Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-02-08][nuasmeninta nutartis byloje][1S-104-594-2018].docx
Bylos nr.: 1S-104-594/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių PN-AK 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nužudymas (BK 129 str.)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1S-104-594/2018

                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

 

(S)

 

Kauno apygardos teismas

 

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. vasario 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. J. (toliau – A. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje komisijos  (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-877 taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

    1. A. J. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2003 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 13 d.
    2. 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-877 nutarta taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
    3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
      1. Skundu nuteistasis teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, tokiu būdu siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.
      2. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Šiuo metu jis jau yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, todėl neatliktos bausmės dalis nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Komisijos nutarimas jo patvirtinimui, tačiau iš naujo vertindamas lygtinio paleidimo sąlygas teismas kompetentingos komisijos darbą paverčia niekiniu bei sukelia nuteistiesiems abejonių įstatymo veikimu bei teismo darbu. Tuo tarpu atsisakant nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos dėl jo padaryto nusikaltimo sunkumo, asmuo yra baudžiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui.
      3. Skundu pažymima, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog A. J. ateityje nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals, o konstatuodamas šią išvadą be jokių motyvų pirmosios instancijos teismas neabejotinai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Pasak nuteistojo, akivaizdu, jog teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų rekomendacijoms, kurių pagrindu lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Pabrėžiama, kad teismas lygtinio paleidimo netaikymą laiko norma, o taikymą išimtimi, todėl pateikė sprendimą be argumentų.
    4. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.
    5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo A. J. skundo argumentais, jog spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas jo pažangos vertinimo pakartotinai neatlieka (jis būna atliktas Komisijos nutarimu), atsižvelgiant tiek į komentuojamo straipsnio lingvistinį aiškinimą (o būtent: ir (ar) jungtukų įvardijimą), tiek vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors šios aplinkybės jau būna įvertintos Komisijos nutarime, tačiau nei apylinkės teismo, tvirtinančio/atsisakančio tvirtinti Komisijos nutarimą, nei apygardos teismo, nagrinėjančio nuteistojo skundą, Komisijos nutarime konstatuotos išvados neriboja. BVK 157 straipsnio 1 dalyje aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurias, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina tiek Komisija, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog analizuojamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai vertino lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu sumenkindamas Komisijos darbą, atmestini kaip deklaratyvūs.
    6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus tai, kad A. J. siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
    7. Nors analizuojamu atveju teisėjų kolegija ir pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami jo asmenybės pokyčiai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį už gerą elgesį buvo 22 kartus paskatintas, pataisos namuose dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia civilinį ieškinį, mokėsi ir įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes, galimo lygtinio paleidimo atveju taip pat planuoja įsidarbinti – UAB „S.“ krovėjo pareigose, tačiau vien tik šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Kaip nustatyta 2017 m. lapkričio 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas vienas A. J. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, neabejotinai galintis paskatinti jį nusikalsti ir ateityje, todėl jo įvertinimas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nekvestionuotinas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
    8. Įvertinus A. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą sutikti su Komisijos išvadomis, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę A. J. atlieka už dviejų labai sunkių nusikaltimų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. A. J. padaryti nusikaltimai pasižymėjo ypatingu ciniškumu – be jokios aiškios dingsties jis kojomis ir rankomis smūgiavo nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, smaugė juos, vienas iš A. J. įvykdytų nusikaltimų buvo padarytas bendrininkaujant su kitu asmeniu, abu nuteistojo įvykdytus nusikaltimus skiria nedidelis laiko tarpas (daugiau nei mėnuo), kas visumoje neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines A. J. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Juo labiau, jog 2001 metais, dar būdamas nepilnametis, A. J. buvo teistas už vagystę, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, ir nors bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų jis nepažeidė, tačiau 2003 m. ir vėl nusikalto, padarydamas du itin sunkius nusikaltimus, kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai pažymima nuteistojo skundu, ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. teisės pažeidimai yra vienas iš veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
      1. Šių duomenų kontekste A. J. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą dėl jo įvykdytų nusikaltimų sunkumo, jis yra baudžiamas antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė savo nutartį.
    9. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu A. J. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Nors šiuo metu nuteistasis savo lėšas tvarko racionaliai, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia priteistą civilinį ieškinį, tačiau, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo skolos yra didelės, o santaupų joms apmokėti jis neturi, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog piniginių lėšų trūkumas A. J., šiam būnant laisvėje, gali paskatinti nusikalsti. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje jis buvo teistas už vagystę. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad išėjęs į laisvę A. J. bus įdarbintas UAB „S.“ krovėjo pareigose, kadangi į laisvės atėmimo vietą jis pateko neturėdamas jokios darbo patirties, o tiek laisvėje, tiek pataisos namuose jo įgytos specialybės (statybininko, baldžiaus ir staliaus) neturi nieko bendro su galimu nuteistojo darbu UAB „S.“ jo lygtinio paleidimo atveju.
    10. Sprendžiant A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įvertintinas ir jo gyvenimo stilius bei draugai. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, vieną iš nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, kas neabejotinai pabrėžia jo saugaus gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotų aplinkybių, praeityje A. J. buvo įtakojamas asocialios grupės, kurios daroma įtaka, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo vienas iš veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad, pasak nuteistojo, jis ir šiuo metu turi draugų ir pažįstamų, o lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir teigiama, jog nuteistojo gyvenamoji vieta nekelia jokių problemų ir nėra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, sutikti su tokiais Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, jog A. J. draugai bei gyvenamoji vieta vis dar yra aktualus jo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys.
    11. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. J. jam inkriminuotų nusikaltimų atveju kartojo tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus jis neįvertino ankstesnio patyrimo, nusikaltimų padarymo metu taikė netinkamas problemų sprendimų strategijas. Ir nors šiuo metu nuteistasis teigia, jog probleminių sričių neturi, tačiau duomenų apie pasikeitusį nuteistojo mąstymą, jo požiūrį į ankstesnį savo patyrimą, problemų sprendimus, jo pastangas koreguoti savo elgesį tinkama linkme šiuo aspektu, nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Abejonių tokiais nuteistojo teiginiais kelia ir jo ne itin pavyzdingas elgesys pataisos namuose. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namų režimo reikalavimus nuteistasis buvo pažeidęs net 11 kartų, buvo baustas ir už itin šiurkščių pažeidimų padarymą – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą (4 pažeidimai), kas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog paklusti pataisos namuose nustatytoms taisyklėms jis nesistengė. Ir nors paskutinis A. J. drausmės pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. birželio 11 d., po ko, už gerą elgesį jis buvo paskatintas ne kartą, tačiau įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (nuo 2003 m. spalio 13 d.), vien tik ši aplinkybė nelaikytina pakankamu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Juo labiau, įvertinus tai, kad net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, abejotina, jog jų A. J. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Šių duomenų kontekste neabejotinai įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuolat mažėja ir šiuo metu atitinka 31 balą, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia vos 20 balų, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą.
    12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nustatytos aplinkybės teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neriboja. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
    13. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo A. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos šioje A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama.
    14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                Albinas Antanaitis

 

 

 

                    Evaldas Gražys

 

 

 

                    Daiva Jankauskienė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos