LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. birželio 18 d. paduotu atsakovo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Z. K., V. K., V. K., L. K., Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui, trečiasis asmuo Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija, J. S. (J. S.) dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, jog 2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji sutartis ir 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimas buvo pripažinti negaliojančiais tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, netinkamai aiškino materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimą ab initio. Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-490-258/2019 tiek 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimas, tiek ir šio įgaliojimo pagrindu sudaryta 2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji sutartis buvo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento (ab initio).
Atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, jog neva buvo prašoma stabdyti nagrinėjamą bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11, kadangi toks prašymas apskritai nebuvo ir netgi negalėjo būti pateiktas, nes ikiteisminis tyrimas dar iki prašymo stabdyti bylą pateikimo jau buvo pabaigtas ir nuo 2018 metų Vilniaus apygardos teisme jau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-248-935/2018. Anot atsakovo, apeliacinės instancijos teismui nusprendus nestabdyti nagrinėjamos bylos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00235-11, prašymas dėl medžiagos išreikalavimo iš baudžiamosios bylos ir jos prijungimo prie nagrinėjamos bylos apskritai nebuvo spręstas.
Be kita ko, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino ir nenustatė nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų. Pažymėjo, kad šią aplinkybę pripažino apeliacinės instancijos teismas. Anot atsakovo, skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pinigus realiai gavo būtent trečiasis asmuo J. S., o šių aplinkybių nepaneigė apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje, dėl to darytina išvada, jog atsakovas ieškovo sąskaita nepraturtėjo. Atsakovas pažymėjo, kad analogiškai pirmosios instancijos teismas konstatavo spręsdamas atsakovo Algimanto Kvedaravičiaus procesinių teisių perėmėjų atsakomybės klausimą. Taip pat atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai konstatavo, jog pagal byloje esančius įrodymus neva nepagrįsto praturtėjimo institutas taikytinas atsakovo atžvilgiu. Atsakovo teigimu, ši išvada nėra paremta byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu, taip pat apeliacinės instancijos teismas nepaneigė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovas ieškovo sąskaita nepraturtėjo
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovo Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą atsakovui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), taip pat nesprendžiami prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Gražinti atsakovui Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondui (j. a. k. 302589529) 200 Eur (du šimtus eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 18 d. AB Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu Nr. 2718.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas