Baudžiamoji byla Nr. 1-161-408/ 2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22101-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1;

1.2.5.4.2;1.1.7.2.5;1.1.8.10.3;1.1.8.14;1.1.10.1;

2.1.15.3.3.2;2.1.16.1.9;2.1.16.1.5‘2.1.16.1.7;2.1.8

(S)

                                               KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

                                                              NUOSPRENDIS

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2018 m. kovo 30 d.

                                                                      Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,

sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Skaistei Budinavičiūtei

dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

nukentėjusiai J. N., jos atstovams advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei-Kulvinskienei, advokatui Gintarui Černiauskui,

kaltinamajam E. M., jo gynėjoms advokato padėjėjai Gražinai Goštautaitei, advokatei Irenai Sabaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, ūkininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Prienų r., teistas 2017-10-30 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės subendrintos, taikant BK 64 1 straipsnį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas

nustatė:

E. M. laikotarpiu nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2016-08-02, terorizavo sugyventinę J. N., grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra laikotarpiu nuo 2013 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2016-05-10, 14.33 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, kur kartu su sugyventine J. N. ir dukra G. M. gyveno, ne mažiau kaip vieną kartą grasino J. N. žodžiais „nušausiu, užmušiu, invalide padarysiu, pasamdysiu ką nors, kad sieros rūgštimi tave apipiltų“, dėl to jai kartu su dukra G. M. ne vieną kartą teko bėgti iš namų.

Be to, jis 2016-05-10, apie 14.33 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės teise priklausančiame nukentėjusiai J. N., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino J. N. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu agresyviai su ja kalbėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino jai žodžiais „aš tave nušausiu, aš tave invalide padarysiu“, grasino padegti jai nuosavybės teise priklausantį ofiso kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame sudėti jos verslo dokumentai.

Be to, jis 2016 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku bei vietoje, paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J. N. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu grasino ją nušauti, ragino, kad ji bėgtų kuo greičiau iš Lietuvos.

Be to, jis 2016-08-02, apie 11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino J. N. į mobiliojo ryšio telefon`Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbio metu jai pranešė, kad žino kiekvieną jos žingsnį, kur ji važiuoja, eina, ką veikia, grasino jai žodžiais „su beisbolo lazda sudaužysiu tau galvą, kad tu šypsotumeisi ir čia geriausiu atveju, užmušiu, invalide padarysiu, nušausiu tave ir pats nusišausiu, tu atėmei iš manęs leidimą ginklui, bet aš turiu daug nelegalių ginklų, važiuok gyventi į Angliją, nes čia aš tave užmušiu, aš atsisėsiu, bet tu liksi invalide arba negyvensi.“

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2016-05-10, apie 14.33 val., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kieme, girdint kaimynams J. V., T. E., M. G., vandališkais veiksmais, du kartus iššaudamas šaunamuoju ginklu „Glock19“ Nr. PPL254 į žemę, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

J. N. terorizavimas (BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas).

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad nebuvo jokių konfliktų su J. N., kurių metu jis ją terorizuotų, naudotų psichinę prievartą ar naudotų fizinį smurtą jos atžvilgiu. Jis negrasino sugyventinei žodžiais „nušausiu, užmušiu, invalide padarysiu, pasamdysiu ką nors, kad sieros rūgštimi tave apipiltų“. Tokių žodžių niekada nesakė nei telefoninio pokalbio metu, nei tiesiogiai. Taip pat dukros G. M. akivaizdoje nėra sakęs žodžių „nušausiu, užmušiu, invalide padarysiu, pasamdysiu ką nors, kad sieros rūgštimi tave apipiltų“. 2016-05-09 jis buvo pas savo draugą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare paskambino J. N. ir jos paprašė, kad jį parvežtų namo. Ji atsisakė jį parvežti. Jis pasiliko nakvoti pas draugą. Parėjo į namus blaivus, kadangi 2016-05-10 alkoholinių gėrimų nevartojo. Namo kieme pamatė žaidžiančią dukrą. Kadangi jis buvo pametęs savo mobiliojo ryšio telefoną, tai nuėjo pas kaimyną L. ir paskambino J. N.. Šio pokalbio metu jis jai negrasino, nevartojo necenzūrinių žodžių. Praėjus valandai, J. N. negrįžo. Apie 14.33 val. jis nuėjo pas tą patį kaimyną Liutaurą ir iš jo telefono vėl paskambino J. N.. Šio pokalbio metu jis buvo labai supykęs ant jos, bet agresyviai su ja nekalbėjo. Vartojo necenzūrinius žodžius, neatsimena kokius, kadangi buvo itin susijaudinęs. Galbūt žodžius „aš tave nušausiu, aš tave invalide padarysiu“ jis ir sakė jai, tačiau jis gerai to neprisimena. Taip pat galbūt ir pasakė, kad padegs  ofiso kambarį, tačiau to taip pat gerai neprisimena, bet to neneigia. 2016 m. liepos mėnesį, būdamas Lenkijoje, paskambino J. N. iš mobiliojo ryšio telefono, norėdamas pasikalbėti su dukra G.. Telefoninio pokalbio metu jis negrasino J. N. ją nušauti, taip pat nesakė jai, kad ji bėgtų kuo greičiau iš Lietuvos. 2016-08-02, apie 11 val., važiuojant taksi automobiliu Raudondvario plentu, Kaune, būdamas neblaivus, iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino J. N.. Jis jai skambino, norėdamas išgirsti jos balsą, pasikalbėti, kadangi buvo jos pasiilgęs. Telefoninio pokalbio metu nesakė jai, kad žino kiekvieną jos žingsnį, kur ji važiuoja, eina, ką veikia. Taip pat nesakė žodžių „su beisbolo lazda sudaužysiu tavo galvą, kad tu šypsotumeisi ir čia geriausiu atveju, užmušiu, invalide padarysiu, nušausiu tave ir pats nusišausiu, tu atėmei iš manęs leidimą ginklui, bet aš turiu daug nelegalių ginklų, važiuok gyventi į Angliją, nes čia aš tave užmušiu, aš atsisėsiu, bet tu liksi invalide arba negyvensi“. Nei vienu atveju, t. y. 2016-05-10, 2016 m. liepos mėn., 2016-08-08, apie 11 val., skambindamas J. N., nebuvo suplanavęs arba iš tikrųjų galvojęs realiai nužudyti ar kitokiais būdais padaryti nusikalstamą veiką jos sveikatai ar turtui. 2016-05-10 telefoninio pokalbio metu su J. N. jai nesakė, kad padegs ofiso kambarį. Jis galėjo jai pasakyti, kad padegs verslo dokumentus, kurie priklauso tiek jai, tiek jam. Jis verslo dokumentus, kurie yra taip pat ir jo, paėmė iš ofiso kambario ir išnešęs į kiemą, juos išmėtė.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusi J. N. parodė, kad ji kartu su E. M. gyveno iki 2016-05-10 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris jai priklauso nuosavybės teise. Maždaug 2013 - 2014 m. E. M. pradėjo reguliariai vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas. Nuo to laiko, jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, prasidėjo nuolatinis psichologinis smurtas jos atžvilgiu. Ne kartą yra ketinęs prieš ją panaudoti fizinį smurtą, tačiau ji spėdavo su mažamete dukra išbėgti iš namų. Ne vieną naktį yra nakvojusi pas savo pusseserę D. D., gyvenančią Jonavoje, nes bijodavo grįžti namo. Dėl sistemingų E. M. grasinimų nuo 2013 m. ji pastoviai jaučia įtampą, jaučia  baimę dėl savo ir savo dukros gyvybės, yra įsitikinusi, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai narkotinių medžiagų, E. M. gali įvykdyti savo grasinimus susidoroti su ja fiziškai ar suniokoti jai priklausantį turtą, nes šie jo grasinimai, esant jam apsvaigus, visuomet jai atrodė realūs. Ji anksčiau su jokiais pareiškimais į policiją nesikreipė, nes bijojo E. M. keršto. Tačiau dėl 2016-05-10 įvykio, ji neapsikentusi grasinimų, norėdama atsikratyti baimės ir ramiai gyventi, kreipėsi su pareiškimu į policiją. 2016-05-09 E. M. buvo išvykęs į Jonavą, iš kur jai būdamas neblaivus paskambino ir prašė, kad ji parvežtų jį į Kauną. Ji atsakė, kad parveš jį rytoj, kai jis išsiblaivys. Vien šis jos atsisakymas jį parvežti į Kauną sukėlė jo pyktį. 2016-05-10 dienos metu ji išvažiavo į prekybos centrą „Mega“ nupirkti dukrai vaistų ir apie 14 val. E. M. paskambino į jos telefoną iš kaimyno L. G. žmonos M. telefono ir pradėjo piktai klausinėti, kur ir su kuo ji. Iš jo balso suprato, kad jis neblaivus, buvo piktas, agresyviai su ja kalbėjo, pradėjo jai žodžiais grasinti, sakydamas „nušausiu, padarysiu invalide“ ir ji suprato, kad jai saugiau yra negrįžti namo, nes tokio E. M. ji realiai bijojo. Suprato, kad jo grasinimai susidoroti fiziškai su ja yra realūs, nes jis neblaivus yra itin agresyvus, visiškai neprognozuojamas dėl vartojamo alkoholio bei narkotinių medžiagų. Tuomet ji paskambino kaimynei M. G. ir paprašė, kad ji iš jos namų paimtų dukrą G. ir parsivestų pas save. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, jog bijo grįžti namo, nes juose yra agresyvus neblaivus sugyventinis, kuris turi šaunamąjį ginklą ir kuris grasina ją nušauti. 2016 m. liepos mėn., tikslios dienos neprisimena,  E. M. jai paskambino  ir vėl pradėjo jai grasinti, sakydamas, kad su ja susidoros fiziškai, kad ją nušaus, kad ji bėgtų kuo greičiau iš Lietuvos. Iš telefono numerio ji suprato, kad jis tuo metu buvo Ispanijoje. Taip pat 2016-08-02, apie 11 val., apsvaigęs E. M. paskambino jai ir vėl pradėjo sakyti, kad jis dabar ją seka, žino kiekvieną jos žingsnį, kur ji važiuoja, kur eina, ką veikia, sakė „su beisbolo lazda sudaužysiu tau galvą, kad tu šypsotumeis ir čia geriausiu atveju“, „ užmušiu, invalide padarysiu, nušausiu tave ir pats nusišausiu“, „tu atėmei iš manęs leidimą ginklui, bet aš turiu daug  nelegalių ginklų“, „važiuok gyventi į Angliją, nes čia aš tave užmušiu“, „aš atsėdėsiu, bet tu liksi arba invalide, arba negyvensi“. Matydama, kad jis skambino iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), ji suprato, kad jis grįžo į Lietuvą, todėl jo grasinimus jai ji suprato kaip tikrai realius ir jo labai bijo.

Liudytoja D. D. parodė, kad ji ir J. N. yra pusseserės. Jų tarpusavio santykiai yra geri, jos tarpusavyje susiskambina keletą kartų per dieną, dažnai susitinka. Kuomet J. N. pradėjo gyventi su E. M., nieko blogo jų tarpusavio santykiuose ji nepastebėjo. Pati J. N. apie savo tarpusavio santykius su E. M. jai nepasakojo. Maždaug prieš metus laiko ji pastebėjo, kad J. N. tapo įsitempusi, baikšti, nervinga. Kuomet jos paklausė, kas atsitiko, ji  pradėjo skųstis, kad E. M. jai grasina fiziniu susidorojimu, kad pastoviai ją baugina, terorizuoja ir kad ji bijo jo. Kaip konkrečiai jis jai grasina, J. N. jai nepasakojo, tačiau ji pati 2016 m. pavasarį, tikslios dienos neprisimena, girdėjo, kaip J. N. su savo dukra nakvojant jos namuose Jonavoje, jai naktį paskambino E. M. ir išvadinęs „žertva“, pasakė, kad ją nužudys. Tuo metu J. N. su dukra buvo pabėgusi iš savo namų Kaune ir nakvojo pas ją. J. N. ne vieną kartą yra bėgusi iš savo namų nuo jai grasinančio E. M. ir atvykusi pas ją į Jonavą nakvoti. Ji mano, kad E. M. grasinimai J. N. susidoroti su ja visiškai yra realūs, nes jis, būdamas apsvaigęs, yra visiškai nekontroliuojamas ir itin agresyvus, piktas, tą gali patvirtinti, nes pati yra mačiusi jį neblaivų ir agresyvų. Jos akivaizdoje E. M. J. N. atžvilgiu niekada nėra naudojęs fizinio smurto.

Iš nepilnametės liudytojos G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji gyvena su mama. Kol nebuvo šio įvykio, gyveno su tėčiu ir mama. Atsitiko taip, kad mama susipyko su tėčiu ir išsiskyrė. Grasino visaip tėtis. Įvykis buvo vasarą, kai ji buvo pirmokė ir baiginėjo mokyklą. Nežino, dėl ko mama susipyko su tėčiu. Buvo daug įvykių, kai ji bėgo iš namų su mama. Atsimena, kad buvo žiema, jie atvažiavo į kaimą, tada tėtis užsipuolė mamą, jai bandė užvožti, bet močiutė jį sulaikė. Tada tėtis išmetė mamos telefoną ir vos seneliui nepašovė kojos. Močiutė jas vedė slėptis. Tada tėtis keikėsi labai, šūkavo ant mamos. Tai buvo žiemą, naktis, ir labai buvo šalta. Jos labai išsigando, bėgo slėptis, užsirakino verandoje, ji buvo apsivilkusi tik apatiniu rūbus ir apsigobusi pledu, basa, o mama buvo tik su šlepetėmis. Kartais, kai jis prisigeria, paima mašiną, o jos neturi su kuo važiuoti į mokyklą ir šokius. Miegodavo pas mamos pusseserę arba pas kaimynus, kai bėgdavo iš namų. Buvo dar įvykis, kai jis grįžo namo su draugu, atsigulė ir sakė jai „ar nori pašaudyti”. Jis specialiai šovė į žemę, norėjo ją paerzinti, gerai, kad patraukė koją, nes būtų peršovęs jai koją. Kartą, kai grįžo iš šokių, tai rado su draugu ir dviem panelėm. Tada, kai tėtis klausė ar nori pašaudyti, buvo vasara. Mama buvo išvažiavusi į parduotuvę, ji buvo namuose viena, ir ji išsigando. Kai tėtis klausė, ar ji nori pašaudyti, ji atsakė, kad nenori. Tada ji viena bėgo su šuniu ant rankų pas kaimynus. Tėtis turi ginklą, ir ji tada bijojo, kad gali kažkas atsitikti su tuo ginklu. Tėčiui sakė, kad ji bijo, bet jis sakė nebijoti. Jis yra daug kartų šaudęs, ji girdėjo ir matė. Tada jis buvo visai girtas ir specialiai norėjo ją pagąsdinti ir paerzinti. Viskas vyko namuose, lauke. Tėtį sutiko kieme. Tada tėtis grįžo su krepšiu, kuriame buvo ginklas. Tėtis atvažiavo su mašina, jis jos nevairavo. Jis atvažiavo su draugu, kuris vairavo tą mašiną. Ji mano, kad, jeigu tėtis girtas, tai durnas. Iš viso dabar su tėčiu nebendrauja jau visą vasarą. Po pokalbio su tėčiu, mama kartais drebėdavo, kai jai grasindavo. Yra vieną kartą girdėjusi, kai sakė, kad „kai G. prasidės mokslai, aš tau sukelsiu avariją”. Yra dar mamai sakęs, kad užmuš, nušaus, ji tai yra girdėjusi. Vieną kartą girdėjo, kai tai sakė telefonu. Ji buvo šalia mamos. Kai buvo prie policijos nuovados, mama prie pareigūnų buvo įjungusi telefoną. Tada tėtis sakė mamai „naivuole, tu naivuole”. Pakalbėjusi telefonu, jai paprastai mama pasakydavo, kad kalbėdavo su tėčiu. Kai tėtis šaudė ir jie buvo lauke, aplinkui kitų žmonių nebuvo. Tėčio draugas jau buvo išvažiavęs, tik ji buvo su tėčiu. Daugiau kartų yra tekę girdėti, kai tėtis yra sakęs, kad užmuš, nušaus, yra sakęs kokį dešimt kartų, gali būti ir daugiau. Kai ji bėgo su šuniuku, tai bėgo pas kaimynę E., ji bėgo pas ją slėptis. Kaimynė pati ją pakvietė, o po to atvažiavo pareigūnai. Kai atvažiavo pareigūnai, tėtis pabėgo. Būdavo, kad ji girdėdavo, kad tėtis grasindavo mamai, kol dar visi kartu gyveno. Yra girdėjusi daugiau nei vieną kartą (1 t., b. l. 113-116).

Iš tarnybinio pranešimo dėl mobiliojo ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-08-03 analizės matyti, kad nuo 2016-07-08, 11.10 val., iki 2016-08-02, 17.55 val., kaltinamasis E. M. iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusios J. N. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino 9 kartus (t. 2, b. l. 19).

BK 145 straipsnio 2 dalis baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjęs jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjęs tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusio būsenos. Motyvai ir tikslas, kurio siekė kaltinamasis tokiais veiksmais, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes veiksmai nėra numatyti įstatyme kaip šio nusikaltimo sudėties požymiai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis E. M. savo sugyventinei nukentėjusiai J. N. aiškiai pasakė savo požiūrį į ją bei konflikto sprendimo būdą, t. y. grasindamas žodžiais „nušausiu, užmušiu, invalide padarysiu, pasamdysiu ką nors, kad sieros rūgštimi tave apipiltų, su beisbolo lazda sudaužysiu tau galvą, kad tu šypsotumeisi ir čia geriausiu atveju, užmušęs tave ir pats nusišausiu, tu atėmei iš manęs leidimą ginklui, bet aš turiu daug nelegalių ginklų, važiuok gyventi į Angliją, nes čia aš tave užmušiu, aš atsisėsiu, bet tu liksi invalide arba negyvensi“, todėl akivaizdu, kad nukentėjusi šių kaltinamojo pasakytų žodžių reikšmę visiškai pagrįstai suprato kaip pavojų, gręsiantį ne tik jos sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui.

BK 145 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta nei būdų, kuriais asmuo gali būti terorizuojamas, nei priemonių, kurios gali būti naudojamos siekiant asmenį įbauginti. Kalbant apie bet kokį neteisėtą poveikį asmens psichikai, norint jį įbauginti, būtina atsižvelgti į tai, kad baimė, kaip viena iš žmogaus emocijų, yra būdinga kiekvienam bei kyla situacijose, pavojingose individo biologiniam arba socialiniam gyvenimui ir dažniausiai yra siejama su įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu. Veiksnių visuma, kuriuos nukentėjęs sieja su traumuojančiu poveikiu, yra individualaus pobūdžio. Nukentėjęs tam tikrų bauginančių reiškinių atžvilgiu gali išsiskirti padidintu jautrumu. Todėl kaltininkas, žinodamas šią informaciją, gali pasirinkti netradicinį bauginimo būdą. Žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja nukentėjusio atžvilgiu, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus.

Surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo E. M. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis E. M. sistemingai pasikartojančiais, atvirais grasinimais siekė sukelti nukentėjusiai J. N. stresą, nerimą, baimę. Šie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia. Grasinimai nukentėjusiai pasireiškė aktyviais veiksmais pranešant jai, kad ji bus nužudyta ar sužalota. Grasinimai buvo konkretūs ir realūs, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, jog jie bus realizuoti.

Kaltinamasis E. M. kaltas ir baustinas.

     Dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo.

Kaltinamasis E. M. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2016-05-09 jis nuvažiavo į kaimą pas draugus, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Jam priklausantį ginklą „Glock“ su jame esančia šovinių dėtuve, kurioje buvo sudėti šoviniai, laikė prie savęs. Ginklą pasiėmė dėl savo saugumo. 2016-05-10 grįžęs namo nusprendė jam priklausantį ginklą „Glock“ padėti į seifą. Norėdamas patikrinti, ar ginklo vamzdyje nėra kulkų, jis išsiėmė ginklą iš savo rankinės ir jį tikrindamas, iššovė į žemę. Nematė, kur tuo metu buvo jo dukra. Tai galėjo girdėti aplinkiniai kaimynai. Po antro pokalbio su J. N. pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnų ekipažas. Tada pasišalino iš kiemo, kadangi nenorėjo bendrauti su policija. Rankinę su savo ginklu paliko namo kieme.

Nukentėjusi J. N. parodė, kad ji nematė kas vyko 2016-05-10 jų namo kieme, nes bijojo grįžti namo. Vėliau iš savo dukters G. M. sužinojo, kad E. M. namo kieme du kartus šovė į žemę šaunamuoju ginklu. Taip pat ir kaimynai girdėjo šūvio garsus. Patys kaimynai žino E. M. agresyvumą, bijo jo ir vengia bet kokių kontaktų su juo. 2016-05-10, jau tuo metu, kai į Knygnešių g. 44 buvo atvykę policijos pareigūnai, E. M. jai paskambino ir liepė, kad nerašytų pareiškimo, kad išvytų pareigūnus, dėl to suprato, kad jis yra kažkur netoliese ir stebi situaciją. Po kelių dienų jai paskambino E. M.. Jis buvo blaivus, prašė, kad su juo ji taikytųsi, kad susitiktų pasikalbėti. Ji pasakė, kad su juo nesitaikys.

Liudytoja M. G. parodė, kad 2016-05-10, apie 14 val., būdama savo namų kieme išgirdo du garsus, panašius į ginklo šūvius. Per tvorą matė, kaip kaimynas E. M. su dukra G. M. stovėjo prie savo namo. Kaip E. M. šovė ji nematė, tik girdėjo garsus, panašius į šūvius. Po to, E. M. atėjo pas ją ir paprašė duoti mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų paskambinti sugyventinei J. N.. Paskambinęs pradėjo grasinti, kad ją nušaus, papjaus. Tada išėjo iš jos. Matė kaip E. M. iš savo namų nešė daiktus ir krovė į automobilį „Opel Zafira“. Nešdamas daiktus, mėtė juos po kiemą bei rėkė, kad juos sudegins. Tuo metu jai paskambino kaimynė J. N. ir paprašė pasiimti jos dukrą, nes pati bijo grįžti namo, bijojo, kad E. M. ją sumuš. E. M. pamatęs, kad atvyksta policijos pareigūnai, savo rankinę, kuriame buvo įdėtas daiktas, panašus į ginklą, liepė paimti jos sutuoktiniui L. G., o šiam atsisakius, jis minėtą rankinę numetė prie namo kampo ant sudėtų padangų. E. M. šaudė ne pirmą kartą, visi jaučiasi nesaugiai.

Liudytojas T. E. parodė, kad 2016-05-10, apie 14 val., būdamas namuose išgirdo garsus, panašius į šūvius. Kadangi kaimynas E. M. dažnai šaudydavo iš savo ginklo, todėl jis iš karto suprato, kad tai jis šaudė. Taip pat matė, kad minėto namo kieme buvo išmėtyti įvairūs dokumentai. Tada pamatė, jog atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis parodė, kur bėga kaimynas E. M..

Liudytoja J. V. parodė, kad 2016-05-10, apie 14 val., būdama savo namuose, išgirdo tris garsus, panašius į ginklo šūvius. Ji iš karto suprato, kad tai šaudo kaimynas E. M., nes ne pirmas kartas, kai šitaip elgiasi. Taip pat girdėjo kai kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu ir kažkam grasino, jog nušaus, išraus dantis bei plūdo necenzūriniais žodžiais. Kam grasino, nežino. Kai šovė, nematė, tik girdėjo šūvius. Minėtas kaimynas šaudė ne pirmą kartą, jie jaučiasi nesaugūs.

Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad 2016-05-10, jam patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. K. r.š. „427“, apie 15.50 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Į įvykio vietą maždaug po minutės atvyko tarnybiniu automobiliu „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau per šlagbaumą negalėjo dar maždaug 10 minučių įvažiuoti į namų kvartalą. Į jį juos įleido atvažiavusi moteris. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr.44 kiemą, jame pamatė išmėtytus įvairius dokumentus. Namo kieme juos pasitiko žmonės, kaip suprato, šio namo gyventojai (jų duomenų neužsirašė), kurie paaiškino, kad tarp jų kaimyno E. M. ir jo žmonos įvyko konfliktas ir būna, kad šis kaimynas pašaudo namo kieme šaunamuoju ginklu. Ar kaimynai sakė, kad jis šaudė ir šį kartą, jis tiksliai nepamena. Taip pat jie paaiškino, kokiais rūbais šis kaimynas buvo apsirengęs ir kuria kryptimi pasišalino. Minėto daugiabučio kieme taip pat pamatė ir mažametę mergaitę, kurią kaimynai įvardijo kaip G. M., kuri, jiems paklausus, kas atsitiko, papasakojo, kad jos tėvas E. M. šio namo kieme, prieš jiems atvykstant, būdamas stipriai neblaivus, du kartus iššovė iš savo šaunamojo ginklo į žemę, kad ji visą tai matė ir girdėjo, nes buvo šalia savo tėvo. Buvo matyti, kad ši mažametė mergaitė yra išsigandusi. Jis kartu su M. K. tuojau pat pradėjo eiti į tą pusę, į kurią, kaip nurodė kaimynai, nubėgo E. M. ir netoli minėto gyvenamojo namo pievelėje rado numestą rankinę su šaunamuoju ginklu. Paties E. M. nematė. Netrukus į minėto namo kiemą atvyko J. N.. Ji prisistatė esanti E. M. sugyventinė ir paaiškino, kad tarp jos ir jos sugyventinio E. M. buvo tarpusavio konfliktas, kad jis išmėtė kieme jai svarbius dokumentus, kad ji paniškai bijo E. M., bijo dėl to, kad jis gali su ja fiziškai susidoroti, nes jis ne kartą yra grasinęs jai fiziniu susidorojimu. Be to, J. N. paaiškino, kad E. M. turi priklausomybę nuo alkoholio ir galimai narkotinių medžiagų, todėl jo elgesys yra neprognozuojamas. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyko kitas policijos ekipažas, kurio pareigūnams parodė pievoje gulinčią rankinę su šaunamuoju ginklu, jie ją paėmė bei toliau dirbo įvykio vietoje (1 t., b. l. 62-64).

Liudytojo M. K. parodymai, analogiški liudytojo A. S. parodymams (1 t., b. l. 66-68).

Liudytoja D. D. parodė, kad apie 2016-05-10 įvykį sužinojo iš J. N.. Be to, apie šį įvykį jai papasakojo ir J. N. duktė G.. Ji sakė, kad įvykio metu jos tėtis, jai matant, namo kieme kelis kartus šovė iš savo ginklo bei per namų langą į lauką mėtė dokumentus.

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policiją kvietė J. N., kuri parodė, kad jos sugyventinis E. M. grasina su ja susidoroti, sunaikinti visus jos dokumentus, kad jis prie savo dukters šaudė į žemę, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog kieme išmėtyti dokumentai, pievoje numestas šaunamasis ginklas (1t., b. l. 21-24).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 44, Kaune, kiemas. Atvykus į įvykio vietą, rastas tarnybinis automobilis „Skoda”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo salone tarp priekinių sėdynių rasta juodos spalvos rankinė su užrašu „AJ”, joje – pistoletas „Glock” Nr. PPL 254. Dėtuvėje rasta 15 vnt. šovinių, ant jų užrašai „SB 9x19”. Vienoje rankinės vidinėje kišenėje rastas vienas šovinys su užrašu „SB 9x19”. Rankinė, pistoletas, dėtuvė, šoviniai supakuoti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 8-14, 15-20).

Iš Kauno AVPK KTV 2016-05-17 specialisto išvados Nr. 20-IS1-646 matyti, kad tirti pateiktas Austrijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinis graižtvinis pistoletas GLOCK 19 Nr. PPL254, skirtas šaudyti 9 mm kalibro PARABELLUM ar LUGER tipo šoviniais,  priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams. Ginklas šaudymui tinka (1 t., b. l. 38-40).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-08-24 specialisto išvado Nr. 11-1570(16) matyti, kad iš pistoleto GLOCK 19 Nr. PPL 254 po paskutinio valymo, buvo šauta šoviniu, užtaisytu bedūmiu paraku (1 t., b. l. 45).

Iš 2016-10-04 kvito B serija BBB Nr. 0046043 matyti, kad  pistoletas GLOCK 19 Nr. PPL 254 su dviem dėtuvėm, 50 vnt. 9 mm šovinių priduoti saugoti Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriui (1 t., b. l. 48).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad vyr. patrulis M. K. pateikė rankinę su joje esančiu 1 šoviniu ir šaunamuoju ginklu „Glock 19” Nr. PPL 254 bei dėtuvę su 15 šovinių (1 t., b. l. 29-30).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. N. pateikė revolverį „Lady Smith”, 38 vnt. šovinių, 71 vnt. šovinių, 1 tuščią dėtuvę, 5 vnt. šovinių (1 t., b. l. 30).

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, kiek nukentėjusių, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.             

Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Įžūlūs elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai visada demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tačiau nebūtinai sukelia padarinius, t. y. visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą.             

Pagal prokurorės pateiktą kaltinimą E. M. kaltinamas tuo, kad kad 2016-05-10, apie 14:33 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kieme, girdint kaimynams J. V., T. E., M. G., vandališkais veiksmais, du kartus iššaudamas šaunamuoju ginklu „Glock19“ Nr. PPL254 į žemę, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismas išklausęs kaltinamojo paaiškinimą, liudytojų parodymus, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius dokumentus priėjo prie išvados, kad kaltinamojo E. M. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti visuomeninę rimtį. Nei vienas byloje liudytoju apklaustas asmuo neparodė matęs patį įvykį, kuomet kaltinamasis E. M. šovė į žemę, todėl nėra pagrindo kalbėti apie jų patirtą išgąstį. Kaltinamojo veiksmai bei kitos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis E. M. nesuvokė savo veiksmų kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai svarbus jo veikos aspektas. Kaltinamasis E. M. paaiškino, kad neatsargiai elgdamasis ginklu, netyčia iššovė, su juo, tai rodo, jog kaltinamojo veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, bet prieš kitas įstatymo saugomas vertybes.

Taigi tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad dėl jų kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2015). Konstatuotina, kad E. M. inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, jie truko neilgai, nebuvo padaryta žala, dėl kaltinamojo veiksmų nebuvo kilęs realus pavojus aplinkiniams ar aplinkai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, veiksmas vyko kaltinamojo namo kieme. Svarbu ir tai, kad be kaltinamojo nepilnametės duktės G. M. daugiau asmenų, buvusių kieme nenustatyta ir nėra jokių duomenų, kad įvykio metu ten jų galėjo būti. Šūvius girdėjo savo namuose buvę kaltinamojo kaimynai M. G., J. V. ir T. E., t. y. pašaliniai asmenys, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie nebuvo šokiruoti ar neigiamai reagavę į kaltinamojo veiksmus. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iššovė tik du kartus ir tai tęsėsi labai trumpai. Kitų asmenų, mačiusių ar girdėjusių šūvius, nebuvo, todėl jie niekam negalėjo sukelti didelio išgąsčio, nebuvo kilusi sumaištis ar nutrauktas žmonių darbas. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą.

Teismas, atsižvelgdamas į šias bylos aplinkybes, konstatuoja, kad E. M. nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties. Įvykio aplinkybės nebuvo chuliganiškos, jį lėmė neatsargus elgesys su ginklu. Duomenų apie tai, kad E. M. būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, o savo veiksmais sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, byloje nėra. Taigi tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015). Konstatuotina, kad E. M. inkriminuoti veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu su ginklu, tačiau nepasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu, truko neilgai ir nebuvo padaryta žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-20 nutarimas Nr. 40) nurodoma, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Teismas vertina įrodymų visumą vadovaudamasis visapusišku ir objektyviu ištyrimu, vidiniu savo įsitikinimu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes, jų nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Skirtina bausmė.

              Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

              Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. M. padarė apysunkį nusikaltimą, kaltu prisipažino iš dalies, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka.

              Kaltinamajam E. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

              BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

              Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

              E. M. šiame nuosprendyje aptartą nusikalstamą veiką padarė dar būdamas neteistas, kaltę pripažino iš dalies. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai.

              Be to, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusi J. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. M., o taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisti nukentėjusios patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l.105-109, 4 t., b. l. 25-47, 111-114, 121-125).

Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo E. M. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai J. N. nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri, kiek galima visapusiškiau, kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi J. N. patyrė išgąstį, stresą, nepatogumus, diskomfortą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiai dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo mastą. Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog  ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiai priteistos neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Sprendžiant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos trukmę bei nusikaltimų sunkumo laipsnį.

Vadovaudamasis ankščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į ankščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusios J. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo E. M. priteistina nukentėjusiai 2000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl prašomų priteisti palūkanų pažymima, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamus klausimus, kurių nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, taikyti civilinio proceso normas gali tik tuo atveju, kai jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismo įsitikinimu procesinių palūkanų, numatytų CK 37straipsnio 2 dalyje priteisimas, yra nesuderinimas su baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis).

Turtinės žalos samprata apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys (šiuo atveju anksčiau aptarta neturtinė žala). Būtent ši žala yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika. Procesinės palūkanos šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos pasekmė. Tokios pozicijos laikosi ir teismas, konstatuodamas, kad procesinės palūkanos nėra nusikalstamos veikos pasekmė, todėl jos neturi būti priteisiamos. Dėl to civilinio ieškinio dalis, kuria reikalaujama priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki nuosprendžio visiško įvykdymo, atmestinas.

Taip pat nukentėjusi J. N. teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo 4902,50 eurų atstovavimo išlaidų.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Iš byloje eančių rašytinių įrodymų matyti, jog nukentėjusi J. N. Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai už atstovavimą baudžiamojoje byloje sumokėjo 4902,50 eurus. Teismas nustatė, kad baudžiamoji byla nagrinėta trylikoje teisiamųjų posėdžių, iš jų viename posėdyje buvo apklausta nukentėjusi ir liudytojai, kitame – kaltinamasis ir trečiame – byla baigta nagrinėti, visi kiti posėdžiai buvo atidedami dėl įvairių priežasčių; viename posėdyje nukentėjusi teismui pateikė civilinį ieškinį, kituose posėdžiuose buvo pateikiami prašymai dėl procesinių išlaidų priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusios patirtos išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos, tačiau yra aiškiai per didelės. Teismas taip pat nustatė, kad pateiktų darbų suvestinėse įrašyti ir tokie atlikti darbai, kurie neturi ryšio su šia baudžiamąja byla (iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad šalys bylinėjasi taip pat ir civiline tvarka), todėl prašomos priteisti išlaidos advokato darbui apmokėti mažintinos ir iš kaltinamojo E. M. J. N. už advokato paslaugas apmokėti priteistini 2000 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Prienų r., nesilankyti vietose 500 m atstumu nuo nukentėjusios J. N. gyvenamosios vietos Knygnešių g. 44, Kaune, nebendrauti su nukentėjusia J. N. ir jokiais kitais būdais (mobiliuoju ryšiu, internetu, per kitus asmenis ir kt.) neieškoti ryšių su ja; dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 13729443, išd. 2014-05-12 Kauno AVPK Migracijos skyriuje (20), paėmimas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos ir dokumentas – asmens tapatybės kortelė, grąžintina E. M..

              Daiktiniai įrodymai – pistoletas GLOCK 19 Nr. PPL 254 su dviem dėtuvėm, 50 vnt. 9 mm šovinių, saugomi Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 48), paliktini saugoti tame pačiame skyriuje spręsti klausmą dėl leidimo turėti ginklą panaikinimo. Vatos kamštis, supakuotas į voką ir vandens pypkė, saugomi Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK (1 t., b. l. 50-53), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini.

Vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017-10-30 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir E. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o šiai veiklai nutrūkus, ne vėliau kaip per mėnesį įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (753,20 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

E. M., kaltintą pagal BK 284 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti E. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-06-18, 15.45 val. iki 2017-06-20, 11.15 val. (2 paras), ir suėmime jo išbūtą laiką nuo 2017-08-11 iki 2017-10-30.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. M. priteisti nukentėjusiai J. N. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) Prienų r., nesilankyti vietose 500 m atstumu nuo nukentėjusios J. N. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) Kaune, nebendrauti su nukentėjusia J. N. ir jokiais kitais būdais (mobiliuoju ryšiu, internetu, per kitus asmenis ir kt.) neieškoti ryšių su ja, dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2014-05-12 Kauno AVPK Migracijos skyriuje (20), paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti. Dokumentą – asmens tapatybės kortelę, grąžinti E. M..

Daiktinius įrodymus – pistoletą GLOCK 19 Nr. PPL 254 su dviem dėtuvėm, 50 vnt. 9 mm šovinių, saugomus Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje, palikti saugoti Licencijavimo skyriuje spręsti klausimą dėl leidimo turėti ginklą panaikinimo.

Vatos kamštį, supakuotą į voką ir vandens pypkę saugomus Kauno AVPK Kauno miesto Santakos PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus

Teisėjas                                                                                                                Virginijus Kalkauskas