Civilinė byla Nr. 2A-518/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00815-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

36.2.; 63.2; 121.21.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 8 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

              teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-971-555/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams A. B., V. T., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vardona“, R. B., V. B., P. B. dėl skolos priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

                            Ieškovas AB DNB bankas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. B., V. T. 517 195,00 EUR negrąžinto kredito, 32 036,25 EUR palūkanų, 1 918,96 EUR delspinigių, 7,01 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

                            Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Vardona“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-331 (toliau ir Kreditavimo sutartis), kuria pastarajam buvo suteiktas 579 240 EUR dydžio kreditas. Už trečiojo asmens UAB „Vardona“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį 2009 m. rugpjūčio 31 d. sudarytomis laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti atsakovai. Kreditavimo sutarties trečiasis asmuo UAB „Vardona“ neįvykdė. Atsakovai buvo paraginti padengti skolą, tačiau savo prievolių geranoriškai nevykdo.

                            Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovas A. B. nurodė, kad jis laidavimo sutartį su ieškovu sudarė be savo sutuoktinės sutikimo, nepaisant to, kad ji visiškai neatitiko šeimos interesų. Ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai nėra pagrįsti. Taip pat ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 7,01 procentų dydžio metines procesinės palūkanas, nors jos galėtų būti priteistinos tik 5 procentų dydžio (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), nes pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė laiduotojų atsakomybė. Be to, ieškinio dalykas nesutampa su ieškinio pagrindu. Atsakovas V. T. papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos dydį, t. y. kokią sumą pagrindinis skolininkas yra grąžinęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui AB DNB bankui solidariai iš atsakovų A. B. ir V. T. 517 195 EUR negrąžinto kredito, 32 036,25 EUR palūkanų, 1 918,96 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

              Teismas, remdamasis ieškovo, trečiojo asmens UAB „Vardona“ ir atsakovų sudarytu susitarimu nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Vardona“ skolingas ieškovui 517 195 EUR skolą, 32 036,25 EUR palūkanų bei 1 918,96 EUR delspinigių. Teismo vertinimu, atsakovai, apsiriboję bendro pobūdžio teiginiais, kad sumos galimai neteisingos, jų nenuginčijo. Aplinkybė, kad ieškovas pirmiausia pasinaudojo atsakovų laidavimu, bet ne įkeitimu, nereiškia, kad laiduotojų prievolė pasibaigė. Teismas pabrėžė, kad laidavimas nėra sandoris dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, todėl atsakovo A. B. su ieškovu sudarytai laidavimo sutarčiai nebuvo būtinas sutuoktinės sutikimas.

              Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė laiduotojų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą, todėl, anot teismo, iš atsakovų procesinės palūkanos priteistinos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio nuostatas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

                            Apeliaciniu skundu atsakovas V. T. prašo panaikinti 2013 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

                            1. Apelianto teigimu, byloje atsakovu turėjo būti patrauktas ir trečiasis asmuo UAB „Vardona“ – pagrindinis skolininkas (CK 6.6 straipsnio 3, 4 dalys, 6.82 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovų, esančių laiduotojais, ir trečiojo asmens UAB „Vardona“ yra privalomasis bendrininkavimas, todėl teismas turėjo pasiūlyti ieškovui atsakovu byloje patraukti ir trečiąjį asmenį UAB „Vardona“. To neatlikęs teismas pažeidė CPK 43 straipsnio nuostatas.

                            2. Ieškovo pateikti įrodymai, anot apelianto, nėra pakankami nustatyti pagrindinio skolininko skolos dydžiui. Byloje nėra įrodymų kokias sumas ieškovas išmokėjo pagrindiniam skolininkui pagal Kreditavimo sutartis, taip pat nėra įrodymų, kokia skolos dalis buvo grąžinta. Taigi teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nesant pateiktų pirminių skolą patvirtinančių įrodymų.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Jis teigia, kad pagrindinis skolininkas – UAB „Vardona“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, ir tai nesuvaržė nei atsakovų, nei jo procesinių teisių. Tai, kad apeliantui nėra priimtini ieškovo pateikti įrodymai, nereiškia ieškinį esant nepagrįstą. Apeliantas buvo trečiojo asmens UAB „Vardona“ valdybos nariu, todėl turėjo galimybes paneigti ieškovo pateiktus paskaičiavimus.

                            Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo skundą tenkinti. Jis teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Tą patvirtina aplinkybė, jog byloje nebuvo pateikti ieškovo reikalavimą tinkamai pagrindžiantys įrodymai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Dėl bendraskolio įtraukimo į bylą

              Nustatyta, kad reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovas pareiškė 2009 m. rugpjūčio 31 d. sudarytomis laidavimo sutartimis už trečiojo asmens UAB „Vardona“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį laidavusiems atsakovams. Atsakovų ir trečiojo asmens UAB „Vardona“ atsakomybė yra solidari (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Apelianto nuomone, dėl šios priežasties UAB „Vardona“ į bylą turėjo būti įtrauktas ne trečiuoju asmeniu, bet atsakovu, t. y. tarp skolininko ir laiduotojų susiklostė privalomas bendrininkavimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Kai prievolė yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.82 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia išskirta, kad nepatraukus skolininko dalyvauti byloje, pastarasis turi teisę atgręžtiniam laiduotojo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galėjo reikšti kreditoriui. Taigi esant solidariųjų skolininkų daugetui, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu sutartyse nenustatyta kitaip. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. 

              CK 6.14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams (pvz., teismo sprendimu gali būti nustatyta visų solidariųjų skolininkų prievolės apimtis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi, nepaisant to, kad kreditorius yra laisvas pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, dalyką bei nuspręsti, iš kurių solidariųjų skolininkų reikalauti prievolės įvykdymo, kiti solidarieji skolininkai turi būti įtraukti į bylą, nes priimtas teismo sprendimas darys įtaką jų teisių apimčiai. Dėl to, tais atvejais, kai kreditorius ieškinį pareiškia tik daliai bendraskolių, kiti bendraskoliai turi būti jų pačių, šalių ar teismo iniciatyva įtraukiami į prasidėjusį procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kad būtų užtikrinta, jog jie išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl solidarios prievolės įvykdymo pareiškė tik atsakovams, tačiau pagrindinis skolininkas į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ši aplinkybė tvirtina nesant pagrindo pripažinti buvus pažeistas bylos šalių ar asmenų, neįtrauktų į bylą, teises (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šių faktų teisėjų kolegija papildomai išskiria, kad procesinio bendrininkavimo institutas (CPK 43 straipsnis) reglamentuoja bendraatsakovių procesinę padėtį, tačiau jis neriboja šalių teisės disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant savo teisių ir interesų gynimo būdo, formos pasirinkimą ir įgyvendinimą (CPK 13 straipsnis). Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl nurodyto instituto normų pažeidimo teisiškai nėra reikšmingi.

              Nurodyta implikuoja, kad apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nėra pagrįsti.

              Dėl įrodymų vertinimo ir pakankamumo sprendimui priimti

              Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškinį įrodytu. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad ieškovas neva nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų skolos dydį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, negali sutikti su tokia apelianto pozicija.

              Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau necituotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). 

              Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė ne tik su bylos šalimis sudarytų sutarčių (b. l. 7-32), pranešimų apie Kreditavimo sutarties nevykdymą ir nutraukimą kopijas (b. l. 33-35), bet ir skolos paskaičiavimus (b. l. 36-38, 97), vykdomųjų įrašų kopijas (b. l. 122-124). Šių įrodymų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pakanka nustatyti atsakovų solidarios prievolės apimtį. Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas pagrindinis skolininkas UAB „Vardona“, tačiau pastarasis ieškovo reikalavimą paneigiančių įrodymų nepateikė. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas – bylos nagrinėjimo metu buvęs trečiojo asmens UAB „Vardona“ valdybos nariu, nors pastarojo interesus atstovavo advokatas, kuriam įstatymas suteikia teisę savarankiškai rinkti įrodymus (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad įvertinus įrodymus nebuvo priimtas vienai iš šalių – bylos atveju apeliantui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad byloje pateiktų įrodymų visetas suponuoja, jog apskųsto sprendimo priėmimo metu solidari atsakovų prievolė sudarė 517 195 EUR negrąžinto kredito, 32 036,25 EUR palūkanų, 1 918,96 EUR delspinigių (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą faktų nustatymo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad jį pakeisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto ieškovui priteisiama 1 210 Lt advokato teisinės pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  

n u t a r i a:

              Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti iš atsakovo V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui akcinei bendrovei DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) 1 210 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                              Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                          Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                          Gintaras Pečiulis