Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-753-718/2025

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00753-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.11.; 19.12.;

 (S)

21.9.10.

Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, 

dalyvaujant pareiškėjai, administracinėn atsakomybėn patrauktai J. M., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Ir Institucija) 2025 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12575-2025 pakeitimo.

Teismas

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato  Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėja J. M. 2025 m. rugsėjo 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį,  506 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji, 2025 m. rugsėjo 29 d., 12.55 val., Žvejų – Pilies gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Porshe Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimus bei aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino rankas, vengė sulaikymo, pareikalavus nelipo iš transporto priemonės, neatidavė transporto priemonės raktelių. Tokiais veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 16 punktą. Su padarytais administraciniais nusižengimais J. M. sutiko.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 13 nutarimu Nr. 30-ANR_N-12575-2025, nenustačius J. M. atsakomybę lengvinančių ir  atsakomybę sunkinančių aplinkybių, J. M. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirta 1 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn., bei automobilio Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas; pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį 115 Eur bauda, ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu J. M. paskirta subendrinta nuobauda – 1 300 Eur bauda ir  administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas ( teisė vairuoti transporto priemones) 48 mėn., bei automobilio Porche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. spalio 28 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubaustos J. M. skundas dėl Institucijos 2025 m. spalio 13 d. nutarimo pakeitimo. Skundu prašo sušvelninti skundžiamu Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą ir sumažinti paskirtos baudos dydį, leisti pasiimti iš automobilio asmeninius daiktus, kurie nėra susiję su administraciniu nusižengimu, neskirti konfiskavimo bei leisti išpirkti transporto priemonę tuo atveju, jeigu konfiskavimas visgi bus paskirtas. Skundė nurodo, jog jos veiksmai nebuvo sąmoningas pasipriešinimas policijos pareigūnams. Įvykio metu ji buvo susijaudinusi ir išsigandusi, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl nesugebėjo tinkamai reaguoti į policijos pareigūnų reikalavimus. Be to, nutarime buvo pritaikytos dvi ANK straipsnių nuostatos, kurios iš esmės aprašo tą patį veiksmą, todėl sankcijos buvo pritaikytos du kartus už tą patį nusižengimą, o tai pažeidžia principą ne bis inidem. Ji apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos ir suprato savo klaidą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime su J. M. skundu nesutiko. Nurodė, kad nusižengimai J. M. atžvilgiu kvalifikuoti tinkamai ir įrodyti šioje administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga. Skiriant nuobaudą pažeidėjai atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skunde yra nurodomos aplinkybės, kurias prašoma pripažinti kaip J. M. atsakomybę lengvinančiomis ir sudarančiomis teisinį pagrindą paskirti J. M. švelnesnę nei jai skundžiamu nutarimu paskirta ir jo padaryto administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos aplinkybės, kad J. M. buvo susijaudinusi ir išsigandusi, nes neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su padarytu nusižengimu ir gailisi dėl jo padarymo, tai nekelia abejonių, tačiau įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, institucijos nuomone to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės nuostatos švelninant paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Institucija pažymi, jog J. M. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta 5 metams Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu nuo 2022-05-25, už tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Iš administracinio nusižengimo nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė - automobilis „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį administracinio nusižengimo metu vairavo J. M., yra jos nuosavybė. J. M. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tai yra, J. M. po to kai, jai buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, šios teisės sustabdymo laikotarpiu, 2022-01-16 neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), taip pat vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Šioje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įrodo, kad anksčiau J. M. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, bei konfiskuotino turto automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas nesulaikė jos nuo analogiškų nusižengimų darymo, visais atvejais buvo vairuojamas tas pats automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl darytina išvada, kad tik paskyrus pažeidėjai administracinio poveikio priemonę - transporto priemonės konfiskavimą, bus užkirstas kelias naujų nusižengimų darymui ir ji bus atgrasyta nuo administracinių nusižengimų darymo. Įvertinus aukščiau aptartus administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis ir nesant jokių išskirtinių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12575-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėja J. M. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnai iki šiol nenurodė, kur laikomas jos automobilis, dėl to ji negali iškviesti nepriklausomus ekspertus, kurie galėtų nustatyti automobilio rinkos vertę. Nurodė, jog jos veiksmai nebuvo sąmoningas pasipriešinimas policijos pareigūnams, nes ji negirdėjo policijos pareigūnų per garsiakalbį išreikšto reikalavimo stabdyti automobilį. Taip pat šio reikalavimo negirdėjo ir kartu su ja važiavusi mama. Tik vėliau pastebėjo iš paskos važiuojantį policijos tarnybinį automobilį. Bet ji nepagalvojo, kad signalas skirtas jai. Kai prie jos priėjo policijos pareigūnai, ją apėmė šokas, pusę visų savo veiksmų neatsimena. Raktus atidavė iš karto. Jokio rimto pasipriešinimo nebuvo, ji tik norėjo apsaugoti savo turtą. Nesuprato, kad prieš ją stovi policijos pareigūnai. Vaikystėje jai nustatytas padidintas emocinis jautrumas. Žinojo, kad vairuoja neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tačiau susiklostė tokia situacija, kai jai reikėjo nuvežti mamą pas gydytoją. Iš ryto bandė išsikviesti taksi, tačiau jų nuolatinis taksi vairuotojas išvyko į Turkiją atostogų, o kito taksi jai nepavyko iškviesti, dėl šios priežasties nusprendė pati nuvežti mamą pas gydytoją. Jos mama gyvena su ja, kaime, tik registruota Kretingos g. 8-13, Klaipėdoje. Nors automobilis priklauso jai, tačiau, juo nuolatos naudojasi jos vyras. Todėl prašo nekonfiskuoti automobilio. Jos vyras turi dar vieną automobilį, tačiau jis nėra pritaikytas važiuoti miesto keliais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjos J. M. skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pareiškėja J. M. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji, 2025 m. rugsėjo 29 d., 12.55 val., Žvejų – Pilies gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų bei aktyviais veiksmai priešinosi stangrino rankas, vengė sulaikymo, pareikalavus nelipo iš transporto priemonės, neatidavė transporto priemonės raktelių.

Tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu J. M. teigė, jog ji negirdėjo policijos pareigūno reikalavimo stabdyti automobilį, jos veiksmuose nebuvo sąmoningo pasipriešinimo policijos pareigūnams, automobilio raktelius atidavė iš karto. Jokio rimto pasipriešinimo nebuvo, ji tik norėjo apsaugoti savo turtą. Nesuprato, kad prieš ją stovi policijos pareigūnas. Nutarimu jai už tą patį administracinį nusižengimą inkriminuoti du ANK straipsniai. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos teiginiais.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis)

Taigi, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas, bei 3) reikalavimas sustabdyti transporto priemonę atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.

Pažymėtina, jog ANK 506 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo.

Nors  tiek skunde tiek ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta J. M. teigia, kad ji nesuprato jog yra stabdoma policijos pareigūnų, tačiau pareiškėjos elgesys įvykio metu paneigia šį argumentą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėjai vairuojant automobilį „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, panaudojant mėlynos raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą ir per garsiakalbį išreiškiant reikalavimą „stojam į dešinę Porsche“ (vaizdo įrašo L1106-LGO856-250929-124823-13000-2001020 00:00:18 min.). To paties vaizdo įrašo 00:00:22 min. automobilis „Porsche Cayenne‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) traukiasi į dešinę, tačiau privažiavus ir šalia sustojus tarnybiniam policijos automobiliui, pareiškėjos automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradeda judėti link pirmos juostos; 00:00:42 min. automobilis „Porsche Cayenne“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spaudžiamas link dešiniojo kelkraščio, bet vairuotoja nestoja ir tik pagreitina važiavimo greitį. 00:01:19 min. matyti, kad priekyje važiojantis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, sustojo ir pareiškėjos vairuojamas automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taučiau pradėjus judėti automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo ir „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 00:02:14 min., matyti, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestoja,  bando išvažiuoti į antrą eismo juostą, tačiau yra blokuojamas iš priekio ir iš šono (vaizdo įrašas L1106-LGO856-250929-124823-13000-2001020). Vaizdo įrašo L1106-LGO856-250929-130000-20010 400 00:02:30 min, matyti, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) blokuojamas ir iš galio. Vaizdo įrašo L1106-LGO856-250929-124823-130000-20010100, 00:01:11 min. matyti, kaip  policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie pareiškėjos automobilio, tačiau 00:01:29 min. matyti, kad pareiškėjos automobilis nuvažioja, ir 00:01:36 min. policijos pareigūnas grįždamas į tarnybinį automobili, pasako, jog automobilio vairuotoja jam pasakė, kad neturi teisės vairuoti. Vaizdo įraše „export-vgium“ į policijos pareigūno klausimą kodėl ji nestojo, pareiškėja atsako, kad ji susinervino, nesuprato, kad tai jai reikalavimas išsakytas“.

Taigi, policijos pareigūnų reikalavimas stabdyti transporto priemonę buvo akivaizdus ir aiškiai išreikštas, nukreiptas būtent į pareiškėjos vairuojamą transporto priemonę „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybė, kad J. M. suprato pareigūnų reikalavimą sustoti, teismui taip pat nekelia abejonių – po per garsiakalbį išsakyto reikalavimo sustoti, ji pasitraukė dešiniau, bei po to, kai prie jos vairuojamo automobilio priėjo policijos pareigūnas, ji jam atsakė, jog teisės vairuoti ji neturi. Iš šių aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėja suprato, kad jos automobilį stabdo policijos pareigūnai ir dėl to nevykdė reikalavimo sustoti, siekdama išvengti jai gręsiančios administracinės atsakomybės. Darytina neabejotina išvada, kad J. M. suprato, kad reikalavimas sustoti buvo skirtas jos automobiliui, privalėjo nedelsiant sustoti, tačiau nepaisant to, nepakluso teisėtiems ir aiškiai išreikštiems pareigūnų reikalavimams, juos ignoravo ir taip elgėsi tyčia, padarydama ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą.

Iš vaizdo įrašų „export-kczkg“ ir „export – ufk9f“ matyti, jog prie užblokuoto automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priėjo policijos pareigūnė ir nurodė pareiškėjai užgesinti automobilį ir atiduoti automobilio raktelius, pareiškėja raktelių neatidavė, stipriau suspaudė kumštyje laikytus automobilio raktelius. Reikalavimą atiduoti automobilio raktus policijos pareigūnė pakartojo kelis kartus. Policijos pareigūnei bandant paimti automobilio raktelius iš pareiškėjos, pastaroji pradėjo priešintis, stangrino rankas. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nesuprato, kad tai buvo  policijos pareigūnai. Tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog policijos pareigūnai buvo uniformuoti, pareiškėja buvo stabdoma tarnybiniu policijos automobiliu, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad pareiškėja suprato, kad būtent policijos pareigūnas prašo jos atiduoti automobilio raktelius. Nevykdydama teisėto policijos pareigūno reikalavimo atiduoti automobilio raktelius, priešindamasi, stangrindama rankas, pareiškėja padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Reikalavimas pareiškėjai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad J. M. tinkamai patraukta  atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėja tiek skunde tiek ir teismo posėdžio metu prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, arba išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą pagal nepriklausomų ekspertų nustatytą vertės kainą. Nurodė, kad automobilis priklauso jai, tačiau juo naudojasi ir jos vyras, automobilis reikalingas, nes reikia nuvežti mamą pas gydytojus.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje J. M. nubausta už ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, už pastarojo nusižengimo padarymą nėra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, turto konfiskavimo paskyrimas yra suformuluotas kaip diskrecija, nustatanti teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar taikyti turto konfiskavimą, ar ne.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas 2025 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR N-12575-2025 administracinio nusižengimo byloje, nenustatė J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, jog J. M. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko kelių eismo taisyklių reikalavimų, jai paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės prevencinio ir auklėjamojo poveikio nedarė, dėl to priėmė sprendimą taikyti automobilio  konfiskavimą.

Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Turto konfiskavimu, kaip ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis, siekiama įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. 

Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-91-303/2021). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja J. M. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022m. gegužės 22 d. nuosprendžiu nuteista  už tai, kad du kartus vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (BK 2811 straipsnio 1 dalis) ir už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ( BK 243 straipsnis), jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė–draudimas 5 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021m.birželio 28 d. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad 5 metų laikotarpiu J. M., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė jai atimta,  ne kartą bausta administracine tvarka už KET nusižengimus, taip pat vairavo neturėdama teisės vairuoti ir sukėlė eismo įvykį.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad J. M. tinkamų išvadų nedaro, ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepaisydama visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Akivaizdu, kad anksčiau ne kartą taikytos baudos ir specialiosios teisės atėmimai buvo nepakankami. Todėl nėra abejonės, kad ji gali ir vėl daryti analogiškus administracinius nusižengimus, neabejotinai suvokiant kuo rizikuoja vairuodama neturėdama tokios teisės, ir nekonfiskavus vairuotos transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams. Teismo nuomone, paskyrus J. M. transporto priemonės vertės konfiskavimą, tokios administracinio poveikio priemonės paskyrimas negali būti laikomas proporcinga teisine priemone, kadangi teismų praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant analogiškus klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

 Pareiškėja skunde nurodo, jog vairavo tik dėl to, kad privalėjo nuvežti mamą pas gydytoją, tačiau jokių patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad būtent 2025-09-29 padaryto administracinio nusižengimo metu, ji vežė mamą iš gydymo įstaigos, teismui nepateikė. Pateikti J. M. mamos medicininiai duomenys nėra betarpiškai susiję su nagrinėjimu administraciniu nusižengimu. J. M. priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, kai ši teisė yra atimta,  ir tai vertinama kaip sąmoningas jos pasirinkimas. Pareiškėjos skunde ir teismui nurodyti teiginiai vertinami kritiškai, jie nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

AB „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso J. M., todėl šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme. Taip pat byloje nenustatyta kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galimas automobilio konfiskavimas ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus) ir reikėtų konfiskuoti turto vertę arba dalį jos.

Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad J. M. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nekonfiskavus J. M. priklausančio automobilio, ji laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Bylos duomenys liudija, kad anksčiau J. M. skirtos administracinės nuobaudos ir baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas nesulaikė pastarosios nuo analogiškų pažeidimų darymo, t. y. jos elgesio teigiama linkme neįtakojo, todėl spręstina, kad tik paskyrus pažeidėjai administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą – bus užkirstas kelias naujiems pažeidimams, ji bus atgrasyta nuo administracinių nusižengimų darymo. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

J. M. prašymas grąžinti jai priklausančius asmeninius daiktus iš transporto priemonės ir leisti nepriklausomam vertintojui apžiūrėti transporto priemonę yra policijos pareigūnų išspręstas, leista J. M. pasiimti asmeninius daiktus iš automobilio ir  nepriklausomam vertintojui apžiūrėti transporto priemonę, kuri saugoma  Gobergiškės g. 18, Šlapšilė, Klaipėdos rajone ( 2025m. lapkričio 19 d. raštas Nr. 30-ANR_K-34045-2025).    

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, J. M. pagrįstai paskirta 1300 Eur bauda, atitinkanti ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, ir administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės–automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini),  konfiskavimas ir  specialiosios teisės atėmimas, todėl keisti Institucijos 2025 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12575-2025 skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,  

n u t a r i a :

pareiškėjos J. M. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12575-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja