokesčius, susiklosčiusio žodinio pavedimo pagrindu prašė pareiškėjo prižiūrėti R. V. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir juo rūpintis, nes laikė save paveldimo turto savininke ir buvo įsitikinusi, kad po sūnaus mirties jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui (b. l. 26-27).

Teismas

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. K. V. ir R. V. (iki santuokos – G.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Santuokoje susilaukė dviejų sūnų – V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 20). (duomenys neskelbtini) R. K. V. ir R. V. išsituokė (b. l. 9). (duomenys neskelbtini) R. K. V. mirė (b. l. 10). 2013 m. vasario 7 d. mirė R. V. (b. l. 13), kuris buvo nevedęs, vaikų neturėjo (b. l. 14). R. V. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta (b. l. 15, 16). Po R. V. mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa-garažas (boksas) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-19). 2017 m. lapkričio 7 d. duomenimis, R. V. įsiskolinimų Garažų kooperatyvui Nr. 48 neturi (b. l. 19). 2017 m. rugpjūčio 31 d. mirė R. V. (b. l. 11). Po jos mirties Kauno miesto 4-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė V. V. (b. l. 21).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjo brolio R. V., mirusio 2013 m. vasario 7 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Palikėjas buvo nevedęs, vaikų neturėjo, taigi paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdinių nebuvo. Palikėjo tėvas miręs, tad jo motina R. V. įgijo teisę paveldėti pagal įstatymą kaip vienintelė antros eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. V., nors ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo teigimu iki mirties gyveno kartu su mama R. V., jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po R. V. mirties jo palikimą priėmė R. V., faktiškai pradėdama valdyti jo likusius asmeninio pobūdžio ir buities daiktus, taip pat nekilnojamąjį turtą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo mama faktiškai naudojo ir valdė jo asmeninius bei buities daiktus, taip pat rūpinosi nekilnojamuoju turtu – garažu, mokėjo mokesčius, prašė, kad garažą padėtų prižiūrėti ir sūnus V. V.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog mirus palikėjui R. V., jo turėtas turtas atiteko antros eilės įpėdinei pagal įstatymą – motinai R. V., kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog R. V. po sūnaus R. V. mirties, rūpindamasi jo turtu ir elgdamasi su juo kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama, todėl pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo šioje dalyje tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177-178 straipsniai, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V. priėmė sūnaus R. V., mirusio 2013 m. vasario 7 d., palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo 2017 m. rugpjūčio 31 d. mirusios motinos R. V. sūnaus R. V. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausantį turtą, tačiau tokio juridinio fakto nustatyti nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. V. priėmė R. V. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Byloje esantis Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarės V. J. liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas V. V. po savo motinos R. V. mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 62/2017. Taigi darytina išvada, jog V. V. yra priėmęs palikimą po jo 2017 m. rugpjūčio 31 d. mirusios motinos R. V. mirties. Tad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas galės įgyvendinti paveldėjimo teises į visą R. V. turtą, tame tarpe ir į turtą, kurį ji paveldėjo po R. V. mirties (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. vasario 7 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                 Kristina Imbrasienė