Civilinė byla Nr. e2A-3005-1070/2024
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00985-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui M. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. L. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-20927-217/2020, nustatytą išlaikymo dydį jos ir atsakovo M. V. nepilnamečiui vaikui N. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo vaikui po 700 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kurioje jie susitarė, jog M. V. mokės šalių nepilnamečio vaiko N. V. išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės. Vaikui paaugus paaiškėjo, kad jis turi didelių sveikatos problemų, kurios yra neišgydomos. Nepilnametis N. V. yra pilnai slaugomas, negeba atlikti prasmingų judesių, serga reta genetine liga. Vaikui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei sunkus neįgalumo lygis. Šalių sūnus lanko darželyje specialią grupę nuo 8 val. iki 12 val. Ieškovė augina vaiką viena, nuomoja būstą ir visiškai priklauso nuo sūnaus sveikatos. Ji negali dirbti, nes niekas negali pasirūpinti jos sūnumi, todėl ieškovė negauna jokių pajamų. Vaiko poreikiams valstybė skiria 834,40 Eur, atsakovas – 200 Eur. Atsakovas dirba sezoninius darbus (duomenys neskelbtini) ir neprisideda prie vaiko priežiūros. Vaikui reikalinga slaugytoja-prižiūrėtoja-auklė. Ieškovė atliepia šį vaiko poreikį, kurio patenkinimas kainuotų 2200 Eur į mėnesį. Šalių sūnaus mėnesio poreikiams reikalinga 2604 Eur suma, kurią sudaro 2200 Eur slaugytojos-auklės samdymui bei 404 Eur kasdieniams įprastiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės nuomone, visa išlaikymui skirtina suma turi būti priteista iš atsakovo, nes ji neturi galimybės užsidirbti pajamų vaiko poreikiams dėl nuolatinės sūnaus priežiūros.
3. Atsakovas M. V. atsiliepime į ieškinį prašė padidinti iš jo priteistiną išlaikymą sūnui N. V. iki 300 Eur, mokėtinų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
4. Atsakovas teigė, kad ieškovė nenurodė ieškinyje, kiek vidutiniškai reikia lėšų į mėnesį vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovo nuomone, šalių vaiko poreikiai dirbtinai padidinti ir nerealūs. Pasak atsakovo, ieškovė taip pat turi prisidėti materialiai prie vaiko poreikių. Realūs vaiko poreikiai yra žymiai mažesni, ieškinyje abstrakčiai prašoma priteisti iš atsakovo 700 Eur išlaikymą vaikui.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) išvadoje dėl pateikto ieškinio nurodė, kad išlaikymo didinimas atitiktų nepilnamečio N. V. geriausius interesus. Tarnybos teigimu, šiuo metu nepilnamečio N. V. poreikiai yra didesni. Vaikų poreikiai jiems augant keičiasi, didėja, todėl tinkamam vaikų vystymuisi būtina skirti daugiau lėšų. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos nepilnamečio vaiko geriausių interesų naudai. Šalių vaikas turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalinga nuosekli ir nuolatinė specialistų pagalba bei didesnės išlaidos jo priežiūrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patenkino ieškovės R. L. ieškinį atsakovui M. V., padidindamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-20927-217/2020 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui N. V., priteisdamas iš atsakovo M. V. nepilnamečiui N. V. išlaikymą po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos iki vaiko pilnametystės.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta nepilnamečio vaiko N. V. tėvų R. L. bei M. V. taikos sutartis, kurioje šie susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su R. L. ir M. V. pareigos mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės.
8. Teismas taip pat nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. šalių nepilnamečiam vaikui diagnozuoti įvairūs sveikatos sutrikimai (tarp jų – ypatingai reta genetinė liga vaiko (duomenys neskelbtini) su / be įgimtomis (duomenys neskelbtini)), pasireiškiantys tuo, kad vaikas nekontroliuoja dubens organų funkcijų, raumenų tonusas padidintas, judina rankas, bet nesugeba atlikti prasmingų judesių, jį reguliariai ištinka (duomenys neskelbtini) priepuoliai, todėl vaikui reikalinga nuolatinė slauga ir gydymas. Be to, teismas nustatė, kad iki 2024 m. lapkričio 28 d. vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismas konstatavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) vaiko poreikiai ženkliai išaugo dėl sveikatos būklės pokyčių (pablogėjimo).
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingos didesnės, nei minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA), išlaidos, t. y. apie 2600 Eur į mėnesį, nes vaiko sveikatos būklė yra sunki. Teismas nurodė, kad, siekiant užtikrinti visavertį vaiko vystymąsi, šiam reikalinga nuolatinė specializuota priežiūra, reikalaujanti didesnių finansinių ir laiko resursų, nei sveiko vaiko priežiūra. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateiktais įrodymais (skelbimais internete), padarė išvadą, kad realu, jog specializuota vaiko priežiūra gali kainuoti 2200 Eur į mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog vaikui yra reikalingos ne tik auklės, bet ir slaugos paslaugos. Apylinkės teismas teigdamas, kad vaiko priežiūros išlaidos gali būti priskirtos prie vaiko išlaikymo lėšų, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023 pateiktais išaiškinamais. Teismas byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindu nustatė, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo ir mokymo priemonės, kurie, atsižvelgiant į didelius vaiko specialiuosius poreikius, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, reikalauja didesnių išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta 440 Eur suma reikalinga užtikrinti būtinuosius kasdienius vaiko poreikius neviršija orientacinio dydžio, todėl ieškovė neturi pareigos įrodinėti šių išlaidų pagrįstumo pateikdama detalius įrodymus.
11. Teismas, vertindamas atsakovo nesutikimo su ieškiniu pagrįstumą, konstatavo, kad šis neįrodė savo atsikirtimų, pasirinkdamas pasyvią procesinę poziciją, tik iš dalies ir tik po pakartotinio įpareigojimo parengiamajame teismo posėdyje įvykdydamas pareigą pateikti į bylą rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį. Atsakovo atstovas neatsakė į daugumą esminių klausimų apie bylos dalyką (atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, išlaikytinius ir kt.), apsiribojo deklaratyviais teiginiais bei abstrakčiais samprotavimais apie valstybės pagalbą neįgaliems vaikams ir teisingumo bei protingumo principų reikšmę. Teismas vertino atsakovo pasyvumą procese vaiko naudai, konstatuodamas, kad teisingam bylos išnagrinėjimui byloje pakanka duomenų apie visas reikšmingas aplinkybes.
12. Teismas, gavęs duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad per 2024 m. pirmus keturis mėnesius jam buvo išmokėta 8177,01 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių (bruto) už 2024 m. 5 mėn. – buvo 2286,18 Eur, už 2024 m. 6 mėn. – 2115,87 Eur, už 2024 m. 7 mėn. – 3143,4 Eur). Atsakovas dirba Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), neturi registruotino nekilnojamojo turto, turi vieną registruotą transporto priemonę. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo atstovaujamasis uždirba pakankamai.
13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus ir darbingas asmuo, aktyviai dirbantis Lietuvoje ir užsienyje, gaunantis didesnes nei šiuo metu Lietuvoje yra vidutinis atlyginimas darbines pajamas, pasižyminčias tendencija didėti, neturintis kitų išlaikytinių, turi galimybę mokėti vaikui 700 Eur išlaikymą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo į mėnesį vidutiniškai gaunamos sumos (2044,25 Eur) pakanka ir vaiko poreikiams užtikrinti, mokant po 700 Eur išlaikymo, ir paties atsakovo poreikiams (1369 Eur=2044,25–700 Eur). Teismas nustatė, kad atsakovo darbinės pajamos 2020–2023 m. laikotarpiu buvo ženkliai didesnės (nuo 2600 Eur iki 3228 Eur neto), nei šiuo metu. Teismas vertino šią aplinkybę kaip įrodančią, jog atsakovas turi profesinius gebėjimus, leidžiančius jam dirbti ir uždirbti tiek, kad pakaktų jo paties ir vaiko išaugusiems poreikiams patenkinti, o pajamoms sumažėjus, operatyviai susirasti darbą / papildomas pajamas generuojančią veiklą (darbą), kuria užsiimdamas padidintų savo pajamas.
14. Teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad jos pajamos bei įsidarbinimo galimybės yra blogesnės nei atsakovo, kad ieškovės turtinė padėtis tapo sunki dėl objektyvių priežasčių – sunkios vaiko sveikatos būklės, būtinybės nuolat rūpintis vaiku bei atsakovo visiško atsiribojimo nuo sūnaus priežiūros. Teismas konstatavo, kad ieškovė dėl šių aplinkybių iš esmės yra eliminuota iš darbo rinkos, kad jai siekiant visapusiškai sugrįžti į darbo rinką reikės didelių ir ilgalaikių pastangų, kurios dėl ieškovei tenkančio krūvio rūpinantis vaiku bus apsunkintos ir labiau tikėtina ne visai sėkmingos.
15. Teismas, nustatęs, kad tik atsakovas turi galimybę daugiau uždirbti, įvertinęs šalių turtinės padėties proporcijas, padarė išvadą, kad atsakovas pajėgus teikti vaikui didesnį išlaikymą nei ieškovė, kad įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, yra pagrindas visiškai nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo skirstant vaiko išlaikymo pareigą.
16. Teismas konstatavo, kad priteistina iš atsakovo ir valstybės vaikui mokamų išmokų suma (1534,40 Eur) yra nepakankama vaiko poreikiams. Todėl atsiradus ieškovės galimybei prisidėti prie vaiko išlaikymo asmeninėmis pajamomis, šalių lygiateisiškumo principas nebus pažeistas, nes iki visiško vaiko poreikių patenkinimo trūkstama išlaikymo suma (apie 1066 Eur) yra didesnė nei iš atsakovo šiuo sprendimu priteistina suma.
17. Teismas, nustatęs, kad 2024 m. MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 709 Eur, vaikui valstybės mokamų išmokų suma sudaro 834,40 Eur, padarė išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo mažinti vaikui reikalingo išlaikymo dydžio valstybės vaikui mokamų išmokų sumomis, nes vaiko sveikatos būklė yra sunki ir reikalaujanti ženkliai didesnių finansinių resursų nei sveiko vaiko priežiūra, o atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti nesumažintą išlaikymą. Teismo teigimu, valstybės pagalba neįgaliam vaikui nepakankama, todėl yra pagrindas dalį trūkstamų lėšų priteisti iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovas M. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo nepilnamečiui vaikui N. V. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas neįvertino ieškovės paaiškinimų apie tai, kad sūnus būna darbo dienomis darželio specialioje grupėje, jei neserga, todėl auklės ir slaugytojos samdymas yra perteklinės paslaugos, nes valstybė rūpinasi neįgaliais vaikais nemokamai.
18.2. Teismas būdamas aktyvus šeimos bylose turėjo pasidomėti, kokios paslaugos teikiamos negalią turintiems vaikams Jonavos savivaldybės ribose ir kiek jos kainuoja. Teismas nevertino šių įrodymų, neanalizavo jų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
18.3. Teismas neįvertino įrodymų visumos, todėl priimtas sprendimas turi būti pakeistas, tenkinant ieškovės ieškinį iš dalies.
19. Ieškovė R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą bei atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti tinkamais įrodymais, kuriais jis grindžia savo atsikirtimus. Teismui užklausius atsakovo atstovo dėl duomenų apie institucijas ir jų kainas, jei tokias žino, atsakovo atstovas nepateikė įrodymų.
19.2. Atsakovas, ginčydamas sprendimą, iš esmės reikalauja, kad teismas rinktų už jį įrodymus, tačiau tokiu būdu bus iškreiptas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas rungtyniškumo ir teismo nešališkumo principas.
19.3. Atsakovui nepateikus įrodymų apie savo turtinę padėtį bei jo nurodomas institucijas, teismas teisingai vertino visas abejones nepilnamečio neįgalaus vaiko naudai. Slaugytojos poreikis yra, šį poreikį užtikrina ieškovė 24 val. / 7 dienas. Nėra duomenų, kad šalių neįgalus nepilnametis vaikas būtų laikomas valstybinėse institucijose ir slaugomas jų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimo padidinti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtintą ieškovės R. L. ir atsakovo M. V. taikos sutartį jų nepilnamečio vaiko N. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovas M. V. įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur iki vaiko pilnametystės.
23. Po šalių taikos sutarties patvirtinimo nepilnamečiui N. V. nustatyta ypatingai reta genetinė liga ((duomenys neskelbtini)). Vaikui taikytas medikamentinis gydymas, kasmet reikalinga sanatorinė reabilitacija, vaikų neurologo, ortopedo sekimas, alternatyvios komunikacijos priemonės. Vaikui rekomenduotas pritaikytas maitinimas bei skubios pagalbos poreikis.
24. 2024 m. balandžio mėn. medicininio dokumento išrašo duomenimis, šalių vaikui diagnozuoti (duomenys neskelbtini), kitos patikslinto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitoks (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitos įgimtos (duomenys neskelbtini), įgimta (duomenys neskelbtini), kitokia (duomenys neskelbtini), neminint (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nepilnametis N. V. kalba pavieniais žodžiais, savarankiškai nevaikšto, nevalgo, pastatytas remiasi ant pirštų galų, nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi. Jo raumenų tonusas padidintas, ryškus seilėtekis.
25. Šalių nepilnamečiui vaikui N. V. nustatytas sunkus neįgalumas iki 2024 m. lapkričio 28 d. bei antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis iki 2024 m. lapkričio 28 d. Vaikui skirta šalpos neįgalumo pensija (2024 m. – 394 Eur į mėn.).
26. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, gyvena nuomojamame bute, už kurį turi mokėti 100 Eur nuomos mokestį, registruota VSDFV kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo bei gauna 305,80 Eur išmoką vaikui ir 313,50 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių bei nekilnojamojo turto. Ji neturi skolų, išieškomų priverstine tvarka. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą, gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė į bylą viešai Internete paskelbtus skelbimus apie siūlomas medicinines paslaugas namuose (slaugą / priežiūrą), kainuojančias nuo 15 Eur/h iki 25 Eur/h; auklės paslaugas už 5 Eur/ha kainą.
27. Atsakovas M. V. neturi nuosavybės teise valdomų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis jis yra vienos transporto priemonės valdytojas. Iš jo šiuo metu priverstinai išieškoma 11 089,49 Eur skola uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nordecum“ naudai. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės pažymos duomenimis, jis gauna ne tik atlyginimą, bet ir dienpinigius: 2024 m. sausio-balandžio mėn. jam buvo išmokėta bendra 8177,01 Eur suma (atlyginimas su dienpinigiais). Į atsakovo sąskaitą AB Šiaulių banke UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2024 m. gegužės mėn. – 2818,74 Eur, 2024 m. birželį – 2024,48 Eur. Atsakovo į bylą pateiktų pervedimų į jo sąskaitą duomenimis 2024 m. liepą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis gavo 1678,06 Eur, rugpjūtį – 500 Eur.
28. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, nurodo, jog atsakovas iš esmės neskundžia konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad šalių sutartas išlaikymas vaikui keistinas dėl šio pablogėjusios sveikatos; kad atsakovas kaip N. V. tėvas turi skirti didesnį išlaikymą vaikui dėl šio sveikatos problemų; kad atsakovas turi galimybę mokėti vaikui ne mažiau kaip 700 Eur į mėnesį. Atsakovas taip pat neskundžia pirmosios instancijos teismo išvados dėl abiejų tėvų mokėtino išlaikymo proporcijos. Apeliacinio skundo motyvai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo dydžiu, būtinu vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį, nes, jo nuomone, didelę dalį sergančio vaiko poreikių gali užtikrinti valstybės institucijos, o apylinkės teismas, apelianto nuomone, privalėdamas būti aktyvus, neišsiaiškino šių aplinkybių. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie išlaikymo sumos, būtinos kas mėnesį nepilnamečio N. V., nustatymo atitikties teisės aktų reikalavimams.
Dėl apeliacinio skundo motyvo, susijusio su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu
29. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas).
30. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (liet. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021, 28 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022, 41 punktas).
31. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas ir teismų praktikos išaiškinimai suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Atitinkamai bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022, 42 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neįvertino įrodymų visumos, apeliaciniame skunde nenurodydamas, kokios bylos aplinkybės patvirtina šias atsakovo teigiamas aplinkybes, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Apeliaciniame skunde prieš šį argumentą nurodomi motyvai iš esmės susiję tik su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie neįgaliam nepilnamečiui N. V. būtinų kas mėnesį lėšų dydžiu. Todėl darytina išvada, kad apeliantas sieja motyvą dėl apylinkės teismo įrodymų visumos neįvertinimo būtent su vaiko poreikiams būtinos sumos nustatymu.
33. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, kaip subjektas, turintis pareigą įvertinti apeliacinio skundo motyvus, bet ne pakartotinai išnagrinėti bylą iš esmės, peržiūri pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą tik dalyje dėl nepilnamečio N. V. poreikiams būtinos kas mėnesį sumos nustatymo.
Dėl pirmosios instancijos teismo nurodytos nepilnamečio N. V. poreikiams būtinos sumos dydžio nustatymo atitikties teisės aktų reikalavimams
34. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
35. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20 punktas).
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
37. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
38. Kai vienas iš vaiko tėvų reikalauja priteisti iš kito tėvo didesnę sumą, būtiną specialiems vaiko poreikiams, nei skiria valstybė neįgalumo pensijos ir šalpos išmokų formomis, didesnio išlaikymo priteisimo reikalaujantis subjektas turi įrodyti, jog gaunamų iš valstybės neįgalumo pensijos ir šalpos išmokos vaikui neužtenka jo specialiesiems poreikiams, kuriems tenkinti yra skiriamos šios išmokos, užtikrinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 37 punktas).
39. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
40. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010). Spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategoriją, jos pobūdį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-498/2009). ???
41. Teismas žino įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, t. y. ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001).
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė šalių vaiko pasikeitusiems dėl pablogėjusios sveikatos poreikiams būtiną išlaikymo sumą, vadovaudamasis tik ieškovės į bylą pateiktais skelbimais apie vaiko slaugą ir priežiūrą teikiančių asmenų paslaugų įkainius bei medicininiais dokumentais apie vaiko sveikatos būklę. Teismas netyrė ir nevertino valstybės teikiamų paslaugų socialiai remiamam nepilnamečiui N. V. galimybių pagal valstybėje galiojančius teises aktus, iš esmės nurodydamas, kad atsakovas turi pateikti į bylą įrodymus bei duomenis apie tokias paslaugas teikiančias įstaigas ir jų paslaugų kainą.
43. Lietuvos Respublikoje yra priimti ir galioja teisės aktai, reguliuojantys socialinių paslaugų teikimą socialiai remtiniems asmenims (tarp jų – vaikams su sunkia negalia), šių asmenų bei jų šeimos narių integravimą į visuomenę: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“; Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1TS-202 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kt.
44. Ieškovei teigiant, kad vaiko priežiūrai ir slaugai būtinos kiekvieną mėnesį 2200 Eur išlaidos, o atsakovui neigiant šias aplinkybes tuo pagrindu, jog priežiūrą ir slaugą gali užtikrinti valstybės / savivaldybės institucijos, veikiančios Jonavos rajono savivaldybėje, teismas, vadovaudamasis įstatymais, turėjo įvertinti vaiko poreikius šios nutarties 43 punkte minėtų teisės aktų kontekste (CPK 185 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 39, 41 punktai). Juolab kad byloje nebuvo įrodymų, jog ieškovė kiekvieną mėnesį turėjo jos nurodytas 2200 Eur išlaidas vaiko priežiūrai ir slaugai dėl savo užimtumo kitoje veikloje (pvz., ieškant darbo, dirbant, įsigyjant profesinę kvalifikaciją būsimam įsidarbinimui). Teismo pareiga įvertinti minėtų išlaidų reikalingumą nurodytų teisės aktų kontekste nėra įrodymų už atsakovą rinkimas, bet yra visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas, vadovaujantis įstatymais ir juos detalizuojančiais poįstatyminiais aktais.
45. Pirmosios instancijos teismui neatlikus nepilnamečio N. V. poreikių vertinimo minėtų teisės aktų kontekste, šį vertinimą atlieka apeliacinės instancijos teismas.
Dėl nepilnamečio N. V. slaugos ir priežiūros poreikiams būtinų lėšų dydžio
46. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį socialinėmis paslaugomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, negalios, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų (jų neturėjusiam arba jų turėjusiam, bet praradusiam) ar galimybių savarankiškai rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad socialinių paslaugų tikslas – padėti asmeniui (šeimai) išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, didinti jų socialinę įtrauktį.
47. Socialines paslaugas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai (Socialinių paslaugų įstatymo 5 straipsnio 1 punktas). Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio (-ios) gebėjimams savarankiškai rūpintis savo (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar jiems kompensuoti prevencinių ir (ar) bendrųjų socialinių paslaugų neužtenka (Socialinių paslaugų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Prie specialių socialinių paslaugų priskiriamos ir socialinė priežiūra bei socialinė globa (Socialinių paslaugų įstatymo 2 dalies 1, 2 punktai).
48. Socialinei priežiūrai priskiriamos ir pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, vaikų dienos socialinės priežiūros, socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje, socialinių dirbtuvių, psichologinės ir socialinės reabilitacijos vaikams bendruomenėje bei kitos paslaugos, numatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge (Socialinių paslaugų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę (Socialinių paslaugų įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
49. Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (toliau – ir Katalogas), 13 punkte nurodytos tokios specialiosios socialinės paslaugos, kaip socialinė globa – dienos socialinė globa. Tai asmeniui dienos metu teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir (ar) savarankiškumo ugdymą. Kaip šios paslaugos gavėjai nurodomi ir vaikai su negalia; paslaugų teikimo vieta – dienos socialinės globos centruose, asmens namuose. Paslaugos dienos socialinės globos centre teikiamos nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų į savaitę; asmens namuose – nuo 11 iki 25 val. per savaitę arba nuo 11 iki 40 val. per savaitę asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis). Paslaugos sudėtis, kai ji teikiama asmens namuose: maitinimo organizavimas (jei maistą pristato tarnybos), pagalba ruošiant maistą, maisto produktų nupirkimas, pristatymas, pagalba maitinantis arba asmens maitinimas, buities priemonių nupirkimas, pristatymas, pagalba buityje ir namų ruošoje, pagalba rengiantis, prausiantis, užtikrinant kasdienę asmens higieną ir kitokio pobūdžio pagalba, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, palydėjimas į įvairias įstaigas, kitos paslaugos, reikalingos siekiant asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose.
50. Socialinės globos paslaugas teikia socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigos užimtumo specialistai, socialinių paslaugų įstaigos socialiniai pedagogai, psichologai, psichoterapeutai, sveikatos priežiūros specialistai, kiti specialistai (Katalogo 13.1.5 punktas). Vaikams su negalia, kuriems nustatytas integralios pagalbos poreikis, dienos socialinė globa, kuri yra sudėtinė šios paslaugos dalis, teikiama asmens namuose, o slaugos paslaugos – asmens namuose ir (ar) valstybės bei savivaldybių įstaigose, kuriose įgyvendinamos ikimokyklinio ugdymo programos (Katalogo 13.1.6 punktas).
51. Katalogo 13.2 punkte numatyta ir tokia socialinė paslauga kaip trumpalaikė socialinė globa, kuri gali būti teikiama ir neįgaliam vaikui dienos socialinės globos centruose daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę neterminuotai institucijoje.
52. Dėl socialinių paslaugų, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas savivaldybės mero nustatyta tvarka rašytiniu prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ar socialinių paslaugų įstaigą (Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).
53. Konkrečios savivaldybės administracija organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą; pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai); vertina asmens (šeimos) finansines galimybes ir nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį (Socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1-3 punktai). Mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali viršyti asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydžio (Socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 2 dalis).
54. Mokėjimo už socialines paslaugas Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo, patvirtinto Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 1TS-202 (galiojusio pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu), 13 punkte numatyta, kad mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau-VRP) dvigubą dydį, bet mažesnės už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų.
55. Aprašo 15 punkte numatyti atvejai, kai socialinė priežiūra teikiama nemokamai. Pagal Aprašo 20 punktą mokėjimą už dienos socialinę globą sudaro: valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos, skiriamos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti bei asmens pajamos. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis, sudaro tam tikras procentas nuo asmens gaunamų pajamų (Aprašo 21.1-21.3 punktai). Mokestis už dienos socialinę globą asmens namuose nustatomas, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų valandų skaičių (per mėnesį) ir asmens (šeimos) gaunamas pajamas, skaičiuojant tam tikrą procentą nuo asmens gaunamų pajamų (Aprašo 24, 24.2-24.5 punktai).
56. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė pasinaudojo galimybe gauti pirmiau minėtas socialines paslaugas (pvz., socialinę priežiūrą ar socialinę globą N. V. namuose), kad šios paslaugos nepriklauso jam kaip vaikui su sunkia negalia bei antro lygio specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu. Todėl negalima vienareikšmiška išvada, jog nepilnamečio N. V. poreikiams būtina 2200 Eur suma jį prižiūrėti bei slaugyti. Juolab kad kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė šiuo metu nedirba, jos grįžimas į darbo rinką yra ženkliai apsunkintas ir poreikio slaugyti neįgalų vaiką, ir jos ilgu nedalyvavimu darbo rinkoje. Dėl to akivaizdu, kad šiuo metu ieškovė neturi ir artimiausiu metu neturės tokio dydžio išlaidų nepilnamečio N. V. priežiūrai bei slaugai (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
57. Ieškovė tvirtindama, kad nepilnamečio N. V. specialiems poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei valstybės teikiama šiems poreikiams suma (707,50 Eur=313,50+394), grindžia savo motyvus viešais Internete esančiais skelbimais apie neįgalių vaikų slaugą/priežiūrą vykdančių asmenų paslaugų įkainius. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe gauti nepilnamečio N. V. socialinės priežiūros / dienos socialinės globos N. V. namuose paslaugas iš savivaldybės už sumą, skaičiuojama procentais nuo neįgalaus N. V., pačios ieškovės gaunamų pajamų (žr. šios nutarties 52-55 punktus), ieškovė nedirba, visą savo laiką skiria nepilnamečio N. V. slaugai ir priežiūrai, negalima išvada, jog N. V. būtinos privačių asmenų teikiamos priežiūros ir slaugos paslaugos, kainuojančios 2200 Eur į mėn. (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 38 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas, kaip subjektas, išmanantis įstatymus ir poįstatyminius aktus (tarp jų – nurodytus šios nutarties 43 punkte) bei privalantis priimti sprendimą, vadovaudamasis įstatymais, neištyręs ir neįvertinęs ieškovės galimybių gauti socialinės priežiūros ir slaugos paslaugas iš viešų subjektų, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įrodė 2200 Eur būtinybę specialiems neįgalaus vaiko poreikiams, kad valstybės pagalba neįgaliam šalių vaikui yra nepakankama.
58. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neįgalaus vaiko priežiūros išlaidos šiuo atveju gali būti priskirtos prie vaiko išlaikymo piniginių lėšų, vadovaudamasis išaiškinimais, pateiktais Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. e2A-1136-643/2023, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis minėta apygardos teismo nutartimi.
59. Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą).
60. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2023 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023, nustatė, kad motina, su kuriuo nustatyta neįgalaus vaiko gyvenamoji vieta, dirba ir gauna pajamų, todėl laikė, jog vaiko su negalia tam tikros priežiūros paslaugos būtinos. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nedirba ir nuolat prižiūri bei slaugo vaiką su sunkia negalia, kad jos įsidarbinimo galimybės yra itin ribotos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, išaiškinimai, pateikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. e2A-1136-643/2023, negali būti taikomi šioje byloje.
61. Dėl apeliacinės instancijos teismo pirmiau nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą, nustatydamas nepilnamečio N. V. būtiniems poreikiams kas mėnesį reikalingą sumą. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl N. V. poreikiams kas mėnesį reikalingos sumos susiformavo, neįvertinus teisės aktuose įtvirtintos galimybės gauti socialinę priežiūrą ir socialinę globą N. V. namuose už ženkliai mažesnę nei ieškovės nurodytą sumą, nepagrįstai rėmusis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartyje Nr. e2A-1136-643/2023 pateiktais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie būtiną 2200 Eur/mėn. sumą vaiko slaugai ir priežiūrai, buvus nustatytam esminiam prieštaravimui, paneigiančiam tokią išvadą, kad pati ieškovė neturi tokių išlaidų ir pati užtikrina bei artimiausiu metu užtikrins vaiko priežiūrą bei slaugą.
62. Ieškovė nurodė ieškinyje, kad įprastiems nepilnamečio N. V. poreikiams reikalinga 400 Eur suma į mėnesį. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad neįgalaus N. V. įprastiems poreikiams, nesusijusiems su jo negalia, būtina mažesnė nei 1 MMA suma, bei įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo ir mokymo priemonės, kurie, atsižvelgiant į didelius vaiko specialiuosius poreikius, reikalauja didesnių išlaidų, nei ieškovės nurodyta 400 Eur suma į mėn. (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
63. Šiuo atveju veikiant geriausiais vaiko interesais svarbu tai, kad nuo šalių susitarimo dėl bendro 400 Eur išlaikymo N. V. patvirtinimo praėjo daugiau kaip keturi metai. Nurodytu laikotarpiu padidėjo prekių ir paslaugų, būtinų įprastiems sveiko nepilnamečio vaiko poreikiams, įkainiai bei nustatyti sunkūs nepilnamečio N. V. sveikatos sutrikimai. Todėl akivaizdu, kad 400 Eur sumos šalių vaiko įprastiems poreikiams šią dieną nepakanka. Tai iš esmės pripažino ir atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškinio reikalavimais. Todėl nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad neįgalaus vaiko poreikiams į mėn. reikalinga 2600 Eur suma, o ieškovė teigė, jog įprastiems N. V. poreikiams į mėnesį reikalinga 400 Eur suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių turėjo būti skirstoma pareiga skirti įprastiems neįgalaus N. V. poreikiams ne mažesnę kaip 709 Eur išlaikymo sumą į mėn. (1 MMA 2024 m. atskaičius mokesčius).
64. Atsakovas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų dėl visiško nukrypimo nuo tėvų išlaikymo lygiomis dalimis principo, jo galimybių skirti neįgalaus vaiko poreikiams kas mėnesį 700 Eur, ieškovės ženkliai ribotų galimybių prisidėti šiuo metu prie neįgalaus vaiko išlaikymo dėl šio nuolatinės priežiūros ir slaugos, valstybės išmokų neįgaliam vaikui neišskaitymo iš berniuko poreikiams būtinos sumos. Todėl nors apeliacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie neįgalaus vaiko slaugai ir priežiūrai būtinų išlaidų dydį, yra teisingi, tačiau jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad atsakovas iš neįgalaus vaiko įprastiems poreikiams būtinos 709 Eur sumos turi skirti didžiąją dalį, t. y. 700 Eur į mėn. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju ieškovei tenkanti pareiga skirti neįgalaus sūnaus išlaikymui ne mažesnę kaip 9 Eur sumą į mėn. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismą sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog įprastiems neįgalaus N. V. poreikiams į mėnesį reikalinga 709 Eur suma, o jo specialius dėl neįgalumo poreikius užtikrina valstybės mokama 707,50 Eur suma. Atsakovui neginčijant kitų pirmosios instancijos teismo išvadų, nustačius, kad įprastiems vaiko poreikiams tenkinti būtina 709 Eur / mėn., iš kurios atsakovas turi galimybę kas mėnesį skirti po 700 Eur, nėra pagrindo keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant iš atsakovo priteistiną išlaikymą iki 300 Eur. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o byloje priimtas pirmosios instancijos teismas paliekamas iš esmės nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
67. Atmetus apelianto M. V. apeliacinį skundą ir palikus iš esmės nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, jo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
68. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 31 d. sprendimo pagrindu ieškovei šioje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir dėl to valstybė turėjo 187,50 Eur išlaidas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybės naudai priteisiama 187,50 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti apeliacinį skundą.
Palikti iš esmės nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių Eur 50 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei atlyginimą, įpareigojant sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 bei mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Svetlana Panina