Baudžiamoji byla Nr. 2K- 412/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.2.3.
2.4.2.1.
2.4.5.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Prano Kuconio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš L. A. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš R. J. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš V. M. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš R. P. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš V. D. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimo apgaule iš A. M. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš R. P. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš R. A. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule iš R. J. vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė I. P. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (2002 m. lapkričio 7 d. Nr. IX-1182) 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/5, t. y. 7 mėnesiais ir 20 dienų, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams ir dvidešimt keturioms dienoms.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo I. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
I. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 1999 m. vasario 1 d. iki 2000 m. birželio 7 d., sudaręs sutartis su L. A., pasiskolino iš jo 44 800 Lt namui statyti, pažadėdamas grąžinti pinigus iki 2000 m. liepos 1 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir jų negrąžino; taip nukentėjusiajam L. A. padarė 44 800 Lt turtinę žalą.
Be to, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 1999 m. gruodžio 20 d., sudaręs sutartį su R. J., pasiskolino iš jos 4000 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. kovo 20 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip nukentėjusiajai R. J. padarė 4000 Lt turtinę žalą.
Taip pat pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2000 m. balandžio 24 d., sudaręs sutartį su V. M., pasiskolino iš jo 7500 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. gegužės 25 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip nukentėjusiajam V. M. padarė 7500 Lt turtinę žalą.
Be to, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2000 m. birželio 1 d., sudaręs sutartį su R. P., pasiskolino iš jo 1000 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. birželio 6 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip nukentėjusiajam R. P. padarė 1000 Lt turtinę žalą.
Taip pat pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2000 m. birželio 10 d., sudaręs sutartį su V. D., pasiskolino iš jo 2500 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. birželio 18 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip nukentėjusiajam V. D. padarė 2500 Lt turtinę žalą.
Be to, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2000 m. liepos 21 d., sudaręs sutartį su A. M., pasiskolino iš jo 3200 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. rugpjūčio 21 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip nukentėjusiajam A. M. padarė 3200 Lt turtinę žalą.
Taip pat pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2000 m. rugpjūčio 31 d., sudaręs sutartį su R. P., pasiskolino iš jo 9500 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. rugsėjo 5 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip nukentėjusiajam R. P. padarė 9500 Lt turtinę žalą.
Be to, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2000 m. rugsėjo 13 d., sudaręs sutartį su R. A., pasiskolino iš jo 17 000 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. spalio 14 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip nukentėjusiajam R. A. padarė 17 000 Lt turtinę žalą.
Taip pat pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2000 m. rugsėjo 13 d., sudaręs sutartį su R. J., pasiskolino iš jo 13 692 Lt namui statyti, įsipareigodamas grąžinti pinigus iki 2000 m. spalio 14 d., tačiau, pažeisdamas sutarties sąlygas, pinigų į namo statybą neinvestavo, apgaulės būdu juos užvaldė ir negrąžino; taip pat nukentėjusiajam R. J. padarė 13 692 Lt turtinę žalą.
Kasaciniame skunde nuteistasis I. P. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 19 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę įvykdžius jam inkriminuotas veikas. Mano, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, nes jie prieštaringi ir neatitinka tikrovės. Teismai netyrė byloje esančių abejonių, bylos aplinkybes vertino šališkai. Teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo neišsamus. Pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 1, 11 punktus, šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažeisdamas minėto nutarimo 25 punktą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nevisiškai išnagrinėjo kasatoriaus apeliacinį skundą: priimtoje nutartyje neįvertinti skundo motyvai dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų prieštaringumo bei realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimo. Be to, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytam draudimui kankinti žmogų, žaloti jį, žeminti žmogaus orumą, žiauriai su juo elgtis ir nustatyti tokias bausmes. Bausmė paskirta išsamiai neįvertinus BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes; paskirta bausmė yra per griežta. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į kasatoriaus šeiminę padėtį. Kasatorius taip pat teigia, kad jis gali būti atleistas nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis). Neatsižvelgta ir į tai, kad, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kasatorius neturės galimybės atlyginti nusikaltimais padarytos turtinės žalos.
Nuteistojo I. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte nurodyta, kad „apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. <...> Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.“
Kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, nes jie prieštaringi ir neatitinka tikrovės. Kasatorius nepagrįstai, kitaip nei teismai, vertina liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus. Vertindami liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nustatė, kad liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Nenustačius esminių Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pažeidimo faktų, nėra pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada. Pateikti kolegijos argumentai taip pat paneigia kasatoriaus teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkto reikalavimus, nes dėl liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų įrodomosios reikšmės apeliacinės instancijos teismas pasisakė.
Apeliacinės instancijos teismas apsvarstė ir kasatoriui paskirtos bausmės klausimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose pateikti motyvuoti argumentai dėl kasatoriui skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės ir jos griežtumo. Skirtingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir kasatoriaus atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimų. Pagal BPK 313 straipsnio 1 dalį rašytinė apeliacinių skundų forma yra privaloma. Iš I. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius jokių argumentų,susijusių su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, nepateikė.
Kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Ta aplinkybė, kad kasatorius nori atlyginti padarytą turtinę žalą, dar nereiškia, kad teismui dėl to buvo privalu paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Priešingu atveju teismas, paskyręs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, būtų nepasiekęs BK 41 straipsnio 2 dalyje straipsnyje numatytų bausmės tikslų, tarp jų nubausti asmenį už padarytas neteisėtas veikas, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės padarius jam inkriminuotas veikas kolegijai abejonių nekelia. Teismų sprendimuose yra išdėstyta neginčytinai kaltininko kaltę patvirtinančių įrodymų visuma. I. P. kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, todėl kasatorius deklaratyviai teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies taikymo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkto 2 dalyje išaiškinta, jog BPK 324 straipsnio 6 dalies nuoroda, kad įrodymų tyrimas atliekamas pagal šio Kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teisme turi būti pakartotinai ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo.
Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 1, 11 punktus. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu tiek kasatorius, tiek kiti proceso dalyviai nepageidavo atlikti įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė atlikti dalinį įrodymų tyrimą, apklausiant nuteistąjį. Baigus įrodymų tyrimą, jokių prašymų, papildymų ar klausimų proceso dalyviai nepareiškė.
Kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes tyrė neišsamiai ir pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus.
Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis I. P. teigia, kad teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo neišsamus, teismai šališkai vertino bylos aplinkybes, netyrė byloje esančių abejonių, tačiau nenurodo jokių šiuos kasacinio skundo teiginius patvirtinančių motyvų: kokios bylos faktinės aplinkybės liko dar nenustatytos, kokių abejonių teismai nepašalino, kuo pasireiškė teisėjų tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos baigtimi.
Pagal BPK 368 straipsnio 1 dalį kasatorius kasaciniame skunde privalo nurodyti ne tik nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindus, bet ir motyvus. Nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai yra privalomi kasacinio skundo turinio elementai. Kadangi kasatorius I. P. nesilaikė imperatyvių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir savo kasaciniame skunde nenurodė skundo motyvų, kolegija minėtus kasacinio skundo teiginius laiko deklaratyviais ir dėl jų nepasisako.
Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo I. P. kasacinį skundą.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Pranas Kuconis
Antanas Klimavičius