Civilinė byla Nr. 2S-282-372/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00629-2014-3                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.;122.4.                                         

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-712-287/2014 pagal atsakovo V. B. pareiškimą dėl 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 30912,00 Lt padarytos žalos aplinkai.

Nurodė, kad 2014 m. kovo 13 d. atsakovas V. B., neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, nupjovė 17 medžių ir vienam medžiui pažeidė gyvybines funkcijas. Nupjauti uosiai augo valstybinėje žemėje kaimo bendro naudojimo valdoje (duomenys neskelbtini), t. y. padarė pažeidimą,  numatytą ATPK 78 str. 1 d., ir jam buvo skirta 450 Lt nuobauda. Nutarimo administracinėje byloje atsakovas neskundė, paskirtą baudą sumokėjo. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, kuri paskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka ir sudaro 30912,00 Lt.

A. V. B. iki nustatyto termino nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo ieškovui 30912,00 Lt žalos atlyginimo, taip pat priteisė iš atsakovo 938,49 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

A. V. B. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Nurodė, kad atsiliepimo į ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo nepateikė, tačiau į parengiamąjį posėdį jis atvyko. Kai jis atėjo į teismo posėdžio salę, kurioje turėjo vykti civilinės bylos nagrinėjimas, sekretorė pasakė, kad jis gali važiuoti namo, nes byloje  surinkti visi įrodymai, žala yra tiksliai apskaičiuota ir sprendimas šioje byloje yra aiškus, todėl jam dalyvauti nereikia. Pripažino, kad 2014 m. kovo 13 d. iškirto uosius, augusius (duomenys neskelbtini), tačiau nupjaudamas medžius, nesiekė padaryti žalos, jis pašalino nudžiūvusius medžius ir manė turįs teisę taip elgtis. Žemės sklypas, kuriame augo medžiai, priklausė jo patėviui B. B., šiame sklype stovėjo gyvenamasis namas, kuriame B. B. gyveno, ir ūkiniai pastatai, kuriais prieš mirtį pavedė rūpintis. Pastatai neišliko, dabar ten auga medžiai, dalis žemės sklypo yra pieva, dalis – sukultūrinta. Žeme rūpinasi, prižiūri penkerius metus. Nudžiūvusius uosius nupjovė todėl, kad dėl jų negalėjo sukultūrinti žemės ūkio paskirties žemės. Kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti žalos gamtai, priteistinas žalos dydis turėtų būti mažintinas. Be to, kadangi CK 6.249 str. numatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Pažymėjo, kad nupjautus medžius ieškovo darbuotojai išsivežė. Kur buvo panaudota mediena, jam nėra žinoma, tačiau šioje byloje yra reikšminga nustatyti, ar mediena buvo parduota, kokios naudos ieškovas turėjo. Be to, nustatant žalos dydį, turėtų būti įvertinta ir jo turtinė padėtis, nes jis yra pensininkas, nekilnojamojo turto neturi, gyvena vienas. Jo vienintelės pajamos – senatvės pensija, kuri sudaro 977,28 Lt per mėnesį. Dėl šių priežasčių neturi galimybės sumokėti tokios didelės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismas nurodė, kad atsakovas V. B., gavęs teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Terminas atsiliepimui pateikti pasibaigė 2014 m. rugsėjo 16 d. Teismas, negavęs per teismo nustatytą terminą atsakovo atsiliepimo į ieškinį, 2014 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą už akių. Pažymėjo, kad visiškai neaišku ir nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas nurodo atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, nes šioje civilinėje byloje jokių teismo posėdžių (nei parengiamųjų, nei kitokių) (CPK 225 str. 7 p., 228 str.), nebuvo paskirta. Konstatavo, kad atsakovui esant tinkamai informuotam apie ieškovo pareikštą ieškinį ir pareigą pateikti atsiliepimą, jis šios pareigos nevykdė (buvo pasyvus), nesikreipė į teismą dėl termino pateikti atsiliepimą pratęsimo ir pan., net nenurodė jokių priežasčių, sąlygojusių jo pasyvumą. Teismas dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, kad nupjautus medžius ieškovo darbuotojai išsivežė, neaišku, kur buvo panaudota mediena, kad šioje byloje yra reikšminga nustatyti, ar mediena buvo parduota, kokios naudos ieškovas turėjo ir pan., pažymėjo, kad šios atsakovo nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas nei ieškinyje, nei atsiliepime į atsakovo pareiškimą. Teismas sprendė, kad šios atsakovo V. B. nurodomos aplinkybės šiai bylai, būtent dėl žalos, padarytos aplinkai atlyginimo, nėra teisiškai reikšmingos tiek, kad dėl jų kiltų abejonių dėl priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, o tuo pačiu nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atskiruoju skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, jog jeigu teismas mano, kad vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendimu už akių nėra teisingai išspręsta byla.

2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2014 m. rugsėjo 16 d., o sprendimas už akių buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus tik dviem dienoms. Tokiu būdu atsakovui nebuvo sudaryta galimybė net paprašyti atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Dėl tos priežasties atsakovas pasinaudojo jam įstatymu suteikta teise pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo, nepagrįstai suvaržė atsakovo teises ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas.

3. Neteisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nepateikė svarių įrodymų, kad teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas teigia, kad nurodė, jog iškirstus medžius išvežė ieškovo darbuotojai. Ši aplinkybė, priešingai nei teigia teismas skundžiamoje nutartyje, yra itin reikšminga. Jei ieškovas šiuos medžius pardavė ir gavo naudos, tai yra svarbu, sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio (CK 6.249 str.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsakovas savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti Pakruojo rajono apylinkės teismo priimtos nutarties pagrįstumu ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 288 str. 4 d. reglamentuoti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumo priežastimis, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Šios įstatymo nuostatos sintaksinė konstrukcija aiškiai parodo, jog vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių. Tuo tarpu teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006-09-21 nutartis byloje Nr. 35/03-11/06) ir teisinės valstybės principą yra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.

Įstatymų leidėjo valia, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylai, 2014-08-29 pranešimu informavo atsakovą, jog teisme yra priimtas ieškinys bei nustatė jam 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (b. l. 17). Ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame, beje, atsakovas buvo informuotas dėl atsiliepimo nepateikimo padarinių (CPK 142 str. 4 d.), atsakovui buvo įteiktas 2014-09-02 (b. l. 18), tačiau atsakovas teismo jam paskirtą įpareigojimą ignoravo. Kaip minėta, sprendimo už akių institutas iš esmės yra pasyvaus elgesio bylos procese padarinys, kuomet bylos šalies procesinis elgesys leidžia manyti esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 7 str. 2 d. prasme požymių. Todėl atsakovui teismo nustatytu laiku, t. y. iki 2014-09-16, nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo procesinį pasyvumą, t. y. pripažinti atsakovo piktnaudžiavimą procesu, kas šios bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo neabejotina prielaida sprendimui už akių priimti.

Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad sprendimas už akių buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus tik dviem dienoms po termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo, todėl tokiu būdu atsakovui nebuvo sudaryta galimybė net paprašyti atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas būtų kreipiąsis į teismą su prašymu dėl terminio atsiliepimui pateikti atnaujinimo, o tai, kad sprendimas už akių buvo priimtas praėjus dviem dienoms po termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo, tik įrodo, kad teismas laikėsi CPK 285 str. 6 d. nustatytų reikalavimų, jog sprendimo už akių priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos.

Antroji (esminė) aplinkybių grupė, kurią teismas  privalo vertinti, spręsdamas dėl CPK 288 str. 4 d. pagrindo panaikinti sprendimą už akių egzistavimo, yra šalies kartu su prašymu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas, prašydamas panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nurodo, kad priimtu sprendimu už akių tenkinant ieškinį pilna apimtimi, nebuvo atsižvelgta į tai, kad byloje neišsiaiškinta, kur buvo išvežti nupjauti medžiai, ar juos išsivežė ieškovo darbuotojai, neaišku, kur buvo panaudota mediena, kokios naudos, galimai turėjo ieškovas, taip pat nesiaiškinta, ar šioms nurodytoms aplinkybėms pasitvirtinus būtų pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas taip pat pateikė įrodymus, jog yra pensininkas, jo vienintelės pajamos – gaunama senatvės pensija, jis gyvena vienas, nekilnojamojo turto neturi (b. l. 29-32). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, gali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteistino žalos dydžio iš atsakovo, tačiau jos visos privalo būti vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, todėl konstatuotina, jog atsakovo pareiškime nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 str. 4 d. 1 p., kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą išvadai, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl išdėstyto, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimas už akių panaikintinas ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 str. 4 d. 1 p., 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                       Birutė Simonaitienė