Civilinė byla Nr. 2A-879-945/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00373-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.3.2.9.10.8; 1.3.5.2; 1.3.5.5; 1.3.5.7

                                (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Lazdijų ligoninė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 2–11) prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 13 d.) iki sprendimo įvykdymo ir 1 694,80 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. Ieškinyje nurodoma, kad pagal su atsakove 2019 m. kovo 15 d. sudarytą darbo sutartį ieškovas dirbo juristu. Ginčijamas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra grindžiamas tuo, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17–19 d. bei 2019 m. gegužės 7–10 d. neatvyko į darbo vietą. Ieškovas 2019 m. balandžio 16 d. teikė prašymą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu. Ant prašymo buvo uždėta tuo metu direktoriaus pareigas ėjusio K. M. rezoliucija. Prašymą ieškovas pateikė tiesiogiai K. M., gavo jo žodinį sutikimą dėl prašymo tenkinimo. Toks elgesys buvo nulemtas objektyvių priežasčių – užklupusių sveikatos problemų. Darbdavys jokių nusiskundimų ieškovo darbu neturėjo, jis nėra gavęs įspėjimų ar kitų drausminių nuobaudų. Buvęs ligoninės direktorius V. Š., grįžęs po nedarbingumo, norėjo susigrąžinti maksimalią kontrolę ir paskirti jam lojalius darbuotojus. Ieškovui dar esant neatleistam į darbą buvo priimtas kitas juristas, todėl ieškovas tapo nereikalingu. Atsakovės nesąžiningą elgesį suponuoja ir tai, kad direktorius nesikreipė į ieškovą nei telefonu, nei elektroniniu paštu dėl poreikio pasirodyti darbo vietoje. Atsakovė nenurodė konkrečių darbų, kuriuos ji paskyrė ir kurių neįvykdė ieškovas, o taip pat neįrodė, kokios neigiamos pasekmės ir padariniai kilo dėl šių darbų neatlikimo. Reikalavimą iki 2019 m. balandžio 25 d. pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą darbdavys registruotu paštu išsiuntė 2019 m. balandžio 19 d., nevertindamas ieškovo ligos, taip pat faktų, kad registruotu paštu siunčiamas pranešimas keliauja 1–2 darbo dienas, jog balandžio 21–22 d. buvo šv. Velykos. Pirmą po švenčių dieną ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl dėl objektyvių priežasčių ieškovas neturėjo nei vienos dienos surinkti įrodymus ir tinkamai paaiškinime išdėstyti savo poziciją. Pasiaiškinti dėl 2019 m. gegužės 7–10 d. neatvykimo į darbą atsakovė nereikalavo, nors šią aplinkybę pripažino pagrindu atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė taip pat neatsiskaitė su ieškovu už darbą 2019 m. balandžio ir gegužės mėn.

2.       Atsakovė atsiliepimu (1 t., b. l. 53–58) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas į darbą buvo priimtas dabartinio vadovo nedarbingumo laikotarpiu, kurio metu pavaduoti direktorių buvo pavesta jo patarėjui K. M.. 2019 m. balandžio 17 d. pasibaigus vadovo nedarbingumo laikotarpiui ir jam sugrįžus į darbą, darbe nepasirodė nei K. M., nei jo į darbą priimtas ieškovas. Direktoriui sužinojus, kad į darbą priimtas juristas, kurio darbo vietoje nebuvo matęs nei vienas darbuotojas, 2019 m. balandžio 19 d. ieškovui buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl jis 2019 m. balandžio 17, 18, 19 d. nepasirodė darbe. Ieškovas reikalavimą gavo 2019 m. balandžio 20 d., tačiau pasiaiškinimo nepateikė. Nors ieškovas teigia, kad terminas buvo per trumpas, o dalį laiko jis sirgo, tačiau paaiškinimo jis nepateikė iki atleidimo dienos. 2019 m. balandžio 23 d., ieškovui ir toliau neatvykstant į darbą, buvo sušauktas susirinkimas, kurio metu buvo nustatyta, kad ieškovas į darbą buvo priimtas 2019 m. kovo 18 d., tačiau darbo grafikas nebuvo rastas, o darbuotojo darbo vietoje niekas nematė. Pasibaigus ieškovo nedarbingumo laikotarpiui, paaiškėjus, kad darbuotojo niekas nebuvo matęs darbe, buvo priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį. Atsakovė įvertino nedarbingumo laikotarpį, jam pasibaigus laukė kelias dienas ieškovo ar jo pasiaiškinimo. Net jei ieškovas darbo funkcijas vykdė nuotoliniu būdu, jis atsakovei nenurodė, kokias užduotis atliko, kas leidžia manyti, kad ieškovas sąmoningai nevyko į darbą, nebendravo su darbdaviu ir jokių darbinių funkcijų nevykdė. Atsakovė ieškovui atleidimo dieną išmokėjo jam priklausančią sumą už ligos laikotarpį, tačiau kitomis dienomis 2019 m. balandžio ir gegužės mėn. ieškovas darbe nebuvo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos pravaikštos, todėl darbo užmokestis ir nebuvo mokamas. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu (2 t., b. l. 42–50) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1 089 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą atsakovei ir 6,94 Eur išlaidų už dokumentų siuntimą atlyginimą valstybei.

4.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepažeidė DK 58 straipsnio procedūrinių reikalavimų, nes darbuotojui buvo įteiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau iki ieškovo atleidimo iš darbo atsakovei paaiškinimas pateiktas nebuvo. Nors ieškovas teigia, kad nebuvo pareikalautas pasiaiškinimas dėl neatvykimo į darbą 2019 m. gegužės 7 – 10 d., papildomas reikalavimas pasiaiškinti nėra būtinas, nes ieškovas atleistas už tęstinio pobūdžio pažeidimą.

5.       Nors ieškovas teigia nuo 2019 m. balandžio 17 d. dirbęs nuotoliniu būdu, teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas prašymas dėl nuotolinio darbo nėra registruotas atsakovės dokumentų valdymo sistemos registre, prašyme nėra nurodyta jo gavimo data, nėra registracijos numerio, jis nebuvo perduotas personalo skyriui. Atsakovei nėra žinoma, kokie buvo žodiniai susitarimai tarp K. M. ir ieškovo. Tiek ieškovas, tiek K. M. turėjo žinoti dokumentų rengimo tvarką. Tenkinant darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo turėjo būti parengtas įsakymas, kuris registruojamas dokumentų valdymo sistemoje, kas nebuvo padaryta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad prašymas buvo surašytas prieš kreipiantis į darbo ginčų komisiją atgaline data.

6.       Nors ieškovas nurodė vykdęs darbo funkcijas, jo teismui pateikti dokumentai – nuotolinio darbo aprašo patvirtinimo projektas ir rašto Lazdijų rajono savivaldybės merei projektas – nebuvo pateikti darbdaviui ir užregistruoti dokumentų valdymo sistemoje, juos ieškovas pateikė tik teismui, šių dokumentų neminėjo ir nepateikė ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Ieškovas nepateikė įrodymų, kada ir kas jam davė pavedimą paruošti minėtų dokumentų projektus ir kada bei kam jis turėjo juos pateikti.

7.       Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovas nevyko į darbą, nebendravo su darbdaviu, neteikė pagal reikalavimą pasiaiškinimo, turėjo įtakos darbdavio apsisprendimui.

8.       Teismas nesirėmė liudytojų K. M. ir I. L. parodymais, kad ieškovas dirbo ir į darbą iki 2019 m. balandžio 16 d. atvykdavo, dėl prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų. Liudytojo K. M. parodymus dėl ieškovo atliktų darbų ligoninėje teismas vertino kaip nepatikimus, nes liudytojas nurodė ieškovo atliktus darbus, kurių pats ieškovas pasisakydamas neminėjo.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo einamų pareigų specifika lemia ir jo atsakomybės ypatumus. Ieškovui taikytini aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ieškovas turėjo tinkamai suderinti savo darbo grafiką, nurodyti visus kontaktus, bendradarbiauti.

10.       Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovas nuo darbo sutarties pasirašymo darbe nepasirodė, nepateikė pasiaiškinimo, nebendravo su darbdaviu, jam nebuvo nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, sprendė, jog ieškovas pagrįstai buvo atleistas iš darbo, darbdaviui konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismas nurodė, kad darbuotojo elgesys tiek padarant darbo pareigų pažeidimą, tiek ir po jo rodo, jog darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovas balandžio mėn. į darbą nei vieną dieną neatvyko, dėl ko jam buvo žymimos pravaikštos nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., todėl darbo užmokestis ieškovui pagrįstai nebuvo skaičiuojamas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Ieškovas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 522–57) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas neteisingai sprendė, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl ieškovo darbo nuotoliniu būdu. Susitarimas dėl nuotolinio darbo neprivalo būti fiksuojamas darbo sutartyje. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir darbdavio susitarimą leisti ieškovui dirbti nuotoliniu būdu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Ieškovas teisėtai pateikė prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu įstaigos direktoriui, kuris išreiškė sutikimą žodžiu ir rezoliucija. Ieškovas nuo 2019 m. balandžio 17 d. fiziškai nenuvyko į darbą darbdavio leidimu. Reikalauti iš ieškovo kitokio elgesio, akcentuoti aukštesnį jo atsakomybės standartą būtų nesąžininga.

1.2.                      Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl atsakovės vadovo pasikeitimo bei ginčų tarp įstaigos steigėjo ir vadovybės, tendencingai nevertino ieškovo nuotoliniu būdu atliktų darbų.

1.3.                      Ieškovas neturėjo pareigos pranešti darbdaviui apie jo duotą leidimą dirbti nuotoliniu būdu. Tai, kad keitėsi asmenys atsakovės administracijoje, jog tarp direktorių buvo konfliktinė situacija, ieškovui, kaip darbuotojui, negalėjo turėti jokios reikšmės. Gavęs reikalavimą pasiaiškinti ieškovas telefonu darbdaviui pranešė, kad jam leista dirbti nuotoliniu būdu. Tikėtina, kad dėl konfliktinės situacijos ši informacija buvo nuslėpta.

1.4.                      Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė paaiškinimo, kodėl neatvyko į darbą 2019 m. balandžio 17–19 d., prieštarauja ieškovo paaiškinimams ir byloje pateiktiems įrodymams. Darbdaviui buvo žinoma, kad ieškovas serga, todėl pasiaiškinimo iki 2019 m. balandžio 25 d. jis neturėjo galimybių pateikti. Be to, atsakovė niekada nėra reikalavusi ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą priežasčių 2019 m. gegužės 7–10 d. Teismas nevertino ieškovo pateikto medicinos dokumentų išrašo. Jam diagnozuotas susirgimas ir buvo pagrindas prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu.

1.5.                      Teismas nepagristai nesivadovavo atsakovo darbuotojų K. M. ir L. L. parodymais byloje.

1.6.                      Dėl konfliktų administracijoje, direktorių pasikeitimo ieškovas, kaip silpnesnė darbo sutarties šalis, buvo atleistas iš darbo neteisingai įvertinus su darbo pareigomis susijusias aplinkybes. Ieškovas dėjo visas pastangas, kad darbdavys juo pasitikėtų. Jeigu ieškovas būtų gavęs pranešimą, kad jam toliau neleidžiama dirbti nuotoliniu būdu, jog jis fiziškai privalo būti atsakovės patalpose, ieškovas būtų laikęsis tokių reikalavimų.

1.7.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas balandžio mėnesį į darbą neatvyko nei vieną dieną. Šią teismo išvadą paneigia į bylą surinkti įrodymai – darbo sutartis, ieškovo, liudytojų K. M. ir I. L. parodymai. Teismas ieškovo nebuvimą darbe grindė 2019 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, pasirašytu V. Š., kuris negalėjo ieškovo darbo apskaitos žiniaraštyje 2019 m. balandžio 1 – 17 d. pažymėti pravaikštų, nes pats nedirbo. Teismas neteisingai vertino 2019 m. balandžio 23 d. atsakovės administracijos susirinkimo protokolą, nes jame nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas nebuvo darbe iki 2019 m. balandžio 16 d.

13.       Atsakovė atsiliepimu (2 t., b. l. 59–63) prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nurodo, kad nuotolinis darbas ieškovui nebuvo nustatytas. Vien tai, kad ieškovas neva pateikė laikinai direktoriaus pareigas ėjusiam K. M. prašymą dėl nuotolinio darbo, nereiškia, jog toks darbo pobūdis ieškovui buvo nustatytas. Nuotolinio darbo pobūdis yra darbo sutarties sąlyga, kuri turi būti įforminta raštu. Ieškovas, būdamas juristu, neįsitikino ir nesiėmė jokių veiksmų, kad jam skiriamas nuotolinis darbas būtų tinkamai įformintas bei grįžusiam po nedarbingumo ligoninės direktoriui būtų aišku, kur yra ir kaip darbo funkcijas atlieka jo nedarbingumo metu į darbą priimtas naujasis ligoninės juristas. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad gavęs reikalavimą pasiaiškinti skambino darbdaviui ir pasakė, jog jam leista dirbti nuotoliniu būdu, tačiau toks teiginys yra deklaratyvus ir neįrodytas, nes ieškovas nenurodė nei kada skambino, nei kokiu numeriu. Be to, šį faktą ieškovas pirmą kartą nurodė apeliaciniame skunde. Atsakovė įvertino ieškovo nedarbingumo laikotarpį ir, jam pasibaigus, dar kelias dienas laukė tiek ieškovo paaiškinimo, tiek ir jo paties pasirodymo darbo vietoje, tačiau ieškovas nei vieno iš šių veiksmų neatliko. Galutinai atsiskaitant su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną buvo išmokėta jam priklausanti suma už ligos laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., tačiau kitomis dienomis 2019 m. balandžio ir gegužės mėn. ieškovas darbe nebuvo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotos pravaikštos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

15.       Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2019 m. kovo 15 d. darbo sutarties (1 t., b. l. 13–15) turinio, ieškovas juristu 40 val. per savaitę krūviu už 1 800 Eur darbo užmokestį priimtas dirbti nuo 2019 m. kovo 18 d. Ginčijamu 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu (1 t., b. l. 16) ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą 2019 m. balandžio 17–19 d. Sprendime taip pat akcentuojama, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ieškovas sirgo (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę (1 t., b. l. 122–128)), o po ligos neatvyko į darbą ir 2019 m. gegužės 7–8 d. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (1 t., b. l. 70–72), ieškovui 2019 m. kovo mėn. buvo fiksuotas darbo laikas, 2019 m. balandžio–gegužės mėn. – nebuvimas darbe dėl ligos bei pravaikštos. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad su ieškovu į bylą pateiktais mokėjimais (1 t., b. l. 26–27) buvo atsiskaityta būtent už darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytą darbo laiką, o už pravaikšta pripažintus laikotarpius darbo užmokestis nebuvo mokamas. Ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai ieškovui buvo fiksuojamos pravaikštos, jas vertinant kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir už jų laiką nemokant darbo užmokesčio.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo

16.       Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą (DK 58 straipsnio 1 dalis). Aptariamu pagrindu darbo sutartį nutraukęs darbdavys kilus ginčui turi įrodyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo faktą (DK 214 straipsnio 3 dalis), t. y. kad darbuotojas prisiėmė tam tikrą su darbo funkcijų vykdymu susijusią konkrečią pareigą ir savo veiksmais (neveikimu) šį įsipareigojimą pažeidė. Be to, nutraukęs darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą darbdavys privalo įrodyti, kad darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus, t. y. patenka į DK 58 straipsnio 3 dalyje pateiktą tokio pobūdžio pažeidimų sąrašą. DK 58 straipsnio 5 dalyje papildomai akcentuojama, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbo pareigų pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo, jog atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui priemonė. Ši nuostata atskleidžia, kad net ir formalus pažeidimo fakto konstatavimas ne visada bus pagrindu taikyti aptariamas teisines pasekmes. Darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad atleidimas buvo adekvati reakcija į darbuotojo padarytą pažeidimą. DK 58 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį pasiaiškinimo nepateikia. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 6 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo.

17.       Nagrinėjamu atveju darbdavys nurodė darbo sutartį nutraukiantis dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą visą darbo dieną. Sprendimas priimtas laikantis DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino (nepraėjus mėnesiui nuo darbdavio nurodyto pažeidimo padarymo). Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ieškovo argumentą, kad jam suteikta teisė pateikti pasiaiškinimą buvo nepagrįstai suvaržyta. Ieškovas neginčija rašytiniais įrodymais užfiksuoto fakto, kad 2019 m. balandžio 19 d. reikalavimas pasiaiškinti (1 t., b. l. 21) jam buvo įteiktas 2019 m. balandžio 20 d. (1 t., b. l. 22–25). Terminas pasiaiškinimui pateikti buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 25 d., todėl galimybę informuoti darbdavį apie neatvykimo į darbo vietą priežastis ieškovas turėjo. Net jeigu nuo 2019 m. balandžio 23 d. fiksuotas nedarbingumas ir apribojo ieškovo galimybes pateikti pasiaiškinimą, darbdavys sprendimą priėmė 2019 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus savaitei po nedarbingumo pabaigos, tačiau ir per šį laiką pasiaiškinimo ieškovas darbdaviui neteikė. Vien faktas, kad sprendime dėl atleidimo iš darbo užfiksuota ir papildoma aplinkybė, jog ieškovas nebuvo darbe ne tik 2019 m. balandžio 17–19 d., bet ir 2019 m. gegužės 7–8 d., dėl kurios ieškovo pasiaiškinti neprašyta, pats savaime nepatvirtina procedūrinio DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo. Viena vertus, darbdavys akcentavo tęstinio pažeidimo faktą. Kita vertus, ieškovui buvo sudaryta galimybė savo poziciją dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo išdėstyti teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. jam buvo suteiktos galimybės atskleisti savo poziciją dėl darbdavio fiksuoto pažeidimo, o vien pasiaiškinimo nebuvimas darbdaviui priimant sprendimą pats savaime nėra laikomas pagrindu pripažinti atleidimą neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

18.       Nesutikdamas su darbdavio išvada, kad 2019 m. balandžio 17–19 d. nebuvo darbe be svarbios priežasties, ieškovas nurodo negalėjęs atvykti dėl sveikatos būklės, todėl susitaręs su darbdaviu dėl nuotolinio darbo. Įvertinusi šį ieškovo argumentą teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

5.1.                      Kaip minėta nutarties 15 punkte, laikinas nedarbingumas, kaip pagrindas neatvykti į darbą, ieškovui fiksuotas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. Kitu laikotarpiu ieškovas privalėjo vykdyti darbo funkcijas. Ieškovas į bylą nepateikė ne tik įrodymų, kurie leistų spręsti, kad prieš nedarbingumo pradžią ar pasibaigus nurodytam laikotarpiui ieškovo sveikatos būklė neleido jam vykdyti darbo funkcijų, bet ir duomenų, jog egzistavo kliūtys nedarbingumo faktą oficialiai užfiksuoti teisės aktuose nustatyta tvarka.

5.2.                      Nors ieškovas tvirtina pasiekęs susitarimą su darbdaviu dėl darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu būdu, į bylą nebuvo pateiktas joks tokio susitarimo faktą patvirtinantis įrodymas. Darbo sutartimi šalys nesitarė dėl nuotolinio darbo. Tokia darbo sąlyga nebuvo užfiksuota ir jokiu darbdavio priimtu dokumentu. Ieškovas tepateikė teismui jo paties rašyto 2019 m. balandžio 16 d. prašymo dėl nuotolinio darbo, kuriame yra viza „Personalo skyriui. Suderinta“, kurią, ieškovo tvirtinimu, pasirašė tuo metu atsakovės vadovu buvęs K. M., kopija (1 t., b. l. 28). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad šio prašymo pagrindu būtų priimtas įsakymas dėl ieškovo nuotolinio darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas dirbo teisininku, todėl negalėjo nežinoti, kad teisę dirbti nuotoliniu būdu jam suteiktų tik darbdavio tenkinant ieškovo prašymą priimtas įsakymas.

5.3.                      Teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamo sprendimo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog prašymas dėl nuotolinio darbo buvo perduotas personalo skyriui ir užregistruotas dokumentų valdymo sistemoje kaip gautas. Nors ieškovas tvirtina, kad prašymo originalas buvo perduotas darbdaviui, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta. Akcentavęs, kad perduodamas dokumento originalą pasidarė jo kopiją, taip siekdamas turėti jo pateikimą patvirtinantį įrodymą, ieškovas nepaaiškino, kodėl kopijoje nėra užfiksuoti duomenys apie prašymo užregistravimą.

5.4.                      Pagrįstų abejonių dėl šio dokumento autentiškumo kelia ir faktas, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto K. M. 2019 m. balandžio mėn. darbo grafiko (1 t., b. l. 69), 2019 m. balandžio 16 d., t. y. prašyme nurodyta jo parengimo diena, buvo vadovo nedarbo diena, o 2019 m. balandžio 17 d. jo, kaip vadovo, įgaliojimai nutrūko. Originalo nepateikimas paaiškinant, kad jis nėra išsaugotas (1 t., b. l. 93–94), užkirto galimybę ekspertizės būdu tikrinti prašymo autentiškumą. Šias aplinkybes įvertinus kartu su į bylą pateiktais duomenimis, kad ieškovas į darbą buvo priimtas vos prieš mėnesį iki atleidimo laikinai vadovo pareigas ėjusio K. M. sprendimu, jog, į darbą grįžus įstaigos vadovui, nei K. M., nei jo paskirti darbuotojai (įskaitant ieškovą) darbe daugiau nebepasirodė, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė dokumento, kuriuo jis remiasi, autentiškumo (CPK 185 straipsnis). Tokią išvadą tik dar labiau sustiprina faktas, kad, kaip minėta nutarties 17 punkte, gavęs reikalavimą pateikti pasiaiškinimą, šio reikalavimo ieškovas neįvykdė, nors, jo tvirtinimu, turėdamas įteikto prašymo nustatyti nuotolinį darbą kopiją, būtų galėjęs nesunkiai ir operatyviai ją kartu su trumpu paaiškinimu nusiųsti darbdaviui tiek paštu, tiek ir darbo sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu.

5.5.                      Ieškovo argumento, kad jis tikėjosi esant nustatytam nuotoliniam darbui, subjektyvumą patvirtina ir faktas, kad į darbą jis neatvyko 2019 m. gegužės 7–8 d., t. y. po to, kai jau buvo gavęs reikalavimą pasiaiškinti, iš kurio buvo akivaizdu, jog neatvykimą į darbo vietą darbdavys vertina kaip pravaikštą. Pasibaigus laikinajam nedarbingumui, žinodamas, kad įsakymas dėl nuotolinio darbo nėra priimtas, darbdavys nežino, dėl kokių priežasčių ieškovas neatvyksta į darbą, ieškovas ir toliau nevykdė įsipareigojimo vykti į darbą ir neteikė darbdaviui šiuo klausimu jokių paaiškinimų. Dėl nurodytos priežasties jo pateiktas prašymas dėl nuotolinio darbo vertintinas kaip darbdavio konstatuoto pažeidimo nepaneigianti gynybinė pozicija.

5.6.                      Nors ieškovas akcentavo dirbdamas nuotoliniu būdu rengęs keleto dokumentų projektus (1 t., b l. 129–134), jis neįrodė nei fakto, kad buvo gavęs užduotį tokius dokumentus parengti, nei aplinkybės, jog šie dokumentai buvo parengti iki jo atleidimo iš darbo, o ne vėliau, jau kilus ginčui, siekiant pateisinti savo išdėstytą procesinę poziciją. Kad vykdo jam pavestas užduotis ieškovas galėjo informuoti įstaigos vadovą teikdamas paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Žinodamas, kad pasikeitė įmonės vadovas, ieškovas taip pat privalėjo pasiteirauti, ar jam pavestos užduotys vis dar aktualios, įvykdęs užduotis dirbdamas nuotoliniu būdu privalėjo jų rezultatą perduoti darbdaviui, tačiau nei vieno iš nurodytų veiksmų neatliko.

19.       Apibendrindama nutarties 18 punkte nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas darbdavio nurodytomis dienomis neatvyko į darbą nesant susitarimo dėl nuotolinio darbo ar kitos teisėtos priežasties, pareigą vykdyti darbo funkcijas ignoravo ir po to, kai gavo iš darbdavio informaciją apie jam fiksuojamas pravaikštas, t. y. ne tik padarė DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, bet ir savo elgesiu atskleidė netinkamą požiūrį į darbo santykius, dėl kurio darbdavys galėjo prarasti pasitikėjimą ieškovu, kas lemia pritaikytų pasekmių – darbo sutarties nutraukimo – teisėtumą. Dėl nurodytų priežasčių keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nėra pagrindo.

Dėl atsiskaitymo su ieškovu tinkamumo

20.       Kaip minėta nutarties 15 punkte, tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl darbdavio pareigos sumokėti ieškovui darbo užmokestį už 2019 m. balandžio – gegužės mėn., egzistavimo. Į bylą esant pateiktiems duomenims, kad nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. ieškovas darbo funkcijų nevykdė dėl ligos, bei šia nutartimi konstatavus, jog ieškovas be pagrindo nevykdė darbo funkcijų tiek 2019 m. balandžio 17–19 d., tiek ir nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki darbo santykių nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam darbo užmokestį už nurodytą laikotarpį yra nepagrįstas, kadangi liga ir pravaikštos laikas nėra priskiriamas darbo laikui, už kurį, vadovaujantis DK 139 straipsnio 1 dalimi, mokamas darbo užmokestis.

21.       Kitaip teisėjų kolegija vertina ieškovo reikalavimą sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, į bylą pateiktas ieškovo 2019 m. balandžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (1 t., b. l. 71) yra pasirašytas įstaigos vadovo V. Š., kuris į darbą po ilgo laiko tarpo grįžo 2019 m. balandžio 17 d., todėl jis pats laikotarpiu iki 2019 m. balandžio 16 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kiekvieną dieną, kaip tai numatyta Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkos (2 t., b. l. 1–9) 17 punkte, nepildė. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 19 d. reikalavime pasiaiškinti (1 t., b. l. 21) taip pat nurodoma, kad ieškovas darbo funkcijų nevykdė nuo 2019 m. balandžio 17 d., kas leidžia spręsti, kad ir tuo metu darbo laiko apskaitoje ieškovui nebuvo fiksuotos pravaikštos už ankstesnį laikotarpį. Kaip nurodė atsakovė, 2019 m. balandžio 23 d. suorganizavus susirinkimą buvo išsiaiškinta, kad nerastas ieškovo 2019 m. balandžio mėn. darbo grafikas ir darbe jo kiti darbuotojai nematė (1 t., b. l. 73–74). Būtent vadovaudamasis šiais subjektyviais duomenimis įstaigos vadovas atgaline data užfiksavo ieškovui pravaikštas.

22.       Kad darbdavio nurodyti duomenys yra subjektyvūs, patvirtina faktas, jog ieškovas, kuriam buvo nustatytas visas darbo krūvis, vadovaujantis ieškovės vidaus tvarkos taisyklių 12 skyriaus 2 punktu, galėjo dirbti administracijos darbuotojams nustatytu įprastu darbo laiko režimu ir atskiras grafikas tokiu atveju nebuvo reikalingas. Nors pirmosios instancijos teismas kaip nepatikimus, prieštaringus atmetė liudytojais apklaustų iki 2019 m. balandžio 16 d. įstaigos direktoriaus pareigas ėjusio K. M. ir įstaigoje dirbusios I. L. parodymus, kad ieškovas į darbo vietą atvykdavo, darbdavio atstovu buvusiam asmeniui patvirtinus, jog jam vadovaujant įstaigai darbuotojas vykdė darbo funkcijas, iki pat 2019 m. balandžio 16 d. nekėlus klausimo dėl to, kad darbo funkcijas ieškovas vykdė tinkamai, vien subjektyviai reiškiamos abejonės dėl šalis siejusių darbo santykių realumo nėra pagrindas darbdaviui atsisakyti mokėti darbuotojui darbo užmokestį. Pažymėtina, kad darbdavys šiuo atveju nekvestionavo darbo sutarties sudarymo teisėtumo, nekėlė klausimo dėl darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn. išmokėjimo pagrįstumo, pats priėmė sprendimą išmokėti darbdavio mokamą išmoką už nedarbingumo laiką. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškinio reikalavimas priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. buvo atmestas nepagrįstai.

23.       Darbo sutartimi ieškovui buvo nustatytas 1 800 Eur per mėnesį darbo užmokestis. 2019 m. balandžio mėn. buvo 21 darbo diena. Už 12 darbo dienų laikotarpiu iki 2019 m. balandžio 16 d. mokėtinas darbo užmokestis apskaičiuotinas taip : 1 800 Eur / 21 darbo dienų * 12 darbo dienų = 1 028,57 Eur (suma neatskaičius mokesčių). Ši suma iš dalies tenkinant ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo priteistina ieškovui iš atsakovės. Nurodyta išvada yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti.

24.       Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbdaviui vėluojant atsiskaityti su atleistu iš darbo darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – vidutinis darbuotojo darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip 6 mėn. laikotarpį. Jeigu vėluojama sumokėti suma yra mažesnė už vidutinį darbo užmokestį, netesyboms apskaičiuoti taikomas būtent nesumokėtos sumos dydis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šią normą teismas turi taikyti savo iniciatyva (ex officio), net jei darbuotojas tokio reikalavimo nepareiškia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2014).

25.       Ieškovas 2019 m. kovo mėn. dirbo 10 dienų, o 2019 m. balandžio mėn. – 12 d. Už 22 darbo dienas jam priskaityta 1 928,57 Eur (900 Eur (1 t., b. l. 68) + 1 028,57 Eur (nutarties 23 punktas)). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1, 5.4 punktais, vidutinis ieškovo vienos dienos darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 87,66 Eur (1 928,57 Eur / 22). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 buvo patvirtintas vidutinis 20,9 darbo dienų per mėnesį skaičius 2019 m., todėl vidutinis vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis apskaičiuotinas taip: 87,66 Eur * 20,9 darbo dienų = 1 832,09 Eur. Nagrinėjamu atveju suma, kurią darbdavys vėlavo sumokėti, yra mažesnė už ieškovo vidutinį darbo užmokestį, o nuo ieškovo atleidimo iš darbo praėjo daugiau nei 6 mėn., todėl DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta išmoka sudarytų 6 171,42 Eur (1 028,57 Eur * 6). Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė nurodytą sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą. Kad įstatyme nuo 2017 m. liepos 1 d. įtvirtintas maksimalus terminas, už kurį priteisiama išmoka, nepaneigia tokios teismo pareigos, akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, kurioje aptariamas savo esme panašus DK 218 straipsnyje įtvirtintas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo institutas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

26.       Vertindama sąlygas išmokai mažinti teisėjų kolegija pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, šalių darbo santykiai truko vos 22 darbo dienas. Antra, netinkamą darbo laiko apskaitą ir su tuo susijusį vėlavimą atsiskaityti nulėmė darbuotojo neteisėtas vengimas vykdyti darbo funkcijas. Trečia, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sumas, dėl kurių nekilo ginčo, darbdavys ieškovui išmokėjo tinkamai ir laiku. Ketvirta, darbdavys nagrinėjamu atveju yra viešojo sektoriaus įstaiga, todėl neproporcingų finansinių prievolių nustatymas būtų nesuderinamas su viešuoju interesu. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pakankamu pagrindu išmoką už priverstinės pravaikštos laiką sumažinti iki dviejų vėluojamos sumokėti sumos dydžių (1 028,57 Eur * 2 = 2 057,14 Eur (suma neatskaičius mokesčių)). Tokia išmokos suma užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, viena vertus, taps kompensacija ieškovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine našta darbdaviui.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau egzistavo sąlygos ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo tenkinti iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo 1 089 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą atsakovei pagal atsakovės į bylą pateiktus dokumentus (1 t., b. l. 109–115, 157–158). Sprendimą pakeitus iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei patenkinus 61 proc. (1 028,57 Eur / 1 684,80 Eur * 100 proc.) reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo, spręstina, kad byla išnagrinėta santykiu 80,5 proc. ((100 proc. + 61 proc.) / 2) su 19,5 proc. (100 proc. – 80,5 proc.) darbdavio naudai. Todėl atsakovė turi teisę į 876,65 Eur (1 089 Eur * 80,5 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė duomenis apie 200 Eur (1 t., b. l. 161–163) atstovavimo išlaidas, todėl jam priteistinas 39 Eur (200 Eur * 19,5 proc.) išlaidų atlyginimas. Vadovaujantis ekonomiškumo principu šias sumas įskaičius tarpusavyje, iš viso atsakovei priteistina 837,65 Eur (876,65 Eur – 39 Eur) išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo suma (CPK 93 straipsnis).

29.       Kartu akcentuotina, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl teismo išlaidų atlyginimas iš ieškovo buvo priteistas nepagrįstai. Dalį ieškinio reikalavimų patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas už patenkintus turtinius reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis (1 028,57 Eur + 2 057,14 Eur = 3 085,71 * 3 proc. = 93 Eur; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (6,94 Eur * 19,5 proc. = 1,35 Eur), iš viso 94,35 Eur (93 Eur + 1,35 Eur) (CPK 96 straipsnis).

30.       Atsakovė pateikė duomenis apie 740,52 Eur atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese (2 t., b. l. 73–75). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, vadovaujantis nutarties 28 punkte nurodyta proporcija, iš ieškovo atsakovei priteistinas 596,12 Eur (740,52 Eur * 80,5 proc.) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

31.       Vadovaujantis nutarties 29 punkte aptartomis taisyklėmis, iš atsakovės valstybei priteistinas 93 Eur žyminis mokestis už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus (1 028,57 Eur + 2 057,14 Eur = 3 085,71 * 3 proc. = 93 Eur; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis), o taip pat bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismų turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai (4,46 Eur * 19,5 proc. = 0,87 Eur), iš viso 93,87 Eur (93 Eur + 0,87 Eur) (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Iš dalies patenkinti ieškinio reikalavimą dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Priteisti ieškovui M. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“, juridinio asmens kodas 165220415, 1 028,57 Eur (tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 57 ct) (suma neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 2 057,14 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 14 ct) (suma neatskaičius mokesčių) už vėlavimo atsiskaityti laiką.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Lazdijų ligoninė“, juridinio asmens kodas 165220415, iš ieškovo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), 837,65 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt septynių eurų 65 ct) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“, juridinio asmens kodas 165220415, 94,35 Eur (devyniasdešimt eurų 35 ct) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.“ 

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Lazdijų ligoninė“, juridinio asmens kodas 165220415, iš ieškovo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), 596,12 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 12 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“, juridinio asmens kodas 165220415, 93,87 Eur (devyniasdešimt tris eurus 87 ct) žyminio mokesčio ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                   Marius Bartninkas 

           Edvardas Paliokas

                                                           Mindaugas Šimonis