Bylos Nr. 1S-1092-348/2014

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 474 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008-10-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 259 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. – 11 metų laisvės atėmimo.

2009-11-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2008-10-09 Kauno apygardos teismo ir pagal LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 259 str. 2 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. ir galutinė bausmė paskirta 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2007-04-04, jos pabaiga – 2017-10-04. Anksčiau teistas du kartus.

2014-04-23 Komisija nutarimu nutarė nuteistajam M. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia nuteistojo priežiūra.

Šį Komisijos nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. B. skundą dėl Komisijos 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 474.

Nuteistasis M. B. skunde prašo išnagrinėti visas aplinkybes ir priimti sprendimą suteikiantį integruotis į visuomenę. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas jo skundą dėl Komisijos nutarimo išnagrinėjo šališkai. Skundo autoriaus nuomone, nepagrįstai teismas akcentavo bausmės paskirtį, nes BK 41 str. numatyti bausmės tikslai vertinami nuosprendžiu skiriant bausmę. Nors bausmės atlikimo metu buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau jos yra negaliojančios, todėl nepagrįstai į jas atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nepagrįstai buvo atsižvelgta ir į Klaipėdos probacijos tarnybos pateiktus duomenis apie intensyvios priežiūros taikymo sąlygas bei apie jo motinos abejones. Taip pat skunde pažymima, kad negali būti pagrindas netaikyti lygtino paleidimo neatliktos bausmės dydis. Skundo autoriaus teigimu, jis yra atlikęs 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per šį laiką yra kelis kartus paskatintas, įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Turi šeimą, vaiką, kuriam reikalinga abiejų tėvų priežiūra. Išėjus į laisvę nebus sunkumų integruotis į visuomenę, nes turi darbo vietą.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo M. B. skundas netenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Iš teismui pateiktos medžiagos, M. B. yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. B. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį, veikų pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.

Nors nuteistasis atliko įstatyme nustatytą bausmės dalį, bet neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra gana nemaža – virš trijų metų. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 53 balai pagal OASys. M. B. anksčiau teisėtas du kartus. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus buvo paskatintas, tačiau bausmės atlikimo metu net dešimt kartų pažeidė nustatytą tvarką, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė M. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nors ir su intensyvia priežiūra. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r ė :

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja              Svetlana Jurgaitienė