Civilinė byla Nr. 2S-941-642/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04083-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, J. M..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. R. Ž. Klaipėdos apylinkės teismui persiuntė pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0075/22/00413, Nr. 0075/22/00876, Nr. 0075/22/01219, Nr. 0075/22/01360, Nr. 0075/22/01363, Nr. 0075/22/01571 ir Nr. 0075/23/00608, prašydamas panaikinti 2023 m. birželio 20 d. patvarkymą Nr. S-23-75-13972 dėl pareikštų prieštaravimų ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
2. Skundą pareiškėjas motyvavo tuo, kad jis nesutinka su antstolės 2023 m. birželio 20 d. priimtu patvarkymu Nr. S-23-75-13972 dėl pareikštų prieštaravimų ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Minėtu patvarkymu antstolė nutarė įpareigoti skolininką per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 160 Eur sumą, būtiną apmokėti ekspertui už ekspertizės turto vertei nustatyti atlikimą ir paskirti ekspertizę turto – 0,1141 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti nepriklausomai turto vertintojai – teismo ekspertei L. C.. Pažymima, kad žemės sklypo rinkos vertę antstolė nustatė ne įvertindama rinkoje esančių panašių daiktų galimas vertes, o taikydama nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto apmokestinimo tikslais nustatytą vidutinę toje pat teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, areštuojamo daikto rinkos vertės neindividualizuojant. Nurodė, kad individualizuoto žemės sklypo rinkos vertės nustatymo antstolė neatliko. Anot pareiškėjo, antstolis, vykdantis priverstinį išieškojimą, tame tarpe priverstine tvarka realizuojant turtą, turi pakankamai galimybių įvertinti areštuojamą daiktą, atsižvelgiant į panašių, rinkoje esančių daiktų vertes. Mano, kad nėra teisėto ir pakankamai pagrįsto pagrindo skirti ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstu laikytina ir patvarkymo dalis dėl įpareigojimo V. L. įmokėti į antstolės depozitinę sąskaitą sumą ekspertizės atlikimo išlaidoms apmokėti. Be to, net jei ir būtų pagrindas spręsti dėl ekspertizės žemės sklypo rinkos vertei nustatyti skyrimo, tokios ekspertizės atlikimas negali būti pavestas nepriklausomai turto vertintojai – teismo ekspertei L. C., kadangi abejojama jos kvalifikacijos atitikimu teismo ekspertams keliamiems reikalavimams.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2023 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. S-23-75-15184 skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė teismui. Antstolė prašė, skundo netenkinti, vykdomųjų bylų Nr. 0075/2200413, Nr. 0075/22/00876, Nr. 0075/22/01219, Nr. 0075/22/01360, Nr. 0075/22/01363, Nr. 0075/22/01571, Nr. 0075/23/00608 nestabdyti ir tęsti vykdymo veiksmus, įskaitant turto vertinimo procedūrą. Taip pat buvo prašoma teismo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui V. L. ir advokatui L. Ž. už akivaizdų siekį vilkinti vykdymo procesą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Patvarkyme nurodoma, kad 2023 m. birželio 7 d. gauti skolininko atstovo prieštaravimai dėl turto vertės. Siekiant išsiaiškinti tikrąją, individualizuotą turto vertę, 2023 m. birželio 20 d. ir buvo priimtas patvarkymas Nr. S- 23-75-13972 dėl pareikštų prieštaravimų ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Skolininko teiginį, kad jis neva reiškė tik nuomonę dėl turto vertės, bet ne prieštaravimus, paneigia 2023 m. birželio 7 d. skolininko atstovo antstolei raštu pateikti prieštaravimai. Antstolė nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo ar nepateikta jokių argumentų, kuriais vadovaujantis galima būtų atleisti skolininką nuo ekspertizės sąnaudų. Jokių pretenzijų dėl ekspertės L. C. CPK nustatyta tvarka ir terminais negauta. Tik ekspertei nuvykus į vietą ir atlikus savo eksperto darbą, skolininko atstovas sumanė reikšti pretenzijas dėl neva neteisėto ekspertės veikimo. Esant motyvuotiems prieštaravimams dėl eksperto nustatytos vertės, skolininkas turi teisę pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
4. 2023 m rugpjūčio 2 d. teisme buvo gauti pareiškėjo V. L. atstovo advokato L. Ž. rašytiniai paaiškinimai dėl skundo, kuriame iš esmės išdėstyti pareiškėjo analogiški, jau skunde išdėstyti motyvai dėl antstolės veiksmų, papildomų teisinę galią turinčių dokumentų, nepateikta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis) ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Dėl to vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai.
7. Teismas akcentavo, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tokiu atveju ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis).
8. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas teismo turto vertinimo ekspertės kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, t. y. 2008 m. balandžio 2 d. išduotas L. C. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. sausio 17 d. įsakymas (duomenys neskelbtini) dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl abejonių dėl teismo ekspertės turto vertintojo kvalifikacijos teismui nekilo.
9. Teismas pritarė antstolės nuomonei, kad skolininko suvokimu individualizuotas turto vertinimas yra jo asmeninės nuomonės pareiškimas ir tai nėra teisinis argumentas. Turtas nėra vertinamas atsižvelgiant tik į skolininko subjektyvius pamąstymus, todėl, teismo nuomone, antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl pareikštų prieštaravimų ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
10. Teismas padarė išvadą, kad esant nurodytoms aplinkybėms, panaikinti 2023 m. birželio 20 d. patvarkymą Nr. S-23-75-13972 pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais ir argumentais nėra pagrindo.
11. Dėl antstolės prašymo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui V. L. ir advokatui L. Ž. už akivaizdų siekį vilkinti vykdymo procesą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas pažymėjo, kad CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Teismo vertinimu, skolininkas (jo atstovo) naudojosi savo teisėmis, todėl teismas piktnaudžiavimo neįžvelgė ir antstolės prašymo skirti baudą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste pagrįsta laikyti, kad antstoliui, taikančiam areštuoto turto įkainojimą, tenka pareiga nustatyti ir taikyti individualizuotą areštuoto daikto rinkos vertę – vertę, atitinkančią panašių daiktų, esančių rinkoje vertę, jos korekcijai taikant areštuotą daiktą individualizuojančius požymius ir požymius, galinčius turėti reikšmės daikto vertei dėl jo naudojimo būdo ir to lemiamo daikto nusidėvėjimo.
12.2. Pažymima, kad pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, jog jam priklausančio 0,1141 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – žemės sklypas) rinkos vertės nustatymą antstolė 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-22-75-11834 nustatė ne įvertindama rinkoje esančių panašių daiktų galimas vertes, o taikydama nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto apmokestinimo tikslais nustatytą vidutinę toje pat teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, areštuojamo daikto rinkos vertės neindividualizuojant.
12.3. Pareiškėjo nuomone, žemės sklypo įkainojimą atlikus tik taikant masinio vertinimo mokestiniais tikslais nustatytą vidutinę daikto rinkos vertę, antstolė pareiškėjui priklausančio žemės įkainojimo apskritai neatliko. Nesant atlikto areštuoto turto įkainojimo, pareiškėjas neturėjo pagrindo reikšti prieštaravimų dėl atlikto turto įvertinimo, atitinkamai antstolė neturėjo teisės ir pagrindo spręsti dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.
12.4. Pareiškėjo teigimu, jo pateiktos pastabos dėl žemės sklypo rinkos vertės, galėjo būti vertinamos tik kaip papildoma informacija turto įkainojimui atlikti, tačiau ne prieštaravimais dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
12.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad nepaisant to, kad patvarkymo dalis dėl ekspertizės paskyrimo nebuvo įsiteisėjusi, pareiškėjo buvo apskųsta, tačiau antstolės paskirta ekspertė L. C. atliko žemės sklypo apžiūrą ir atliko žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, kai pareiškėjas per šį 5 dienų terminą pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo skirti ekspertizę teisėtumo, o tuo pačiu, pareiškė nušalinimą paskirtai teismo ekspertei L. C..
12.6. Pažymima, kad gaunant ekspertės L. C. sutikimą atlikti areštuoto žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ekspertė antstolės turėjo būti informuota apie ginčo šalis, ir / ar jas atstovaujančius asmenis, t. y., turėjo gauti informaciją apie tai, kad skolininkas vykdomojoje byloje yra atstovaujamas advokato L. Ž., ir atsižvelgiant į aštrius ir konfliktiškus advokato ir ekspertės L. C. tarpusavio santykius, nulemtus kitame teismo procese, dėl galimos žinomai neteisingos teismo eksperto išvados pateikimo, ekspertė L. C. pirmiausia pati turėjo nusišalinti nuo ekspertizės areštuoto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, atlikimo, tačiau to nepadarė, tuo pačiu pademonstruodama galimą neigiamą suinteresuotumą pateikiant eksperto išvadą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
14. Kaip matyti iš bylos duomenų, vykdant skolų išieškojimą, 2023 m. balandžio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-22-75-7068 areštuotas skolininko turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-23-75-11834 dėl areštuoto turto įkainojimo minėtas žemės sklypas, atsižvelgiant į valstybės įmonės „Registrų centras“ nustatytą vertę, buvo įkainotas 7 430 Eur. 2023 m. birželio 7 d. gauti skolininko atstovo prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės, jo nuomone, žemės sklypo kaina yra didesnė. Išieškotojai dėl areštuoto turto įkainojimo nepasisakė.
15. Antstolis išieškojimo procese privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Kaip teisingai nurodė antstolė patvarkyme dėl skolininko skundo, parduodamo turto skelbimai internete neparodo tikrosios turto vertės, tokią vertę galima nustatyti tik iš sudarytų panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių arba eksperto išvadų. Antstolis nėra nekilnojamojo turto vertintojas ar ekspertas.
16. CPK 682 straipsnis numato, kad kai kyla abejonių dėl turto vertės nustatymo vykdymo procese, yra skiriama ekspertizė turto vertei nustatyti. Apelianto teiginius, kad jis reiškė tik nuomonę dėl turto įkainojimo, o ne prieštaravimus ir dėl to neva nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Nesutikimą su nustatyta kaina skolininkas grindė išrašais iš internetinių svetainių, taip pat ir savo subjektyviais samprotavimais, nurodė, kad areštuoto turto vertė yra apie 31 722,65 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 7 d. skolininko atstovo antstolei raštu išsakytus argumentus dėl areštuoto turto vertės, šio rašto antstolė neturėjo pagrindo vertinti kitaip, kaip tik skolininko pateiktus prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės nustatymo CPK 681 straipsnio 3 dalies nustatyta prasme. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolė, gavusi skolininko prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir kilus abejonėms dėl turto vertės nustatymo, siekdama išsiaiškinti tikrąją, individualizuotą turto vertę ir išsklaidyti bet kokias skolininko abejones dėl turto vertės, siekdama teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo, vykdydama savo įstatymo nustatytą pareigą, teisėtai ir pagrįstai 2023 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-75-13972 dėl pareikštų prieštaravimų ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
17. Pagal CPK 682 straipsnio l dalį, per 3 dienas nuo patvarkymo skirti ekspertizę gavimo dienos, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka šalys gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Apeliantas atskirajame skunde patvirtino, jog skundas dėl patvarkymo skirti ekspertizę, antstolei buvo pateiktas 2023 m. birželio 28 d., t. y. 5-ą darbo dieną nuo patvarkymo nuorašo gavimo dienos. Kartu su skundu dėl patvarkymo skirti ekspertizę, pareiškėjas pareiškė ir nušalinimą antstolės skirtai teismo ekspertei L. C.. Taigi, jokių pretenzijų dėl ekspertės V. C. CPK nustatyta tvarka ir terminais, t. y. per 3 dienas nuo patvarkymo skirti ekspertizę gavimo dienos, nebuvo gauta.
18. Nors skolininkas, nepraleisdamas 20 dienų termino nuo patvarkymo nuorašo gavimo dienos antstolės patvarkymui apskųsti, 2023 m. birželio 28 d. padavė skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau, antstolė, kaip minėta, nustatytu terminu negavusi pretenzijų dėl ekspertės V. C. paskyrimo, 2023 m. birželio 26 d. sudarė turto vertinimo sutartį ir ekspertė V. C. 2023 m. birželio 26 d. nustatė turto vertę.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant formaliai, sutiktina su apelianto argumentais, kad turto vertės nustatymas negalėjo būti atliktas, nesuėjus patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė, apskundimo terminui. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad vykdomoji byla Nr. 0075/22/00413 vykdoma daugiau kaip metus, skolininkas per tą laiką skolos nemokėjo ir nerodė jokių pastangų įsiskolinimams padengti, taip pat į tai, kad skolininkas į antstolio patvarkymus reaguoja tik apskundimo termino paskutinėmis dienomis ir tokiu būdu vilkina vykdymo procesą, didindamas vykdymo išlaidų apimtis, turi pagrindą spręsti, kad antstolė, įvertinusi susiklosčiusių aplinkybių visumą, skolininkui neįmokėjus ekspertizei atlikti 160 Eur sumos, negavus pareiškimo dėl eksperto nušalinimo, siekdama nevilkinti vykdomosios bylos ir išsiaiškinti teisingą, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimą, pagrįstai sudarė sutartį dėl turto vertinimo, o ekspertė, atlikusi savo darbą, nustatė nekilnojamojo turto vertę.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad byloje pateikti teismo turto vertinimo ekspertės kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, t. y. 2008 m. balandžio 2 d. išduotas L. C. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 17 d. įsakymas (duomenys neskelbtini) dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl abejonių dėl teismo ekspertės turto vertintojo kvalifikacijos, teismui nesukelia. Pažymima, kad esant motyvuotiems prieštaravimams dėl eksperto nustatytos vertės, skolininkas turi teisę pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas tokia teise nepasinaudojo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad ekspertė, įvertinusi tai, jog skolininkas vykdomojoje byloje yra atstovaujamas advokato L. Ž., ir atsižvelgdama į aštrius ir konfliktiškus advokato ir ekspertės tarpusavio santykius, nulemtus kitame teismo procese, turėjo nusišalinti, taip pat tai, jog ekspertė galimai pateikė žinomai neteisingą eksperto išvadą, jos suformulavimui panaudodama lyginamuosius objektus, kurių naudoti neturėjo teisės ir pagrindo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nagrinėjamoje byloje tik vertina, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai 2023 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą dėl pareikštų prieštaravimų ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.
22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė atliko visus būtinus veiksmus, priimdama patvarkymą dėl pareikštų prieštaravimų ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Antstolės atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių antstolės atliktų veiksmų neteisėtumo, konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Žvinklytė