Civilinė byla Nr. 2A-123-173/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07640-201-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                2.4.2.6.; 3.3.1.20

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė D. Š. pateikė ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemė sūkio ministerijos ir prašė pripažinti 1770 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį tarp Lietuvos Respublikos ir ieškovės 1992-07-14 įvykusiu de fakto, įpareigoti atsakovą per 4 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo, įregistruoti 1770 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, sudaryti su ieškove žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį; prašė ieškinio reikalavimui dėl pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto 1992-07-14 de jure pripažinimo, atstatyti senaties terminą, jeigu teismas mano, jog jis praleistas, pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis (b.l. 65-67). Nurodė, kad ieškovė pateikė prašymą Kauno miesto valdybai dėl 17,22 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išsipirkimo. 1992-08-14 už žemės sklypo išsipirkimą (privatizaciją) sumokėjo visą pagal žemės sklypo įkainojimo aktą nustatytą kainą, kuri sudarė 37702,00 rublių. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Už šį sklypą ieškovė mokėjo mokesčius valstybei. Iki 2004 metų mokesčių pranešimuose ieškovei buvo nurodoma, kad tai žemės mokestis, vėliau kad tai žemės nuomos mokestis. Iki 2004 metų ieškovė manė, kad žemės sklypą valdo nuosavybės teise. Supratusi, kad žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise, 2004 metais įgaliojo sūnų tvarkyti žemės įteisinimo klausimus. Gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) pradėjo griūti ir buvo iš dalies sugriautas, kaimynų teigimu, Kauno miesto komunalininkų. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas Nekilnojamojo turto registre panaikino ieškovės nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, kurią ji įgijo po tėvų mirties, priimdama palikimą pagal testamentą. Atlikti sklypų tiksliųjų geodezinių matavimų ieškovė negalėjo, nes buvo atsisakyta išduoti pažymą apie nuosavybės teisėmis valdomą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Po kelių metų susirašinėjimo, registre nuosavybės teisė atstatyta. Realiai pastatai apgriuvę, tačiau parengtas projektas dėl kapitalinio remonto. Ieškovė turi teisę užbaigti sklypo privatizavimą. Prašymo leisti išsipirkti žemės sklypą surašymo metu galiojo 1991-07-25 Žemės reformos įstatymas bei 1992-02-07 Vyriausybės nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, kuris netekusiu galios pripažintas nuo 1993-07-29 Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemė sūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Ieškovė atitiko visus reikalavimus piliečio, turinčio teisę į žemės sklypo privatizavimą ir šios teisės niekas nepanaikino. Nors ieškovė pagal Kauno miesto valdybos surašytą mokėjimo pranešimą 1992-08-14 sumokėjo sumą, nurodytą įkainojimo akte, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Sutartis nesudaryta dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų. Dėl ieškinio senaties mano, kad terminas nepraleistas. Tačiau, esant nuomonei, kad ieškinys praleistas dėl senaties, prašo jį atstatyti.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti; nusprendus senaties netaikyti, patikslintą ieškinį atmesti (b.l. 71-73). Nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo faktą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nekilnojamieji daiktai, įregistruoti (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklauso D. Š., yra sunykę. Teritorija prie sunaikintų statinių, esanti (duomenys neskelbtini), nesuformuota atskiru žemės sklypu, jai nėra nustatytas naudojimo būdas, privalomieji reglamentai. Ieškovė, neturėdama teisės įsigyti nuosavybėn ar nuomoti teritorijos, ne aukciono tvarka, neturi teritorijų planavimo dokumento, nei žemės valdos projekto rengimo inicijavimo teisės. T.y. su ieškove negali būti sudaryta teritorijos pirkimo-pardavimo sutartis, nes įregistruoti pastatai yra sunaikinti. Neturėdamas teisės naudotis teritorija, ieškovė negali inicijuoti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturi teisės į teritorijos nuomą ar pirkimą, nei teisės į teritorijos valdymą kitais pagrindais. Mažai tikėtinos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ginčo statinius naikino miesto komunalininkai. Sunykusio statinio neįmanoma rekonstruoti, tai š esmė yra nauja statyba, o tam ieškovė neturi atsakovo leidimo. Nėra duomenų, kad Kauno miesto valdyba ir D. Š. būtų sudarę ar pasirašę valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ar jos projektą. Be to, nesuformuotas žemės sklypas negali būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu, todėl negali būti patvirtinta sutartis, kurioje nėra esminės sutarties sąlygos-sutarties dalyko. Atsakovo teigimu byloje taikytinas ieškinio senaties terminas, nes dėl priverstinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė kreipėsi tik po 23 metų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 1770 m2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį tarp Lietuvos Respublikos ir ieškovės sudarytu 1992 m. liepos 14 d., įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 4 (keturis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, įregistruoti 1770 m2 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre, sudaryti su ieškove D. Š. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Valstybei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 5,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad iš prie bylos prijungto archyvinės bylos (duomenys neskelbtini) priedo kopijos matyti, jog ieškovė 1992-05-21 kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl ginčo sklypo pirkimo (prijungto priedo b.l. 10). Šiame priede pateikti mokėjimo pranešimai, sklypo įkainojimo aktai užfiksuota tuometinė statinių, esančių tame sklype, būklė (prijungto priedo b.l. 72). Taip pat yra išlikęs kvietimas ieškovei dėl žemės išpirkimo bei patvirtinimas dėl nurodytos sumos sumokėjimo (17 b.l.). Pranešime dėl žemės išpirkimo, nurodyta, jog reikalinga sumokėti 300,- rublių už dokumentų rengimą. Ieškovė sumokėjo ir šią sumą (prijungto priedo b.l. 1). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-796-886/2016 yra pateikta ieškovės sumokėti mokesčiai už žemės sklypą iki 2013 metų (civ. b. Nr. 2-796-886/2016 b.l. 58-73). Byloje nėra ginčo, jog visus paminėtus mokėjimus atliko ieškovė. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog buvo atliktos pagrindinės procedūros sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove. T.y. žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta, tačiau neužbaigta, kadangi nebuvo sudaryta notariškai patvirtina sutartis.

Remiantis atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, jog sutartis po apmokėjimo nebuvo sudaryta, nes tuo metu vykstant privatizacijai, institucijos nespėdavo laiku paruošti reikalingų dokumentų, teismas sprendė, kad žemės sklypo pardavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl ieškovės kaltės. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintas „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuostatas privalėjo ieškovei atsiųsti pranešimą apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, pareigos neįvykdė, dėl ko žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta iki šiol, o žemės sklypas neįteisintas. Ieškovei nebuvo nustatyta konkreti data ar laikas atvykti pasirašyti sutartį. Ieškovės, kaip pirkėjo atlikti veiksmai patvirtina, jog ji išpildė visas būtinąsias sąlygas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau įgaliotos valstybės institucijos be pagrindo neorganizavo tinkamo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir registravimo. Kadangi buvo įgyvendintos visos valstybės nustatytos sąlygos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, manytina, jog valstybė (jos įgaliotos institucijos) be pagrindo vengė ilgą laiką tinkamai įforminti tokią sutartį.

Nurodė, kad byloje nėra abejonių, jog ieškovė atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę. Šiai dienai statiniai, esantys ginčo sklype yra sunykę. Byloje pateiktas projektas dėl jų kapitalinio remonto. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-317/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012).

Teismo vertinimu netinkamas valstybės institucijų darbuotojų pareigų vykdymas neturėtų sukelti neigiamų pasekmių asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus tokie veiksmai (neveikimas) pažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad būtent valstybės institucijos turėjo užtikrinti savalaikį pirkimo-pardavimo sutarties su ieškove įforminimą notarine tvarka, tačiau to nepadarius, ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, kas sąlygoja išvadą, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju praleistas nebuvo (CK 1.127 str. 5 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimą ir taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti; nusprendus ieškinio senaties netaikyti, ieškinį atmesti (b.l. 88-90). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kauno apylinkės teismas neanalizavo valstybinės žemės pardavimo sąlygų, nesirėmė galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

Remiantis Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 5 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 Nutarimu Nr. 260, 2.1 p. 2.2. p., 2.4 p. bei teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008) asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama realiu naudojimu atitinkamam tikslui-turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo tarpu ieškovė neįrodė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo fakto. Be to, pats teismas konstatavo, kad žemės sklypas nenaudojamas, o išlikusių statinių jame nėra.

Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 3K-3-317/2006 ir 3K-3-439/2012, nes nagrinėjamu atveju valstybinė žemė yra ne ūkio paskirties.

Teismas sprendimu pripažino pirkimo-pardavimo sandorį sudarytu 199-07-14, tačiau papildomai įpareigojo atsakovę sandorį sudaryti dar kartą. T.y. įpareigojimas yra perteklinis ir neįgyvendinamas

Sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registrų centre, jam nenustatyti kadastriniai matavimai, todėl nebūtų kur teismo sprendimo pagrindu registruoti sutartį.

Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalyku negali būti būsimasis nekilnojamasis daiktas. Tokia išvada darytina remiantis CK 4.49 str. 4 d., kuri draudžia iš anksto perleisti nuosavybės teisę į būsimą registruotiną daiktą. T.y. nesuformuotas žemės sklypas, kuris neturi unikalaus numerio, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir neturintis kadastrinių matavimų, negali būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu, todėl negali būti patvirtinta sutartis, kurioje nėra esminės sąlygos-sutarties dalyko.

Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę įregistruoti 1770 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal teisinį reguliavimą žemės sklypai formuojami esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus atlieka kvalifikuoti matininkai, o Nacionalinė žemės tarnyba tik patikrina pateiktus kadastrinius matavimus ir priima sprendimą suformuoti žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba negalės parengti kadastrinių matavimų, todėl negali būti įpareigota įregistruoti žemės sklypą per 4 mėnesius. T.y. ieškovei nepateikus tinkamų kadastrinių matavimų, sprendimas negalėtų būti įgyvendintas.

Teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės formuoti žemės sklypų prie pamatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A-272-492/20016).

Byloje turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas. Apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2004 metais, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 metais. Be to, ieškovei dar 1992 m. sumokėjus už ginčo sklypo išpirkimą, tačiau nepasirašius, nesudarius ir neįforminus  ginčo teritorijos pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė negalėjo būti suklaidinta dėl to, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta. Ieškovė 2004 metais įgaliojo sūnų tvarkyti žemės įteisinimo klausimus. T.y. ieškovė suprato ir žinojo, kad žemė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Ieškovė neturėjo jokio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto ar pačios sutarties, todėl negalėjo nesuprasti, kad ji nesudaryta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 109-110). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos išanalizavo ir atmetė pirmosios instancijos teismas.

Žemės reformos įstatyme yra suformuoti žemės sklypų paradavimo piliečiams teisiniai  pagrindai, o Vyriausybės nutarimuose Nr. 89 ir 550 nustatyta valstybinės žemės ne ūkio veiklai įsigijimo tvarka.

Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas ir suteiktas naudojimui su aiškiomis ribomis ir žinomu dydžiu. Ginčo žemės sklypo, kuriame buvo pastatyti namų valdos statiniai, ribos buvo aiškios dar iki žemės sklypų nacionalizacijos. Gyvenamąjį namą ir kiemo statinius ginčo žemės sklype ieškovė įgijo paveldėjimo pagrindu. Kartu jau buvo suteikta teisė naudotis priskirtu žemės sklypu bei jį privatizuoti.

Ieškovė ginčo žemės sklypą privatizavo 1992-07-14, apmokėdama už šį žemės sklypą nustatytą kainą. Pardavimo metu valstybę atstovaujanti įstaiga žinojo kokio dydžio žemės sklypą parduoda ir kokiu teisiniu pagrindu. Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl ieškovės kaltės.

Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti Kauno apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimo pagrindu ieškovei atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos patikrinus ir suderinus bei įregistravus geodeziškai išmatuotą sklypą valstybės vardu, kur jam bus suteiktas unikalus numeris, kadastrinis numeris, ir nustatyti kiti reikalingi žemės sklypą indentifikuojantys duomenys.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė 1992-05-21 kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl ginčo sklypo pirkimo (prijungto priedo b.l. 10). Taip pat yra išlikęs kvietimas ieškovei dėl žemės išpirkimo bei patvirtinimas dėl nurodytos sumos sumokėjimo (17 b.l.). 1992-07-14 mokėjimo pranešime dėl žemės išpirkimo, nurodyta, jog reikalinga sumokėti 300,- rublių už dokumentų rengimą. Ieškovė sumokėjo ir šią sumą (prijungto priedo b.l. 1). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-796-886/2016 yra pateikti ieškovės mokėtini mokesčiai už žemės sklypą iki 2013 metų (civ. b. Nr. 2-796-886/2016 b.l. 58-73).

Kaip jau nurodyta, ieškovė dėl ginčo žemės sklypo išpirkimo kreipėsi 1992-05-21. Detaliau žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo (privatizavimo) tvarką nustatė tuo metu galiojęs Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89, kuriuo buvo patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 4-12 punktai nustatė naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarką. Pagal šią tvarką asmuo, turintis teisę ir norintis įsigyti privatinėn nuosavybėm naudojamą žemės sklypą turėjo miesto (rajono) žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą, nurodydamas pageidaujamą atsiskaitymo už sklypą tvarką, dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi sklypu, sklypo planą, notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Gavusi tokį prašymą žemėtvarkos tarnyba turėjo per mėnesį surašyti sklypo įkainavimo aktą bei sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektą, jeigu asmuo sutinka su įkainavimo aktu ir sutarties projektu, žemėtvarka kreipiasi į miesto (rajono) valdybą prašydama tvirtinti leidimą įsigyti žemės sklypą. Miesto (rajono) valdyba tokį leidimą turėjo tvirtinti potvarkiu, nurodydama žemės sklypo kainą, vietą, dydį, apribojimus, jei tokie nustatyti, bei asmenį įpareigotą pasirašyti sutartį valdybos vardu. Patvirtinus leidimą turėjo būti siunčiamas pranešimas pirkėjui nurodant mokėtiną sumą ir sąskaitą, kur turi būti sumokama už parduodamą žemės sklypą. Patvirtinusi leidimą valdyba taip pat turėjo įpareigoti žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą ir šie darbai turėjo būti atlikti iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos turėjo sumokėti pranešime nurodytą sklypo kainą. T.y. nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti privalėjo būti suformuotas žemės sklypas ir nuosavybės teisę į jį įgydavo asmenys, kuriems institucijos sprendimu buvo leista įsigyti valstybinės žemės sklypą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka sudarę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

T.y. po ieškovės kreipimosi į žemėtvarkos instituciją su prašymu parduoti jai naudojamą žemės sklypą tolesnis šios jos teisės įgyvendinimas priklausė nuo viešojo administravimo institucijų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus prašymą dėl ginčo žemės sklypo  išsipirkimo, buvo sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas bei pateiktas pranešimas dėl mokėtinos sumos už ginčo žemės sklypą, nurodyta. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o ir atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, valstybinės institucijos siųsdavo ieškovei pranešimus dėl mokėjimo už ginčo žemės sklypą ir ieškovė juos atliko. Tai reiškia, kad ieškovė kreipėsi dėl žemės sklypo išpirkimo ne aukciono tvarka, o valstybės įgaliota institucija pradėjo žemės sklypo pardavimo procedūrą. Pažymėtina, kad 1992-07-21 buvo priimtas potvarkis, kuriuo nutarta kol bus atlikti tikslūs privačių namų valdų žemės sklypų matavimai, leisti sumokėti už žemę jų savininkams bei asmenims, kuriems nauji žemės sklypai suteikti iki 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 priėmimo. Žemėtvarkos tarnyba įpareigota atlikti matavimus, patikslinti privačių namų žemės sklypų įkainavimo aktą, paruoši pirkimo-pardavimo sutarties projektą (b.l. 60).

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklypo pardavimo procedūra nebuvo užbaigta ne dėl ieškovės kaltės. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įforminta tik dėl valstybinės įstaigos kaltės.

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdama, jog asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama realiu naudojimu atitinkamam tikslui-turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo tarpu ieškovė neįrodė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo fakto. Be to, pats teismas konstatavo, kad žemės sklypas nenaudojamas, o išlikusių statinių jame nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004 konstatavo, kad asmuo su statinio nuosavybės teise įgyja teisę naudotis žemės sklypu jos išdėstymui. Šios teisės – namų valdos naudojimo teisės – pasibaigimas susijęs ne vien su statinio fiziniu ar teisiniu egzistavimu. Turi būti nutraukta ar kitaip teisės aktų nustatyta tvarka pasibaigti teisė naudotis žemės sklypu statinių grupės (gyvenamojo namo su priklausiniais, kurių kompleksas yra skirtas asmens apsirūpinimo gyvenamąja patalpa poreikiui patenkinti) išdėstymui ir naudojimui. Vien ta aplinkybė, kad gyvenamasis namas dėl gaisro nunyko, savaime nėra pagrindas pasibaigti teisei naudoti namų valdos sklypu. Pastatų sunaikinimo faktas tiesiogiai nesukelia žemėnaudos teisės panaikinimo padarinių, nes namų valdos naudotojas gali turėti teisę pastatus atkurti. Svarbu nustatyti, ar jis siekia tokia teise pasinaudoti, o gal jis elgiasi kaip asmuo, kuris neketina tęsti namų valdos naudojimo santykių. Tai faktiškai galėtų reikšti teisės į namų valdos atsisakymą. T.y. aplinkybė, kad yra sunykę pastatai ginčo žemės sklype, savaime nereiškia, kad pasibaigė ieškovės teisė naudotis namų valdos sklypu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pastatus, esančius ginčo žemės sklype paveldėjo (1990-06-25 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas). Visą laiką mokėjo mokesčius už ginčo žemę, sužinojusi apie savo teisių pažeidimus ėmėsi veiksmų, susijusių su pirkimo-pradavimo sutarties sudarymu, ginčo sklype esančių statinių atkūrimu.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju praleistas ieškinio senaties terminas. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2004 m. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sužinojus aplinkybes, kad nėra sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo atliekami įvairūs veiksmai, kad būtų sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-12-17 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jau 2004 metais buvo kreiptasi dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) išpirkimo (b.l. 18). Kad buvo atliekami veiksmai patvirtina ir D. Š. prašymai, raštai (b.l. 15, 19). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta konstatuotina, jog ieškovė savo teises bandė ginti, todėl ieškovė nepraleidi ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jos pažeistos teisės (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiškiai dviprasmiška, todėl ji tikslinama.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, padarė išvadas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Apeliacinį skundą atmesti.

          Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Patikslinti  Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo dalį ir ją išdėstyti taip:

          pripažinti, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal žemės pirkimo-   pardavimo sutartį, sudarytą 1992 m. liepos 14 d. tarp Lietuvos Respublikos ir D. Š., įsigijo nuosavybės teise 1770 kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

          Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

     Teisėjai                                                                Galina Blaževič

                                                                                    Leonas Jachimavičius

                                                                                     Arvydas Žibas