Civilinė byla Nr. e2-1020-450/2022 |
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00134-2020-0 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.12 |
|
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „SRAVA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės SEB banko skundus dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „SRAVA“ kreditorių komiteto 2021 m. liepos 23 d. nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, E. B., uždaroji akcinė bendrovė DAW Lietuva, SIA „Rigas Laku un Krasu Rupnica“, Telšių regiono Atliekų tvarkymo centras.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „SRAVA“, nemokumo administratoriumi paskyrė M. K. (toliau – nemokumo administratorius).
2. Pareiškėjos (kreditorės) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SRAVA“ kreditorių komiteto 2021 m. liepos 23 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta padidinti administravimo išlaidų sąmatą 202 000 Eur su PVM suma.
3. Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeidžia kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kreditorių lygiateisiškumo bei nemokumo proceso skaidrumo principus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.
4. Nemokumo administratorius, teikdamas nutarimo projektą 2-uoju darbotvarkės klausimu, nesivadovavo JANĮ 75 straipsnio nuostatomis bei kreditorių komitetui pateikė nutarimo projektą, kuriame nurodyta administravimo išlaidų suma nepagrįsta, t. y. nepagrįstas skaičiavimais pagal išlaidų paskirtį pateiktas išlaidų dydis, tik nurodyta prašoma padidinti administravimo išlaidų suma.
5. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas skunde nurodė, kad nemokumo administratorius pateikė kreditorių komitetui neaktualią sumą nemokumo administravimo išlaidoms didinti, o parinkdamas paslaugos tiekėją atliekoms utilizuoti, pažeidė skaidrumo ir kreditorių interesų gynimo principus bei netinkamai įvykdė įstatyme jam nustatytą pareigą pateikti visą reikiamą informaciją kreditoriams prieš šiems priimant sprendimą.
6. BUAB „SRAVA“ atsiliepimuose į skundus prašė nutraukti civilinę bylą arba prašymus atmesti. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas 2021 m. liepos 23 d. vykusiame bendrovės kreditorių komitete buvo priimtas už jį balsavus daugiau kaip pusei visų kreditorių komiteto narių. Pareiškėjų nesutikimas su skundžiamu nutarimu savaime nedaro jo negaliojančiu, kadangi šis nutarimas priimtas nepažeidžiant JANĮ nustatytos nutarimų priėmimo tvarkos kreditorių komitete. Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (kreditorių komitetui, kadangi bendrovės 2021m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimas 6-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino kreditorių komiteto darbo reglamentą, kurio 1.5 punkte nustatyta, jog kreditorių komitetas turi visas kreditorių susirinkimo teises). Nemokumo administratorius dar prieš bendrovės 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto susirinkimą pateikė kreditoriams informaciją, kad bendrovė turi pareigą utilizuoti jai priklausančias pavojingas ir nepavojingas atliekas bei atlikti ekogeologinius tyrimus, informavo kreditorius apie paslaugos suteikimo kainą. Byloje nėra ginčo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu egzistavo objektyvus poreikis utilizuoti bendrovės atliekas.
7. 2021 m. liepos 23 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje kreditoriai (kreditorių komiteto nariai) pagrįstai sprendė klausimą dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos, skirtos atliekoms utilizuoti, nustatymo. Tiekėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Waste Management“ tinkamai detalizavo, kokios paslaugos bus suteiktos už nurodytą 202 000 Eur su PVM kainą. Pareiškėjos AB SEB banko, kaip hipotekos kreditorės, nenoras iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo, savaime nereiškia skundžiamo nutarimo neteisėtumo. Skundžiamas 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu yra įvykdytas, todėl nemokumo administratoriaus vertinimu, egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą pagal pareiškėjų skundą dėl 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, kadangi išnyko ginčo objektas.
8. Atsiliepime į pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius nurodė, kad sutinka su pareiškėjos skundu.
9. Nemokumo administratorius, kreditorių komiteto posėdžiui teikdamas nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų padidinimo, faktiškai konstatavo, kad piniginės lėšos pagal 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą baigėsi ir (arba) piniginių lėšų akivaizdžiai nepakaks nemokumo proceso tolimesniam vykdymui; prievolė sutvarkyti atliekas nekvestionuojama, tačiau kai išlaidos šios prievolės įvykdymui daro įtaką nemokios įmonės kreditorių galimybėms atgauti skolas, tokios išlaidos privalo būti aiškiai motyvuotos, jų dydis ir panaudojimo efektyvumas neturi kelti abejonių, o tokioms abejonėms iškilus, jos privalo būti nedelsiant pašalintos, nemokumo proceso dalyviams pateikiant visą su nemokumo procesu susijusią informaciją; nemokumo administratorius pateikė užklausas ir gautus pasiūlymus dėl atliekų sutvarkymo, tačiau informacija ir duomenys apie faktiškai patirtas išlaidas ir patirtų administravimo išlaidų pagrindimas pateiktas nebuvo; t. y. nemokumo administratorius, siūlydamas padidinti BUAB „Srava“ administravimo išlaidų sąmatą, kreditorių komiteto neinformavo, kaip buvo panaudotos iki šiol administravimo išlaidoms skirtos lėšos, koks šiuo metu yra nepanaudotų lėšų likutis; nagrinėjamu atveju, administravimo išlaidų sąmatos padidinimas buvo galimas tik konstatavus, jog iki tol administravimo išlaidoms skirtos piniginės lėšos buvo panaudotos teisėtai ir efektyviai, taip pat, ar papildomai administravimo išlaidoms siūlomos skirti piniginės lėšos bus panaudotos efektyviai, be to, turėjo būti įvertinta, ar administravimo išlaidų sąmatą būtina padidinti visa 202 000 Eur su PVM suma, jei kreditorių komitetui nebuvo pateikta informacija apie faktiškai nepanaudotas administravimo išlaidoms skirtas pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi skundus patenkino iš dalies – panaikino BUAB „SRAVA“ kreditorių komiteto 2021 m. liepos 23 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir grąžino šį klausimą kreditorių komitetui svarstyti iš naujo.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 23 d. vykusio bendrovės kreditorių komiteto posėdyje 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta padidinti administravimo išlaidų sąmatą 202 000 Eur su PVM suma, kuri yra būtina siekiant įvykdyti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl privalomo bendrovės atliekų utilizavimo. Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5882-339/2019, teismas įpareigojo restruktūrizuojamą UAB „SRAVA“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos susidariusias ir saugomas pavojingas ir nepavojingas atliekas (pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių (plastmasės pakuotės, atliekos kodas 150110, kiekis 6,6 tonos); pakuotės, kuriuose yra pavojingų medžiagų likučių arba kurios jomis užterštos (metalinės pakuotės, atliekos kodas 150110, kiekis 2,7 tonos); betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros dalys, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų (užterštos statybinės atliekos, atliekos kodas 170106, kiekis 18,6 tonos); kitos izoliacinės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios (statybinės izoliacinės putos, atliekos kodas 170603, kiekis 13,8 tonos); čerpės ir keramika (statybinės atliekos, atliekos kodas 170103, kiekis 3 tonos),viso 44,7 t) perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Teismas įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis ekogeologinių tyrimų reglamentu, atlikti gaisro metu pažeistos teritorijos preliminarius ekogeologinius tyrimus ir duomenis pateikti aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijai.
12. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui 2021 m. kovo 8 d. pateikė administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nurodė, kad visam administravimo laikotarpiui iki įmonės pabaigos administravimo išlaidos sudarys 330 000 Eur su PVM, o atliekų utilizavimas (80 tonų pavojingų atliekų pakrovimas, išvežimas, utilizavimas ir teritorijos sutvarkymas) kainuos 200 000 Eur. Kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija, AB SEB bankas ir VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė nutarimo projektą, siūlydami patvirtinti 93 090 Eur (145 MMA) administravimo išlaidų sumą visam bankroto procesui. Vertindamas aplinkybes, kaip buvo nustatytas administravimo išlaidų dydis (93 090 Eur), teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorių pasiūlymas sumažinti administravimo išlaidų dydį iki 93 090 Eur nebuvo argumentuotas, nors kreditorius (kreditoriai), teikiantis alternatyvų siūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos, turi pareigą pagrįsti siūlomos sąmatos dydį, pateikti objektyvius argumentus, sąlygojančius būtent tokios sąmatos skyrimą.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius, teikdamas prašymą dėl administravimo išlaidų atliekų sutvarkymui patvirtinimo, pateikė dar iki pirmojo kreditorių susirinkimo 2021 m. kovo 8 d. turėtus dokumentus dėl atliekų sutvarkymo išlaidų galimų kaštų, tačiau duomenų apie faktiškai bankroto procese jau patirtas administravimo išlaidas kreditoriams nepateikė. Nemokumo administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė įrodymų, kokia suma jau yra faktiškai panaudota atliekų sutvarkymui, t. y. nemokumo administratorius nepateikė visų faktinių duomenų, kurie yra būtini išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą – įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokios konkrečios administravimo išlaidos jau yra (buvo) patirtos administruojant bendrovės bankroto procesą ir koks yra šių išlaidų dydis, nepagrindė būtinumo visą prašomą 202 000 Eur su PVM sumą (o ne jos dalį) įtraukti į administravimo išlaidas. Atsižvelgęs į prioritetinę kreditorių kompetenciją administravimo išlaidų klausimą spręsti būtent kreditorių komitete, teismas darė išvadą kad nemokumo administratorius privalo reaguoti į nurodytus argumentus ir teikti kreditorių susirinkimui administravimo sąmatos klausimą svarstyti iš naujo, todėl ginčijamą nutarimą panaikino ir klausimą grąžino kreditorių komitetui svarstyti iš naujo.
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1322-553/2021 apeliacinį procesą nutraukė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022 panaikino nurodytą nutartį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovė BUAB „SRAVA“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nenustatė, kad skundžiamas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas nustatė, kad bendrovės nemokumo procese egzistuoja objektyvus poreikis didinti bendrovės administravimo išlaidų sąmatą. Teismas padarė teisėtą išvadą, kad išlaidų atliekų sutvarkymui būtinumas grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bendrovė buvo įpareigota imtis atitinkamų veiksmų, taip pat JANĮ 66 straipsnyje įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga.
15.2. Pateiktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti nemokumo administratoriaus paaiškinimais, kad už atliekų sutvarkymą MB „Waste Management“ buvo sumokėta sutartyje nurodyta 244 420 Eur kaina. Nemokumo administratorius pagrindė ir detalizavo, kodėl būtent tokio dydžio (202 000 Eur su PVM) papildomą administravimo išlaidų sąmatą, skirtą atliekų utilizavimui, reikia nustatyti.
15.3. Nebuvo pagrindo įpareigoti nemokumo administratorių pateikti įrodymus apie 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos panaudojimą, kadangi šis klausimas tiesiogiai nesusijęs su skundžiamo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumu. Bendrovės 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimas apskritai nenustatė jokios administravimo išlaidų sumos, skirtos bendrovės atliekų utilizavimui, nes 93 090 Eur administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta visam bendrovės nemokumo procesui.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pateikti mokėjimo nurodymai neįrodo prašomos patvirtinti 202 000 Eur su PVM administravimo išlaidų sąmatos atliekų sutvarkymui pagal Telšių apylinkės teismo sprendimą pagrįstumo ir būtinumo, nes kyla pagrįstų abejonių dėl atliekų sutvarkymo kiekio. Nemokumo administratorius nepateikė atliekų sutvarkymo sąmatos pagal Telšių apylinkės teismo sprendimą, iš kurios būtų žinomi atliekų sutvarkymo įkainiai (už toną). Be to, pasiūlymus dėl atliekų sutvarkymo nemokumo administratorius gavo iš trijų susijusių įmonių.
16.2. Nemokumo administratorius neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti prašymą padidinti administravimo išlaidų sąmatą, t. y. pateikti kreditorių susirinkimui argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir bendrovės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ir atitinkamai pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projekto (JANĮ 75 straipsnio 6 dalis).
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Bendrovės teiginys, kad 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimas apskritai nenustatė jokios administravimo išlaidų sumos, skirtos bendrovės atliekų utilizavimui, yra nepagrįstas, nes kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta fiksuota administravimo išlaidų suma.
17.2. Nemokumo administratorius nei pirmajam kreditorių susirinkimui, nei 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto šaukiamam susirinkimui dokumentų dėl 202 000 Eur su PVM išlaidų padidinimo 44,7 tonų atliekų utilizavimui (sutvarkymui) pagrindimo ir duomenų apie faktiškai bankroto procese jau patirtas administravimo išlaidas nepateikė. Įvertinus tai, kad pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktame administravimo išlaidų sąmatos projekte 80 tonų atliekų utilizavimui buvo nurodyta 200 000 Eur suma, o šaukiamam kreditorių komitetui dėl administravimo išlaidų padidinimo 44,7 tonų atliekų utilizavimui – 202 000 Eur su PVM suma, nemokumo administratoriui nepateikus skaičiavimų dėl administravimo išlaidų atliekų utilizavimui padidinimo pagrįstumo, duomenų apie jau patirtas administravimo išlaidas bei patirtų administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų, pareiškėja balsavo „prieš“ pateiktą nutarimo projektą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjų (kreditorių) Valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB SEB banko skundus ir panaikino BUAB „SRAVA“ kreditorių komiteto 2021 m. liepos 23 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo išspręstas administravimo išlaidų padidinimo klausimas ir grąžino šį klausimą kreditorių komitetui spręsti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Nesant tokio pobūdžio pažeidimų, teismas turi įvertinti sprendimo turinio teisėtumą.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
20. CPK 314 straipsnyje
nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
22. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
23. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
24. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 1) 2021 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 170061, 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. 170064, 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 170069, kuriais grindžia aplinkybę apie atsiskaitymą už atliekų sutvarkymą su MB „Waste Management“; 2) 2021 m. rugsėjo 7 d. Paslaugų teikimo sutarties kopiją, Ekologinių tyrimų ataskaitą, Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos išvadą, 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 170075 bei 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymą, kuriais grindžia aplinkybę dėl atsiskaitymo už atliktus darbus už ekogeologinių tyrimų atlikimą bei ataskaitos surašymą iš pirminės kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos (patvirtintos 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime), įrodinėjant, jog nemokumo administratorė pilnai įvykdė Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5882-339/2019 dėl atliekų utilizavimo bei ekogeologinių tyrimų atlikimo. Pateiktus duomenis prašė pridėti prie bylos.
25. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme, minėta, yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų visumą. Ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygos sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus arba įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė teikiamais 1) 2021 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 170061, 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 170064, 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 170069 papildomai grindžia aplinkybę, jog už atliekų sutvarkymą pilnai atsiskaitė su MB „Waste Management“ (iš viso 244 420 Eur). Nors apeliantė nurodytus duomenis pagal jų datą galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kaip pvz. prie 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikto į bylą atsiliepimo į skundą (DOK-8267)), tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš esmės byloje jau yra pateikti duomenys apie atliekų utilizavimo paslaugų suteikimą, kuriuose nurodyta aiški tokių paslaugų kaina bei duomenys apie įvykdymą, todėl, apeliantės argumentą apie visišką atsiskaitymą, teikiami nauji duomenys tik dar labiau sustiprina, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą priimti į bylą teikiamus mokėjimo dokumentus bei vertinant, kad jie suinteresuotiems asmenims buvo išsiųsti kartu su atsakovės atskiruoju skundu atsiliepimams pateikti, laikytina, jog jie su pavedimais susipažino, dėl to naujai pateikti įrodymai netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai (mokėjimo pavedimai) bylos neužvilkins, o padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl juos priima ir vertins su kita byloje esančia medžiaga.
27. Dėl kitų teikiamų duomenų 2) 2021 m. rugsėjo 7 d. Paslaugų teikimo sutarties, Ekologinių tyrimų ataskaitos, Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos išvados, 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaitos faktūros, 2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymo Nr. 170075 bei 2021 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad viena vertus, jie tiesiogiai nėra susiję su ginčo aplinkybėmis – dėl administravimo išlaidų atliekų sutvarkymui patvirtinimu, kita vertus, nemokumo administratorė nurodytais duomenis grindžia aplinkybę, jog patvirtintu dydžiu administravimo išlaidos yra naudojamos bankroto procese, kuris nėra pasibaigęs ir tokios išlaidos yra patiriamos. Atsižvelgiant
į tai, kad naujai teikiamų įrodymų įrodomoji vertė akivaizdžiai nėra esminė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo taikyti įstatyme įtvirtintą išimtį ir teikiamus įrodymus pridėti prie bylos, tuo labiau, kad jų priėmimas į bylą galimai lemtų bylos nagrinėjimo atidėjimo būtinumą. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
28. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „SRAVA“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė M. K.. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2021 palikus nutartį nepakeistą. Pažymėtina, kad prieš tai UAB „SRAVA“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-23-856/2019), kuri nutraukta 2019 m. lapkričio 11 d.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5882-339/2019 įpareigojo restruktūrizuojamą UAB „SRAVA“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos susidariusias ir saugomas pavojingas ir nepavojingas atliekas (pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių (plastmasės pakuotės, atliekos kodas 150110, kiekis 6,6 tonos); pakuotės, kuriuose yra pavojingų medžiagų likučių arba kurios jomis užterštos (metalinės pakuotės, atliekos kodas 150110, kiekis 2,7 tonos); betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros dalys, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų (užterštos statybinės atliekos, atliekos kodas 170106, kiekis 18,6 tonos); kitos izoliacinės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios (statybinės izoliacinės putos, atliekos kodas 170603, kiekis 13,8 tonos); čerpės ir keramika (statybinės atliekos, atliekos kodas 170103, kiekis 3 tonos),viso 44,7 t) perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Teismas taip pat įpareigojo restruktūrizuojamą UAB „SRAVA“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vadovaujantis ekogeologinių tyrimų reglamentu, atlikti gaisro metu pažeistos teritorijos preliminarius ekogeologinius tyrimus ir duomenis pateikti aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijai. Byloje nėra ginčo, kad teismo sprendimo UAB „SRAVA“ vadovai iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdymui antstolės G. M. kontoroje, vykdomosios bylos Nr. 0185/20/0106.
30. Iškėlus bankroto bylą, 2020 m. gruodžio mėn. nemokumo administratorius pateikė atliekų tvarkymo įmonėms pranešimus dėl pasiūlymų sutvarkyti pavojingas ir nepavojingas atliekas pateikimo. UAB „Transeco“ pateiktame pasiūlyme nurodė, kad su atliekų sutvarkymų susijusių paslaugų kaina būtų 209 000 Eur be PVM (252 890 Eur su PVM), UAB „V Investicija“ – vieninga visų atliekų tvarkymo darbų kaina – 211 000 Eur be PVM (255 310 Eur su PVM). MB „Waste Management“ pasiūlyta bendrovės atliekų utilizavimo kaina buvo 202 000 Eur be PVM. Taigi nemokumo administratorius konkurso būdu pagal gautus pasiūlymus nustatė, kad palankiausia kaina už pavojingų ir nepavojingų atliekų išvežimą, utilizavimą ir kitus su tuo susijusius darbus pateikė MB „Waste Management“ – 202 000 Eur (plius PVM) (2021 m. rugpjūčio 8 d. Protokolas dėl atliekų tvarkymo pasiūlymų atrankos).
31. Nemokumo administratorius pateikė duomenis, kad 2021 m. liepos 28 d. tarp BUAB „SRAVA“ ir MB „Waste anagement“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu MB „Waste Management“ įsipareigojo atlikti atliekų, esančių adresu Sedos g. 37, Telšiai, tvarkymo paslaugas; 2021 m. rugpjūčio 5 d. pranešimą apie paslaugų įvykdymą, atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, krovinio važtaraščius ir atliekų tvarkytojo perduodamų atliekų lydraščius; duomenis apie atsiskaitymą su MB „Waste Management“ už atliekų sutvarkymą.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „SRAVA“ nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui – 2021 m. kovo 8 d. – pateikė administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nurodė, jog, visam administravimo laikotarpiui iki įmonės pabaigos, administravimo išlaidos sudarys 330 000 Eur plius PVM (atliekų utilizavimas (80 tonų pavojingų atliekų pakrovimas, išvežimas, utilizavimas ir teritorijos sutvarkymas) kainuos 200 000 Eur). Kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija, AB SEB bankas ir VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė nutarimo projektą, siūlydami patvirtinti 93 090 Eur (145 MMA) administravimo išlaidų sumą visam bankroto procesui. Pirmasis kreditorių susirinkimas nustatė administravimo išlaidų dydis – 93 090 Eur visam bankroto procesui.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 23 d. įvykusio bendrovės kreditorių komiteto posėdyje 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta padidinti administravimo išlaidų sąmatą 202 000 Eur plius PVM suma (42 420 Eur), kuri yra būtina siekiant įvykdyti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl privalomo bendrovės atliekų utilizavimo ir kitokio sutvarkymo.
Dėl ginčo esmės
34. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
35. JANĮ 54 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių komiteto priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra kreditorių komiteto pirmininko balsas. Kreditorių komiteto sprendimas(-ai) privalomi visiems kreditoriams, tačiau juos turi teisę apskųsti visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 1 ir 3 dalys).
36. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių komiteto (kreditorių susirinkimo) sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
37. Taigi kreditorių komiteto nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių komiteto nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius neginčija 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo bei nutarimo 2-uoju dienotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų skyrimo pavojingų atliekų utilizavimui“ priėmimo tvarkos (CPK 187 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų.
Dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimo 2-uoju dienotvarkės klausimu
38. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalį bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
39. Kaip minėta nutarties 37 punkte, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1910-798/2020; 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-781/2021). Skundžiamas kreditorių komiteto posėdžio nutarimas, priimtas kreditorių komiteto narių balsų dauguma, gali būti panaikintas tik nustačius vieną iš šių nurodytų pagrindų.
40. Bendrovės kreditorių komitetas 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto posėdyje priėmė skundžiamą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nutarta padidinti administravimo išlaidų sąmatą 202 000 Eur plius PVM suma, siekiant įvykdyti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl privalomo bendrovės atliekų sutvarkymo ir utilizavimo. Bendrovės kreditorių komitetas balsų dauguma sprendė, kad nemokumo administratoriaus prašoma patvirtinti papildoma administravimo išlaidų sąmata yra teisėta, pagrįsta ir būtina, siekiant vykdyti nemokumo procedūras bei įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kadangi bendrovė turėjo pareigą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių dėl atliekų utilizavimo (beje ir atlikti ekogeologinius tyrimus), pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo sąmata (93 090 Eur) buvo nepakankama, nes, nemokumo administratorius atliekų tvarkymo išlaidų dydį grindė atliekas tvarkančių įmonių pateiktais komerciniais pasiūlymais, atlikus atliekų tvarkymo įmonių pasiūlymų atranką. Buvo nustatyta, kad palankiausia kaina už pavojingų ir nepavojingų atliekų išvežimą, utilizavimą ir kitus su tuo susijusius darbus bus 202 000 Eur plius PVM, t. y. kaina sudarė daugiau nei patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visam nemokumo procesui. Todėl poreikis nustatyti būtent 202 000 Eur plius PVM dydžio papildomą administravimo išlaidų sąmatą buvo pagrįstas objektyviais argumentais ir profesionalų (turinčių teisę atlikti tokias paslaugas) atliktais skaičiavimais, sąlygojančiais būtent tokios papildomos administravimo sąmatos dydį. Nurodytina, kad duomenų, paneigiančių nemokumo administratoriaus atrankos būdu pasirinktos įmonės kainą už tokių paslaugų suteikimą, byloje nepateikta, tuo labiau, kad kiti gauti pasiūlymai buvo didesnėmis kainomis.
41. Taigi nustatyta, kad nemokumo administratorius buvo pateikęs ne tik atliekų tvarkymo įmonių pasiūlymus, bet ir sutartį su palankiausią kainą pasiūliusia MB „Waste Management“ bei duomenis, jog tokios atliekos buvo realiai sutvarkytos, išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei, kaip patvirtina priimti į bylą duomenys, – mokėjimo nurodymai, nemokumo administratorius už suteiktas paslaugas yra pilnai atsiskaitęs. Nurodytina ir tai, kad paslaugų kaina nuo pat pasiūlymo stadijos buvo aiški, pagal 2021 m. liepos 28 d. tarp bendrovės ir MB „Waste Management“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties 2.1 punktą – 202 000 Eur ir 21 proc. PVM; bendra suma 244 420 Eur. Tai, kad MB „Waste Management“ nurodytos sutarties pagrindu sutvarkė atliekas, patvirtina pateiktas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas apie paslaugų įvykdymą ir duomenys apie atliekų perdavimą galutiniam atliekų tvarkytojui – krovinio važtaraščiai ir atliekų tvarkytojo perduodamų atliekų lydraščiai, patvirtinantys atliekų gavimą Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. pasirašytas atliktų darbų perdavimo aktas bei atsiskaitymai su MB „Waste Management“ (2021 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 170061, 2021 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 170064 ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 170069).
42. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, kad nemokumo administratorius, teikdamas nutarimo projektą padidinti bendrovės administravimo išlaidų sumą, kreditorių komiteto neinformavo, kaip buvo panaudotos administravimo išlaidoms skirtos lėšos (93 090 Eur), koks yra faktinis nepanaudotų lėšų likutis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nemokumo administratorius nepagrindė būtinumo visą prašomą 202 000 Eur + PVM sumą (o ne jos dalį) įtraukti į administravimo išlaidas (padidinti nurodyta apimtimi). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo skundžiama nutartimi įpareigoti administratorių pateikti duomenis apie 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos panaudojimą, kadangi, viena vertus, šis klausimas tiesiogiai nesusijęs su skundžiamo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, kita vertus, nemokumo procesas tęsiasi ir patvirtintos administracinės išlaidos yra naudojamos bankroto proceso eigoje ir, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad negalima pagrįsti išlaidų, kurios atsiras nemokumo (bankroto) proceso eigoje (ateityje). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir bendrovės įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas dalyje dėl ekogeologinių tyrimų atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal JANĮ 99 straipsnį, nemokumo administratorius turės pareigą pateikti galutinę bankroto ataskaitą (kurią tvirtina teismas), kurioje, be kita ko, turės būti pateikta visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma.
43. Nurodytina, kad ir pats pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog pirmajame kreditorių susirinkime bendrovės kreditoriai, teikdami pasiūlymą dėl 93 090 Eur administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nepagrindė šios sąmatos dydžio; patvirtinta nurodyto dydžio administravimo išlaidų sąmata, nedetalizuojant atskirų išlaidų rūšių. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė, nemokumo administratorius 2021 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimui teikė nutarimo 9-uoju darbotvarkės klausimu projektą, kad per visą nemokumo procesą vien teisinėms, buhalterinės apskaitos, turto saugojimo, archyvo tvarkymo ir saugojimo, kuro, transporto eksploatavimo, vertimo, kanceliarinėms, pašto, ryšio paslaugų, duomenų nuasmeninimo išlaidoms, įmonės turto mokesčiams, komunaliniams mokesčiams, teritorijos priežiūrai, turto vertinimui, skelbimų išlaidoms, biuro išlaikymo išlaidoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms būtina nustatyti 128 364 Eur administravimo išlaidų sąmatą (neįskaitant atliekų sutvarkymo ir utilizavimo). Todėl iš esmės sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ankstesnis kreditorių susirinkimas, nustatydamas administravimo išlaidų apimtį, neįvertino išlaidų sumos atliekų sutvarkymui ir utilizavimui, nors bendrovė jau turėjo pareigą įvykdyti Telšių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą už akių.
44. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra ne tik kreditorių komiteto (kreditorių) teisė, bet ir pareiga, todėl administravimo išlaidų sąmata turi būti nustatyta tokia, jog suteiktų galimybę nemokumo administratoriui skandžiai vykdyti nemokumo procedūrą. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB SEB banko skundus, padarė nepagrįstą išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto nutarimą antruoju dienotvarkės klausimu ir be pagrindo šį klausimą grąžino kreditorių komitetui svarstyti iš naujo, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir AB SEB bankas skundai dėl BUAB „SRAVA“ 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, netenkinami.
45. Atsakovė BUAB „SRAVA“ atskirajame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie tai, kad bylinėjimosi išlaidas būtų patyrusi, nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės SEB bankas skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SRAVA“ 2021 m. liepos 23 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, atmesti.
Teisėja Asta Radzevičienė