Administracinė byla Nr. eA-2164-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09540-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188145 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 1970 metų deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pirmasis leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas 1993 m. spalio 22 d., o vėliau kas penkerius metus pratęsiamas. Paskutinio pažymėjimo nuolat gyventi Lietuvoje galiojimo terminas baigėsi 2023 m. kovo 26 d., todėl iki jo pasibaigimo 2023 m. kovo 14 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas). Migracijos departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 23S86190 buvo panaikintas pareiškėjo leidimas gyventi nuolat Lietuvoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023 patenkindamas pareiškėjo skundą, panaikino atsakovo 2023 m. birželio 11 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsakovas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 23S188145 pareiškėjui vėl panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
3. Pareiškėjo vertinimu, priimdamas Sprendimą, atsakovas nesivadovavo VAAT 2023 m. rugsėjo 11 d. įsiteisėjusiu sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis. Šiame sprendime teismas tiesiogiai nurodė atsakovui pašalinti prieštaravimus tarp pareiškėjo atsakymų į klausimyno 10 ir 11 klausimus ir surinkti konkrečią informaciją dėl pareiškėjo galimos grėsmės Lietuvos saugumui, atsakovas nepašalino prieštaravimų. Siekdamas surinkti papildomą informaciją atsakovas 2023 m. spalio 6 d. organizavo pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas aiškiai pasakė, kad Krymas de facto (faktiškai) priklauso Rusijai, o de jure (teisiškai) – Ukrainai. Pakartojo, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai. Nepaisydamas šių pareiškėjo atsakymų, atsakovas padarė nepagrįstas išvadas apie pareiškėjo grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4. Apklausoje pareiškėjas konkrečiai nurodė, kad yra prieš bet kokios formos karą. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad nepritaria Krymo aneksijai ir Krymas de jure priklauso Ukrainai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo asmeniui, kuris ilgą laiką (pirmasis leidimas pareiškėjui išduotas 1993 m. spalio 22 d.) gyveno Lietuvos Respublikoje (nuo 1960 m.), yra susaistytas šeiminiais ryšiais su (duomenys neskelbtini) piliete, užmezgė Lietuvoje kitus socialinius ir ekonominius ryšius (dirbo, nuo 2022 m. birželio 14 d. įgyta teisė į senatvės pensiją), be to, yra garbaus amžiaus (83 m.) ir silpnos sveikatos (serga įvairiomis ligomis, nebeišeina iš namų), turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimtas, tiek ir jo šeimai, todėl toks sprendimas turi būti ypač argumentuotas bei motyvuotas, proporcingas bei adekvatus.
5. Atsakovas nepaisė VAAT 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo sprendimo išaiškinimų ir motyvų bei esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, net ir po papildomos pareiškėjo apklausos (2023 m. spalio 6 d.), antrą kartą 2023 m. spalio 20 d. sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Akivaizdu, kad toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad Migracijos departamentas vykdydamas VAAT 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą iš naujo nagrinėjo pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir siekdamas įvertinti pareiškėjo požiūrį ir poziciją Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje klausimu, 2023 m. spalio 6 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą. Migracijos departamentas pakartotinai įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą. Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 23S191994 nutraukti prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 90 p. (šis punktas numato, kad pateikto prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu priimamas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi, kurį prašoma pakeisti).
8. Atsižvelgiant į pareiškėjo atsakymus, pateiktus pildant Migracijos departamento klausimyną ir į apklausų metu išsakytas mintis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštu, galima daryti išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
9. Tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių. Asmens keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su asmens pasaulėžiūra, praeityje užimtomis pareigomis, patirtimis, taip pat įvertinus tikėtiną asmens elgesį ar asmeninę poziciją, nuostatas ateityje, t. y. vertinamos su asmeniu susijusios aplinkybės. Nustačius, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis šios grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina. Pareiškėjas, dėl Sprendime aptartų priežasčių, vien savo fiziniu buvimu Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui tiek tuo atveju, kai jo pažinčių ir giminių ratas būtų Lietuvos Respublikoje, tiek tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje jis neturėtų jokių giminaičių ar draugų. Geopolitinė saugumo situacija po Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą (2022 m. vasario 24 d.) yra dramatiškai pasikeitusi, Rusijos agresyvūs veiksmai yra sunkiai prognozuojami, tad asmenys, kurie palaiko ir remia nusikalstamą Rusijos režimą, neabejotinai kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
10. Migracijos departamento vertinimu, tai, kad pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o dviejų apklausų metu vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir stengėsi nuo tiesių ir vienareikšmių atsakymų išsisukti, parodo, kad jis vengia galimos konfrontacijos su savo kilmės valstybe ir pasekmių, kurios jo kilmės valstybėje jam gali kilti. Pareiškėjas daug metų gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją, todėl galima daryti išvadą, kad šia prasme jis yra pažeidžiamas asmuo, kuris gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Nors pareiškėjas yra garbaus amžiaus, jo kognityviniai gebėjimai yra pakankami, kad jis galėtų vykdyti informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmus arba pasitarnauti Rusijos Federacijos propagandai. Pareiškėjo teiginiai, kad jis yra prieš karą, yra deklaratyvūs ir parodo selektyvią pareiškėjo poziciją.
11. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant Sprendimą buvo įvertinta ir pareiškėjo individuali situacija, t. y. jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiais ryšiai su Lietuvos Respublika bei kitos aplinkybės (nėra duomenų, kad kreiptųsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, ilgą laiką tarnavo Sovietų Sąjungos armijoje, gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją).
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. VSD nuomone, Sprendimas priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
14. Pareiškėjas, leidimo nuolat gyventi pakeitimo procedūros metu pildydamas Migracijos departamento parengtą klausimyną, kuriame klausimai suformuluoti tiek lietuvių, tiek ir rusų kalbomis, pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai (atsakymas į klausimyno 11 klausimą). Tikslindamas klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. žodinės apklausos metu nepaneigė klausimyne nurodyto savo įsitikinimo dėl Krymo priklausymo Rusijai. Pareiškėjas sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į užduodamus konkrečius klausimus. Pavyzdžiui, uždavus klausimą, ar palaiko konkretų Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, pareiškėjas tik abstrakčiai atsakė, kad nepalaiko jokio karo, karas tai politika, karas pareiškėjo nedomina, pareiškėjas apie karą neturi nuomonės; galų gale pareiškėjas nurodė, kad tai – provokacinis klausimas ir jis pareiškėjui nepatinka, atsakymas į jį pareiškėjui gali brangiai kainuoti. 2023 m. spalio 6 d. pakartotinės žodinės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad: Vakarų Ukrainoje gyvena ne tikri ukrainiečiai, o maišyti nacionalistai, pasisakantys už savarankišką Ukrainą; Rytų Ukrainoje gyvena rusakalbiai ukrainiečiai, kuriems buvo uždrausta kalbėti rusiškai, todėl ten kilo pilietinis karas; Ukrainoje vyksta pilietinis karas – ukrainiečiai kariauja prieš ukrainiečius, vieniems padeda Rusija, o kitiems – kitos valstybės; remiantis referendumo rezultatais Krymas priklauso Rusijai; pareiškėjas negali vertinti Rusijos prezidento sprendimų; pareiškėjas yra prieš bet kokį karą, nes jame žūsta paprasti žmonės.
15. Nurodyti pareiškėjo dviejų apklausų metu pateikti atsakymai patvirtina, kad pareiškėjas vengė aiškių, konkrečių ir vienareikšmių atsakymų į jam užduodamus klausimus. Pareiškėjo bandymas pateikti neutralius, abstrakčius atsakymus, tokiu būdu sąmoningai siekiant nepateikti „neteisingų“ atsakymų į užduodamus klausimus, užuominos apie brangią atsakymų kainą ir teiginiai apie klausimų provokacinį pobūdį patvirtina pareiškėjo palankumą Rusijos režimui ir jo akivaizdų pažeidžiamumą. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl Rusijos įvykdytos karinės agresijos Ukrainoje ir jos teritorijos okupacijos pateisinimo visiškai atitinka Rusijos valdančiojo režimo propagandines nuostatas. Pareiškėjas Rusijos vykdomą karinę agresiją Ukrainoje įvardija ukrainiečių pilietiniu karu, kuriame ukrainiečiai kariauja prieš ukrainiečius, tuo implikuodamas, kad ne agresorė Rusija be jokios priežasties karinėmis priemonėmis užpuolė suverenią Ukrainos valstybę, o pati Ukrainos valstybė yra dėl visko kalta bei atsakinga. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Vakarų Ukrainoje gyvena ne tikri ukrainiečiai, o maišyti nacionalistai – šis teiginys visiškai atitinka vieną iš Rusijos Ukrainoje vykdomos „specialiosios karinės operacijos“ tikslų – Ukrainos denacifikacijos. Pareiškėjo nuomone, Rytų Ukrainoje gyvenantiems rusakalbiams ukrainiečiams buvo uždrausta kalbėti rusiškai, todėl kilo Ukrainos pilietinis karas tarp Ukrainos nacionalistų ir Ukrainos rusakalbių – dar kartą patvirtinamas pareiškėjo įsitikinimas, kad ne agresorė Rusija be jokios priežasties karinėmis priemonėmis užpuolė suverenią Ukrainos valstybę. Pareiškėjas Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje nepalaiko ne dėl to, kad agresorė Rusija be jokios priežasties užpuolė suverenią Ukrainos valstybę, vykdo brutalius karo nusikaltimus, grubius tarptautinės teisės pažeidimus, bet dėl to, kad žūsta paprasti žmonės, tarp jų – ir agresorės Rusijos kariai ir piliečiai. Pareiškėjas neteisėtai įvykdyto referendumo rezultatais pateisina Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją bei aneksiją ir nemano, kad Krymas – suverenios Ukrainos valstybės integrali dalis, okupuota Rusijos.
16. Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), itin ilgą laiką gyvendamas Lietuvoje – valstybėje, kuriai Rusija kelia egzistencinę grėsmę, Lietuvos valstybės institucijai (Migracijos departamentui) išsakė (klausimyne ir dviejų apklausų metu) Rusijos režimui palankias nuostatas, iš esmės atitinkančias Rusijos režimo propagandinį naratyvą. Nors formaliai pareiškėjas klausimyne pažymėjo, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje (atsakymas į klausimyno 10 klausimą), tačiau dviejų apklausų metu išsakyta pareiškėjo pozicija akivaizdžiai paneigia tokį atsakymą.
17. Vengimas atsakyti ir (ar) Rusijos režimui palankių atsakymų pateikimas į Migracijos departamento užduodamus klausimus, reiškia, viena vertus, pritarimą Rusijos vykdomai karinei agresijai Ukrainoje ir jos teritorijų okupacijai (Rusijos keliamos egzistencinės grėsmės Lietuvai aspektas), kita vertus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos užsieniečių pareigos pateikti išsamią informaciją (be kita ko, pildant Migracijos departamento klausimyną ir atsakant į apklausos klausimus) pažeidimą.
II.
18. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
19. Teismas nustatė, kad
19.1 Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, savo gyvenamąją vieta? Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 1970 m. (Lietuvoje gyvena nuo 1961 m.); pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas; pastaruoju metu turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. LT7431578, kuris galiojo nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2023 m. kovo 26 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 14 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 7.2(2) punktu, kartu su prašymu pateikė užpildytą Migracijos departamento parengtą klausimyną, kuriame, atsakydamas į 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „ne“, atsakydamas į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.
19.2 Pagal VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 (toliau – ir Išvada) pateiktą vertinimą, jei užsienietis nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vadinasi, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Tačiau VSD rašte siūlo tam tikrus sprendimus dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvoje priimti atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes.
19.3 Atsižvelgdamas į Išvadą Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 10 d. organizavo pareiškėjo apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti užsieniečio poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomų veiksmų Ukrainoje ir patikslinti klausimyne nurodytą informaciją. Pareiškėjas apklausos metu vangiai ir nekonkrečiai atsakinėjo į užduotus klausimus, uždavus klausimą, ar palaiko karą, atsakė, kad jokio karo nepalaiko, apskritai jokio. Dėl Krymo nurodė, kad jis priklauso Turkijai, vėliau nurodė, kad nežino, kam priklauso Krymas, nes nėra politikas. Per apklausą nurodė, kad žinių nežiūri, laikraščių neskaito, jam įdomūs tik filmai ir muzika.
19.4 Migracijos departamentas 2023 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 23S86190, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
19.5 Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. birželio 11 d. sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo iš naujo.
19.6 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023 panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo. Sprendime VAAT konstatavo, kad 2023 m. birželio 11 d. sprendimas yra formalus, nepakankamai motyvuotas vertinant individualią pareiškėjo situaciją, neproporcingas jo sukeliamiems padariniams, todėl neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir teismų praktikos.
19.7 Migracijos departamentas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą 2023 m. spalio 6 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad ir jis, ir jo žmona turi sveikatos problemų, akcentavo, kad jokio nusikaltimo jis nėra padaręs ir jis nėra nusikaltėlis. Užsienietis nurodė, kad baigęs karinę mokyklą 1961 m. gavo paskyrimą atvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Dirbo techninį darbą ir pilotavo krovininius orlaivius (duomenys neskelbtini) aviacijos karinės transporto bazės dalinyje nuo 1961 m. iki 1986 m. Lietuvoje pasiliko gyventi visam laikui, nes jam patiko Lietuvos žmonės ir Lietuvos gamta. 1963 m. Lietuvoje susituokė su vietine gyventoja ir čia susilaukė sūnaus. Nurodė, kad lietuvių kalbos nesimokė, nes su aplinkiniais susikalbėdavo rusiškai, o jei kur reikėdavo lietuvių kalbos – pagelbėdavo sutuoktinė. Išėjęs į pensiją jis skaito knygas, mokosi lietuvių kalbos (nurodė, supratęs, kad mokėti kalbą šalies, kurioje gyvena, yra būtina, nors pripažįsta, kad mokytis yra sunku) dirba darže, meistrauja, padeda kaimynams. Lietuvoje kitų artimųjų, išskyrus sutuoktinę jis neturi, o jo vienintelis sūnus, kuriam dabar jau 60 m., gyvena Rusijos Federacijoje. Su sūnumi jie bendrauja telefonu. Rusijos Federacijoje paskutinį kartą lankėsi prieš 8 metus. Nurodė, kad vykdydamas pilietinę pareigą jis dalyvauja Rusijos Federacijoje vykstančiuose rinkimuose. Paklaustas, kodėl paskutinės apklausos metu, atsakydamas į klausimą dėl Krymo, atsakė, jog Krymas priklauso Turkijai, nurodė, kad jis pajuokavo ir kad remiantis referendumo rezultatais Krymas de facto priklauso Rusijai, o de jure – Ukrainai. Pakartojo, kad teisėtai Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėjas teigė, kad tarptautinės teisės atžvilgiu jis negali vertinti Rusijos Federacijos prezidento sprendimų (nurodė, kad nėra tarptautinės teisės specialistas). Jei Putinas jo paklaustų patarimo, jis rekomenduotų neįvesti armijos, nes jis prieš bet kokį karą. Paaiškino, kad kaip buvęs kariškis, jis gauna karinę pensiją iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, taip pat jis yra užsidirbęs pensiją ir Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad karinių veiksmų Ukrainoje pradėti nereikėjo, nes jis yra prieš bet kokį karą – nesąžininga, kai žūsta paprasti žmonės. Nurodė, kad vakarinėje Ukrainoje gyvena ne tikri ukrainiečiai, daugiausiai tai maišyti nacionalistai, kurie yra už savarankišką Ukrainą, o rytinėje Ukrainos dalyje gyvena rusakalbiai ukrainiečiai, kuriems buvo uždrausta kalbėti rusiškai, todėl ten kilo pilietinis karas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Ukrainoje vyksta labiau pilietinis karas (kariauja ukrainiečiai prieš ukrainiečius, tik vieniems padeda Rusijos Federacija, o kitiems padeda kitos valstybės), o kaip šis karas baigsis parodys laikas.
19.8 Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
19.9 Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną, nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o dviejų apklausų metu vengė aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir stengėsi nuo tiesių ir vienareikšmių atsakymų išsisukti. Tai, pasak atsakovo, parodo, kad jis vengia galimos konfrontacijos su savo kilmės valstybe ir pasekmių, kurios jo kilmės valstybėje jam gali kilti. Pareiškėjas daug metų gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją, todėl atsakovas darė išvadą, kad šia prasme pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, kuris gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Nors pareiškėjas yra garbaus amžiaus, jo kognityviniai gebėjimai, atsakovo nuomone, yra pakankami, kad jis galėtų vykdyti informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmus arba pasitarnauti Rusijos Federacijos propagandai. Iš visų turimų duomenų atsakovas padarė išvadą apie realią tikimybę, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
19.10 Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 d. nutraukė pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, remdamasis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, 90 punktu, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi.
20. Teismas, įvertino VSD Išvadą, Migracijos departamente apklausos metu išdėstytą pareiškėjo poziciją, pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, su tuo susijusius į bylą pateiktus įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir karui, įvertinęs, kad pareiškėjas buvęs karininkas, neprieštarauja Rusijos karinės vadovybės veiksmams, yra jiems lojalus, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Vakarų Ukrainoje gyvena ne tikri ukrainiečiai, o maišyti nacionalistai – šis teiginys visiškai atitinka vieną iš Rusijos Ukrainoje vykdomos „specialiosios karinės operacijos“ tikslų – Ukrainos denacifikacijos. Pareiškėjo nuomone, Rytų Ukrainoje gyvenantiems rusakalbiams ukrainiečiams buvo uždrausta kalbėti rusiškai, todėl kilo Ukrainos pilietinis karas tarp Ukrainos nacionalistų ir Ukrainos rusakalbių – dar kartą patvirtinamas pareiškėjo įsitikinimas, kad ne agresorė Rusija be jokios priežasties karinėmis priemonėmis užpuolė suverenią Ukrainos valstybę. Pareiškėjas Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje nepalaiko ne dėl to, kad agresorė Rusija be jokios priežasties užpuolė suverenią Ukrainos valstybę, vykdo brutalius karo nusikaltimus, grubius tarptautinės teisės pažeidimus, bet dėl to, kad žūsta paprasti žmonės, tarp jų – ir agresorės Rusijos kariai ir piliečiai. Pareiškėjas neteisėtai įvykdyto referendumo rezultatais pateisina Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją bei aneksiją ir nemano, kad Krymas – suverenios Ukrainos valstybės integrali dalis, okupuota Rusijos.
21. Migracijos departamentas Sprendime dėl leidimo panaikinimo įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika. Sprendime detaliai pristatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo individualia situacija, t. y. ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė, sūnus (duomenys neskelbtini) pilietis), socialiniai (gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1970 m. spalio 22 d. Lietuvoje, leidimas nuolat gyventi išduotas 1993 m. spalio 22 d.), ekonominiai (nuo 2002 m. birželio 14 d. nedirba) bei kitos aplinkybės (nėra duomenų, kad kreiptųsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, ilgą laiką tarnavo Sovietų Sąjungos armijoje, gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją). Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas jį priėmė, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas pildydamas klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o dviejų apklausų metu vengė aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir stengėsi nuo tiesių ir vienareikšmių atsakymų išsisukti. Pareiškėjas daug metų gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją, todėl atsakovas darė išvadą, kad šia prasme pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, kuris gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Iš visų turimų duomenų atsakovas padarė išvadą apie realią tikimybę, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būgti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Teismas pažymėjo, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
22. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
23. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad VSD Išvada bei Migracijos departamento surinka papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes, o pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Teismo vertinimu, Migracijos departamento pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame aiškiai išdėstyti motyvai, teisės aktai, aplinkybės, kuriomis Migracijos departamentas rėmėsi, Sprendimu nėra pažeistas proporcingumo principas, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Sprendimą.
24. Teismas akcentavo, kad Sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos klausimas nebuvo sprendžiamas, be to, pareiškėjui nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizos šeimos susijungimo atveju išdavimo, atsižvelgiant į Įstatymo keliamus reikalavimus.
25. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo panaikinti Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš nauji išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.
26. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
27. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas paneigė, jog Lietuvoje galioja minties ir sąžinės laisvė. Asmenys, turintys savo konkrečią nuomonę priversti neviešinti tokios nuomonės, nes tai gali grėsti neigiamomis teisinėmis pasekmėmis. Valstybės institucijos (šiuo atveju, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo) kuria situaciją, kai asmenys turintys priešingą nuomonę priverstinai privalo sakyti tokią nuomonę, kuri yra laikoma oficialia valstybės pozicija, ir bet kokiomis priemonėmis saugoma valstybės institucijų. Šitaip priverstinai į visuomenę diegiama cenzūra, kuri žmones daro veidmainiais ir augina nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Labai panaši sistema buvo išvystyta Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu, kuomet Lietuva buvo šios totalitarinės valstybės dalimi.
29. Pareiškėjas neigiamas teisines pasekmes patyrė ne dėl viešo savo įsitikinimų skleidimo, ne dėl veikimo pagal savo įsitikinimus, o tik dėl to, kad rūpindamasis savo reikalais (leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pratęsimu) atsakė į valstybės tarnautojų užduodamus klausimus valstybės institucijose. Pareiškėjo atsakymai, t. y. jo minties laisvės realizavimas, tapo priežastimi, dėl kurios valstybės institucijos nusprendė diskriminuoti pareiškėją ir nebeišduoti jam leidimo nuolat gyventi. Tokią valstybės institucijų veiklą patvirtino nepriklausomas ir nešališkas teismas, priėmęs sprendimą.
30. Buvo pažeista pareiškėjo minties ir sąžinės laisvė, teismas nekvestionuodamas priėmė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens poziciją ir neatsižvelgė į tai, kad realiai pareiškėjas jokių teisės aktų nepažeidė, nes jis neveikė pagal savo mintis, jo mintys nebuvo viešinamos viešai, nebuvo kurstomi kiti asmenys veikti atitinkamai pareiškėjo mintims, o tik atsakė į valstybės tarnautojų klausimus.
31. Iš esmės tas pačias aplinkybes tyręs Vilniaus apygardos administracinio teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023 pagrįstai nurodė, kad atsakovas priimdamas 2023 m. birželio 11 d. sprendimą nesivadovavo proporcingumo principu, nepagrįstai išplėsdamas tariamas pareiškėjo grėsmes ir neatsižvelgdamas į kitas individualias pareiškėjo savybes bei socialines sąlygas.
32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
33. Atsakovo vertinimu, tai, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog pareiškėjas būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių. Asmens keliama grėsmė valstybės saugumui vertinama atsižvelgus į aplinkybes, susijusias su asmens pasaulėžiūra, praeityje užimtomis pareigomis, patirtimis, taip pat įvertinus tikėtiną asmens elgesį ar asmeninę poziciją, nuostatas ateityje, t. y. vertinamos su asmeniu susijusios aplinkybės. Tai, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o dviejų apklausų metu vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir stengėsi nuo tiesių ir vienareikšmių atsakymų išsisukti, parodo, kad jis vengia galimos konfrontacijos su savo kilmės valstybe ir pasekmių, kurios jo kilmės valstybėje jam gali kilti. Pažymėtina, kad pareiškėjas daug metų gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją, todėl galima daryti išvadą, kad šia prasme jis yra pažeidžiamas asmuo, kuris gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Nors pareiškėjas yra garbaus amžiaus, jo kognityviniai gebėjimai yra pakankami, kad jis galėtų vykdyti informacijos rinkimo ir perdavimo veiksmus arba pasitarnauti Rusijos Federacijos propagandai.
34. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas paneigė, jog Lietuvoje galioja minties ir sąžinės laisvė, kaip absurdiški. Nepaisant to, jog pareiškėjas yra privatus asmuo, kuris išreiškė savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų dėl laikino nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tai tik iš dalies apriboja jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą. Nors ir nėra tikslios sąvokos palaikymas, demonstruojamas Rusijos vyriausybės veiksmams ir politikai, apibrėžties, ji gali būti suprantama, kaip apimanti ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis. Pareiškėjo sąmoninga pozicija, teisinant Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietis jis yra) įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją, sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms.
35. Laikytina, kad atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija klausimyno 10 klausimo atsakyme) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis atsakymais į 11 klausimą ir apklausos metu pateikta informacija.
36. Priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, VAAT administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023 nagrinėjo ne tas pačias aplinkybes. Nagrinėjamu buvo priimtas naujas sprendimas bei buvo atlikta papildoma pareiškėjo apklausa, t. y. šių aplinkybių nebuvo nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-10970-983/2023.
37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
38. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
39. VSD vertinimu, apeliaciniame skunde prisidengiant demokratinių valstybių idėjomis ir vertybėmis (minties ir sąžinės laisve) bandoma sudaryti įspūdį, kad neva pareiškėjas yra persekiojamas Lietuvos valstybės institucijų dėl įsitikinimų ir nuomonės, priešingos oficialiai Lietuvos valstybės pozicijai. Jau vien tik toks pasirinktas apeliacinio skundo argumentavimo pobūdis iš esmės atitinka Rusijos Federacijos dezinformacijos ir propagandos kūrimo bei platinimo modelį.
40. LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023 ir kt.). Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui negali būti prilyginamas asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus (pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo (žr. LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Teismas šiuo aspektu Sprendimą įvertino pagrįstai ir tinkamai, o pareiškėjas nepagrįstai siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas ir pernelyg rizikingas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai. Tokiam situacijos vertinimui savo praktikoje pritaria ir LVAT (žr. LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023 ir kt.).
41. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, kad pareiškėjas savo įsitikinimų viešai neskelbia, todėl jie irgi negali būti laikomi keliančiais grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pagal LVAT praktiką, nepaisant to, jog pareiškėjas yra privatus asmuo, kuris išreiškė savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pakeitimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tik iš dalies apriboja jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą. Palaikymas, demonstruojamas Rusijos vyriausybės veiksmams ir politikai, gali būti suprantamas, kaip apimantis ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis (žr. pvz., LVAT 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1398-552/2024, 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1397-968/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1036-442/2024, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023, 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir kt.).
42. LVAT yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui. Pareiškėjo sąmoninga pozicija teisinant Rusijos valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1398-552/2024 ir kt.).
43. Teismo sprendimas atitinka LVAT suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose Lietuvai priešiškų valstybių piliečiai – ilgalaikiai Lietuvos gyventojai, o jų grėsmė grindžiama įsitikinimais dėl Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbių klausimų. Šį motyvą patvirtina LVAT baigiamieji teismo aktai (pvz., 2024 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1398-552/2024; 2024 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1265-552/2024; 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2502-575/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023 ir kt.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
44. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 23S188145, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog VSD Rašte nurodyta informacija ir pareiškėjo dviejų apklausų metu gauti duomenys buvo pakankami padaryti išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, neįvertino duomenų visumos bei Sprendimo proporcingumo.
47. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turėjo leidimą nuolat gyventi Nr. LT7431578, kuris atsakovo pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. kovo 26 d. ir galiojo iki 2023 m. kovo 26 d. Pareiškėjas atsakovui 2023 m. kovo 14 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes baigiasi jo (išduoto leidimo nuolat gyventi) galiojimas. Kartu su prašymu pateikė užpildytą Migracijos departamento parengtą klausimyną, kuriame, atsakydamas į 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „ne“, atsakydamas į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.
48. Pagal VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 pateiktą vertinimą, jei užsienietis nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, vadinasi, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Tačiau VSD rašte siūlo tam tikrus sprendimus dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvoje priimti atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes.
49. Atsižvelgdamas į Išvadą, Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 10 d. organizavo pareiškėjo apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti užsieniečio poziciją dėl Rusijos Federacijos vykdomų veiksmų Ukrainoje ir patikslinti klausimyne nurodytą informaciją. Pareiškėjas apklausos metu vangiai ir nekonkrečiai atsakinėjo į užduotus klausimus, uždavus klausimą, ar palaiko karą, atsakė, kad jokio karo nepalaiko, apskritai jokio. Dėl Krymo nurodė, kad jis priklauso Turkijai, vėliau nurodė, kad nežino, kam priklauso Krymas, nes nėra politikas. Per apklausą nurodė, kad žinių nežiūri, laikraščių neskaito, jam įdomūs tik filmai ir muzika.
50. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 23S86190, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
51. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. birželio 11 d. sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.
52. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10970-983/2023 panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 11 d. sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje pratęsimo.
53. Migracijos departamentas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą 2023 m. spalio 6 d. atliko pakartotinę pareiškėjo apklausą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad ir jis, ir jo žmona turi sveikatos problemų, akcentavo, kad jokio nusikaltimo jis nėra padaręs ir jis nėra nusikaltėlis. Užsienietis nurodė, kad baigęs karinę mokyklą 1961 m. gavo paskyrimą atvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Dirbo techninį darbą ir pilotavo krovininius orlaivius (duomenys neskelbtini) aviacijos karinės transporto bazės dalinyje nuo 1961 m. iki 1986 m. Lietuvoje pasiliko gyventi visam laikui, nes jam patiko Lietuvos žmonės ir Lietuvos gamta. 1963 m. Lietuvoje susituokė su vietine gyventoja ir čia susilaukė sūnaus. Nurodė, kad lietuvių kalbos nesimokė, nes su aplinkiniais susikalbėdavo rusiškai, o jei kur reikėdavo lietuvių kalbos – pagelbėdavo sutuoktinė. Išėjęs į pensiją jis skaito knygas, mokosi lietuvių kalbos (nurodė, supratęs, kad mokėti kalbą šalies, kurioje gyvena, yra būtina, nors pripažįsta, kad mokytis yra sunku) dirba darže, meistrauja, padeda kaimynams. Lietuvoje kitų artimųjų, išskyrus sutuoktinę jis neturi, o jo vienintelis sūnus, kuriam dabar jau 60 m., gyvena Rusijos Federacijoje. Su sūnumi jie bendrauja telefonu. Rusijos Federacijoje paskutinį kartą lankėsi prieš 8 metus. Nurodė, kad vykdydamas pilietinę pareigą jis dalyvauja Rusijos Federacijoje vykstančiuose rinkimuose. Paklaustas, kodėl paskutinės apklausos metu, atsakydamas į klausimą dėl Krymo, atsakė, jog Krymas priklauso Turkijai, nurodė, kad jis pajuokavo ir kad remiantis referendumo rezultatais Krymas de facto priklauso Rusijai, o de jure – Ukrainai. Pakartojo, kad teisėtai Krymas priklauso Ukrainai. Pareiškėjas teigė, kad tarptautinės teisės atžvilgiu jis negali vertinti Rusijos Federacijos prezidento sprendimų (nurodė, kad nėra tarptautinės teisės specialistas). Jei Putinas jo paklaustų patarimo, jis rekomenduotų neįvesti armijos, nes jis prieš bet kokį karą. Paaiškino, kad kaip buvęs kariškis, jis gauna karinę pensiją iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, taip pat jis yra užsidirbęs pensiją ir Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad karinių veiksmų Ukrainoje pradėti nereikėjo, nes jis yra prieš bet kokį karą – nesąžininga, kai žūsta paprasti žmonės. Nurodė, kad vakarinėje Ukrainoje gyvena ne tikri ukrainiečiai, daugiausiai tai maišyti nacionalistai, kurie yra už savarankišką Ukrainą, o rytinėje Ukrainos dalyje gyvena rusakalbiai ukrainiečiai, kuriems buvo uždrausta kalbėti rusiškai, todėl ten kilo pilietinis karas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Ukrainoje vyksta labiau pilietinis karas (kariauja ukrainiečiai prieš ukrainiečius, tik vieniems padeda Rusijos Federacija, o kitiems padeda kitos valstybės), o kaip šis karas baigsis parodys laikas.
54. Migracijos departamentas papildomai gavo ir individualizuotą Valstybės saugumo departamento raštą „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriame aptarta pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui.
55. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
56. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. spalio 20 d. sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo.
57. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3953-595/2024 tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo, be kita ko, konstatavęs, kad VSD neatliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo.
58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1391-575/2024 tenkino atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliacinius skundus – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl procesinių pažeidimų.
59. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis ne VSD raštu „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, kuriame, priešingai nei konstatavo teismas, yra pateikta VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o į jo nagrinėjamą bylą pateiktu 2023 m. balandžio 12 d. VSD raštu Nr. 18-3956, kuriame, kaip matyti, iš tiesų pateikta tik bendro pobūdžio informacija ir nepateikta konkreti VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.
60. Pakartotinai bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvos 2003/109/EB nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (Įstatymo 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, ir kt.).
62. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4, 5 d.), darė išvadą, jog tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui.
63. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).
64. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
65. LVAT savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė Rusijos vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Šiuo aspektu LVAT akcentuoja, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023, 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023, 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su Rusija plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui, užsieniečio sąmoninga pozicija teisinant valstybės, kurios pilietis jis yra, įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad jo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats, reikšdamas palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti (žr. 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
67. Šiame kontekste mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) svarbūs ir EŽTT praktikoje nagrinėti atvejai, susiję su susitariančiųjų valstybių taikytomis teisinės atsakomybės priemonėmis, reaguojant į taip vadinamus nusikaltimų atsiprašymus (anglų kalba apology of crime), kai tam tikri nusikaltimai neigiami, pateisinami, vertinami teigiamai, idealizuojami (žr., pvz., 2008 m. spalio 2 d. sprendimą byloje Leroy prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 35109/03)) arba neigiami tam tikri didelės svarbos istoriniai įvykiai (žr., pvz., 2019 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Williamson prieš Vokietiją, (pareiškimo Nr. 64496/17). Visais šiais atvejais EŽTT reikalauja taikyti individualų požiūrį ir atsižvelgti į tai, ar pažiūros išdėstytos įtemptoje politinėje ir socialinėje aplinkoje, koks yra pažiūrų pareiškimo tiesioginis ir platesnis kontekstas bei koks šių pažiūrų išsakymo būdas (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Perincek prieš Šveicariją, (pareiškimo Nr. 27510/08). Šie kriterijai yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir nagrinėjamu atveju.
68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1804-968/2024 akcentavo, jog tikroji trečiosios šalies piliečio, gyvenusio Lietuvoje didžiąją gyvenimo dalį, pozicija dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą (įskaitant Krymo priklausomybę) yra itin svarbus kriterijus, sprendžiant dėl tokio asmens keliamos grėsmės nacionaliniam valstybės saugumui, tačiau negali lemti automatinio realios ir pakankamai rimtos grėsmės valstybės saugumui konstatavimo. Tokiai grėsmei nustatyti reikalingas išsamus individualus kompleksinis asmenį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo Lietuvoje trukmė, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir kt.), įskaitant asmens buvusius ir esamus ryšius su kilmės valstybe (asmens eitos pareigos valstybės struktūrose, tęsiama aktyvi režimus palaikanti veikla, aplinkybė, ar asmuo vyksta į pilietybės valstybę, ir kt.).
69. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Migracijos departamentas Sprendimą priėmė tiek remdamasis Valstybės saugumo departamento pateiktu 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, kuriame pateikiamas bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į Klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, siūlant Migracijos departamentui vertinti, kad jie taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai bei kad tai rodo, jog užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, tiek ir VSD raštu „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Šiame VSD rašte nurodyti individualūs pareiškėjo duomenys ir daromos konkrečios išvados, susijusios su išskirtinai pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui.
70. Teisėjų kolegijos nuomone, VSD raštas „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“ pripažintinas tinkama Įstatyme numatyta išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, kilo pareiga visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.
71. Migracijos departamentas papildomai rėmėsi pareiškėjo žodinių apklausų metu surinktais duomenimis. Taip pat įvertino individualią pareiškėjo situaciją, t. y. ryšius su Lietuvos Respublika – šeiminius (sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pilietė, sūnus (duomenys neskelbtini) pilietis), socialinius (gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1970 m. spalio 22 d. Lietuvoje, leidimas nuolat gyventi išduotas 1993 m. spalio 22 d.), ekonominius (nuo 2002 m. birželio 14 d. nedirba) bei kitos aplinkybes (nėra duomenų, kad kreiptųsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, ilgą laiką tarnavo Sovietų Sąjungos armijoje, gauna Rusijos Federacijos gynybos ministerijos mokamą karininko pensiją).
72. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjo aiškiai išreikštos pažiūros, ryšiai su Rusijos institucijomis, tinkamo integravimosi į Lietuvos gyvenimą nebuvimas buvo ir turėjo būti vertinami pagal skundžiamo Sprendimo metu nustatytas aplinkybes ir pagal šiuo metu susiklosčiusį geopolitinį kontekstą. Pareiškėjas dėl savo pažiūrų bei gaunamų pajamų iš Rusijos Federacijos tampa lengviau palenkiamu vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis, skleisti kenksmingas pažiūras ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
73. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023). Taigi pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika vertintini įrodymų visumoje sprendžiant su jo teisine padėtimi susijusius klausimus, tačiau neturi sprendimo rezultatą lemiančios teisinės galios, ypač atsižvelgus į byloje svarstomo valstybės saugumo klausimą.
74. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis bei kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjui taikytos priemonės yra proporcingos. Ginčijamu sprendimu nespręstas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai itin skausmingai paveiks pareiškėjo šeimos santykius.
75. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
76. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
77. Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė