TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Martinaitienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui, nukentėjusiojo G. V. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atstovui advokato padėjėjui P. B., kaltinamajam J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „V.“ suvirintoju, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

J. V. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2019 m. spalio 14 d., apie 10.55 val., gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), atlikdamas santvarų iš keturkampių metalinių 120x120 mm profilių surinkimų (suvirinimo) darbus, po santvaros suvirinimo siūlių valymo darbų, prieš nupjaudamas santvarą vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dėl ko griūdama santvara sužalojo šalia dirbusį UAB „Aurometa“ darbuotoją G. V., dėl ko G. V. patyrė kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairės mentės lūžius, muštines žaizdas veide, poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, t. y. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. V. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad yra kaltas, jog padarė klaidą. Pats tiksliai visko net neatsimena, bet tai buvo 2019 m. spalio mėnesį, tai įvyko UAB „Aurometa“ patalpose, (duomenys neskelbtini), gamybos ceche. Tada virino vertikaliai pastatytą santvarą, kuri buvo pritvirtinta prie atramos. Tokį darbą darė kelinta savaitė. Jis žinojo, jog reikia su kranu įtvirtinti santvarą, kad nupjauti atramą, tačiau jis santvaros neprikabino prie krano ir nupjovė atramą. Kai nupjovė atramą ir pamatė, jog santvara virsta į kito darbuotojo, t. y. G. V. pusę, jis nusprendė nešaukti apie tai G., kuris tuo metu atliko virinimo darbus, nes G. būtų atsisukęs ir būtų labiau nukentėjęs. Santvara užvirto ant G. V. ir jį sužalojo. Taip atsitiko dėl jo paties susijaudinimo, nes buvo nuėjęs į buhalteriją pasiteirauti, kada bus išmokėtas atlyginimas, nes jam labai reikėjo pinigų žmonos gydymui. Tačiau buhalterė atsakė, jog nežino, kada bus išmokėtas atlyginimas, todėl jis buvo susijaudinęs, taip pat ir pavargęs nuo darbų, nes dirbdavo po 10 valandų ir daugiau. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų bei atsiprašė nukentėjusiojo. 

Be kaltinamojo J. V. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:

-       2019 m. spalio 14 d. 10.55 val. bendra įvykio registracija ROIK 0119000553402 informacija, kurioje nurodyta, kad konstrukcija krito ir kliudė (duomenys neskelbtini) metų vyrą. Sužalotas veidas, kraujuoja. Įmonė – UAB „Aurometra“ (t. 1, b. l. 131-133);

-       2019 m. spalio 14 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu – (duomenys neskelbtini). Konstrukcinis pastatas yra vieno aukšto. Užėjus pro duris į pastato vidų, dešinėje matomos administracinės patalpos, kairėje matomos plastikinės durys, pro kurias galima įeiti į konstrukcijos gamybos cechą. Įėjus į metalo gaminių cechą, matomi ant metalinių strypų paguldyti metalo gaminiai (sijos), iš kurių viena metalinė sija užkritusi ant suvirinimo agregato bei šalia matosi kraujo žymės. Pridėta foto lentelė (t. 1, b. l. 134-136, 137);

-       2019 m. spalio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog R. A. savanoriškai pateikė dvi skaitmenines laikmenas (t. 1, b. l. 138-140);

-       2019 m. spalio 25 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota: vaizdo įrašas atidaromas peržiūrai, vaizdo įrašo kairėje pusėje, viršuje, matoma data „10-14-2019 Mon“ su besikeičiančiu laiku, vaizdo įrašas fiksuotas laikotarpiu nuo 10:11:31 iki 10:51:47 val. Apačioje, dešinėje pusėje, matomas užrašas „Dirbtuves 2“. Nuo laikotarpio 10:11:31 iki 10:46:48 val. užfiksuoti darbininkai, dirbantys dirbtuvėse. Vaizdo įraše fiksuojamu laiku 10:46:49 pastebima, kaip metalinė konstrukcija pradeda kristi į pusę, kurioje tuo metu dirba asmuo. Metalinė konstrukcija užkrenta ant stovinčio asmens galvos, asmuo pritupia ir krisdamas su galva trenkiasi į kitą metalinę konstrukciją. Nukritęs asmuo po smūgio atsistoja ir pasitraukia nuo užkritusios konstrukcijos bei krenta ant žemės, atsiremdamas į žemę keliais bei rankomis, vėl atsistojęs susiima už veido, galimai kraujuoto, prie asmens prieina kitas darbuotojas, kuris, prilaikydamas asmenį, išveda jį iš gamybinių patalpų. Toliau nuo nukentėjusiojo asmens stovėjęs darbuotojas prieina prie vietos, kurioje stovėjo nukentėjusysis, užsuka metalinį pailgą apvalų daiktą, panašų į balioną, ir taip pat išeina iš gamybinės patalpos. Po metalinės konstrukcijos nukritimo pastebima, kaip patalpoje buvę darbuotojai išeina, vėliau pastebima, kaip darbuotojai pareina ir vėl išeina, tačiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nefiksuojama. Vaizdo įraše fiksuojamu laikotarpiu 10:51:47 vaizdo įrašas baigiasi. Daugiau jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše nepastebima. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 141-142, 144-150);

-       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr. G 1770/2019(04), kurioje nurodyta, jog G. V. padaryti šie sužalojimai: kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžiai, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžis, apatinio žandikaulio lūžis, kairės mentės lūžis, muštinės žaizdos veide, poodinė kraujosruva veide, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietais, bukais paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. G. V. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 31-32);

-       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. 11-338(20), kurioje nurodyta: 1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarą vertikalioje padėtyje, buvo nupjautas, neužtikrinus santvaros stabilumo (santvara dar nebuvo užstropuota (prikabinta) prie tiltinio krano kablio), santvara virto ant šono, kliudė jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarą vertikalioje padėtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu būdu (santvara nebuvo prikabinta prie tiltinio krano kablio). Tai, kad nebuvo visapusiškai įvertinta profesinė rizika santvarų suvirintojų darbo vietose (nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys kaip santvaros užvirtimas ant šalia dirbančių darbuotojų), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas šis rizikos veiksnys ir nebuvo tinkamai (konkretumo prasme) nurodyti technologinių operacijų saugūs atlikimo būdai, didino nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. 2. Tiriamu atveju vykdyti darbai neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo [2] 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimą ir tai organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą. 3. Saugų darbų vykdymą nelaimingo atsitikimo atveju reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tame tarpe – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [2]. 4. Atsakyta Išvados 2 punkte. 5. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl netiriamas. 6. Nukentėjusio asmens – G. V. veiksmai, tai, kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė (žr. Išvados 1 p.) 7. J. V. veiksmai, tai, kad jis nupjovė santvarą vertikalioje padėtyje, kai santvara dar nebuvo stabilizuota, prikabinant ją prie tiltinio krano, ne tik turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet tai buvo priežastis ir pagrindinė sąlyga tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti (žr. Išvados 1 p.) 8. J. V. ir G. V. buvo apmokyti atlikti suvirinimo darbus ir tai patvirtinta jų pažymėjimais. Jie buvo periodiškai instruktuojami pagal Instruktavimo tvarką, bet darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nėra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimą. Technologinės kortelės / dokumentacijos, kur būtų nurodyti saugūs tokio darbo atlikimo metodai, tyrimui nepateikta. Tikėtina, kad minėtos aplinkybės didino nelaimingo atsitikimo riziką ir organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. 9. Šio nelaimingo atsitikimo atveju (užvirtus apie 670 kg masės santvarai) asmeninės apsaugos priemonės negalėjo apsaugoti darbuotoją ir tokių priemonių išdavimas neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, todėl šis klausimas netiriamas. 10. Atsakyta Išvados 9 punkte (t. 7, b. l. 78-83);

-       Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 11-638(22), kuriame nurodyta: 1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: statramstis, laikantis santvarą vertikalioje padėtyje, buvo nupjautas prieš tai neužtikrinus santvaros stabilumo, todėl santvara virto ant šono, kliudė jos virtimo trajektorijoje dirbusį G. V. ir sunkiai jį traumavo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog buvo nupjautas statramstis, laikantis santvarą vertikalioje padėtyje, kol dar nebuvo užtikrintas santvaros stabilumas kitu būdu. Tai, kad nebuvo visapusiškai įvertinta profesinė rizika santvarų suvirintojų darbo vietose (nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys kaip santvaros užvirtimas ant šalia dirbančių darbuotojų), darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nebuvo nurodytas šis rizikos veiksnys ir nebuvo nurodyti technologinių operacijų saugūs atlikimo būdai, didino nelaimingo atsitikimo riziką. 2. Tiriamu atveju vykdyti darbai neatitiko Instruktavimo tvarkos 10.2 p., 10.3 p. nurodyto reikalavimo apie įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių aktų parengimą ir darbuotojų supažindinimą su saugiais darbo metodais, tai didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką. 3. Saugų darbų vykdymą nelaimingo atsitikimo atveju reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tame tarpe – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas [2]. 4. Atsakyta Išvados 2 punkte. 5. Nukentėjusio asmens – G. V. veiksmai, tai, kad jis dirbo santvaros kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė (žr. Išvados 1 p.). 6. J. V. veiksmai, tai, kad jis nupjovė statramstį, laikantį santvarą vertikalioje padėtyje, kai santvara dar nebuvo stabilizuota, prikabinant ją prie tiltinio krano, ne tik turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui, bet tai buvo priežastis ir pagrindinė sąlyga tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti (žr. Išvados 1 p.). 7. J. V. ir G. V. buvo apmokyti atlikti suvirinimo darbus ir tai patvirtinta jų pažymėjimais. Jie buvo periodiškai instruktuojami pagal Instruktavimo tvarką, bet darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nėra nurodyta, kaip saugiai atlikti santvaros stabilizavimą. 8. Šio nelaimingo atsitikimo atveju (užvirtus apie 670 kg masės santvarai) asmeninės apsaugos priemonės negalėjo apsaugoti darbuotojo nuo sužalojimų ir darbuotojo aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. 9. UAB „Pajūrio sauga“ atliktas darbo vietų ((duomenys neskelbtini), užsakovas – UAB „Aurometa“) fizinių rizikos veiksnių tyrimas galiojo, kol nepasikeitė darbo sąlygos ir gamybos procesas. 10. Nuostatų [4] 4, 5 p. nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo, atlikus gamybos procesų pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės. 11. Nagrinėjamu atveju pasikeitus technologiniam procesui – pradėjus gaminti didelių gabaritų gaminius ir jų stabilizavimui naudoti atramas (statramsčius) bei tiltinį kraną (t. y. atsiradus naujiems darbo priemonėms ir rizikos veiksniams – atsirado pavojus, kurį galėtų sukelti griūvantys ir krentantys gaminiai) UAB „Aurometa“ privalėjo atnaujinti fizinių rizikos veiksnių vertinimą suvirintojo darbo vietoje. Tokį rizikos veiksnių įvertinimo atnaujinimą numato Nuostatų [4] 4, 5, 18 p. reikalavimai. 12. Bendrąja profesinės rizikos vertinimo tvarka nenustatyta, kas kiek laiko turi būti atliktas fizinių rizikos veiksnių tyrimas konkrečioje darbo vietoje, bet Nuostatuose [4] nurodyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo atlikus gamybos procesų pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės (žr. 4, 5 p.); įmonėje vykdomas rizikos stebėjimas, jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas (žr. 18 p.). 13. Galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nėra numatyto reikalavimo, kad privaloma parengti technologines korteles, kuriose būtų nurodyti saugūs metalinių santvarų suvirinimo metodai. Tokie saugūs darbų atlikimo metodai gali būti nurodyti ir kituose lokaliniuose (įmonės) aktuose, kaip nurodyta UAB „Aurometa“ Instruktavimo tvarkos 10.2, 10.3 p. 14. Galiojančiuose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nėra konkretaus reikalavimo dėl darbo vietų išdėstymo, kiekvienu konkrečiu atveju apie tai sprendžiama atlikus rizikos vertinimą darbo vietoje. Jeigu darbai būtų vykdomi tinkamai stabilizuojant ir įtvirtinant gaminius (santvaras), tai nebūtų pagrindo teigti, kad suvirintojų darbo vietų išdėstymas gamybinėse patalpose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. 15. Jeigu UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose suvirintojų darbo vietos viena nuo kitos būtų išdėstytos atstumu, didesniu negu suvirinamos detalės aukštis, tai netgi esant tokiems patiems J. V. veiksmams, tiriamas nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, nes nuvirtusi detalė nepasiektų G. V.. 16. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl – netiriamas. 17. UAB „Aurometa“ vadovas, gavęs UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose 2021 m. lapkričio 24 d. atlikto profesinės rizikos vertinimo išvadas – rizika suvirintojo darbo vietoje priimtina (žr. Profesinės rizikos vertinimo kortelė Nr. 5), neprivalėjo imtis veiksmų dėl suvirintojų darbo vietų. 18. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl – netiriamas. 19. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl – netiriamas. 20. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo metu UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose darbo sąlygos įmonės suvirintojų darbo vietose neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų (t. 9, b. l. 125-132);

-       2021 m. lapkričio 24 d. UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose, esančiose adresu – (duomenys neskelbtini), atlikto profesinės rizikos įvertinimo ataskaita, kurioje nurodyta: profesinės rizikos vertinimo objektas: Gamyba. Suvirintojas: su suvirinimo elektra aparatu, su pusautomačiu suvirinimo aparatu, krovinių tvarkymas rankomis, su nuo žemės valdomu kėlimo įrenginiu, paruošiamieji darbai, su rankiniais elektriniais ir akumuliatoriniais darbo įrankiais), profesinės rizikos įvertinimo metu (Profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 5) buvo nustatyta, jog profesinė rizika suvirintojo darbo vietoje yra priimtina (t. 9, b. l. 23-28);

-       2019 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutartimi Nr. 158, kurioje nurodyta, jog darbdavys – UAB „Aurometa“ priėmė darbuotoją – J. V. į suvirintojo pareigas (t. 2, b. l. 120-121);

-       2010 m. rugsėjo 21 d. UAB „Aurometa“ direktoriaus įsakymu Nr. 4-SD patvirtintais UAB „Aurometa“ Suvirintojo elektra ir dujomis pareiginiai nuostatais Nr. 5, kuriuose aprašyta suvirintojo veikla, teisės pareigos ir su kuriais J. V. 2019 m. rugsėjo 2 d. supažindintas pasirašytinai (t. 2, b. l. 135-137);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo G. V. parodymais, kur jis 2019 m. lapkričio 15 d. liudytojo apklausos metu parodė, jog UAB „Aurometa“ dirba apie 4-5 metus. Iš pradžių apie pusę metų dirbo šaltkalviu, po to perėjo į suvirintojo pareigas. Pagal specialybę yra suvirintojas, įgijęs šią profesiją Klaipėdos laivų politechnikos mokykloje. Iš viso suvirintoju dirba apie 9-10 metų. Pamena, kad pradėjus dirbti UAB „Aurometa“ jam buvo pravestas įvadinis instruktažas, pasirašė žurnale, jog buvo instruktuotas pagal darbų saugos reikalavimus, jam buvo paaiškinta, kaip reikia saugiai atlikti darbą. Taip pat buvo pravedami ir periodiniai instruktažai dėl darbų saugos, pasirašydavo žurnale. Taip pat jam yra išduotos ir darbo apsaugos priemonės – suvirintojo pirštinės, šalmas, suvirinimo skydelis, šlifavimo skydelis, spec. suvirintojo rūbai, batai. Šitos saugos priemonės yra išduotos jam asmeniškai ir jas visada turi su savimi. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. 2019 m. spalio 14 d. darbą pradėjo 8 val., darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaip ir įprastai, atėjęs į darbą persirengė darbo rūbus, saugos priemones – suvirinimo skydelį ir šlifavimo skydelį jis laiko prie suvirinimo aparato, su kuriuo pastoviai dirba. Apsaugos šalmą turi spintelėje. Įvykio dieną jis šalmo iš spintelės nepasiėmė. Įvykio dieną toliau tęsė jau anksčiau pradėtus darbus, virino metalinę santvarą. Paaiškino, kad viena metalinė santvara susideda iš dviejų 12 metrų ilgio metalinių vamzdžių, kurias tarpusavyje jungia 3 m ilgio metaliniai vamzdžiai. Jo darbas buvo suvirinti konstrukciją iš paminėtų metalinių vamzdžių. Pradžioje metalinė santvara yra virinama paguldyta horizontalioje padėtyje ant dviejų metalinių, apie 1,2 metro aukščio darbo stalų. Toliau tęsiant darbą, kai jau reikia virinti vamzdžio apatinį perimetrą, metalinė santvara pastatoma krano pagalba vertikaliai ir 4 metaliniais apie 1,2 m ilgio strypais pritvirtinama prie darbo stalo kojų. Tokiu būdu įtvirtinta metalinė santvara stovi stabiliai ir yra saugu prie jos dirbti. Atlikus darbą ir norint metalinę santvarą paguldyti vėl horizontaliai, santvara krano pagalba yra įtvirtinama, nupjaunami metaliniai strypai ir tada metalinė santvara yra vėl paguldoma horizontaliai ant darbo stalų arba apverčiama, priklauso nuo to, kokį toliau reikia darbą atlikti. Neįtvirtinus santvaros kranu, metalinių strypų pjauti negalima, kitu atveju metalinė santvara gali nuvirsti, kadangi 12 m vamzdžio plotis yra tik apie 20 cm. Šalia jo, kažkur už 1,5 m dirbo kolega J. V.. Pastarasis dirbo tokį pat darbą kaip ir jis – virino metalinę santvarą. Prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, buvo atkreipęs dėmesį, kad metalinė santvara, kurią virino J. V., buvo vertikalioje padėtyje, buvo pastatyta ant darbo stalų ir įtvirtinta metaliniais strypais. Prieš tai, kai ant jo užvirto J. V. virinta metalinė santvara, jis savo metalinę santvarą virino toje pusėje, kur už 1,5 m buvo pastatyta J. V. metalinė santvara. Jo manymu, J. V. turėjo jį perspėti, jog nori keisti metalinės santvaros padėtį, kadangi, kaip ir sakė, buvo nuo J. V. tik 1,5 m atstumu. Tačiau J. V. neperspėjo, prie jo priėjęs nebuvo. Tuo konkrečiu momentu, kai ant jo užvirto metalinė santvara, jis virino, buvo užsidėjęs skydelį, buvo įjungęs suvirinimo aparatą. Stovėjo nugara į J. V. virintą metalinę santvarą. Paaiškino, kad virinant suvirinimo aparatu yra įmanoma girdėti žmogaus šauksmą, žinoma, jeigu šis pakankamai garsiai šaukia, tačiau šiuo atveju J. V. tikrai nešaukė ir jo neperspėjo. Taip pat nori pasakyti, kad tuo metu, kai virina, šalmo neužsideda, kadangi tokiu atveju nebūtų įmanoma užsidėti suvirinimo skydelio, kuris apsaugo veidą. Virinant ant galvos užsideda tik iš nedegios medžiagos pagamintą kepurėlę, kuri apsaugo nuo žarijų. Kaip ir sakė, prieš nelaimingą atsitikimą, jis virino. Pajuto, jog jį prispaudė metalinė santvara, prieš tai jis net nematė, jog metalinė santvara virsta, nes, kaip minėjo, buvo nusisukęs, o be to, virino ir buvo užsidėjęs skydelį. Užsidėjus skydelį regėjimo laukas yra labai siauras, matosi tik virinimo vieta. Nugriuvusi metalinė santvara jį prispaudė prie jo metalinės santvaros. Negali dabar paaiškinti kaip, tačiau matyt jis išlindo iš metalinių santvarų tarpo ir nuėjo į šalį atsisėsti. Suprato, kad griūdama santvara kliudė galvą, juto, kad bėga kraujas iš nosies. Kažkas iš kolegų iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jis buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jam buvo atlikta galvos operacija. Apie dvi savaites buvo gydomas ligoninėje. Šiuo metu tęsia gydymą pas šeimos gydytoją. Taip pat dar ne kartą teks važiuoti konsultuotis pas operavusį gydytoją į Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl veido ir raktikaulio sužalojimų. Kiek žino, už darbų saugą yra atsakingi meistrai A. ir A., jų pavardžių neprisimena. Įvykio dieną abu meistrai buvo toje patalpoje, kur buvo virinamos metalinės santvaros. Įprastai meistrai būna arba salėje, kur vyksta darbai, arba kabinete. Konkrečiai pasakyti, kur meistrai buvo prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis negali, neatkreipė dėmesio. Kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, galėjo matyti surinkėjai A., V., A., R., jų pavardžių nežino. Šie asmenys dirbo arčiausiai jo (t. 1, b. l. 157-160). 2020 m. rugsėjo 28 d. papildomos apklausos metu G. V. parodė, jog įsidarbinęs UAB „Aurometa“ jis buvo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis. Pamena, kad susipažinimas vyko UAB „Aurometa“ patalpose, pas sekretorę kabinete. Pamena, kad pasirašė žurnale, jog susipažino su saugos ir sveikatos instrukcijomis. Tai, kad pasirašė žurnale, tikrai prisimena, o ar skaitė pačias darbų ir saugos instrukcijas – neprisimena. Nenori suklaidinti, todėl nurodė, jog neprisimena, ar skaitė pačias instrukcijas ar ne. Kadangi yra praėję daug laiko, todėl jis neprisimena, ar pačias instrukcijas skaitė, ar jam jos buvo perskaitytos. Nepamena ir to fakto, ar kai pasirašė žurnale, tuo momentu buvo įmonės direktorius R. A.. Dar nori paminėti, kad kai įsidarbino UAB „Aurometa“, jis buvo įdarbintas šaltkalviu – montuotoju, o nuo 2016 m. tęsė darbą kaip suvirintojas. Kadangi darbo specifika daug nepasikeitė, nepamena to fakto, ar buvo iš naujo supažindintas su darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis, negali nurodyti, ar iš naujo pasirašė kokiame žurnale. Per tą laikotarpį, kai dirbo UAB „Aurometa“, vykdavo tokie kasmetiniai instruktavimai. Pamena, kad darbų vadovas pasakydavo, kad atvyks „saugumietis“ ir praves instruktavimą. Negali nurodyti tiksliai, kiek kartų nuo 2015 m. iki nelaimingo atsitikimo buvo tokie instruktavimai, mano, kad kartą per metus. Tas instruktavimas vykdavo taip: atvykus „saugumiečiui“, darbuotojai susirinkdavo valgykloje, tada „saugumietis“ pasakodavo, kad darbininkai turi dirbti saugiai, saugiai turi nešti, stumti dujų balionus, pamena, kad yra minėjęs, jog atkreiptų dėmesį į krano diržus, kad jie nebūtų sutrūkę. Negali atkartoti konkrečiai, ką būtent pasakodavo „saugumietis“, bet esmė tų instruktavimų buvo apie saugą darbo metu. Tokiuose instruktavimuose yra dalyvavęs ir darbų vadovas A.. Kai „saugumietis“ pravesdavo instruktažą, tada darbuotojai galėdavo užduoti klausimus. „Saugumiečio“ pravedamas instruktažas vykdavo maždaug apie valandą. Negali pasakyti, iš kokios įmonės būdavo tas „saugumietis“, nežino jo nei vardo, nei pavardės. Net negali pasakyti ir to, ar pastoviai tas pats žmogus pravesdavo instruktažą, neįsidėmėjo. Instruktaže dalyvavę asmenys pasirašydavo ant lapo. Kas tai buvo per popieriaus lapas, jis negali įvardinti, tiesiog visi dalyvavę instruktaže darbuotojai pasirašydavo ant to lapo. Kas liečia darbo vietų išdėstymą, tai „saugumietis“ nėra akcentavęs, kokiu atstumu turi būti išdėstytos suvirintojų darbo vietos, bent jis šito neprisimena. Jo darbo vieta patalpoje buvo galima sakyti visą laiką ta pati. Jis buvo pasirinkęs pats, savo nuožiūra, saugiausią darbo vietą. Išlaikyti didesnį atstumą tarp darbuotojų, tai yra, kad darbuotojai vienas nuo kito metalines santvaras virintų didesniu atstumu, nebuvo galimybės. Patalpa nebuvo didelė, todėl išdėstyti didesniu atstumu darbo vietų tiesiog buvo neįmanoma. Darbų vadovas A. Š. nėra sakęs, kad suvirintojų darbo vietos yra išdėstytos nesaugiu atstumu. Gali paminėti, kad prasidėjus darbo dienai, darbų vadovas A. Š., pasakydavo, kokį darbą jis turi atlikti, pavesdavo jam darbo užduotis. Kas liečia darbų saugą, tai darbų vadovas žodžiu nepravesdavo darbų saugos instruktažo, neprimindavo saugos darbe reikalavimų. Kaip saugiai atlikti būtent metalinės santvaros surinkimo (suvirinimo) darbus, kaip užtikrinti santvaros stabilumą, šito jis išmoko per darbo patirtį. Iš pradžių „Aurometa“ jis nevirino tokių santvarų, stebėdavo, kaip tą darbą atlieka kiti darbuotojai ir taip išmoko virinti ir įtvirtinti metalines santvaras. UAB „Aurometa“ nebuvo pravesti mokymai, kaip saugiai atlikti šį darbą, tokią patirtį jis įgijo tiesiog dirbdamas (t. 1, b. l. 157-164);

-       ikiteisminio tyrimo metui duotais liudytojo D. Š. parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodė, jog dirba UAB „Aurometa“ suvirintoju. Apie minimą nelaimingą atsitikimą gali papasakoti, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, dirbo UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose. Tą dieną jam buvo pavesta šlifuoti metalines detales. Žino, kad kiti darbuotojai tvirtino metalines santvaras. Jis prie metalinių santvarų įvykio dieną nedirbo. Gamybinėje patalpoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, metalines santvaras virino G. V. ir J. V.. Darbo metu matė, kad J. dirbo prie vienos santvaros, o G. prie kitos santvaros. Kadangi jis dirbo savo darbą, tai J. ir G. atliekamų darbų nestebėjo ir nieko apie jų atliekamą darbą prie metalinių santvarų negali pasakyti. Gamybinėje patalpoje G. su J. metalines santvaras vienas nuo kito virino apie pusantro metro atstumu. Nuo G. V. darbo vietos iki jo darbo vietos atstumas buvo apie 10-12 metrų. Tarpe jokių aukštų daiktų nebuvo, vaizdo niekas neužstojo. Dirbdamas jam pavestą darbą (tuo metu galėjo būti apie 11 val., tiksliai laiko negali pasakyti), išgirdo stiprų bildesį. Atsisukęs į garso pusę, t. y. į tą pusę, kur prie metalinių santvarų dirbo G. V. ir J. V., pamatė, kad yra nugriuvusi metalinė santvara, prie kurios dirbo J. V.. Kadangi pamatė, kad prie G. jau yra priėjęs B. R. ir jam padeda, jis iš gamybinės patalpos išbėgo lauk. Paprasčiausiai suveikė savisaugos instinktas ir tiek. Arti metalinių santvarų, prie kurių dirbo G. ir J., jis nėjo, kaip konkrečiai metalinė santvara sužalojo G., nematė ir apie tai nieko nežino. Iš kitų firmos darbuotojų (iš ko konkrečiai – negali įvardinti) sužinojo, kad metalinė santvara, prie kurios dirbo J. V., nugriuvo, nes jis nebuvo jos įsitvirtinęs kranu. Bet kaip ir sakė, tai tik girdėjo iš kitų firmos darbuotojų, pats to momento, kaip griuvo metalinė santvara, prie kurios dirbo J. V., nematė. Pats asmeniškai darbo metu naudoja apsaugos priemones: šalmą, akinius, batus, specialius rūbus. Tuo metu, kai virina, naudoja veidą dengiantį skydelį, šalmo tuo metu nenaudoja, kadangi naudoti ir skydelį, ir šalmą yra labai nepatogu. Prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis buvo atkreipęs dėmesį, kad G. buvo užsidėjęs ant veido skydelį, šalmo užsidėjęs nebuvo. Ar prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui netoli metalinių santvarų, prie kurių dirbo J. ir G., buvo pastatytas kranas, neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 67-70);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. Ž. parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodė, jog dirba UAB „Aurometa“ šaltkalviu – montuotoju. Apie nelaimingą atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas kolega G. V., gali pasakyti, kad tą dieną, t. y. 2019 m. spalio mėnesį, tikslios datos nepamena, jis dirbo gamybinėse patalpose. Jam buvo pavesta gaminti metalinės santvaros detales. Įvykio dieną kolegos J. V. ir G. V. virino metalines santvaras. Konkreti jo darbo vieta yra prie pastato sienos, priešais langą, priešais jo darbo vietą, galima sakyti beveik statmenai, įvykio dieną metalines santvaras virino J. ir G.. Jie dirbo prie atskirų metalinių santvarų. Metalinės santvaros, prie kurių dirbo J. ir G., viena nuo kitos buvo pastatytos, jo manymu, apie 2 metrų atstumu. Nuo jo darbo vietos iki metalinės santvaros, prie kurios dirbo J., buvo apie 10-15 metrų atstumas, už J., arčiau sienos, prie metalinės santvaros dirbo G.. Galėjo būti apie 11 val., kai jis stovėjo prie savo darbo stalo, studijavo brėžinius, buvo nusisukęs nugara į metalines santvaras, prie kurių dirbo G. ir J.. Išgirdo stiprų bildesį. Atsisukęs pamatė, kad nugriuvo J. metalinė santvara. Santvara buvo nugriuvusi į G. pusę. Matė, kad G. keliasi iš po darbo stalo, matėsi, jog jo veidas yra kruvinas. Prie G. pribėgo kitas įmonės darbuotojas B. R.. Matė, kad J. stovėjo netoli savo metalinės santvaros. Kadangi negali matyti kraujo, todėl iš karto iš gamybinės patalpos išėjo lauk. Prieš išgirstant bildesį, jis negirdėjo žmogaus šauksmo, perspėjančio saugotis, iš vis negirdėjo jokio žmogaus šauksmo. Gali pasakyti, kad prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, jis daugmaž prieš 5-10 min. naudojosi kranu, kuriuo turėjo naudotis ir J., norėdamas paversti savo metalinę santvarą. Pasinaudojęs kranu, jį paliko šalia savo darbo stalo. Prie krano nebebuvo prikabintų jokių metalinių dalių. Po nelaimingo atsitikimo klausė J., kaip nutiko, jog nugriuvo metalinė santvara, prie kurios jis dirbo. J. pasakė, kad jis nupjovė metalines kojas, kurios laikė metalinę santvarą, prieš tai metalinės santvaros neįsitvirtinęs kranu. J. negalėjo paaiškinti, kodėl jis prieš nupjaudamas metalines kojas, neįsitvirtino metalinės santvaros kranu. Prieš išgirstant bildesį, jis jau buvo baigęs naudotis kranu, todėl J. juo galėjo naudotis, o kodėl nepasinaudojo, to nežino. Matė, kad nugriuvus J. metalinei santvarai, G. iš po savo darbo stalo keliasi atsukęs nugarą į tą pusę, kur stovėjo J. metalinė santvara, todėl galvoja, kad jis tuo metu, kai nugriuvo metalinė santvara, stovėjo būtent atsukęs į J. pusę nugarą. Po to, kai jau G. buvo išvežtas į gydymo įstaigą, matė, kad netoli jo darbo vietos, ant grindų, mėtėsi apsaugos skydelis, todėl galvoja, kad prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui, G. buvo užsidėjęs būtent skydelį. Mano, kad šalmo G. užsidėjęs nebuvo, nes jeigu suvirintojas užsideda apsaugos skydelį ant veido, užsidėti šalmo yra nebeįmanoma (t. 2, b. l. 79-82);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo B. R. parodymais, kur jis 2019 m. gruodžio 2 d. apklausos metu parodė, jog dirba UAB „Aurometa“ šaltkalviu – montuotoju. Apie nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas G. V., gali papasakoti, kad įvykio dieną, t. y. 2019 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, dirbo UAB „Aurometa“ gamybinėse patalpose. Tą dieną jam buvo pavesta sumontuoti detales. Prie metalinių santvarų jis nedirbo. Prie metalinių santvarų tą dieną dirbo J., pavardės nežino, ir G. V.. Tarp metalinių santvarų, prie kurių dirbo J. ir G., atstumas buvo apie 2 metrus, o gal ir daugiau, tiksliau negali pasakyti. Jo darbo vieta nuo metalinių santvarų yra apie 10 metrų atstumu. Galėjo būti apie 11 val., kai dirbdamas savo darbo vietoje, išgirdo stiprų bildesį. Atsisukęs į garso pusę pamatė, kad nugriuvo J. metalinė santvara. Ji buvo nugriuvusi į G. santvaros pusę. Taip pat pamatė, kad G. keliasi iš po savo metalinės santvaros. Jis pribėgo prie G.. Pamatė, kad G. V. veidas kruvinas. Tada pavedė G. į šalį, arčiau administracijos patalpų. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Paties momento, kaip nuvirto metalinė santvara, prie kurios dirbo J., nematė. Taip pat nebuvo atkreipęs dėmesio, kokioje padėtyje – nugara ar priekiu į J. metalinę santvarą – darbavosi G.. Prieš išgirsdamas stiprų bildesį, žmogaus šauksmo negirdėjo. Nebuvo atkreipęs dėmesio, ar prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui G. turėjo užsidėjęs šalmą, bet sprendžiant iš to, jog po to, kai jau G. buvo išvežtas į ligoninę, netoli jo darbo vietos, ant grindų, matė sulankstytą skydelį, galvoja, kad G. buvo užsidėjęs ant veido apsauginį skydelį. Tuo metu, kai asmuo užsideda apsauginį skydelį, šalmo užsidėti neįmanoma. Po to, kai nuvedė G. prie administracijos patalpų, jis atbėgo atgal į nelaimingo atsitikimo vietą. Tada J. klausė, kas nutiko. Tai jis pasakė, kad jis nupjovė atramą ir dėl to metalinė santvara nugriuvo. Detaliau jo neklausinėjo (t. 2, b. l. 73-76);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. D. parodymais, kur jis 2020 m. gruodžio 4 d. apklausos metu parodė, jog maždaug prieš pusantrų metų dirbo įmonėje UAB „Aurometa“. Dirbdamas UAB „Aurometa“ dirbo suvirintoju, virino metalines santvaras. Prieš įsidarbindamas UAB „Aurometa“, jau buvo dirbęs tokio pobūdžio darbą, todėl tai, kaip saugiai atlikti metalinių santvarų virinimo darbą, kaip metalines santvaras reikia įsitvirtinti stropu, jau žinojo. Pamena, kad įsidarbinant įmonėje jam buvo pravestas darbų saugos instruktažas, pasirašė žurnaluose, tačiau pasakyti šiai dienai su kokiomis darbų saugos instrukcijomis jis buvo supažindintas UAB „Aurometa“ negali, nepamena koks asmuo jį su darbų saugos instrukcijomis supažindino. Taip pat negali pasakyti, kokiuose būtent žurnaluose pasirašė. Kai įsidarbinant buvo instruktuotas darbų saugos klausimais, ar tuo metu buvo konkrečiai kalbama ir apie saugų metalinių santvarų virinimo darbą, kaip saugiai įtvirtinti metalinę santvarą, kaip ją įsitvirtinti stropu, šiai dienai tikrai neprisimena. Kadangi tokio pobūdžio darbą kaip metalinių santvarų virinimą, iki įsidarbinant UAB „Aurometa“, jau buvo dirbęs ir ankščiau kitose įmonėse, tai teigti, kad būtent UAB „Aurometa“ prieš įsidarbinant instruktažo metu buvo kalbama apie saugų metalinių santvarų virinimą, jų įtvirtinimą negali, bijo, jog gali supainioti, kada ir kokioje įmonėje buvo toks instruktažas atliktas. UAB „Aurometa“ jis pradirbo apie metus, darbams vadovavo A., pavardės neprisimena. Jo manymu A., kaip darbų vadovas, tikrai buvo rūpestingas, jis pastoviai stebėdavo, vaikščiodamas po salę, kaip būdavo įtvirtintos metalinės santvaros atramų pagalba, pastoviai primindavo, kad darbą reikia atlikti saugiai, neskubant. A. akcentuodavo, kad metalines santvaras reikia virinti saugiai. Kadangi jis jau turėjo tokios darbo patirties, tai jam priminti, kad prieš nupjaunant metalines atramas, laikančias metalinę santvarą, ją reikia pirma įsitvirtinti stropu, nereikėdavo. Tačiau, mano, kad jei A. būtų matęs, kad jis dirba neteisingai, tikrai būtų tai pasakęs ir priminęs, kaip saugiai reikia atlikti metalinės santvaros virinimo darbus. A. vis akcentuodavo darbo metu, kad dirbti reikia saugiai. Jo manymu, konkreti darbo vieta, kurioje jis virino metalines santvaras, buvo saugiu atstumu nuo kito darbuotojo, virinančio metalines santvaras. Pamena, kad tuo metu dirbo trys suvirintojai ir, mano, kad tarp visų darbo vietų atstumai buvo saugūs. Kiek metrų tarp darbo vietų buvo, pasakyti negali. Jis turėjo pastovią darbo vietą, pats stebėdavo, pasižiūrėdavo, kad kitas koks darbuotojas nebūtų šalia jo darbo vietos. Kas jam nurodė, kad turi dirbti toje darbo vietoje, neprisimena, tikriausiai tai buvo A.. Pamena, kad per tą metų laikotarpį įmonėje metalines santvaras virino ir G., pavardės nežino (t. 2, b. l. 91-94);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais R. A., kurio atžvilgiu 2022 m. gegužės 13 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių), parodymais, kur jis 2021 m. liepos 29 d. apklausiamas kaip specialusis liudytojas, parodė, jog susipažinęs su 2021 m. birželio 22 d. nutarimu jis nesutinka su tuo, kad pažeidė įstatymus, kurie yra nurodyti nutarime. Nutarime minimo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų jis nepažeidė, nes buvo samdoma bendrovė, vykdanti darbų saugos reikalavimų atitikties įstatymams įvertinimą. UAB „Pajūrio sauga“ buvo atlikusi darbo vietų rizikos veiksnių vertinimą pagal vykdomą veiklą, nes be šio vertinimo nebūtų galima buvę vykdyti numatytų darbų. Dėl technologinių kortelių parengimo, tai šiam konkrečiam darbui jų parengti nebuvo būtina, tą patvirtino ir „Pajūrio sauga“, kadangi jo įmonė darbus vykdo pagal individualius užsakymus ir atskirus projektinius sprendinius. Jeigu kinta gaminių projektai, tai įstatymas neįpareigoja kiekvienu atveju parengti technologinę kortelę. Dėl metalinės santvaros virinimo saugaus darbo atlikimo metodikos, tai gali pasakyti, kad šiuo konkrečiu atveju tai yra akcentuojama per darbų saugos instruktavimą. J. V. dėl saugaus darbų atlikimo virinant metalines konstrukcijas instruktuodavo darbų vadovas A. Š.. Jis gali patvirtinti, kad prieš darbo dienos pradžią tiek su suvirintojais, tiek ir su kitais darbuotojais aptardavo darbų eigą, jis girdėdavo, kaip darbų vadovas A. Š. primindavo darbuotojams, kaip saugiai virinti santvaras, kaip saugiai jas pakelti ar paguldyti naudojantis kranu. Dėl profesinės rizikos įvertinimo santvarų suvirintojų darbo vietose, tai gali pasakyti, kad dėl tokios santvaros (su kuria buvo dirbama, kai įvyko nelaimingas atsitikimas) konkretaus gaminio suvirintojo darbo vietos rizikos įvertinimo nėra, yra vertinama apskritai darbuotojo darbo vieta – suvirintojo, šaltkalvio, buhalterės. Profesinė rizika nėra vertinama dėl konkretaus gaminio, tik dėl darbuotojo darbo vietos. Suvirintojų darbo vietų išdėstymas ceche atitiko nustatytus reikalavimus, pastabų iš UAB „Pajūrio sauga“ dėl suvirintojų darbo vietų išdėstymo nebuvo gauta. Nutarime minima, kad nebuvo įvertintas toks rizikos veiksnys, jog virinama santvara gali užvirsti ant šalia dirbančio darbuotojo, tai su šiuo punktu nesutinka, nes suvirintojų darbo vietos buvo išdėstytos saugiu atstumu, o tai, kad šiuo konkrečiu atveju griūdama santvara kliudė šalia dirbantį darbuotoją, įtakojo tai, kad santvara krisdama atsitrenkė į suvirinimo įrenginį ir pakeitė kritimo kryptį. Šis momentas yra užfiksuotas vaizdo įraše, kurį yra pateikęs. Jo manymu, jei griūdama santvara nebūtų atitrenkusi į suvirinimo įrenginį, ji būtų nugriuvusi ant žemės ir galimai būtų nekliudžiusi žmogaus. Dėl darbų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tai kaip ir yra minėjęs pateiktame rašte, jas paruošė jis pats. Visos instrukcijos buvo perduotos tikrinti UAB „Pajūrio sauga“. Ši įmonė jokių pastabų, papildymų dėl turinio nepateikė. Kalbant dėl saugaus santvaros stabilizavimo, UAB „Pajūrio sauga“, patikrinusi darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, nenurodė, kad konkrečiai reikia papildyti šiuo aspektu. Saugus santvaros stabilizavimas tiek J. V., tiek kitiems suvirintojams buvo primenamas kasdien, žodinių instruktavimų metu. UAB „Pajūrio sauga“ pagal paslaugų sutartį turėjo pareigą įvertinti ne tik procedūrinių dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, bet ir jų turinį. Atsakyti į klausimą, ar įmonės UAB „Pajūrio sauga“ atsakingi darbuotojai tikrino instrukcijų turinį - negali, jokių pastabų dėl instrukcijų papildymo nepateikė. Atsakymai į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimus: nelaimingas atsitikimas įvyko tik dėl darbuotojo J. V. aplaidaus darbo, dėl to, kad jis neprikabinęs kranu santvaros, nupjovė metalinį strypą; suvirintojų darbo vietų išdėstymas, atstumai keičiasi pagal gaunamų užsakymų darbo pobūdį. Suvirintojas, gavęs naują užduotį, tam, kad atliktų darbą saugiai, yra instruktuojamas darbų vadovo ir pastoviai atliekama darbo kontrolė. Darbų vadovas įvertina, ar suvirintojo darbo vieta yra saugi, ar atitinka saugumo reikalavimus, ar suvirintojų darbo vietos išdėstytos saugiu atstumu, atsižvelgdamas į gaminamą gaminį; specialistas, vertindamas darbų saugą, įvertina įmonės veiklą pagal nustatytą metodiką, kadangi įmonė gamina skirtingus gaminius, įvertinti suvirintojo darbo vietą naudojant kraną nėra jokių objektyvių galimybių, nėra galimybių iš anksto numatyti, ar suvirintojui išvis bus reikalinga darbo metu naudotis kranu, kadangi pagrindinė suvirintojo darbo priemonė yra suvirinimo aparatas, o kranas yra tik pagalbinė darbo priemonė, naudojama dėl to, kad nebūtų pažeista darbuotojo sveikata (t. 8, b. l. 54-57);

-       ikiteisminio tyrimo metu duotais A. Š., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, duotais parodymais, kur jis 2020 m. birželio 18 d. papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, jog nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „Aurometa“ darbų vadovu. Dirbdamas UAB „Aurometa“ jis turėjo darbų saugos pažymėjimą. Sutinka su tuo, kad eidamas darbų vadovo pareigas jis buvo atsakingas už tai, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų. Tai jį įpareigojo darbų vadovo pareiginė instrukcija. Gali paaiškinti, kad kai asmuo būdavo įdarbinamas UAB „Aurometa“, pirminį darbuotojo instruktavimą vykdydavo UAB „Aurometa“ darbuotoja R., pavardės nežino. Ji darbuotojus supažindindavo su instrukcijomis, užpildydavo atitinkamus žurnalus ir duodavo darbuotojams pasirašyti. Pats asmeniškai šiuose instruktavimuose nedalyvaudavo, kadangi tai jo neįpareigojo pareiginė darbo instrukcija. Kaip buvo instruktuotas darbuotojas J. V. - nežino, nieko apie tai negali pasisakyti. Įmonėje buvo numatytas ir periodinis instruktavimas, kuris vyko daugmaž kas tris mėnesius. Šį instruktavimą atlikdavo darbų saugos specialistas D., pavardės nežino. UAB „Aurometa“ buvo sudariusi sutartį su įmone iš Klaipėdos, kurios darbų saugos specialistas D. ir instruktuodavo darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais. Ar tokiame instruktavime nors kartą dalyvavo J. V., negali pasakyti. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas UAB „Aurometa“ įmonėje, gamybinėse patalpose, adresu – (duomenys neskelbtini), buvo virinamos metalinės santvaros. Įmonėje pastoviai buvo vykdoma veikla, susijusi su santvarų, kolonų virinimu. Tokio tipo santvaros, kokia užvirto ant darbuotojo G. V., jau buvo virinamos apie du mėnesius. Metalines santvaras virino trys, keturi įmonės darbuotojai. 2019 m. spalio 14 d., kai įvyko nelaimingas atsitikimas, metalines santvaras virino du įmonės darbuotojai – G. V. ir J. V.. Jų darbo vietos viena nuo kitos buvo įrengtos 2,5 metro atstumu. J. V. ir G. V. darbo vietos buvo pastoviai tos pačios. Nelaimingo atsitikimo dieną J. V. ir G. V. darbą pradėjo 8 val. ryto. Jie turėjo tęsti praėjusią dieną pradėtus darbus, tęsti metalinių santvarų virinimą. Darbuotojams kiekvieną rytą, prieš darbo pradžią, primindavo, kaip saugiai turi būti elgiamasi darbo metu. Primindavo, kad horizontalioje padėtyje metalinė santvara turi būti įtvirtinta atsvaromis, o norint metalinę santvarą paguldyti horizontaliai, ji pirmiausia turi būti įtvirtinta krano pagalba, o tik paskui nupjaunamos atsvaros. Tai darbuotojams primindavo ne tik prieš darbų pradžią rytais, bet dar po kelis kartus pakartodavo ir darbo eigoje. Įmonės darbuotojas J. V. žinojo ir suprato, kaip reikia saugiai į horizontalią padėtį paguldyti metalinę santvarą. Jis įmonėje dirbo apie tris mėnesius, tačiau, šioje įmonėje buvo dirbęs prieš kokius metus ir tada jo darbo specifika buvo tokia pat, metalinių santvarų ir kolonų virinimas. Jis savo darbą išmanė, dėl jo atliekamo darbo nebuvo kilę jokių problemų. Tuo metu, kai J. V. įmonėje dirbo anksčiau, darbams vadovavo ne jis, todėl apie jo atliekamų darbų kokybę, negali nieko pasakyti. Darbo vietos, kuriose dirbo J. V. ir G. V., tose vietose buvo įrengtos pastoviai, tos darbuotojų vietos jau buvo įrengtos nuo tada, kai jis pradėjo dirbti UAB „Aurometa“ darbų vadovu. Tuo momentu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, apie 11 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino įmonės direktorius R. A. ir nurodė, kad priimtų dažus, kuriuos atveš „DPD“ kurjeris. Jis išėjo į lauką, prie dažyklos patalpos, priimti iš kurjerio dažus, juos sudėti į sandėlį. Būnant prie sandėlio, prie jo priėjo A. Ž. ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, metalinė santvara prispaudė darbuotoją G. V.. Įėjęs į gamybos patalpą, vietoje, kur darbuotojai rūko, pamatė G. V., jis buvo sužeistas. Kartu su kita darbuotoja R. teikė G. V. pirmąją pagalbą, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir G. V. išvežtas į gydymo įstaigą. Jis aiškinosi, kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas. J. V. jam pasakė, kad jis yra kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes neprikabinęs kranu metalinės santvaros, nupjovė atsvarą. J. V. nepaaiškino, kodėl taip pasielgė. Mano, kad tokį J. V. poelgį galėjo įtakoti psichologinė įtampa darbe, kadangi darbuotojams atlyginimai buvo nemokėti apie porą mėnesių. Į apklausos metu pateiktą klausimą: ar Jūs privalėjote darbų atlikimo metu pastoviai būti patalpoje, kur J. V. ir G. V. virino metalines santvaras? Atsakė: neprivalėjo, nes jo darbas buvo ne tik kontroliuoti kaip yra virinamos metalinės santvaros, bet ir kaip yra vykdomas konstrukcijų dažymas, kuris vyko kitoje patalpoje, o taip pat turėdavo prižiūrėti, kaip vyksta gaminių pakrovimas, tekdavo ir išvažiuoti iš teritorijos, ir atvežti darbuotojams darbo priemones, rengti ir pildyti dokumentaciją, todėl fiziškai nebuvo įmanoma pastoviai būti patalpoje, kurioje vyko metalinių konstrukcijų virinimas. Į pateiktą klausimą: ar sutinkate su tuo, kad Jūsų pareiga buvo parengti technologines korteles, kuriose būtų numatytas metalinių santvarų surinkimų technologinis procesas, saugūs darbų atlikimo metodai? Atsakė: nesutinka su tuo, nes pareiginė darbo instrukcija jo neįpareigojo parengti technologines korteles, kuriose būtų numatytas metalinių santvarų surinkimų technologinis procesas, saugūs darbų atlikimo metodai. Tai turėjo atlikti gamybos vadovas A. L. ir darbų saugos specialistas iš įmonės, su kuria UAB „Aurometa“ buvo sudariusi sutartį. Į pateiktą klausimą: ar sutinkate su tuo, kad Jūs privalėjote įvertinti profesinę riziką santvarų suvirintojų darbo vietose, įvertinti tai, kad griūdama santvara gali užvirsti ant šalia dirbančio darbuotojo? Atsakė: neprisiima tuo klausimu sau atsakomybės, nes kai jis pradėjo dirbti UAB „Aurometa“ tos darbo vietos gamybinėje patalpoje jau buvo išdėstytos. Per darbo praktiką atvykęs darbų saugos specialistas iš įmonės, su kuria UAB „Aurometa“ buvo sudariusi sutartį, nei karto neišsakė pastabų, jog nesaugiu atstumu yra išdėstytos darbuotojų darbo vietos. Į pateiktą klausimą: ar Jūs pažeidėte darbų vadovo pareiginės instrukcijos reikalavimus, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą? Atsakė: mano, kad nepažeidė, kaip ir minėjo, darbuotojus žodžiu instruktuodavo kiekvieną rytą, o taip pat kaip saugiai atlikti darbus dar primindavo ir darbo eigoje, net po kelis kartus. Pagal fizines galimybes jis kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Į pateiktą klausimą: Jūsų, kaip darbų vadovo nuomone, kodėl įvyko šis nelaimingas atsitikimas? Atsakė: mano, kad darbuotojus, o taip pat ir J. V., psichologiškai veikė tai, kad nebuvo laiku išmokėti atlyginimai. Prieš nelaimingą atsitikimą darbuotojai pastoviai klausdavo, kada bus mokamas atlyginimas, o tai keldavo jiems įtampą (t. 7, b. l. 138-142).

  ??

Dėl veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 3-4 dalys).

Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo yra sveikatos sutrikdymas kitam žmogui dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo kitam žmogui kyla nustačius, kad kaltininko veika buvo nukentėjusio asmens sunkaus sužalojimo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Atitinkamai baudžiamosios teisės moksle yra teigiama, kad pagal adekvataus priežastinio ryšio teoriją priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų pasekmių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina pasekmių atsiradimo galimybę. Kitaip tariant, kadangi veiksmai padidina žalingų pasekmių atsiradimo riziką, atsiradusios neigiamos pasekmės yra laikytina normalia tų veiksmų pasekme. Iš tokio adekvataus priežastinio ryšio apibūdinimo matyti, kad gali egzistuoti daug kurios nors pasekmės priežasčių ir adekvati priežastis nėra vienintelė tam tikrų pasekmių priežastis, tik ji, paversdama tikrove tam tikrų pasekmių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra aktuli sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtas pasekmes ir / ar tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingas pasekmes. Šia linkme formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-342/2009, 2K-443/2014, 2K-512/2014, 2K-390-1073/2017).

Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės: profesinė ir gyvenimiška patirtis ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo G. V., t. y. atlikdamas santvaros virinimo darbus, prieš nupjaudamas santvarą vertikaliai laikantį statramstį, neprikabino jos prie tiltinio krano kablio, dėl ko griūdama santvara sunkiai sužalojo šalia dirbusį G. V., dėl ko jis patyrė kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairės mentės lūžius, muštines žaizdas veide, poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, taip pat ir tai, kad J. V. veikė neatsargiai, o būtent dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, tačiau pagal savo asmenines ir darbines savybes turėjo ir galėjo numatyti. J. V. turėjo ir galėjo numatyti, kad nupjaunant virintos santvaros atramas, santvaros neprikabinus prie krano, ji gali virsti ir sužaloti šalia dirbusį G. V.. Šias aplinkybes byloje patvirtino ir pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus, kur pripažino padaręs šią nuskalstamą veiką, taip pat liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti D. Š., A. Ž., B. R. ir nukentėjusysis G. V., taip pat įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Specialisto išvada Nr. G 1770/2019(04), kurioje nurodyta, jog G. V. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 punkte, sunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas kai yra kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai (6.6.1 papunktis). Taigi ikiteisminio tyrimo metu J. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo J. V.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padaryta viena baigtinė neatsargi veika (BK 16 straipsnio 3 dalis), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog J. V. anksčiau teismo neteistas (t. 7, b. l. 121), administracine tvarka baustas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu baustumas išnykęs (t. 7, b. l. 122-123), dirbantis (t. 7, b. l. 184, t. 10, b. l. 96), darbo pobūdis išvykimas į komandiruotes į užsienį, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į  teisinį reglamentavimą, t. y. jog 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio redakcija, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi norma, jog atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą teismas privalo nustatyti visais atvejais, kai tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecijos teisė (Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. 1A-185-616/2022 ir 1A-193-309/2022), nesutinka su prokuroro pozicija skirti kaltinamajam arešto bausmę, kurios vykdymą atidėti netaikant kaltinamajam intensyvios priežiūros. Todėl, atsižvelgiant į J. V. darbo pobūdį, tikslinga J. V. paskirti sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę, t. y. laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 50 straipsnis, 137 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis J. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalį, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, t. y. yra šiuo metu dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, kad anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka nebaustas, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, dirbti ir išlaikyti save, nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, būdamas labai susijaudinęs, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. V. be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam J. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 25 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7, b. l. 178-179). 

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

J. V. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų UAB „Aurometa“ ir R. A. priteisti 8000,49 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (t. 6, b. l. 73-169). Ieškinys motyvuojamas tuo, jog civilinis ieškovas 2019 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-3001, kuriuo nusprendė G. V. 2019 m. spalio 14 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Civilinis ieškovas 2020 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą Nr. VPA_SP5-562, kuriuo nusprendė G. V., laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. skirti ir mokėti netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. liepos 31 d. priskaičiavo ir išmokėjo 8000,49 Eur (7034,89 Eur ligos išmokos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., 64,52 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir 901,08 Eur netekto darbingumo pensijos). Taigi 2020 m. liepos 31 d. yra padaryta iš viso 8000,49 Eur materialinė žala, kurią pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius savo civilinį ieškinį iš esmės grindžia tuo, jog 2019 m. gruodžio 13 d. gavus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus raštą Nr. 86-S-10227 apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-46031-19, pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra (Telšiai) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos ir įtariamojo atžvilgiu“, nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje,  ir įtariamojo R. A. atžvilgiu (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-46031-19), nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. 

Byloje gautas civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atsiliepimas į civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį ir prašoma civilinį ieškinį atmesti (t. 10, b. l. 116-120). Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog civilinis atsakovas buvo apdraudęs nukentėjusįjį asmenį G. V. socialiniu draudimu ir mokėjo socialinio draudimo įmokas, todėl civilinis atsakovas mokėjo socialinio draudimo įmokas ir tokiu būdu apdraudė savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl civilinis ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš civilinio atsakovo 8000,49 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajam G. V. išmokėtų socialinio draudimo išmokų. Civilinis atsakovas nesutinka su solidariąja civilinio atsakovo ir R. A. civiline atsakomybe. Pastebėjo, jog UAB „Aurometa“ vadovui R. A. nekyla solidarioji atsakomybė dėl žalos atlyginimo tretiesiems asmenims, nes R. A. veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių ir R. A. veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui, todėl R. A. negali materialiai atsakyti už civilinio ieškovo patirtą žalą.

Sutiktina su civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atsiliepime išdėstytais motyvais. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius siekia prisiteisti 8000,49 Eur sumą, kurią sudaro 7034,89 Eur ligos išmokos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., 64,52 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir 901,08 Eur netekto darbingumo pensijos, kurie buvo išmokėti G. V. dėl 2019 m. spalio 14 d. įvykusio įvykio, kurio metu G. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog G. V. 2015 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 123 su UAB „Aurometa“ ir nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo dirbti UAB „Aurometa“ šaltkalviu-montuotoju. Darbo sutartis pakeista (papildyta) nuostata, jog nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbs suvirintoju (pakeistas sutarties 1.2. punktas ir išdėstytas taip: „suvirintojas“, įsakymo Nr. 1245, t. 1., b. l. 123-128).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) numatė, jog asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) <...> draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 4 straipsnis numatė, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8, 9, 10 dalyse. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punktas numatė, jog Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nurodytų asmenų draudėjai yra pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 6 dalis numatė, jog draudėjas – darbdavys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, taip pat valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, mokantys arba pagal įstatymus privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Taigi konstatuotina, jog 2019 m. spalio 14 d. G. V. siejo darbo teisiniai santykiai su UAB „Aurometa“ ir UAB „Aurometa“ tądien buvo G. V. darbdavys, kuris yra mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Atkreiptinas dėmesys į CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo – viena iš socialinio draudimo rūšių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – socialinio draudimo sistemos dalyvė ir disponuoja iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gautomis lėšomis (3 straipsnio 1 punktas). Tiek nukentėjusysis G. V., tiek kaltinamasis J. V. įvykio metu pagal darbo sutartis dirbo UAB „Aurometa“. Už juos darbdavys (UAB „Aurometa“) mokėjo socialinio draudimo įmokas, taip drausdamas savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų darbe, ir tai atitinka CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties sąlygas. Be to, būtina remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kur buvo nagrinėti ir aiškinti tapatūs teisiniai santykiai. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006 yra išaiškinta CK 6.290 straipsnio 3 dalies nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (Žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 ir Nr. 2K-65/2014). Be kita ko, civilinis ieškovas reiškia ir solidarų reikalavimą UAB „Aurometa“ direktoriui R. A., tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio prasme G. V. darbdavys buvo UAB „Aurometa“, o UAB „Aurometa“ direktorius R. A. buvo UAB „Aurometa“ juridinio asmens organas, per kurį UAB „Aurometa“ gali įgyti civilines teises ir pareigas (CK 2.81 straipsnis). Byloje nėra įrodytos R. A. civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos ir R. A. nėra inkriminuojama nusikalstama, kurios pagrindu kiltu jo atsakomybė atlyginti žalą civiliniam ieškovui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius neįgijo regreso teisės į žalą padariusį asmenį – UAB „Aurometa“, nes ši mokėjo draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį, todėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinys atmestinas.

Be to, nukentėjusysis G. V. ikiteisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 176-200) ir teisminio nagrinėjimo metu patikslintą civilinį ieškinį (t. 10, b. l. 55–81) civiliniam atsakovui UAB „Aurometa“, kuriuo prašė G. V. iš civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ priteisti iš viso 17096,61 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 25000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį motyvavo tuo, jog 6572,36 Eur dydžio turtinę žalą, jam padarytą civilinio atsakovo darbuotojo nusikalstamais veiksmais sudaro: 1) dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m, balandžio 28 d. Nukentėjusiojo patirti 1271,62 Eur dydžio nuostoliai dėl negautų pajamų (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 854,23 Eur (ligos išmoka) = 181,66 Eur (skirtumas) x 7 mėnesių = 1271,62 Eur); 2) Nukentėjusiojo patirti 2670,70 Eur dydžio nuostoliai dėl negautų pajamų dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 501,75 Eur (netekto darbingumo pensija) = 534,14 Eur (skirtumas) x 5 mėnesių = 2670,70 Eur) ir 3) Nukentėjusiojo patirti 2630,04 Eur dydžio nuostoliai dėl negautų pajamų dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 660,17 Eur (visų išmokų suma) = 375,72 Eur (skirtumas) x 7 mėnesių = 2630,04 Eur). Patikslintame ieškinyje nurodo, jog nukentėjusysis papildomai patyrė dar 10347,25 Eur dydžio nuostolius dėl negautų pajamų dėl nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpyje, t. y. 1) 3498,75 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 350,32 Eur (visų išmokų vidurkis) = 685,57 Eur (skirtumas) x 5 mėnesių – 3427,85 Eur) ir 2) 6919,40 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. (1035,89 (vidutinis darbo užmokestis) – 343,95 Eur (visų išmokų vidurkis) = 691,94 Eur (skirtumas) x 10 mėnesių – 6919,40 Eur). Be to, nukentėjusysis dar papildomai patyrė 177,00 Eur išlaidų sveikatos priežiūros įstaigose už įvairias medicinines paslaugas. Taigi, bendra patirta turtinė žala iš viso sudaro 17096,61 Eur. Nukentėjusysis G. V. prašo priteisti ir 25000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, jog patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, kurių padariniai visiškai niekada neišnyks, o jo netektas darbingumas iš esmės ateityje tikėtina nepasikeis. Nurodė, jog dėl patirtų didelių fizinių skausmų, didelio dvasinio sukrėtimo ir dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos ir bendravimo galimybių sumažėjimo, ne tik kad ženkliai suprastėjo jo gyvenimo kokybė, bet taip pat ir yra ribojama jo įprasta veikla, nes jis iki šiol vis dar patiria fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, o taip pat ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurių iki galo nebepavyks atkurti. Nukentėjusiojo gydymas dėl nelaimingo atsitikimo metu patirto sunkaus kūno sužalojimo tebesitęsia iki šiol, nes jam ir toliau yra atliekamos bei dar turės būti atliekamos įvairios veido organų, galvos ir kitos operacijos, jis ir toliau yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus ir kt., todėl jis nuolat patiria bei dar ilgą laiką patirs fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus.

Byloje gautas civilinio atsakovo UAB „Aurometa“ atsiliepimas į civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) G. V. civilinį ieškinį ir prašoma jo civilinį ieškinį atmesti (t. 10, b. l. 97-103). Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog civilinis ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja atlyginti 16990,51 Eur turtinę žalą negautų pajamų forma, nes civilinis ieškovas atlikdamas negautų pajamų skaičiavimus neįvertino savo darbingumo lygio, kuris atitinkamais laikotarpiais buvo 60 proc. ir 55 proc. darbingumo. Pasak civilinio atsakovo, vertinant negautų pajamų piniginę išraišką už atitinkamus laikotarpius nuo 60 proc. ir 55 proc. prarasto darbingumo, civilinio ieškovo turtinė žala negautų pajamų forma sudaro 2813,77 Eur. Civilinis atsakovas UAB „Aurometa“ pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog civilinio ieškovo 25000,00 Eur reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ženkliai viršija net didžiausią priteisiamą neturtinės žalos atlyginimą. Civilinis ieškovas turėtų įrodyti, jog jo atveju patirtos neturtinės žalos dydis yra didesnis už įprastinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Iš byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusysis G. V. 2019 m. spalio 14 d. įvykusio įvykio metu, kuriuo metu jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl neatsargumo, patirtą neturtinę žalą įvertina 25000,00 Eur suma. Nurodė, jog patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, kurių padariniai visiškai niekada neišnyks, o jo netektas darbingumas iš esmės ateityje tikėtina nepasikeis, o dėl patirtų didelių fizinių skausmų, didelio dvasinio sukrėtimo ir dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos ir bendravimo galimybių sumažėjimo, ne tik kad ženkliai suprastėjo jo gyvenimo kokybė, bet taip pat ir yra ribojama jo įprasta veikla, nes jis iki šiol vis dar patiria fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, o taip pat ir įvairius sveikatos sutrikimus, kurių iki galo nebepavyks atkurti. Nukentėjusiojo gydymas dėl nelaimingo atsitikimo metu patirto sunkaus kūno sužalojimo tebesitęsia iki šiol, nes jam ir toliau yra atliekamos bei dar turės būti atliekamos įvairios veido organų, galvos ir kitos operacijos, jis ir toliau yra priverstas lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus ir kt., todėl jis nuolat patiria bei dar ilgą laiką patirs fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko jo įprastas gyvenimo ritmas, yra jauno amžiaus, įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, patirtą traumą gydėsi ir buvo operuotas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. 2021 m. gegužės 3 d. medicinos dokumentų išraše (t. 10, b. l. 66), nurodyta, jog po Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktos operacijos atlikta kita operacija, kurios metu atlikta viršutinio žandikaulio Le Fort I osteotomija ir osteosintezė atstačius sąkandį, viršutinio žandikaulio segmentą paslinkus į priekį, fiksuojant dvižandikauliniais įtvarais. Apžiūros rezultatai, jog stebimi potrauminiai randai veide, vyzdžiai nevienodame aukštyje, kairės akies medialinis kampas (kantas) aukščiau dešiniojo, stebimi randai kairėje paakinėje srityje, nosies nugarėlės srityje, kairiojo antakio lateralinėje dalyje, sąkandis netaisyklingas, labiau tiesus. Gydytojo rekomendacijos: 4 savaičių minkšto maisto dieta, gydytojo ortodonto konsultacija dėl sąkandžio korekcijos, 2 savaites vengti fizinio ir šildomų procedūrų, o įtvarus nuimti po 2,5 sav. 2022 m. vasario 21 d. bendrinėje nejautroje atlikta nosies vožtuvo plastika, kontrolė nustatyta po 6-7 mėnesių (t. 10, b. l. 68). G. V. nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygis 40 proc., o nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygis 55 proc. (t. 1, b. l. 195; t. 10, b. l. 59).

Civilinis atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 17377,20 Eur (Žr. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-166/2017). Tačiau kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Civilinio atsakovo atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo (kaltinamojo) J. V. kaltės, numato CK 6.264 straipsnio 1 dalis, taigi, už kaltinamojo padarytą žalą civiliniam atsakovui (nukentėjusiajam) G. V. atsako civilinis atsakovas UAB „Aurometa“.

Kaip ir buvo minėta, nukentėjusysis G. V. dėl nusikalstamos veikos patyrė kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžius, atsiskiriant veidinei daliai nuo smegeninės dalies, kaukolės pamato kaulų lūžius, apatinio žandikaulio lūžius, kairės mentės lūžius, muštines žaizdas veide, poodinę kraujosruvą veide, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, t. y. dėl kaukolės kaulų Le Fort III tipo lūžių bei kaukolės pamato lūžių, todėl patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, o šiuo metu taip pat dar patiria nepatogumus, skausmus ir dvasinius išgyvenimus, bet ir buvo skubiai operuotas (2019 m.) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, o tęsiant gydymą vėl operuotas (2020 m., 2021 m. ir 2022 m.) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kurių metu: 2020 m. rugpjūčio 24 d. – išpjauti buvusios operacijos randai, atliktas osteosintezės plokščių ir sraigtų pašalinimas iš kairės pusės paakio srities (2 plokštės) bei kairės pusės antakio srities; atlikta kairės pusės akiduobės dugno plastika titaniniu tinkleliu; atlikta kairiosios akies medialinio kanto (akies kampo) plastika fiksuojant jį žemyn, atliktos nosies kaulų bei viršutinio žandikaulio osteotomijos bei šių kaulų osteosintezė atstatant nosies ašį į veido vidurio liniją. 2021 m. balandžio 26 d. atlikta viršutinio žandikaulio Le Fort I osteotomija ir osteosintezė atstačius sąkandį, viršutinio žandikaulio segmentą paslinkus į priekį, fiksuojant dvižandikauliniais įtvarais. Gydantis gydytojas po šios operacijos, be kita ko, nurodė ir gydytojo ortodonto konsultaciją dėl sąkandžio korekcijos. 2022 m. vasario 21 d. atlikta nosies vožtuvo plastika, numatyta kontrolė po 6-7 mėnesių. Taigi, iš medicininių dokumentų matyti, jog gydymas nėra baigtas ir bus tęsiamas. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Iš dalies sutiktina su civilinio atsakovo atsiliepimo argumentais dėl negautų pajamų priteisimo. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį už sveikatos sutrikdymą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87/2007, 3K-3-394/2007). Remiantis kasacinio teismo praktika, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Atsižvelgiant į tai, jog G. V. iki įvykio dirbo ir gavo pajamas iš UAB „Aurometa“, todėl laikytina, jog tokių pajamų reali atsiradimo tikimybė egzistavo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį: negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Sutiktina su civilinio atsakovo argumentais, jog bylos kontekste būtina atsižvelgti į G. V. darbingumo lygį.

2020 m. balandžio 28 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyrius (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) priėmė sprendimą dėl G. V. darbingumo lygio, kuriuo nustatė 40 proc. darbingumo lygį (netektas darbingumas 60 proc.). Darbingumo lygio terminas nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 195). 2021 m. spalio 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priėmė sprendimą dėl G. V. darbingumo lygio, kuriuo nustatė 45 proc. darbingumo lygį (netektas darbingumas 55 proc.). Darbingumo lygio terminas nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. (t. 10, b. l. 59).

Atsižvelgiant į tai, kad po nelaimingo atsitikimo darbe ir sunkaus sveikatos sutrikdymo G. V. prarado tik dalį nedarbingumo, todėl G. V. turtinė žala negautų pajamų forma skaičiuotina netekto nedarbingumo procentais. Taigi, už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. – 1271,62 Eur (1035,89 Eur (vidutinis darbo užmokestis) – 854,23 Eur (ligos išmoka) = 181,66 Eur, 181,66 Eur x 7 mėn. = 1271,62 Eur). Už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. – 0,00 Eur, nes netekto darbingumo pensija (501,75 Eur) viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą (1035,89 Eur – 60 proc.). Už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. – 0,00 Eur, nes netekto darbingumo pensija ir kitų išmokų (iš viso 660,17 Eur) suma viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą (1035,89 Eur – 60 proc.). Už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. – 320,20 Eur (1035,89 Eur – 60 proc. = 414,36 Eur, 414,36 Eur – 350,32 Eur (visų išmokų vidurkis) = 64,04 Eur, 64,04 Eur x 5 mėn. = 320,20 Eur). Už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 1222,00 Eur (1035,89 Eur – 55 proc. = 466,15 Eur, 466,15 Eur – 343,95 Eur (visų išmokų vidurkis) = 122,20 Eur, 122,20 Eur x 10 mėn. = 1222,00 Eur). 

Teismas konstatuoja, jog negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpį (padauginus nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį (1035,89 Eur) iš netekto darbingumo procentais (2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. – 60 proc. ir nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. – 55 proc.) ir iš gautų sumų atitinkamai atėmus jam paskirtą netekto darbingumo pensiją ir kitas išmokas. Netekto darbingumo pensija kai kuriais laikotarpiais viršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą, tokiu atveju skaičiuojamas 0,00 Eur, kai kuriais laikotarpiais neviršija apskaičiuotą negautų pajamų sumą, tokiu atveju skaičiuojamas skirtumas, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 2813,82 Eur.

G. V. 177,00 Eur reikalavimas dėl išlaidų, patirtų sveikatos įstaigose, tenkintinas visiškai, nes išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais kvitais bei yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp įvykusio įvykio ir patirtų išlaidų (t. 1, b. l. 186-187, t. 1, b. l. 69-70).

Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų akivaizdu, jog nukentėjusiojo gydymas dar tęstis. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes, nukentėjusiojo sveikata gerėja, tačiau kiekvienais metais (2019 m., 2020 m., 2021 m. 2022 m.) yra atliekamos operacijos, o po jų nustatomos gydymo, slaugos, darbo ambulatorinės priežiūros rekomendacijos, teismo vertinimu, kai buvo atliekamos operacijos ir nustatomi gydymo planai, nukentėjusysis realiai dirbti negalėjo, todėl buvo aiškus darbo galimybių sumažėjimas, į kurį atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį, bei į tai, jog šiuo metu nukentėjusiojo gydymas nėra baigtas ir numatoma gydytojo ortodonto konsultacija dėl sąkandžio korekcijos bei būtina kontrolė po nosies vožtuvo plastikos.

Dėl šių aplinkybių teismas, atsižvelgdamas į sužalojimo mastą, nukentėjusiojo sveikatos būklę, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais, į taikytus gydymo metodus, jog gydymo metu taikytos chirurginės operacijos, po kurių reikėjo tęsti gydymą ir yra numatomas gydymas, taigi, nukentėjęs asmuo nėra visiškai grįžęs į iki įvykio buvusią padėtį ir tikėtina negrįš, nukentėjusiajam šiuo metu nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, į teismų praktiką, nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, laikydamas, jog nukentėjusiajam priteistina 2813,82 Eur ir 177,00 Eur, iš viso 2990,82 Eur, turtinei žalai atlyginti bei 25000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, manant, jog iš viso 25000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti būtų protinga bei adekvati patirtiems jo išgyvenimams.

Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusįjį G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo atstovas advokatas Vilius Jonaitis (t. 2, b. l. 45, 46-47, t. 10, b. l. 54, 90), 2100,00 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (t. 10, b. l. 82-83, 84-89) pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus J. V. kaltu, taip pat išieškotinos iš kaltinamojo J. V. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).         

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2019 m. spalio 22 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikti 2 CD, bei 1 CD su nukentėjusiojo G. V. medicininiais duomenimis, kurie voke prisegtame prie bylos 10 tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, J. V. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. V. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti J. V. atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš UAB „Aurometa“, j. a. k. 302531159, priteisti G. V.: 2990,82 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų 82 ct) turtinės žalos bei 25000,00 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. V. 2100,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) G. V. advokato pagalbai apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su 3 (trimis) vienetais CD laikmenų, kurie prisegti prie bylos 10 (dešimto) tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                    Andželika Butkuvienė