Civilinė byla Nr. 2-1786-1125/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26920-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Vitai Grušienei, vertėjaujant Svetlanai Miniakovai,
dalyvaujant ieškovui I. Č., ieškovo atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monelsa“ dėl ginčo dėl su darbo santykiais susijusių sumų.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas I. Č. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovas pas atsakovę UAB „Monelsa“ dirbo nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., tenkinti pilna apimtimi ieškovo prašymą teiktą darbo ginčų komisijai ir priteisti likusią sumą 3 306, 25 Eur.
2. Ieškovas patiksliname ieškinyje nurodo, kad kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Nurodė, kad darbdavys žadėjo mokėti po 45 Eur per dieną, o viso sumokėjo tik 200 Eur, likusi nesumokėta suma 4 500 Eur. Teigia, kad komisija prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. bei priteisė 993, 75 Eur sumą. Su tokiu komisijos sprendimu ieškovas nesutinka ir mano, kad jo pateikti reikalavimai turi būti patenkinti pilna apimtimi. Teigia, kad tai, jog darbdavys nesąžiningas patvirtina jo paaiškinimai, kai įmonės vadovas nurodė, kad ieškovo apskritai nepažįsta, tačiau komisija nustatė priešingai. Kadangi darbo ginčų komisija priteisė 993, 75 Eur ir darbdavys sumokėjo 200 Eur, likusi reikalavimo suma sudaro 3 306, 25 Eur.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas I. Č. paaiškino, kad dirbdamas pas atsakovę atliko betonavimo darbus, sutartas darbo užmokestis buvo po 45 Eur per dieną, tačiau už visą laiką ieškovas gavo tik 200 Eur. Teigia, kad pas atsakovę dirbo nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad šiuo laikotarpiu iš užimtumo tarnybos taip pat gavo išmoką apie 350 Eur ir iki šiol gauna.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo I. Č. atstovas advokatas Igoris Manzurovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad liudytojų parodymais ieškinio neįrodinės, nes liudytojai nesutinka dalyvauti teisme.
5. Atsakovės UAB „Monelsa“ atstovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011).
7. Darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu.
8. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
9. Byloje nustatyta, kad rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarime (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5-2497-893/2020) nustatyta, kad 2020 m. liepos 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0256 užfiksuota, kad UAB „Monelsa“ vadovas A. U. nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. leido dirbti darbuotojui I. Č., <...> tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties <...> bei nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą vieną dieną nustatyta tvarka.
10. Byloje keliamas ginčas dėl dirbo laikotarpio ir atsikaitymo už jį, ieškovo teigimu, darbo ginčų komisija neteisingai nustatė, jog darbuotojas dirbo pas darbdavį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d., kadangi ieškovo teigimu, jis dirbo pas atsakovę nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Šią aplinkybę grindė nurodydamas, jog jį matė tuo laiku darbdavio atstovai darbo vietoje, atsakydamas į teismo klausimą, kodėl negaudamas darbo užmokesčio ieškovas toliau tęsė darbo santykius, ieškovas nurodė, kad jam kolega sakė, jog darbdavys iškart atsikaitys už visus darbus vienu metu. Teigė, jog nesuprato, kad dirba nelegaliai.
11. DK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad pas darbdavį dirbo nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., tačiau byloje esantys rašytinis įrodymas – Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. liepos 30 d. nelegalaus tyrimo aktas Nr. NDA 1090-0256, patvirtina, kad ieškovas I. Č. nelegaliai dirbo pas atsakovę UAB „Monelsa“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. Ši aplinkybė nustatyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarime (administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-2497-893/2020, nutarimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 2 d.), ši aplinkybė laikoma prejudicine, nes atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus.
12. Pažymėtina, kad tiek nelegalaus tyrimo aktas, tiek minėtas prejudicinis nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimti po ieškovo nurodomos nelegalaus darbo pabaigos, t. y. po 2020 m. balandžio 28 d., ir nei viena institucija nenustatė, kad nelegalaus darbo laikotarpis buvo iki ieškovo nurodomos datos. Bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių taip pat nenustatyta, juolab, kad ieškovas teigė, kad viso už darbą pas atsakovę yra gavęs 200 Eur, tačiau darbo santykių net ir negavęs darbo užmokesčio nenutraukė, ši aplinkybė teismui kelia abejonių, kadangi mažai tikėtina, jog asmuo negavęs darbo užmokesčio, toliau tęs darbo santykius. Byloje ieškovas neprašė apklausti liudytojų nurodydamas, kad liudytojai nesutiks teikti paaiškinimų. Nors ieškovas teigė, kad nesuprato, jog jis įdarbintas nelegaliai, tačiau atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad jis dirbdamas gavo ir išmoką iš užimtumo tarnybos. Duodamas paaiškinimus ieškovas buvo nenuoseklius.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas nepagrindė, kad nelegaliai dirbo pas atsakovę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. bei nepaneigė aukščiau įvardintų institucijų nustatyto nelegalaus darbo laikotarpio pas atsakovę.
14. Darbo ginčų komisija už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. nutarė išieškoti iš atsakovės UAB „Monelsa“ 993, 75 Eur sumą atskaičus mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų. Šios sumos ir jos paskaičiavimo ieškovas neginčija.
15. DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas. DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
16. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad Darbo kodekse nėra normos, kurioje būtų tiesiogiai nurodyta, kaip turi būti sprendžiama dėl darbo užmokesčio dydžio, kai darbo sutartis pripažįstama sudaryta, tačiau šalys nėra susitarusios dėl mokėtino darbo užmokesčio. Pažymėtina tai, kad Darbo kodekse nėra nuostatų, pagal kurias, darbo sutarties šalims dėl darbo užmokesčio nesusitarus, darbuotojui turėtų būti mokamas minimalus darbo užmokestis. Nagrinėjant darbo bylą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties sąlygos, nustatančios darbo užmokestį, kai dėl šios darbo sutarties sąlygos nesusitarta raštu, kiekvienai šaliai turi būti suteikta galimybė įrodyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio šalys susitarė žodžiu. Jeigu darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų nenustatytas, šią darbo sutarties spragą turi užpildyti bylą nagrinėjantis teismas. <...> Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje; vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kai nenustatytas susitarimas dėl darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, teismas šią darbo sutarties spragą turi užpildyti vadovaudamasis Darbo kodekse įtvirtintu teisingo mokėjimo už darbą principu, atsižvelgdamas į darbo užmokesčio toje (analogiškoje) įmonėje, įstaigoje, organizacijoje mokamo (mokėto) už tokį patį ar lygiavertį darbą, dydį. Ši taisyklė taikytina ir nelegalaus darbo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
17. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.
18. Pagal prie bylos prijungtoje iš Darbo ginčų komisijos išreikalautoje darbo byloje esančius UAB „Monelsa“ vadovo A. U. užrašuos matyti, kad ieškovas dirbo pas atsakovę 24, 37 d. d. Pagal šiuos užrašus matyti, kad sulygtas darbo užmokestis kaip ir nurodė ieškovas sudarė 45 Eur už dieną. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad teikiant paaiškinimus atsakovės vadovas nurodė, kad minėtuose užrašuose fiksuota suma 1 096 Eur yra ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis už visą jo darbo laikotarpį. Darbo dienos, pasak vadovo duotų paaiškinimų darbo ginčų komisijoje, nurodytos šimtosiomis dalimis, kadangi ieškovas ne visomis dienomis dirbo po 8 valandas, be to ieškovas dirbo ir kai kuriomis poilsio dienomis.
19. Darbo ginčų komisija skaičiuodama ieškovui išieškotino darbo užmokesčio sumą nurodė, kad laikotarpiu 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 15 d. buvo 23 darbo dienos, taip pat pažymėjo, kad darbo ginčų komisijoje tiek darbdavys, tiek darbuotojas patvirtino, kad darbuotojas dirbo pas darbdavį dvi poilsio dienas, todėl darbo ginčų komisijos skaičiavimu darbuotojui turėjo būti išmokėta 1 215 Eur suma (45 Eur * 23 d. d. + 45 Eur * 2 koef. * 2 d. d.). Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė Darbo ginčų komisija laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. buvo 23 darbo dienos, darbo ginčų komisijoje nebuvo ginčo, kad ieškovas pas atsakovę dirbo dvi poilsio dienas už kurias pagal DK 144 straipsnio 1 dalį skaičiuojamas dvigubas darbo užmokestis. Darbo ginčų komisija taip pat apskaičiavimo, jog ieškovui už jo dirbą laikotarpį priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri sudaro 78, 75 Eur (45 Eur x 1,75 d. d.). Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. DK 127 straipsnio 6 dalį darbuotojui išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas. Taigi, pagal nurodytus duomenis matyti, kad darbo ginčų komisijos apskaičiuota ieškovui mokėtina suma, kuri viso sudaro 1 293, 75 Eur teisinga. Darbo ginčų komisija nurodė, kad ieškovas pripažino, kad jam išmokėta 300 Eur suma ir ieškovui mokėtina suma atskaičius šią sumą sudaro 993, 75 Eur, nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam išmokėta suma 200 Eur, tačiau pažymėtina, kad ieškovas duodamas paaiškinimus teismo posėdyje buvo nenuoseklus, todėl nėra pagrindo abejoti juo duotais pirminiais paaiškinimais darbo ginčų komisijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kaip patvirtino ieškovas bylos nagrinėjimo metu, jis visą ginčo laikotarpį gavo ir iki šiol gauna nedarbingumo išmoką, t. y. naudojasi socialinėmis garantijomis skirtomis darbo netekusiems asmenims. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovas pats atsakovą dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d., ir ieškovui iš atsakovo priteistina suma sudaro 993, 75 Eur.
Dėl netesybų priteisimo.
20. Darbo bylas nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis).
21. DK
146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
22. Kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad Darbo kodekso nuostatos yra skirtos skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Šios nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju, kuris dirbo nelegalų darbą (kaip nagrinėjamos bylos atveju). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl šio darbuotojo teisių gynimo būdo, kaip tiesiogiai susijusio su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, teismas turi spręsti savo iniciatyva, net ir darbuotojui nepareiškus tokio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, bylos Nr. 3K-3-575/2014).
23. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
24. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
25. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl atsakovui taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko trumpą laiko tarpą – nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. Atsakovo įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 993, 75 Eur, po mokesčių, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog darbuotojui I. Č. įsiskolinimas po darbo santykių pasibaigimo sudaro 993, 75 Eur, atsakovui priteistina 1 987, 50 Eur netesybų suma apskaičiuota pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (993, 75 Eur x 2 mėn.).
Dėl nelegalaus darbo laikotarpio pripažinimo.
26. Specialaus teisės akto Valstybinio socialinio draudimo fondo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.
27. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo nuostatą teismas nustato, kad darbuotojas I. Č. dirbo UAB „Monelsa“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d. bei įpareigoja darbdavį UAB „Monelsa“ pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojo draudiminį laikotarpį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
28. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Priėmus procesinį sprendimą ieškovo naudai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Iš atsakovės UAB „Monelsa“ valstybės naudai priteistinas 66 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Monelsa“, į.k.304037159, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. vasario 15 d.
Priteisti ieškovui I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 993, 75 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta po mokesčių), 1 987, 50 Eur netesybų (suma nurodyta po mokesčių), 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monelsa‘, į. k. 304037159.
Įpareigoti darbdavį uždarąją akcinę bendrovę „Monelsa“, į.k.304037159, informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) draudiminį laikotarpį dirbant UAB „Monelsa“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Monelsa‘, į. k. 304037159, valstybės naudai 66 Eur žyminio mokesčio.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė