Civilinė byla Nr. e2A-398-464/2024  

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12263-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3;

 (S)

3.2.4.11 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „A&T Statyba“ dėl būsimų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo Bajorų kelias 19, Vilniuje, savininkų bendrija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano Būstas NPC“ kreipėsi į teismą su  ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „A&T Statyba“ 2 232,04 Eur būsimų defektų šalinimo išlaidų atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad UAB „Mano Būstas NPC“ 2019 m. rugsėjo 6 d. su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. NPCV-SUT-19-0245, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti terasos remonto darbus objekte, esančiame Vilniuje, Bajorų kelias 19. Atsakovė atliktus darbus perdavė 2019 m. lapkričio 8 d. bei suteikė jiems 5 metų garantiją. Nepasibaigus garantiniam terminui ieškovė gavo iš trečiojo asmens Daugiabučio namo Bajorų kelias g. 19, Vilniuje, savininkų bendrijos pranešimą apie rangos darbų trūkumus. Prie šio pranešimo buvo pridėtas 2022 m. vasario 17 d. statinio apžiūros aktas, kuriame buvo nurodytos vandens pratekėjimo rangos darbų objekte priežastys ir pateiktos rekomendacijos defektų ištaisymui. Kadangi atsakovė geranoriškai nesiėmė jokių veiksmų  ištaisyti garantiniu laikotarpiu išryškėjusių terasos remonto darbų defektų, iš atsakovės turi būti  priteistos būsimos 2 232,04 Eur išlaidos tokiems darbams atlikti. Ieškovės teigimu, nuostolių dydis nustatytas atsižvelgiant į vieno iš rangovų, į kuriuos ji kreipėsi, pasiūlyme nurodytą tokio pobūdžio darbų kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. rangos sutartimi Nr. NPCV-SUT-19-0245 atsakovė LUAB „A&T Statyba“ įsipareigojo ieškovės UAB „Mano būstas NPC“ užsakymu atlikti terasos remonto darbus objekte Vilniuje, Bajorų kelias 19, kurių vertė yra 14 997,66 Eur. Sulygta, kad darbai bus atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., suteikiant jiems 5 metų garantiją. 2019 m. lapkričio 8 d. aktu atlikti darbai buvo perduoti kaip visiškai atlikti. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d., atsakovė išdavė garantinį raštą, jame nurodžiusi, kad nebaigti darbai (plytelių klijavimas) bus užbaigti ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d., tačiau esant tinkamoms oro sąlygoms darbai bus užbaigti anksčiau. Atliktiems darbams apmokėti 2019 m. lapkričio 8 d. buvo išrašyta 14 007,84 Eur sąskaita faktūra. 2022 m. vasario 17 d. defektiniame akte buvo nustatyti atsakovės atliktų darbų trūkumai, t. y. vandens pratekėjimas automobilių parkavimo aikštelėje prie 3-os laiptinės kanalizacijos stovų. Kaip tikėtina vandens atsiradimo priežastis šiame akte yra nurodyti nesandarūs kanalizacijos vamzdžiai, kurie pakloti nuo trapo iki lietaus stovo šachtoje, arba nesandari terasų hidroizoliacija, taip pat pateikiamos ir rekomendacijos – demontuoti terasos plyteles, atidengti ir pakeisti naujais kanalizacijos vamzdžius, įrengti iš naujo hidroizoliaciją plote šalia trapų. Ieškovė 2023 m. gegužės 18 d. ir 2023 m. birželio 27 d. pareiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų ištaisymo, tačiau jos reikalavimai nebuvo patenkinti.

5.       Teismas pažymėjo, kad 2022 m. vasario 17 d. statinio apžiūros akte yra nurodomos tik dvi galimos atsiradusių trūkumų priežastys, t. y. 1) kanalizacijos vamzdžių nesandarumas ir (arba) 2) terasos hidroizoliacijos nesandarumas. Atsakovės teiginius, kad trūkumai galėjo atsirasti ir dėl netinkamo objekto naudojimo (netinkamos priežiūros), teismas pripažino nepagrįstais ir neįrodytais, nes  vien į bylą pateiktų nuotraukų subjektyvaus įvertinimo nepakanka tokiam faktui konstatuoti.    

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame komerciniame pasiūlyme, kuriuo ir yra grindžiamas būsimų trūkumų šalinimo išlaidų atsiradimas bei jų dydis, be kita ko, yra numatytas naujų lietaus kanalizacijos vamzdžių įrengimas, demontuojant bei iš naujo įrengiant terasą. Ir nors ieškovė nepateikė rangos sutarties priedo – sąmatos, iš kurios būtų matyti, kokius konkrečiai darbus pagal šią sutartį turėjo atlikti atsakovė, atliktų darbų apimtį bei jų pobūdį teismas identifikavo iš 2019 m. spalio 1 d. atliktų darbų aktų. Šių aktų turinys neleido teismui padaryti išvados, kad šalys buvo sulygusios dėl kanalizacijos vamzdžių įrengimo. Įvertinęs dar ir tokią aplinkybę, kad netinkamas terasos hidroizoliacijos įrengimas defektiniame akte nurodomas tik kaip viena iš galimų pratekančio vandens priežasčių, teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovė nepagrindė prašomų priteisti būsimų trūkumų šalinimo išlaidų sąsajos su atsakovės atliktais darbais.

7.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei nesant objektyvaus pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės nurodyti trūkumai, t. y. vandens pralaidumas į automobilių parkavimo aikštelę, atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kitų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas neturi teisinės reikšmės galutinėms teismo išvadoms. Todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė. 

8.       Teismas taip pat nurodė, kad nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes, ieškinio reikalavimus atmetus, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė.   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB „Mano būstas NPC“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Ieškovės pateiktame statinio apžiūros akte yra nustatyti defektai, susiję su terasa, kurios remonto darbus atliko atsakovė. Tiek nesandari terasos hidroizoliacija, tiek ir nesandarūs kanalizacijos vamzdžiai yra susiję su atsakovės atliktais remonto darbais. Atsakovė neįrodė, kad kažkurie atliktini darbai, įvardyti į bylą pateiktame komerciniame pasiūlyme, nepatenka į rangos sutartimi numatytus terasos remonto darbus ar būtų galėję atsirasti dėl kitų veiksmų. Todėl sprendimu teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškinį.

9.2.                      Sprendime teismas pažymėjo tik kelis komerciniame pasiūlyme nurodytus darbus, kurie, teismo vertinimu, galėjo būti nesusiję su atsakovės atliktais terasos remonto darbais (nors tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir nepatvirtino): naujų lietaus kanalizacijos vamzdžių įrengimas, atitinkamai numatant ir terasos demontavimą (įrengimą). Dėl kitų darbų teismas nepasisakė, todėl dėl kitų darbų nuostoliai turėjo būti priteisti ir ieškinys turėjo būti tenkinamas bent jau iš dalies.

10.       Atsakovė LUAB „A&T Statyba“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tokius argumentus:

10.1.                      Ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, nuorodų į įrodymus ar kitų argumentų, kad vandens pratekėjimo priežastis yra būtent atsakovės netinkamai atlikti darbai.

10.2.                      Teismas 2024 m. vasario 26 d. vykusiame teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę iki 2024 m. vasario 29 d. pateikti teismo nurodytus papildomus duomenis, reikšmingus bylai išspręsti, tačiau 2024 m. kovo 22 d. pareiškime dėl papildomų įrodymų ieškovė nurodė, kad atsakovės prašymo pagrindu teismo pareikalauti dokumentai yra pertekliniai ir jų į bylą ieškovė neteiks (ir nepateikė). Ieškovei atsisakius pateikti reikšmingus šiai bylai duomenis, šioje byloje yra pagrindas taikyti ieškovei contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją ir vien šiuo pagrindu ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo

11.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, kad, jos manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantė laikosi pozicijos, kad UAB „House care“ 2022 m. vasario 17 d. surašytame statinio apžiūros akte Nr. SAA220217-01 nurodytų defektų – automobilių parkavimo aikštelėje pastebėto vandens pratekėjimo prie 3-os laiptinės kanalizacijos stovų  – atsiradimo priežastys yra susijusios su atsakovės netinkamai 2019 metais atliktais namo terasos remonto darbais, todėl iš atsakovės turėjo būti priteistos garantiniu terminu atsiradusių defektų šalinimo išlaidos.

12.       Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, šiuo procesiniu dokumentu apeliantė prašė priteisti jai iš atsakovės būsimas defektų šalinimo išlaidas remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų ir CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, numatančia galimybę priteisti būsimą žalos atlyginimą.

13.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, yra suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui. Sprendžiant dėl šių asmenų atsakomybės, yra reikšminga kasacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl CK 6.697 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios statybos dalyvių atsakomybę už per garantinį terminą nustatomus statybos darbų defektus, kasaciniam teismui išaiškinus, kad šioje teisės normoje nėra nustatytas savarankiškas ir pakankamas joje nurodytų subjektų civilinės atsakomybės pagrindas; kiekvienu atveju turi būti nustatomos konkrečių statybos dalyvių atsakomybės prievolei kilti būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2006; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 61 punktas).

14.       Kitaip tariant, siekiant taikyti rangovui atsakomybę pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatas, visų pirma turi būti įrodytas konkretus statinio defektas ir  šioje teisės normoje nurodyta būtinoji rangovo civilinės atsakomybės už sutarties netinkamą vykdymą sąlyga – priežastinis ryšys tarp nustatyto defekto ir rangovo veiksmų. Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad priežastinio ryšio sąlyga su konkrečiais atsakovės įvardytais namo defektais nėra įrodyta, apeliantė kvestionuoja keldama neteisingai įvertintų įrodymų klausimą, todėl dėl tokių argumentų teisėjų kolegija ir pasisakys (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

15.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 33–34 punktai).

16.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas).

17.       Nagrinėjamu atveju iš apeliantės į bylą pateikto rašytinio įrodymo, t. y. UAB „House care“ 2022 m. vasario 17 d.  parengto statinio apžiūros akto Nr. SAA220217-01, matyti, kad: apžiūros metu automobilių parkavimo aikštelėje adresu Vilnius, Bajorų kelias g. 19, pastebėtas vandens pratekėjimas prie 3-os laiptinės kanalizacijos stovų; apžiūrėjus stogą ir atidengus komunikacijų šachtą nustatyta, kad vanduo į šachtą patenka per lietaus kanalizacijai skirtą angą nuo butų Nr. 56 ir Nr. 57 terasų pusės; tikėtina vandens atsiradimo priežastis – nesandarūs kanalizacijos vamzdžiai, kurie pakloti nuo trapo iki lietaus stovo šachtoje, arba nesandari terasų hidroizoliacija. Būtent šiuo vieninteliu įrodymu apeliantė ir grindė ieškinyje nurodytas  faktines aplinkybes, kad namo defektų atsiradimo priežastimi buvo atsakovės pagal rangos sutartį atlikti terasos remonto darbai. Atitinkamai, tokioje situacijoje apeliantei visų pirma kilo pareiga įrodyti, o teismui nustatyti, kokius konkrečiai darbus pagal šalių 2019 m. rugsėjo 6 d. pasirašytą rangos sutartį Nr. NPCV-SUT-19-0245 buvo įsipareigojusi atlikti, bet jų kokybiškai neatliko rangovė (atsakovė).

18.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).

19.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 34 punktas).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliantės į bylą pateiktos rangos sutarties specialiojoje dalyje sutarties dalykas (darbai) apibrėžiamas kaip terasos remonto darbai DA 191457 (sutarties 1.2 papunktis), sutarties objektas (darbų atlikimo vieta) – Vilnius, Bajorų kelias 19 (sutarties 1.3 papunktis), rangovė įsipareigoja pradėti darbus 2019 m. rugpjūčio 26 d. (vadinasi, dar iki šios sutarties pasirašymo 2019 m. rugsėjo 6 d.) ir perduoti juos užsakovei (apeliantei) 2019 m. rugsėjo 26 d. (sutarties 1.4 papunktis), sutarties darbų kaina – 14 997,66 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu arba 12 394,76 Eur be šio mokesčio, o šalių suderinta darbų sąmata pridedama prie sutarties ir yra neatskiriama jos dalis (sutarties 1.5 papunktis). Be kita ko, rangovė įsipareigojo suteikti atliktiems darbams 5 metų garantiją (sutarties 1.7 papunktis) ir per 5 darbo dienas po atliktų darbų akto pasirašymo perduoti užsakovei (apeliantei) darbų garantinių trūkumų (defektų) pašalinimo draudimą, kurio suma būtų ne mažesnė nei 20 proc. darbų kainos, draudimo galiojimo terminas – ne trumpesnis, nei nurodytas sutarties 1.7 papunktyje (t. y. 5 metai), o naudos (draudimo sumos) gavėja būtų užsakovė (sutarties 1.6 papunktis).

21.       Aptariamoje sutarties nuostatoje taip pat buvo sulygta, kad rangovei neįvykdžius šios sąlygos ir nepateikus garantinių trūkumų pašalinimo draudimo, 5 proc. darbų kainos dalies bus sumokėti pasibaigus darbų garantiniam laikotarpiui. Apeliantės procesiniuose dokumentuose nėra informacijos, ar atsakovė įvykdė šią sutarties sąlygą, ar apeliantė reikalavo ją įvykdyti, ar buvo sulaikytas kainos dalies mokėjimas po darbų atlikimo, jeigu taip, kaip sulaikyta suma panaudota, šios bylos procese nedalyvavo ir jokia draudimo bendrovė. Atsakovei adresuotose apeliantės 2023 m. gegužės 18 d. ir 2023 m. birželio 27 d. pretenzijose dėl garantinių darbų tokios informacijos taip pat nėra. Dar daugiau, ieškovė į bylą nepateikė ir neatskiriamos rangos sutarties dalies – abiejų šalių suderintos darbų sąmatos, kurioje detalizuojama, dėl kokių konkrečiai ir kurioje vietoje atliktinų darbų buvo susitarusios šalys, iš kurios būtų galima padaryti išvadą, ar UAB „House care“ statinio apžiūros akte nurodyti defektai (iš esmės vienas defektas – vandens pratekėjimas prie 3-os laiptinės kanalizacijos stovų) gali būti siejami su atsakovės atliktais darbais. Tokios sąmatos buvimas byloje svarbus ir tuo aspektu, kad atsakovė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, joje nėra buvusių darbuotojų ir vadovo, taigi apeliantė neabejotinai turėjo didesnę galimybę pateikti darbų, dėl kurių šalys buvos susitarusios, sąrašą.

22.       Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti bylos faktus, pagrįstai vadovavosi kitais į bylą pateiktais arba paties teismo išreikalautais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti, ar apeliantė atliko tuos darbus, kurie statinio apžiūros akte įvardyti kaip galbūt (apžiūros aktą sudariusio technikos skyriaus vadovo išvados yra tik tikėtinos) lėmę atsiradusius defektus.                  

23.       Atsakovės atliktų darbų aktuose Nr. S001-A001 ir Nr. S001-1-1-1-A001 už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (byloje nėra duomenų apie anksčiau atliktus darbus, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d., kaip teigiama rangos sutarties specialiojoje dalyje, arba nuo sutarties pasirašymo 2019 m. rugsėjo 6 d.) nurodoma, kad atsakovė, pagal rangos sutartį atlikdama terasos remonto darbus objekte, esančiame Vilniuje, Bajorų kelias 19, atliko šiuos darbus: statybinių medžiagų pakėlimą, statybinių atliekų nuleidimą, išvežimą, utilizavimą; pertvaros tarp dviejų terasų ardymą, išsaugant medžiagas; akmens masės plytelių dangos ir grindjuosčių išardymą; seno betoninio sluoksnio demontavimą, kai storis ~70 mm; parapetų ir prieglaudų demontavimą; plokščių stogų įlajų demontavimą; terasos metalinių turėklų demontavimą; paviršių gruntavimą bituminiu gruntu; pirmo sluoksnio ritininės hidroizoliacijos įrengimą; hidroizoliacijos prijungimą prie vertikalių paviršių, kai jungtys vieno sluoksnio bituminės dangos (pirmas sluoksnis); antro sluoksnio ritininės hidroizoliacijos įrengimą; hidroizoliacijos prijungimą prie vertikalių paviršių, kai jungtys vieno sluoksnio bituminės dangos (antras sluoksnis); drenažinio sluoksnio (geotekstilės) įrengimą; betoninio sluoksnio su nuolydžiu įrengimą; trapų įrengimą, lajų pajungimą į įlają; metalinės tvorelės montavimą; pertvaros tarp dviejų terasų atstatymą; statybinių medžiagų pakėlimą, statybinių atliekų nuleidimą, išvežimą, utilizavimą; seno betoninio sluoksnio demontavimą, kai storis ~130 mm; ruloninės hidroizoliacijos dangos išardymą (2 sluoksniai); mineralinės vatos plokščių išardymą (1 sluoksnis); vienasluoksnės apkrovas laikančios mineralinės vatos 40 mm storio plokščių izoliacijos įrengimą. 

24.       Viena vertus, iš nurodytų atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovė atliko hidroizoliacijos įrengimo darbus, tačiau plytelių terasoje klojimo darbų ji neatliko. Tokią išvadą suponuoja ir 2019 m. lapkričio 8 d. atsakovės tuometinio vadovo pasirašytas garantinis raštas, kuriuo apeliantė buvo informuota, kad darbų užbaigimas (plytelių klojimas) pagal 2019 m. lapkričio 8 d. (tokia sutarties data nurodyta ne tik šiame garantiniame rašte, bet ir rangos sutarties Nr. NPCV-SUT-19-0245 priede Nr. 1 – darbų priėmimo–perdavimo akte, kuriame apeliantė priimdama darbus nepareiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl šių darbų kokybės ar trūkumų, neatliktų kurių nors darbų) pasirašytą rangos sutartį Nr. NPCV-SUT-19-0245 dėl netinkamų oro sąlygų yra neįmanomas. Nors šiame rašte atsakovė garantavo, atšilus orams ir esant tinkamoms oro sąlygoms, užbaigsianti darbus (plytelių klijavimą) ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d. arba anksčiau, jokių objektyvių įrodymų, kad ji šiuos darbus realiai būtų atlikusi, o apeliantė būtų reikalavusi iš rangovės juos atlikti, į bylą nepateikta. Apeliantė nepateikė ir įrodymų, kad ji atsakovei sumokėjo visą sutartyje nurodytą 14 997,66 Eur kainą.

25.       Kita vertus, skirtingai nei tvirtina apeliantė, byloje nėra ir tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šalys rangos sutartimi būtų susitarusios dėl darbų, susijusių su kanalizacijos vamzdžių įrengimu statybos darbų objekte, jų sandarumo užtikrinimu. Tokia apeliantės pozicija yra grindžiama tik jos pačios subjektyviais teiginiais, nepateikiant kitų civiliniame procese leistinų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija negali pritarti tokiai apeliantės pozicijai, kad kanalizacijos vamzdžių, per kuriuos vanduo nuteka į automobilių stovėjimo aikštelę, nesandarumas yra apeliantės nekokybiškai atliktų darbų padarinys, juolab kad UAB „House care“ vizualinės (t. y. neatliekant jokių specialių tyrimų) statinio apžiūros akte yra įvardyta ne viena vandens pratekėjimo priežastis, o dvi tikėtinos lygiavertės alternatyvios – arba nesandarūs lietaus kanalizacijos vamzdžiai, pakloti nuo trapo iki lietaus stovo šachtoje, arba nesandari terasų hidroizoliacija.    

26.       Kadangi minėtame statinio apžiūros akte, kuriuo kaip vieninteliu įrodymu apeliantė siekė pagrįsti defektų gyvenamajame name atsiradimo ryšį su atsakovės veiksmais, nėra įvardyta viena konkreti defektų atsiradimo priežastis, be to, apeliantė neįrodė, kad kanalizacijos vamzdžių įrengimas bei jų sandarumo užtikrinimas pateko į atsakovės pagal rangos sutartį atliktų darbų apimtį, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šio statinio apžiūros akto vertinti kaip įrodančio priežastinį ryšį tarp defektų atsiradimo ir apeliantės veiksmų, vykdant rangos sutartį. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad byloje nėra informacijos ir apie statinio apžiūros aktą sudariusio technikos skyriaus vadovo A. K. kompetenciją nustatyti tokio pobūdžio defektų atsiradimo priežastis. Apžiūros akte nurodyti tik apžiūrą atlikusio asmens SPSC atestato bei EDP pažymėjimo numeriai, bet šie dokumentai prie akto nepridėti. Taigi, dar ir dėl šios priežasties apžiūros aktas negalėjo būti vertinamas kai patikimas įrodymas, kuriuo remiantis būtų nustatomi atitinkami faktai.

27.       Atsižvelgiant į išdėstytą, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad apeliantė neįrodė, jog jos nurodyti defektai yra susiję būtent su atsakovės atliktais rangos darbais arba yra atsiradę dėl šių darbų atlikimo, nors galimybę įrodinėti teismas ne kartą apeliantei buvo suteikęs ir net buvo nustatęs terminą atitinkamiems įrodymams į bylą pateikti. Apeliantė teismo reikalaujamus įrodymus teikti atsisakė, vertindama tai kaip perteklinį reikalavimą bei tvirtindama, kad visi įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, į bylą jau pateikti, papildomų dokumentų ji neteiks (žr. 2024 m. kovo 22d. apeliantės prašymą; 1 t., b. l. 170–171).

28.       Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė nepažeisdamas byloje esančių įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinio skundo 19 punkte išdėstyta kritika teismo sprendimo turiniui aiškiai nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime tokių argumentų iš viso nėra, o pačioje byloje nėra ir tokio įrodymo, kaip V. B. E. statybinių tyrinėjimų aktas.

29.       Atitinkamai, nėra aktualūs ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriuose pateikiamos vien įstatymo normų turinio citatos arba teismų išaiškinimai dėl jų taikymo, nes šie argumentai nesiejami su konkrečiais teismo vertintais įrodymais. Tai, kad bylos įrodymai, apeliantės nuomone, turėjo būti įvertinti kitaip, neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Kaip yra pažymima ir kasacinio teismo praktikoje, aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).

30.       Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakako pripažinti, jog objekte, kuriame apeliantė teikia administravimo paslaugas, vandens pratekėjimas atsirado būtent dėl atsakovės atliktų darbų, apeliantės argumentai, susiję su komerciniame pasiūlyme nurodytos sumos (jų dalių) pagrįstumu, praranda aktualumą. Tokie argumentai būtų aktualūs tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad defektai atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų rangos darbų ir atsakovė turi pareigą kompensuoti jų šalinimo išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

32.       Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

33.       Atsakovė LUAB „A&T Statyba“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidas ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

34.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

35.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

36.       Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis galėtų būti 2 809,56 Eur (2 161,20 Eur x 1,3).

37.       Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (800 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „A&T Statyba“, juridinio asmens kodas 303352458, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“, juridinio asmens kodas 125596783, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                   Rasa Gudžiūnienė

                                                   Dalia Kačinskienė  

                                                   Alma Urbanavičienė